- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-893-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02894-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos
- Kategorijos
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-893-826/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. gegužės 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui V. B. dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B. dėl 10 366,81 Eur be pagrindo gautų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė, siekdama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, neperžengiant ieškinio reikalavimo ribų – 10 366,81 Eur sumos – prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-16 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršydamas 10 366,81 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leido atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškove. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, nurodė, kad ieškiniu reiškiamo reikalavimo suma fiziniam asmeniui pakankamai didelė, siekia 10 366,81 Eur, dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Atsakovas su ieškove neatsiskaito jau ilgą laiką, todėl tikėtina, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Atsakovo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu, garantija, laidavimu at kitomis prievolių įvykdymo priemonėmis, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelis būdas, leidžiantis garantuoti teismo sprendimo privalomumą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartį ir ieškovės prašymą atmesti, o civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad atsakovės reikalavimo grąžinti prašomą priteisti sumą nevykdo ne dėl prastos savo finansinės padėties, o dėl to, kad jis neturi pareigos šias sumas grąžinti, nes lėšas gavo sąžiningai, ieškovė šią sumą jam pervedė laisva valia teismo sprendimo pagrindu, nors vėliau jis ir buvo panaikintas. Be to, ieškovės jam pervesti pinigai buvo panaudoti kompensuojant realų pajamų sumažėjimą. Ieškovės jam išmokėta suma buvo atsakovo darbo užmokestis, kurio išieškojimo atgręžimas negalimas, tuo labiau kad atsakovas šias lėšas įgijo sąžiningai ir ne dėl sąskaitybos klaidos. Dėl sprendimo atgręžimo nepasisakė ir teismas, kuris priėmė priešingą sprendimą ir atsakovo atleidimą pripažino teisėtu bei turėjo duomenis apie atsakovui išmokėtas sumas. Mano, kad ieškinys pareikštas nesąžiningai, nes šioje byloje pareikštus reikalavimus ieškovė galėjo pareikšti byloje, kurioje buvo nutarta, jog atsakovo atleidimas iš darbo buvo teisėtas. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu, garantija, laidavimu ir todėl yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas neturi pareigos užtikrinti savo prievoles. Pažymi, kad yra grąžinęs ieškovei visas priklausančias grąžinti sumas, t. y. pervedęs lėšas kompensuoti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, ir grąžino lėšas, kurios buvo pervestos atsakovui kaip neturtinės žalos atlyginimas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas ne tik atsakovo turtas, bet ir piniginės lėšos ir taip apribotos atsakovo galimybės atlikti būtinus mokėjimus, mokėti paskolą ir išlaikyti vaiką. Antstolis, vykdęs teismo nutartį, jas netinkamai pritaikė, nes areštavo ne tik nekilnojamąjį turtą, bet iš karto ir pinigines lėšas, net nesiaiškinęs, ar atsakovas turi kilnojamojo turto. Pažymėjo ir tai, kad ieškinio suma jam nėra didelė, nes jis per 7 dienas pervedė ieškovei 2421,81 Eur, dėl to nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo argumentai, susiję su ieškinio nepagrįstumu, yra nagrinėjami tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Ieškinio priėmimo stadijoje atliekamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas, skirtas galimai teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Nurodo, kad atsakovas nepateikė argumentų, kokiu teisėtu pagrindo valdo ieškovės jam pervestas lėšas. Tai, kad atsakovas nurodo pervedęs dalį lėšų ieškovei, patvirtina faktą, jog jis pripažįsta savo prievolę ieškovei. Vien tai, kad atsakovas turi butą, neliudija jo itin geros turtinės padėties, be to, butas įgytas gavus kreditą. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo, nes taikytos laikinosios apsaugos priemonės tinkamai užtikrina ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas nurodo, kad antstolis netinkamai įvykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau antstolių veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnio). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio reikalavimais esme, pobūdžiu ir apimtimi. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 straipsnis).
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, nes ieškinys nepagrįstas. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o tik preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą. Ieškovė ieškiniu prašė grąžinti atsakovui nepagrįstai pervestas lėšas. Taigi ieškinys susijęs su turtiniais reikalavimais, o atsakovo turtinė padėtis šioje stadijoje nei ieškovei, nei teismui nebuvo žinoma, dėl to pagrįstai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių sumų atgręžtinio vykdymo yra susijusios su ieškinio pagrįstumu, jas teismas gali tinkamai įvertinti tik atlikęs išsamų visų bylai reikšmingų įrodymų tyrimą bei vertinimą, tačiau ne tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 straipsnis). Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės teismas gali pasisakyti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ar galimumo išieškoti atsakovui teismo sprendimo pagrindu išmokėtas sumas. Pažymėtina ir tai, kad tik preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tikėtinai pagrįsti ieškinį, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, kadangi ieškinys susijęs su turtiniais reikalavimais, o vykstant ginčui dėl galimos žalos atlyginimo priteisimo laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti realią grėsmė teismo sprendimo vykdymui (CPK 144 straipsnis).
Apeliantas nurodo, kad taikytomis laikinosiomis apsaugomis nepagrįstai ir pernelyg suvaržytos jo galimybės apmokėti kasdienes išlaidas bei atlikti mokėjimus bankui už būstui suteiktą kreditą, be to, jis turi nekilnojamąjį turtą, dėl to nebuvo būtinybės areštuoti ir pinigines lėšas. Visų pirma, pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais suvaržymais, kurie neabejotinai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantas teiginiams apie savo finansinę padėtį bei valdomo turto vertę bei jam taikytus suvaržymus pagrįsti nepateikė jokių duomenų (CPK 178 straipsnis). Teigdamas, kad ieškiniu prašoma priteisti suma jam nėra itin didelė, jis turėjo pateikti duomenis apie savo finansinę padėtį, pavyzdžiui, sąskaitų išrašus, duomenis apie gaunamas pajamas. Tokių duomenų nesant, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 148 straipsnyje reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas. Taigi apeliantas, teigdamas, kad jo finansinė padėtis yra gera, o ieškinio suma nėra itin didelė, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir įmokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, pateikti garantiją, laidavimą ir pan.
Apeliantas teigia, kad antstolis, vykdęs teismo nutartį, netinkamai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes areštavo ne tik nekilnojamąjį turtą, bet iš karto ir pinigines lėšas, net nesiaiškinęs, ar atsakovas turi kilnojamojo turto. Buvo areštuotas ne tik atsakovo turtas, bet ir piniginės lėšos ir taip apribotos atsakovo galimybės atlikti būtinus mokėjimus, mokėti paskolą ir išlaikyti vaiką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė turto, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, eiliškumą, t. y. pirma areštuojamas nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, o tik jų nesant ar esant nepakankamai piniginės lėšos ar turtinės teisės, neviršijant ieškinio sumos. Nutarties vykdymas yra antstolio prerogatyva, taigi jeigu antstolis areštavo daugiau turto ar lėšų (CPK 675 straipsnis), nei jo reikia ieškinio reikalavimams užtikrinti, apeliantas turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį dėl arešto masto sumažinimo arba skųsti antstolio veiksmus CPK 510–513 straipsniuose nustatyta tvarka.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 28 Eur žyminis mokestis arba 21 Eur, jeigu skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, žyminio mokesčio nesumokėjo ir prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Pirmosios instancijos teismas 2016-04-01 nutartimi atidėjo žyminio mokesčio mokėjimą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, iš atsakovo valstybei priteistinas 21 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. B. 21 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą valstybei.