Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-08-10 · Civilinė byla Nr. 2A-429/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-10
Bylos Nr.
2A-429/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Kavos aparatų servisas“
Atsakovas
Vilniaus pedagoginio universiteto
Advokatai
Tadas Kelpšas
Civilinė byla Nr. 2A-429/2007Procesinio sprendimo kategorija 69 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kavos aparatų servisas“ atstovams J. B. ir S. K. ,

atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto atstovui advokatui Tadui Kelpšui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1170-38/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kavos aparatų servisas“ ieškinį atsakovui Vilniaus pedagoginiam universitetui dėl komisijos sprendimo panaikinimo ir pripažinimo patalpų nuomos konkurso nugalėtoju.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Kavos aparatų servisas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto Negyvenamųjų patalpų nuomos komisijos (toliau – ir Komisija) 2006 m. sausio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 13-01/022 2 punktą apie konkurso paskelbimą neįvykusiu ir pripažinti ieškovą patalpų nuomos konkurso nugalėtoju; įpareigoti atsakovą pasirašyti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2006 m. sausio 14 d. laikraštyje ,,Valstiečių laikraštis“ paskelbė apie konkurso 21 kv. m bendro ploto negyvenamosioms patalpoms išnuomoti organizavimą. Konkurso paskirtis – kavos gamybos aparatų įrengimas išnuomotose patalpose. Ieškovas pateikė voką su pasiūlymu, vokas buvo įregistruotas. 2006 m. sausio 30 d. ieškovo atstovas S. K. dalyvavo nuomos komisijos posėdyje atplėšiant minėtą voką. Ieškovas buvo vienintelis dalyvis, ir Komisijos pirmininkas paskelbė ieškovą konkurso nugalėtoju, informuodamas atstovą, kad kvietimą pasirašyti sutartį atsiųs paštu. Tačiau 2006 m. kovo 3 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą apie tai, kad minėto Konkurso komisijos 2006 m. sausio 30 d. protokoliniu sprendimu konkursas paskelbtas neįvykusiu. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtintų Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punktu. Atsakovo pateiktame 2006 m. sausio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso protokolo išraše nurodyta, kad ieškovo pateikti dokumentai neatitinka Taisyklių 11, 11.1 ir 11.2 punktų reikalavimų. Ieškovo įsitikinimu jis (ieškovas) pateikė visus būtinus dokumentus, jų trūkumai buvo tik formalūs, ieškovas pasiūlė didesnį nuompinigių dydį nei ,,Valstiečių laikraštyje“ paskelbtas pradinis dydis, be to ieškovas buvo vienintelis konkurso dalyvis ir jau vien dėl to turėjo būti pripažintas konkurso nugalėtoju.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 5 d. ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus pedagoginio universiteto Negyvenamųjų patalpų nuomos komisijos 2006 m. sausio 30 d. protokolu Nr. 13-01/022 įformintą sprendimą dėl konkurso paskelbimo neįvykusiu pagal Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių 19 punktą (nepateikti visi taisyklėse nurodyti dokumentai), kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš Vilniaus pedagoginio universiteto 3 100 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Kavos aparatų servisas“ naudai. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas 2006 m. sausio 14 d. laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ paskelbė apie 21 kv. m bendro ploto negyvenamų patalpų nuomos konkursą 5 metams. Skelbime nurodyta, kad nuomojamų patalpų paskirtis – kavos gamybos automatų įrengimas. Konkursui buvo gautas vienas pasiūlymas, kurį pateikė ieškovas UAB „Kavos aparatų servisas“. Pasiūlyme ieškovas nurodė siūlomas kainas už išnuomojamų patalpų 1 kv. m ir tai, kad sutinka mokėti pradinį nuomos įnašą už 3 mėnesius, o toks 1 437,03 Lt įnašas sumokėtas dar 2005 m. gruodžio 29 d. Komisija pasiūlė įnašą užskaityti dalyvaujant kitame konkurse. Ieškovas voke pateikė ir kitus Taisyklių 11 punkte įvardintus dokumentus. 2006 m. sausio 30 d. vykusiame Konkurso komisijos posėdyje Komisijos nariai nutarė, kad ieškovo pateikti dokumentai neatitinka Taisyklių 11 punkto reikalavimų: vokas įformintas netinkamai, nepateikta paraiška, o tik pridėtas firminis įmonės blankas, su dalimi rekvizitų (jame nėra adresato), firminiame blanke yra tik vadybininko S. K. parašas, o iš pateiktų dokumentų (UAB „Kavos aparatų servisas“ įstatų, įgaliojimo) matyti, kad net jei pateiktas firminis blankas ieškovo nuomone laikytinas „paraiška“, ji pasirašyta neturinčio tokių įgalinimų asmens; nenurodytas konkretus nuompinigių dydis. Todėl, vadovaudamasi Taisyklių 19 punktu Komisija konkursą paskelbė neįvykusiu, o apie tai ieškovui pranešė raštu du kartus, skirtingai įvardijant priežastis – 2006 m. vasario 8 d. raštu ir 2006 m. vasario 28 d. raštu. Teismas nurodė, kad šalių ginčas yra kilęs iš valstybei priklausančio turto, atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto valdomo patikėjimo teise, naudojimo, disponavimo šiuo turtu, įgyvendinant savininko teises, rengiantis sudaryti civilinį sandorį. Bylų priskyrimas teismams yra sureguliuotas įstatymo ir poįstatyminiai aktai šios nuostatos pakeisti negali. Teismo teigimu, tokius civilinius viešo konkurso teisinius santykius reglamentuoja privatinės teisės normos (CK 6.947 – 6.952 str.) ir jie priskirtini bendrosios kompetencijos, o ne administraciniams teismams (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 27 str. 3 p.). teismas pažymėjo, kad pagal tas pačias taisykles bendros kompetencijos teismuose yra nagrinėjami ir ginčai dėl viešųjų pirkimų (Viešųjų pirkimų įstatymo 102 str. 2 d.). Išvadą apie ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos teismams teismas padarė atsižvelgdamas ir į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2005 m. spalio 25 d. nutarties išaiškinimus, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms (UAB „VGC“ – J. M. dramos teatras, procesinio sprendimo kategorija 94.5 ). Teismas taip pat nurodė, kad nors Taisyklių 27 punkte ir nustatyta, kad valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso rezultatai skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka (administraciniams teismams), tokia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostata neatitinka prieš tai paminėtų įstatymų, ir ypač – CPK 27 straipsnio 3 punkte nustatytų taisyklių dėl šios kategorijos bylų rūšinio teismingumo. Esant teisės normų kolizijai, turi būti vadovaujamasi įstatymų nustatytomis taisyklėmis. Pagal CK 1.3 straipsnio 3 dalį, jei Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos.

Vertindamas šalių ginčo dėl viešo konkurso aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. Kai viešas asmuo skelbia ir vykdo viešą konkursą dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties sudarymo, šio konkurso pagrindinis tikslas yra išrinkti pasiūlymą, kuris labiausiai atitiktų racionalų išnuomojamo turto panaudojimą. Šiuo atveju viešo konkurso dėl turto nuomos nugalėtoju turėtų būti pripažintas tas dalyvis, kurio siūlomos sąlygos atitiktų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Šių viešo konkurso teisėtumo kriterijų pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovo atsikirtimų argumentai, esą ieškovo pateikti dokumentai nebuvo tinkamai paruošti, ir tai sąlygojo konkurso pripažinimą neįvykusiu, prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Teismas nustatė, kad Taisyklių 11 punkte nurodytą užklijuotą voką ieškovas pateikė, šis vokas užregistruotas, ant voko esantis užrašas leidžia aiškiai identifikuoti pasiūlymo tipą – kuriam viešam konkursui jis yra skirtas, nors turto, kurio nuomos konkursas buvo skelbtas, pavadinimas ir adresas nenurodyti, be to, vokas įformintas būtent taip, kaip ieškovo atstovui nurodė atsakovo Komisijos narys ir Komisijos posėdžio sekretorė I. A. – M. Tai matyti lyginant ieškovui adresuotų Komisijos siunčiamų pranešimų ir ieškovo pateikto pavyzdžio rašyseną. Šią aplinkybę I. A. – M. pripažino teisme. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad šį reikalavimą ieškovas įvykdė tinkamai. Tai pripažino ir pati Konkurso komisija, įregistravusi ieškovą konkurso dalyviu. Kaip nurodė ieškovo atstovas S. K. , Komisija, posėdyje pradėjusi iš esmės vertinti konkurso dalyvių pasiūlymus, taip pat neturėjo pastabų pateiktų dokumentų turiniui ir žodžiu pranešė, kad UAB „Kavos aparatų servisas“ yra konkurso laimėtojas. Šią aplinkybę atsakovas mėgino nuneigti ginčijamu Komisijos posėdžio 2006 m. sausio 30 d. protokolu ir liudytojų – Komisijos narių paaiškinimais. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į faktus, t.y. į tai, kad atsakovo atstovams nebuvo leista susipažinti su šio protokolo turiniu, nors jis, liudytojų teigimu, ir buvo pasirašytas tą pačią dieną, į tai, kad ieškovui protokolas išsiųstas tik pareikalavus pasiaiškinimo raštu, ieškovui buvo siunčiami prieštaringi paaiškinimai dėl konkurso rezultatų anuliavimo, o vėliau – dėl jo paskelbimo neįvykusiu, į liudytojo G. Ž. abejones dėl konkurso laimėtojo UAB „Kavos aparatų servisas“, į liudytojų paaiškinimus, kad šis ir visi konkursai buvo nutraukti dėl to, kad nebuvo gauti Aplinkos apsaugos ministerijos leidimai, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad labiau tikėtina yra ieškovo pozicija, kad ieškovas buvęs paskelbtas laimėtoju. Teismas pripažino, kad konkursui buvo pateikti visi reikiami dokumentai: paraiška su visais būtinais Taisyklių 11.1. punkte nustatytais rekvizitais, kurioje detaliai ir lygiai tokiu pačiu būdu, kaip ir skelbime, nurodytas siūlomas kiekvienų patalpų atskirai konkretus nuompinigių dydis, didesnis už skelbime nustatytą pradinį nuompinigių dydį; įgalinimai S. K. atstovauti ieškovą 2006 m. sausio 30 d. vykstančiame 21 kv. m ploto patalpų nuomos konkurse kavos aparatams įrengti, ir pasirašyti nuomos sutartį (CK 2.137 str. ir 2.140 str.). Teismo teigimu, vien formalūs voko formos trūkumai, juo labiau, kai dėl to ieškovui buvo leista konkurse dalyvauti, įvykdant jo registravimo procedūrą, nelaikytini esminiu pažeidimu ir neužkirto kelio atsakovo Komisijai vertinti ieškovo pasiūlymo iš esmės. Teismas padarė išvadą, kad Komisija dėl savo kaltės, siekdama pateisinti savo pačios pareigų neatlikimą – neinformavimą apie skelbtą konkursą atitinkamų institucijų ir būtinų sutikimų gavimą, siekdama ateityje išvengti dėl to sankcijų, ką teisme pripažino ir patys atsakovo atstovai, ir liudytojais apklausti Komisijos nariai, dviprasmiškai įvertino ieškovo pateiktų dokumentų tinkamumą – konkurso metu pripažinusi juos tinkamais, vėliau tokios savo pozicijos atsisakė ir paskelbė konkursą neįvykusiu. Tokiais savo veiksmais atsakovas sukūrė teisinį neapibrėžtumą, pažeisdamas ieškovo, buvusio vieninteliu konkurso dalyviu ir pagrįstai tikėjusio esant jo laimėtoju, teisėtus lūkesčius, o konkursas pripažintas neįvykusiu, t. y. ieškovui pritaikytos griežčiausios pasekmės pasinaudojant vien formaliomis priežastimis ir visiškai nepagrįstai. Todėl teismas padarė išvadą, kad panaikintinas konkurso komisijos sprendimas, o ne konkretus protokolo punktas, kaip tai nurodoma ieškinyje, kuriuo konkursas paskelbtas neįvykusiu. Tačiau išvestinį iš ieškovo pirmojo reikalavimo reikalavimą pripažinti jį konkurso nugalėtoju bei įpareigoti atsakovą pasirašyti nuomos sutartį teismas atmetė, nes spręsti dėl to yra ne teismo, o konkursą organizuojančios Komisijos prerogatyva.

Ieškovo naudai priteistos iš atsakovo jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.1 d., 98 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad reikalavimas panaikinti atsakovo 2006 m. sausio 30 d. protokolo Nr. 13-01/022 2 punktą apie konkurso paskelbimą neįvykusiu yra pagrindinis, kiti ieškovo reikalavimai – pripažinti ieškovą patalpų nuomos konkurso nugalėtoju ir įpareigoti atsakovą pasirašyti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra išvestiniais iš pirmojo reikalavimo ir atskirai žyminiu mokesčiu apmokestinti nebuvo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Lt žyminis mokestis ir 3 000 Lt atstovavimo išlaidos.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas, panaikinti ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Neteisinga teismo išvada, kad viešo konkurso teisinius santykius reglamentuoja privatinės teisės normos, konkrečiai CK 6.947 – 6.952 straipsniai ir jie priskirtini bendrosios, o ne specializuotos kompetencijos teismams. Valstybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principais. CK 6.947 – 6.952 straipsniuose įtvirtintos bendros viešojo konkurso nuostatos. Tuo tarpu valstybinius viešuosius konkursus reglamentuoja viešosios teisės normos – Viešųjų pirkimų įstatymas, Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas ir kiti viešosios teisės aktai, t. y. skiriasi tiek reguliavimo dalykas, tiek subjektai. Taisyklės reglamentuoja išimtinai specifinius santykius – valstybės turto nuomos organizavimą, o Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad nuomos konkurso dalyviai konkurso rezultatus gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės turto nuomos santykius reglamentuoja specialios normos, o esant bendrosios ir specialiosios teisės normų kolizijai – taikytina išimtinai specialioji norma. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 1 straipsnio pirmąją dalį, 22 straipsnio pirmąją dalį, 27 straipsnio 3 punktą, nes ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl privatinių santykių, bet dėl administracinės procedūros, reguliuojamos viešosios teisės normomis – valstybės turto nuomos konkurso. Todėl šis ginčas Vilniaus apygardos teismui nėra teismingas, o tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimais, nes minėtoje byloje buvo keliami iš esmės skirtingi reikalavimai bei tarp šalių tuo metu jau buvo susiklostę civiliniai santykiai. Be to, specialiosios teisėjų kolegijos nutartys pagal Teismų įstatymo 33 straipsnį nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas ginčijamu sprendimu panaikino Negyvenamųjų patalpų nuomos komisijos 2006 m. sausio 30 d. protokolą Nr. 13-01/022, nors ieškovas prašė panaikinti protokolo 2 punktą, o tai reiškia ieškinio dalyko pakeitimą. Tuo teismas pažeidė CPK 42 straipsnio pirmąją dalį, peržengdamas ieškinio ribas.

3. Teismo teiginys, kad 1 437,03 Lt dydžio įnašas į atsakovo nurodytą sąskaitą sumokėtas dar 2005 m. gruodžio 29 d., - laikytinas nepagrįstu. UAB ,,Kavos aparatų servisas“ banko kvito, patvirtinančio 3 mėnesių nuompinigių dydžio sumos sumokėjimo į atsakovo nurodytą sąskaitą nepateikė. Tuo tarpu įsipareigojimas sumokėti minėto dydžio sumą į nurodytą sąskaitą, nėra prilyginamas banko kvitui ir nereiškia 3 mėnesių nuompinigių dydžio sumokėjimo į atsakovo nurodytą sąskaitą (Taisyklių 14 p.). Be to, atsakovas apie vykdomą negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą paskelbė laikraštyje ,,Valstiečių laikraštis“ 2006 m. sausio 14 d., t. y. ieškovas negalėjo sumokėti įmokos, kol nebuvo paskelbta informacija apie organizuojamą konkursą. Ieškovo įmoka buvo skirta siekiant dalyvauti kitame negyvenamųjų patalpų nuomos konkurse.

4. Ieškovo atstovas S. K. buvo įgaliotas ieškovo vardu atlikti tik du veiksmus: atstovauti ir pasirašyti sutartį 2006 m. sausio 30 d. vykstančiame Vilniaus pedagoginio universiteto konkurse. Tačiau nei įgaliojimu nei bendrovės įstatais teisė pasirašyti paraišką UAB ,,Kavos aparatų servisas“ vardu vadybininkui S. K. nesuteikta. UAB ,,Kavos aparatų servisas“ paraiškos nepateikė, o tik pridėjo firminį įmonės blanką su dalimi rekvizitų, kurį pasirašė vadybininkas S. K. , todėl tokia paraiška laikytina niekine, tuo pačiu pasiūlymas laikytinas nepateiktu, arba neatitinkančiu Taisyklių nustatytų reikalavimų.

5. Neteisingas teismo teiginys, kad vokas buvo įformintas būtent taip, kaip ieškovo atstovui nurodė Komisijos narys ir Komisijos posėdžio sekretorė I. A. – M. Tai nustatyta lyginant atsakovui adresuotų ir Komisijos siunčiamų pranešimų ir ieškovo pateikto pavyzdžio rašyseną. Reikalavimus voko turiniui ir formai nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524, patvirtindama valstybės ilgalaikio turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių 11 punktą. Nei Komisijos posėdžio sekretorė nei kiti nariai nėra nurodinėję atsakovui kaip privalo būti apiformintas vokas. Be to, ieškovas ne pirmą kartą dalyvauja valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurse, todėl turėjo žinoti ne tik vokui bet kitus pasiūlymui keliamus reikalavimus.

6. Komisija nei žodžiu, nei raštu nėra pranešusi ieškovui apie tai, kad UAB ,,Kavos aparatų servisas“ tapo konkurso nugalėtoju. Priešingai, kaip ir pats ieškovas pripažįsta, jam buvo pranešta apie tai, jog minėtas konkursas laikomas neįvykusiu (Vilniaus pedagoginio universiteto 2006 m. vasario 28 d. raštas Nr. 13-092).

7. Ieškovas dublike pripažino, kad buvo padaryti konkurso taisyklių 12.1, 12.2, 12.4, 12.5 papunkčių pažeidimai. Be to, Taisyklių 2.2 punktu sprendimus dėl valstybės turto nuomos priima ir konkursus organizuoja turto valdytojai, tačiau valstybės mokslo ir studijų institucijoms būtinas Aplinkos ministerijos rašytinis sutikimas. Toks sutikimas nebuvo gautas, todėl konkursas negalėjo būti skelbiamas. Tai, kad nebuvo reikiamo sutikimo, laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu. Jau vien dėl to konkursas privalėjo būti pripažintas neįvykusiu. Priešingu atveju būtų pažeistas viešasis interesas. Minėtų aplinkybių teismas nevertino ir priėmė neteisėtą sprendimą.

8. Neteisinga teismo išvada, kad vien formalūs voko trūkumai nelaikytini esminiu pažeidimu ir neužkirto kelio atsakovo komisijai vertinti ieškovo pasiūlymo esmės. Net ir pripažinus, kad minėti trūkumai yra formalūs, jie bet kuriuo atveju laikytini trūkumais arba Taisyklių pažeidimu. Valstybės ir savivaldybių negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso organizavimas yra administracinė procedūra, reglamentuojama viešosios teisės aktais, ir tai reiškia, jog konkurso organizatorius gali elgtis tik taip kaip nustatyta atitinkamame teisės akte, t. y. pateikus taisyklių neatitinkančius ar pateiktus ne visus nurodytus dokumentus Komisija privalo konkursą skelbti neįvykusiu. Be to, konkursas buvo paskelbtas neįvykusius ne vien tik dėl voko trūkumų.

9. Teismas nepagrįstai spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą rėmėsi tik CPK 93 straipsnio pirmąja dalimi bei CPK 98 straipsnio pirmąja dalimi. Kadangi teismas tenkino tik vieną iš trijų ieškovo reikalavimų, todėl, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, privalėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi. Neteisingas teismo motyvas, jog ieškovas pareiškė vieną pagrindinį reikalavimą – panaikinti Vilniaus pedagoginio universiteto Negyvenamųjų patalpų nuomos komisijos 2006 m. sausio 30 d. protokolo Nr. 13-01/022 2 punktą ir du išvestinius reikalavimus – pripažinti ieškovą nuomos konkurso nugalėtoju bei įpareigoti atsakovą su ieškovu sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. CPK nenustato reikalavimų skirstymo į pagrindinius ir išvestinius. Be to, minėtieji ieškovo reikalavimai laikytini savarankiškais reikalavimais.

Ieškovas UAB ,,Kavos aparatų servisas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teisme šalių atstovai palaikė savo pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Ieškovas ginčija atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto – valstybės turto valdytojo – sprendimą paskelbti viešą konkursą negyvenamosioms patalpoms išnuomoti neįvykusiu. Valstybės ilgalaikis materialus turtas išnuomojamas viešo (uždaro) konkurso būdu (Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 14 str. 2 d. [2004 m. lapkričio 20 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2004 m. lapkričio 20 d.]). Viešą konkursą, jo paskelbimą, konkurso sąlygų pakeitimą ar jo atšaukimą reglamentuoja CK 6.947-6.948 straipsniai. Iš jų (CK straipsnių) turinio akivaizdu, kad viešas konkursas privalo būti vykdomas skaidriai, nediskriminuojant dalyvių ir jų pasiūlymų, laikantis lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo principų. Užtikrinti šiuos principus privalo viešo konkurso organizatorius ir rengėjas. Valstybės turto nuomos konkursas organizuojamos pagal Vyriausybės nustatytas konkurso organizavimo taisykles (Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 14 str. 4 d. [2004 m. lapkričio 20 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2004 m. lapkričio 20 d.]), todėl svarbu įvertinti viešo konkurso procedūrų atitikimą ir šių taisyklių reikalavimams (ginčui taikytinos 2001 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1524 ,,Dėl Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtintos Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklės, redakcija, galiojusi iki 2007 m. gegužės 27 d.).

Ieškovo atstovas teigė, kad viešo konkurso nugalėtoju žodžiu buvo paskelbtas ieškovas. Apie tai pranešta tiesiogiai konkurse dalyvavusiam ieškovo atstovui S. K. , informuojant, kad kvietimą pasirašyti patalpų nuomos sutartį atsiųs paštu. Kvietimo negavo, o Komisijos pirmininkas P. V. vieno pokalbio telefonu metu nesugebėjo paaiškinti tokio neveikimo aplinkybių, o kito pokalbio metu jau pakvietė atvykti pasirašyti sutartį. Tačiau po to raštu buvo pranešta apie konkurso paskelbimą neįvykusiu dėl ieškovo padarytų procedūrinių pažeidimų. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad atsakovas tuoj po posėdžio nepateikė ieškovo atstovui Komisijos posėdžio protokolo. Nepateikė jo ir 2006-02-20, prašant žodžiu. Tokį ieškovo prašymą atsisakyta patenkinti dėl atliekamo protokolo teisinio vertinimo. Išrašą iš protokolo gavo tik 2006-03-03, ieškovui raštu pareikalavus pateikti visus su konkursu susijusius dokumentus. Ieškovo susirašinėjimą su ieškovu patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 2. b. l. 25, 28, 29-30). Atsiliepime į ieškinį atsakovas dėl ieškovo nurodomų aplinkybių nepasisakė. Dublike nurodė, kad konkursas pripažintas neįvykusiu dėl to, kad dėl jo organizavimo nebuvo gautas Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimas (t. 1, b. l. 127). Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja atsakovo organizuoto viešo Konkurso komisijos narė I. A. – M. konkurso, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas, ir protokolo surašymo aplinkybių neprisiminė, tačiau parodė, kad konkursas vyko dalyvaujant vienam ieškovo atstovui ir žino, kad konkursas buvo nutrauktas dėl negauto Aplinkos ministerijos leidimo (t. 2, b. l. 164). Kitas liudytojas – G. Ž. (atsakovo organizuoto konkurso komisijos narys) parodė, kad konkursą, jo manymu, laimėjo ieškovas – UAB ,,Kavos aparatų servisas“, tačiau tolesnėje apklausoje liudytojas ieškovo pergale konkurse suabejojo, teigdamas, kad laimėtojo neprisimenąs (t. 2, b. l. 165). Liudytoja B. G. (komisijos narė) parodė, kad ieškovas nebuvo įvardintas laimėtoju, nes buvo nustatyta, kad ieškovo pateikti dokumentai neatitinka konkursui teikiamų dokumentų reikalavimų (t. 2. b. l. 166). Liudytoju apklaustas Komisijos pirmininkas P. V. taip pat davė prieštaringus parodymus. Neigdamas ieškovo paskelbimą nugalėtoju tuoj po konkurso, teigė, kad konkursas neįvyko dėl Komisijos nustatytų pažeidimų, po to aiškino, kad klaida pastebėta jau po konkurso, teisininkams įvertinus protokolą. Kada buvo priimtas sprendimas dėl 2006 m. sausio 30 d. sprendimo, neprisiminė. Pripažino, kad su Konkurso komisijos protokolu konkurso dalyviams susipažinti neleidžia (t. 2, b. l. 191-192).

Kaip jau minėta viešo konkurso procesas turi būti skaidrus, t.y. atviras ir aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu minėtų faktinių duomenų visetas (prieštaringi liudijimai apie organizuoto viešo patalpų nuomos konkurso ir nugalėtojo paskelbimo aplinkybes, apie konkurso paskelbimo neįvykusiu priežastis (liudytojų parodymai prieštarauja Komisijos posėdžio protokolo duomenims), vengimas pateikti ieškovui komisijos posėdžio protokolą susipažinti, taip pažeidžiant konkurso dalyvio teisę, nustatytą Taisyklių 20 punkte) yra pakankamas pagrindas išvadai dėl atsakovo vykdyto patalpų nuomos konkurso neskaidrumo ir pagrindas panaikinti ginčijamą atsakovo sprendimą (CPK 176, 177, 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad konkurso nugalėtojo klausimo išsprendimas – ne teismo, o konkursą organizuojančios Komisijos dispozicijoje, todėl pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl jo (ieškovo) pripažinimo konkurso nugalėtoju ir įpareigojimo sudaryti patalpų nuomos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo veiksmus dėl ieškovo pateikto voko su paraiška, pasiūlymu ir kt. duomenimis atitikimo Taisyklių 11 punkto reikalavimams. Ši teisės norma nustato reikalavimus vokui ir jis (vokas) turi juos (reikalavimus) atitikti. Taisyklių 12-12.5 punkte nustatyti konkurso rengėjo komisijos nario (turto valdytojo) veiksmai, kuriuos jis (Komisijos narys), konkurso dalyviui pateikus voką, privalo atlikti, t.y. privalo įregistruoti konkurso dalyvį, jo pateiktą voką, užrašyti ant voko konkurso dalyvio registracijos eilės numerį, išduoti konkurso registracijos pažymėjimą, supažindinti konkurso dalyvį su konkurso taisyklėmis ir įmesti voką į užplombuotą dėžę. Nors šios normos (12-12.5 p.) tiesiogiai nenustato konkurso rengėjui pareigos tikrinti, ar vokas tinkamai įformintas, tačiau tokia pareiga įsitikinti voko atitikimu Taisyklių reikalavimas kyla iš sisteminio Taisyklių 11, 12-12.5 punktų aiškinimo. Priimamas ir registruojamas tik toks vokas, kuris turi visus būtinus 11 punkte nustatytus rekvizitus, todėl ir konkurso organizatoriaus atstovas, prieš atlikdamas konkurso dalyvio ir voko registravimo procedūrą, privalo patikrinti pateikto voko tinkamumą. Bylos duomenys įrodo, kad ieškovo vokas buvo priimtas ir įregistruotas, t.y. atliktos visos Taisyklių 12-12.5 punkte nustatytos procedūros, tuo pripažįstant, kad vokas atitiko Taisyklių 11 punkto reikalavimus ir taip sukeliant ieškovui teisėtus lūkesčius (dalyvavimą konkurse). Voko trūkumai buvo pastebėti vėliau, konkursui prasidėjus ar po jo (tikslus momentas nenustatytas dėl liudytojų prieštaringų parodymų), ir įvertinti kaip konkurso dalyvio registravimo procedūros pažeidimas. Iš to daroma išvada, kad atsakovas dviprasmiškai įvertino ieškovo (konkurso dalyvio) ir jo pateikto voko registravimo procedūrą. Tačiau teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovo vokas, nors ir su trūkumais, buvo priimtas ir įregistruotas, taip pripažįstant jį atitinkančiu Taisyklių reikalavimams, o ieškovą – tinkamu konkurso dalyviu. Konstatuotas pažeidimas (netinkamai įforminto voko priėmimas) padarytas atsakovui pažeidus Taisyklėse nustatytą pareigą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovą pripažinus netinkamu konkurso dalyviu pasiūlymų vertinimo stadijoje, buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai ir sukurtas teisinis neapibrėžtumas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2006). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu atveju konkursas turi būti tęsiamas nuo pasiūlymų vertinimo stadijos (Taisyklių 15 p.).

Dėl ginčo teismingumo

Administracinio ir bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija atribojama ne vien pagal teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, subjektą, bet ir pagal teisinio santykio pobūdį. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto organizuoto negyvenamųjų patalpų nuomos viešo konkurso, kurio tikslas sudaryti patalpų nuomos sutartį. Tai gi atsakovas, siekdamas išnuomoti patikėjimo teise valdomą valstybės turtą, šiuo atveju veikė ne kaip viešo administravimo, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (turto valdytojas), o turto nuomos santykiai priskirti civilinės teisės reguliuojamai sričiai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinio santykio prigimtį ir pobūdį, teisinio santykio subjektą, tinkamai aiškino ir taikė rūšinio teismingumą reglamentuojančias taisykles, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti nutartyse padarytų išvadų ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčas dėl viešo negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso rezultatų priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams (CPK 1 str. 1 d., 2 d., 22 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 1 d., 2 str., 15 str.).

Dėl ieškinio ribų peržengimo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo sprendimą, nors ieškovas prašė panaikinti tik 2-ą atsakovo sprendimo punktą, peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Nors ieškovas ieškiniu reikalavo panaikinti ginčijamo atsakovo sprendimo 2-ą punktą, tačiau iš ieškinio turinio ir viso bylos nagrinėjimo proceso akivaizdu, kad ieškovas siekė vieno tikslo – panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo viešas konkursas paskelbtas neįvykusiu. Ginčijamo atsakovo sprendimo 2-ame punkte nurodyti Komisijos konstatuoti ieškovo pateiktų konkursui dokumentų pažeidimai ir pažeistos teisės normos (t. 1, b. l. 30) yra faktinis ir teisinis pagrindas, nulėmęs rezultatą – sprendimą paskelbti konkursą neįvykusiu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas siekė panaikinti atsakovo sprendimą per minėtų pagrindų nuginčijimą. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškinio reikalavimas pakankamai aiškus ir argumentuotas, jis teisingai suprastas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (šią aplinkybę patvirtina pirmos instancijos teisme dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimai), o klaidą ieškinio rezoliucinėje dalyje dėl reikalavimo suformulavimo vertina kaip formalia. CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo (ieškinio ribų peržengimo) teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl kitų apelianto argumentų

Dėl 3.1-3.6 apeliacinio skundo punktuose nurodytų argumentų teisėjų kolegija jau pasisakė šioje nutartyje.

Naikinti teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų kolegija taip pat neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė procesines teisės normas (CPK 93 str., 98 str.).

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino bylos įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 263 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme – 6 Lt (CPK 92 str., 110, 116 str.; t. 2, b. l. 219).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalimi

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto valstybės naudai – 6 (šešis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasNijolė Piškinaitė