- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- A6.-3847-827/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- R. T.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. rezoliucija iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), Vilniuje) vadovei R. T. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėjas) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini) (toliau- ir Bendrovė) yra VMI skolininkė, ir 2018 m. lapkričio 14 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 47 112,45 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018 m. spalio 8 d. pradėtas operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Operatyvus patikrinimas baigtas 2018 m. spalio 30 d. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka 2018 m. spalio 3 d. sudarė 37 560,29 Eur. Išnagrinėjus pateiktus Bendrovės bankų dokumentus, nustatyta, kad bankų sąskaitų likutis tikrinamojo laikotarpio pradžioje buvo 677,65 Eur, o laikotarpio pabaigoje -6,17 Eur. Nustatyta tikrinamuoju laikotarpiu, į Bendrovės sąskaitą įplaukė 2976,40 Eur, o išlaidos sudarė 3 651,43 Eur. VMI nuo bendrovės sąskaitos nusirašė 978,08 Eur (kas sudaro 26 % nuo visų gautų įplaukų į Bendrovės sąskaitas).
Atlikus operatyvų patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu, turėdama 36 180, 08 Eur įsiskolinimą biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, teikdama jiems pirmenybę, t.y. 2018 m. birželio 19 d. išmokėdama: 308,16 Eur - darbo užmokestį; UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 47,06 Eur ir 450,38 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ -381,19 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 19 Eur, bei 2018 m. birželio 20 d. bei 2018 m. birželio 21 d. išmokėdama grynais 450 Eur ir 680 Eur. Minėti duomenys patvirtina, kad tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. T., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, t.y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI, todėl šiais neteisėtais bendrovės vadovo veiksmais buvo pažeisti VMI interesai. Tuo bendrovės vadovė padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pareiškimu prašoma skirti R. T. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. į teismo posėdį neatvyko. Teismo siųstas šaukimas jos gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteiktas su prierašu, kad neatsiėmė. VMI pareiškimas su teismo šaukimu adresuotu R. T. buvo įteiktas jos darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ adresu, korespondencija įteikta buhalterei, kas laikytina, kad atsakomybėn traukiamas asmuo apie teismo posėdį informuotas tinkamai, nepranešė neatvykimo priežasčių, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 2 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 11 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. T. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes ji, būdamas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, žinodama, kad Bendrovė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad 2018 m. spalio 12 d. atvykusi į VMI, bendrovės direktorė R. T. buvo supažindinta su 2018 m. spalio 4 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu. Paprašius paaiškinti mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis ir atsiskaitymo su biudžetu galimybes, bendrovės direktorė R. T. nurodė, kad priežastį dėl kurios susidarė skola – Bendrovė negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl gautos paskolos turto pirkimui (turtas buvo įkeistas), kuris buvo parduotas per varžytines. Minėtame akte taip pat pažymėta, kad bendrovės nepateikė operatyviam patikrinimui prašomų pateikti dokumentų, taip pat bendrovė nepateikė Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl bendrovei 2018 m. rugsėjo 26 d. išsiųstas VMI pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l. 8-9). R. T. padarytą nusižengimą patvirtina ir byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai apie bendrovės balansą (b.l. 4-7), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 8-9) sąskaitos išrašai (b.l.10-11, 12-13),mokesčio mokėtojo duomenys (b.l. 15).
Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės vadovė R. T., žinodama bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. T. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 56 metų amžiaus, dirbanti, duomenų apie teistumą nėra bei patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. R. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, į pažeidėjos asmenybę, bei tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d. bendrovei iškelta bankroto byla, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus R. T. minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 € (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.