- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e1-2666-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18580-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.2Prokuroro pareiškimo turinys (BPK 419 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), , LR pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, išsituokusi, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:
1) 2020 m. liepos 1 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 46 MGL (2300 eurų) dydžio bauda (2020 m. spalio 20 d. bauda išieškota);
2) 2020 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta 56 MGL (2800 eurų) dydžio bauda (bauda sumokėta),
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. K. 2022 m. gegužės 25 d. apie 09.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,24 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, susistumdymo su nukentėjusiąją A. S. metu, tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, suėmė ją už plaukų, ne daugiau du kartus kumščiu sudavė A. S. į galvos sritį, nagais apdraskė kaktą, nosį ir dešinį petį, tokiu būdu smurtaudama savo šeimos narei – motinai A. S., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis kaklo kairėje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimu nosies nugarėlės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu kaklo dešiniame šone, nubrozdinimu pakaušio kairėje.
Šiais veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji L. K. kalta prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 25 d. apie 09.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso jos mamai A. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, prieškambaryje susiginčijo su mama, dėl to, kad ši nenorėjo jos neblaivios priimti į namus. Ginčo metu su mama susistumdė, susistumdymo metu ji mamą pastūmė į sieną, buvo suėmusi už plaukų, ne daugiau du kartus kumščiu pataikė mamai į galvą ir nagais apdraskė jai kaktą, nosį ir petį. Suvokia, kad tokiais savo veiksmais sukėlė savo mamai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi, pažada, kad daugiau toks įvykis nepasikartos. Mamos dėl įvykio nuoširdžiai atsiprašė, ši jai atleido, jos susitaikė. Nuo minėto įvykio su mama nekonfliktuoja, sutaria taikiai. Prašo bylą baigti jai ir mamai A. S. susitaikius.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios L. K. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, liudytojo policijos pareigūno R. P. parodymai, Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo registratorių įrašai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai. Iki 2022 m. gegužės 25 d. kartu minėtame bute gyveno su savo dukra L. K.. Jos dukra apie 10 metų piktnaudžiauja alkoholiu, taip pat vartojo narkotines medžiagas. Neretai jos dukra būdama apsvaigusi nuo alkoholio tampa agresyvi, prieš ją smurtavo ne vieną kartą. Dėl to ji L. K. pasakė, kad ji būdama neblaivi negali grįžti į namus. 2022 m. gegužės 25 d. apie 09.00 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į duris pabeldė L. K., kuri kelias paras nebuvo grįžusi į namus. Priėjusi prie buto durų, jas pradarė ir paklausė L., ar ši yra blaivi. Dukra atsakė, kad taip. Kai L.įėjo į buto prieškambarį, ji pamatė, kad dukra yra apsvaigusi, t. y. ji pajuto sklindantį alkoholio kvapą. Tuomet L. liepė išeiti iš buto, kadangi ji jai girtai į namus pareiti neleidžia. Dukra pradėjo ją užgaulioti necenzūriniais žodžiais, norėjo įeiti į kambarį, ji jos neleido, jos abi apsistumdė, ji norėjo dukrą išstumti iš buto pro duris. Būtent tuo metu L. ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną, pajuto nugaroje fizinį skausmą, tačiau nenukrito ant žemės. Tuomet dukra jai griebė už plaukų, ji taip pat dukrai sugriebė už plaukų ir išrovė kuokštą jos priaugintų plaukų. Tuomet dukra ne daugiau du kartus rankos kumščiu sudavė jai į galvos sritį, jos toliau stumdėsi. L. priešinosi, rankomis mosikavo ir jai nagais įdrėskė į kaktą, nosį, dešinės pusės petį. Tuomet jai pavyko išstumti L. iš buto ir ši išėjo. Maždaug po dviejų valandų L. grįžo į namus dar girtesnė, pasakė, kad ji išeina iš namų ir jai reikia pasiimti daiktus, ji leido. Ši susikrovė lagaminą ir išėjo. Neužilgo L. lagaminą į butą parnešė jos buvęs vyras, kuris gyvena netoliese, jis jai nieko neaiškino, tik įėjęs į butą pastatė lagaminą ir pasakė, kad rado L. lagaminą. Apie 12.00 val. atvyko policijos pareigūnai su L.. Kaip suprato pareigūnus iškvietė pati L., kad ji neva jai neatiduoda lagamino. Atvykę policijos pareigūnai ant jos veido pamatė L. padarytus sužalojimus, todėl ji jiems papasakojo, kas nutiko. Savo veiksmais dukra L. K. jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus. Ji pirma konflikto nepradėjo ir prieš L. smurto nenaudojo, tik bandė ją išstumti iš buto. Jai yra išaiškinta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, ji jo nereikš, tačiau prašo L. K. nubausti įstatymų numatyta tvarka.
Liudytojas R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 25 d. apie 12.00 val., dirbant kartu su vyresniąja tyrėja A. O., iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), moters neįsileidžia į namus ir neatiduoda jos daiktų. Nuvykus minėtu adresu, prie daugiabučio namo laiptinės juos pasitiko akivaizdžiai nuo alkoholio apsvaigusi moteris, vėliau nustatyta, kad tai L. K., kuri, nurodė, kad jos mama jai neatiduoda daiktų. Nurodė, kad su mama susimušė ir mama jai išrovė priaugintų plaukų kuokštą. Nuėjus prie buto, jo duris atidarė vyresnio amžiaus moteris, kaip nustatyta, L. K. mama. Ant L. K. mamos veido matėsi akivaizdūs sužalojimai, jai buvo paraudusi nosies sritis bei stebimas paraudimas ir apdraskymai kaktos srityje, kakle, petyje. L. K. mama nurodė, kad jos dukra grįžo į namus būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Dėl to, kad L. grįžo neblaivi, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu mama norėjo L. išvaryti iš buto, kadangi ji neblaivi yra nepageidaujama. Tarp jos ir L. įvyko susistumdymas, kurio metu jai L. suėmė už plaukų, tuomet moteris taip pat L. suėmė už plaukų ir taip išrovė priaugintus plaukus. Moteris nurodė, kad L. elgėsi agresyviai ir jai kelis kartus sudavė į galvos sritį, taip pat apdraskė norį, kaklą ir petį. Viso pokalbio metu L. K. elgėsi agresyviai, ji šūkavo, įžeidinėjo motiną. L. K. mama patikrinus alkotesteriu buvo blaivi, L. K. buvo nustatytas girtumas. Dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo L. K. buvo sulaikyta. Dėl to, kad L. K. panaudojo fizinį smurtą prieš mamą ir ją sužalojo, L. K. mama pageidavo rašyti pareiškimą.
Iš 2022 m. gegužės 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atidengus namuose esančios dėžės dangtį, joje rastas šviesios spalvos galimai plaukų kuokštas. Minėtas objektas įvykio vietoje išimtas ir supakuotas į plastikinę pakuotę su Nr. 567878.
Iš 2022 m. birželio 14 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pareigūnų pokalbis su L. K., kuri teigė, kad mama ją išvarė iš namų ir neatiduoda daiktų su lagaminu, taip pat nurodė, kad maždaug prieš valandą mušėsi su mama, kuri jai iš galvos išrovė plaukus, ji taip pat vartojo mamos atžvilgiu smurtą. Taip pat užfiksuotas pokalbis su nukentėjusiąja, kuri nurodė, kad kilus konfliktui dėl to, kad nenorėjo neblaivios dukros įleisti į namus, dukra puolė ant jos, griebė jai už plaukų, tad ji taip pat griebė dukrai už priaugintų plaukų ir juos išpešė, dukra jai nubrozdino nosį, trenkė į galvą su kumščiais. L. K. įžeidinėja mamą, vadina melage. Matyti, kad L. K. nustatomas 2,24 promilių girtumas, nukentėjusioji blaivi.
Iš 2022 m. gegužės 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 965/2022(02) matyti, kad A. S. nustatytos kraujosruvos kaktos kairėje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimas nosies nugarėlės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu kaklo dešiniame šone, nubrozdinimas pakaušio kairėje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti buku daiktu, dėl ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausmas neobjektyvus nusiskundimas, jo sukėlimas priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl nustatyti, ar tiriamajai buvo sukeltas fizinis skausmas, neįmanoma.
Be kaltinamosios prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji 2022 m. gegužės 25 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 09.00 val., tyčia rankomis pastūmė savo mamą A. S., dėl ko ši atsitrenkė į sieną, suėmė ją už plaukų, ne daugiau du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, nagais apdraskė kaktą, nosį ir dešinį petį, tokiu būdu smurtaudama savo šeimos narei ir artimai giminaitei – motinai A. S., padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis kaklo kairėje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimu nosies nugarėlės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu kaklo dešiniame šone, nubrozdinimu pakaušio kairėje.
Kaltinamoji pripažino, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio susibarė su mama A. S. ir tarpusavio konflikto metu pastūmė mamą į sieną, buvo suėmusi už plaukų, ne daugiau du kartus kumščiu pataikė mamai į galvą ir nagais apdraskė jai kaktą, nosį ir petį. Kaltinamosios parodymus patvirtina ir kiti nukentėjusiosios parodymai, jog 2022 m. gegužės 25 d. apie 09.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir dukros kilusio konflikto metu dukra ją pastūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė į sieną, pajuto nugaroje fizinį skausmą, taip pat sugriebė už plaukų, nagais įdrėskė į kaktą, nosį, dešinės pusės petį. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad konfliktas tarp mamos ir dukros įvyko (duomenys neskelbtini), bei jo metu rastas šviesios spalvos plaukų kuokštas patvirtina kaltinamosios minėtą aplinkybę, jog konflikto metu mama jai išpešė dalį priaugintų plaukų. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, jog aiškinantis pareigūnams įvykio aplinkybes, abi moterys iš esmės nurodė tas pačias konflikto aplinkybes, nukentėjusioji taip pat nurodė pareigūnams, kad dukra ją puolė, sugriebė jai už plaukų, sudavė kumščiais į galvą, nubrozdino nosį. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai A. S. nustatyta kraujosruvos kaktos kairėje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nubrozdinimas nosies nugarėlės kairėje, kraujosruva su nubrozdinimu kaklo dešiniame šone, nubrozdinimas pakaušio kairėje; sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2022 m. gegužės 25 d. bei aplinkybėmis, ir jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šie duomenys patvirtina, kad nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė kaltinamosios vartotas fizinis smurtas – suduoti smūgiai rankos kumščiu, pastūmimas į sieną, sugriebimas už plaukų, įdrėskimai, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamosios neteisėtu veikimu – smūgių sudavimu, pastūmimu, sugriebimu už plaukų, draskymu nagais.
Kaltinamoji L. K. būdama suaugusi, pakaltinama, neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar sužaloti asmeniui sveikatą ir tokių pasekmių norėjo ir siekė – sudavė ne vieną smūgį rankomis nukentėjusiajai, taip pat ją pastūmė į sieną, apdraskė veidą, petį, sugriebė už plaukų. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamosios L. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamosios veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
L. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia veika kėsintasi į šeimos nario sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Anksčiau L. K. yra teista, bausta administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje paskutinį kartą lankėsi 2021 m. birželio 18 d., įskaita – F43.2, F10.8. Priklausomybės ligų centro įskaitoje yra nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. dėl (F10.2) Psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo. 2020 m. birželio 10 d. Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad L. K. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga, todėl jos pakaltinamumu teismas neturi pagrindo abejoti.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plaukai, saugomi Kauno AVPK Kauno m. Santakos daiktų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti L. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plaukus, saugomus Kauno AVPK Kauno m. Santakos daiktų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.