Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1581-77/2016, kuria atsakovei G. individualiai įmonei (toliau – G. IĮ) iškelta bankroto byla, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo G. IĮ (trečiasis asmuo V. G.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) prašė atsakovei G. IĮ iškelti bankroto bylą.Prašyme iškelti bankroto bylą nurodė šias aplinkybes, kurios, pareiškėjos manymu, pagrindžia atsakovės nemokumą: 1) atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų; 2) atsakovės skola VSDF biudžetui 2016-09-01 sudarė 4 427,98 Eur; 3) VĮ Registrų centro, VĮ Regitra ir traktorių savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2016-08-24 duomenimis, G. IĮ vardu registruoto turto nėra; 4) atsakovė Juridinių asmenų registrui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų; 5) nuo 2014-08-07 į turimą sąskaitą kredito įstaigoje pateikti ieškovės mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti; 6) nuo 2015-10-09 per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti ieškovės mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti; 7) pagal ieškovės 2015-02-13 prašymą išieškoti skolos iš atsakovės, perduotą su sprendimais vykdyti antstoliui K. K., lėšų neišieškota; 8) 2016-09-01 duomenimis, atsakovės įmonėje apdraustųjų nėra nuo 2014-12-17. Atsiliepimas į pareiškimą, taip pat reikalauti dokumentai nepateikti, nors procesiniai dokumentai V. G. (atsakovės vadovui ir savininkui) įteikti 2016-09-17.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria G. IĮ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji, būdama G. IĮ bendraturtė (šį faktą grindžia kartu su atskiruoju skundu pridėtais įrodymais – išrašu ir Juridinių asmenų registro ir santuokos liudijimu, kurie, kaip atitinkantys leistinumo bei susietumo reikalavimus, pridedami prie bylos (CPK 185, 314 str.), nebuvo tinkamai informuota apie ketinimą iškelti bankroto bylą, jai taip pat nebuvo siųstas (ir įteiktas) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo kartu su priedais, tokiu būdu pažeidžiant ĮBĮ 6 straipsnio nuostatas. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, netyrė ir nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nutartį priėmė formaliais pagrindais, neatsižvelgdamas į teismų praktiką, pagal kurią bankroto bylos iškėlimas – ultima ratio priemonė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių apeliantės argumentų, kuriais yra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali trumpesnis nei 30 d., bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad būtų išvengta bankroto bylos iškėlimo skolininkui, jeigu pastarasis gali atsiskaityti su apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškusiu kreditoriumi. Kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo neturi būti siurprizas skolininkui, o pastarasis turi būti įspėtas apie kreditoriaus ketinimus ir apie bankroto grėsmę.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista tiek ikiteisminė, tiek teisminė bankroto bylos atsakovei iškėlimo tvarka.Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016-07-02 raštas Nr. IB 269 Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos G. IĮ iškėlimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė biudžetui skolinga 4 140,22 Eur, o jos nesumokėjus bus kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo išsiųstas G. IĮ registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), (neįteiktas neatsiėmus pašte) ir jos savininkui bei vadovui V. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), (įteiktas asmeniškai). Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas pranešimą apie iškeltą civilinę bylą, taip pat 2016-09-13 nutarties nuorašą bei pareiškimo su priedais kopiją išsiuntė tiek atsakovei G. IĮ registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (vokas su procesiniais dokumentais grįžo neįteiktas neatsiėmus pašte), tiek V. G. gyvenamosios vietos adresu (įteikta). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo siųstus procesinius dokumentus, skirtus G. IĮ savininkui ir vadovui priėmė apeliantė, kaip V. G. žmona.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dokumentų įteikimas Juridinių asmenų registre nurodytam G. IĮ savininkui ir vadovui (viešai prieinamų duomenų apie apeliantę kaip atsakovės bendraturtę nėra, o CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui), laikytinas tinkamu ĮBĮ 6 straipsnio nuostatų įgyvendinimu (CPK 185 str.).Be to, tai, kad apeliantei, kaip įmonės bendraturtei, nebuvo siųsti dokumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepažeidė ir jos teisės į teisminę gynybą.Pagal formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo, svarbu įvertinti tai, ar asmuo, kurio byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, turi prieinamą gynybos priemonę nacionaliniu lygiu, t. y. ar jis gali veiksmingai ginčyti bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).Pažymėtina, kad pranešimas apie tai, kad bus nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, buvo skelbiamas ir specialiame interneto tinklapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip minėta, teismo siųsti procesiniai dokumentai (2016-09-14 teismo pranešimas, pareiškimo kopija su priedais, Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-13 nutartis), įteikti būtent apeliantei, kaip V. G. žmonai.Tai, kad apeliantė, nepraleisdama nustatyto termino, pateikė atskirąjį skundą, patvirtina, kad ji žinojo apie Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį, kuria G. IĮ iškelta bankroto byla, o atskirajame skunde apeliantė turėjo visas galimybes išdėstyti argumentus, paneigiančius skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, kartu su atskiruoju skundu pridėti įrodymai apeliacinės instancijos teismo yra priimti ir vertinami kartu su kita byloje esančia medžiaga. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantės teisė į teisminę gynybą šiuo aspektu nebuvo apribota.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors apeliantei kartu su atskiruoju skundu pateikus santuokos liudijimą, pripažintinas jos suinteresuotumas šia byla, tačiau dėl nustatytų aplinkybių, negalima sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista ĮBĮ įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka ir (ar) apeliantės teisė į teisminę gynybą (CPK 185 str.).

Dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei G. IĮ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).Pagal formuojamą teismų praktiką nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, jog įmonės finansinė padėtis yra gera ir kad ji vykdo veiklą, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).Pirmosios instancijos teismas G. IĮ nemokumą konstatavo remdamasis VSDFV Klaipėdos skyriaus kartu su pareiškimu pateiktais įrodymais, t. y. teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, vadovavosi duomenimis apie susidariusią skolą VSDFV Klaipėdos skyriui, kurios nepavyksta išieškoti, viešųjų registrų duomenimis, patvirtinančiais, jog atsakovė neturi jokio turto, darbuotojų. Iš esmės tokios aplinkybės konstatuotos antstolio K. K. pažymoje Nr. S16-16917 apie vykdymo eigą (10 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimų dėl bendros 2 282,2 Eur išieškojimo iš skolininkės G. ĮĮ nuo 2014-08-08 iki 2015-01-21), kurioje nurodyta, kad G. IĮ turto ir transporto priemonių neturi, G. IĮ vardu atidaryta piniginių lėšų sąskaita areštuota. Savo ruožtu apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų ir (ar) įrodymų apie G. IĮ turtinę padėtį, jos vykdomą veiklą, gaunamą pelną, turimus įsipareigojimus, taip pat, kad yra atsiskaičiusi su VSDFV Klaipėdos skyriumi, t. y. jokiais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties išvados dėl G. IĮ konstatuoto nemokumo teisėtumo ir pagrįstumo. Priešingai, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovė ne tik neatsiskaitė su VSDF biudžetu, tačiau skola nuo kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo netgi padidėjo (2016-12-15 duomenimis G. IĮ skolinga VSDF biudžetui sudaro 4 850,82 Eur sumą).Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančia ĮBĮ redakcija, reglamentuojančia bankroto iškėlimo pagrindus, tačiau jokiais įrodymais ir (ar) argumentais nepagrindžia, kaip netinkamos (negaliojančios) normos pritaikymo atveju buvo pažeistos jos teisės. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą tyrė pagal faktinius duomenis, kurių pagrindu sprendė dėl įmonės nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai turimų duomenų pagrindu G. IĮ iškėlė bankroto bylą, o apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės nemokumo (CPK 337 str. 1 d., CPK 178 str., CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.