- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-295-349-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Ričardas Gilys, Arnoldas Šukaitis (pran.)
- Nuteistasis
- L. J., E. M., M. T., J. M.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Baudž. byla Nr. 1NSA-00295-349-2008-59
NUOSPRENDIS
2008 m. spalio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Ričardo Gilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. J., M. T. ir E. M. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo :
L. J. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
M. T. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;
E. M. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.
Priteista solidariai iš visų nuteistųjų J. M. 5000 Lt, A. B. 2000 Lt, I. M. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
L. J., M. T. ir E. M. nuteisti už tai, kad 2007 m. liepos 20 d. apie 10 val. 50 min., L. J. automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežus juos prie UAB „Kėdainių krovimo aikštelė“ teritorijos, esančios Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) E. M. saugant aplinką, M. T. įėjus į minėtos bendrovės administracines patalpas, ir čia, M. T. maskuojant veidą audeklu ir pagrasinus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą daiktu, panašiu į pistoletą, prieš J. M., I. M. ir A. B. bei reikalaujant pinigų, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigus dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi M. T. buvo užkluptas nukentėjusiosios sūnaus I. M., tai yra, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir jį išteisinti. Nuteistasis skunde nurodo, kad prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl jo nusikalstamos veikos buvo nutrauktas, remiantis jo teisingais pirminiais parodymais. 2007-11-21, jam nuvykus į Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrą, jis buvo sulaikytas ir priverstas duoti prokurorui palankius parodymus, kuriais teismas rėmėsi, pripažindamas jį kaltu. Teigia nežinojęs, kad jo automobiliu vykstantys kiti nuteistieji ruošėsi padaryti nusikaltimą, priešingu atveju jų nebūtų vežęs. Nuteistasis M. T. prisipažino padaręs nusikaltimą, jam (apeliantui) apie tai nežinant, nusikaltimo metu šovęs ekspromtu. Nurodo, kad, būdamas laisvėje, daugiau jokių nusikaltimų nepadarė, yra registruotas darbo biržoje, gyvena su drauge ir dviem mažamečiais vaikais.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. T. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog jis savo kaltę pripažino iš dalies, nes jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą. Jis neigė, kad kartu su juo nusikaltimą padarė ir kiti nuteistieji, nes jis nusikaltimą įvykdė vienas. Mintis padaryti vagystę jam kilo tuo metu, kai pamatė iš būdelės išeinantį asmenį ir suprato, kad ten esantis turtas liko be apsaugos. Įbėgęs į patalpą jis pamatė moterį ir labai pasimetė, todėl išsitraukė žaislinį pistoletą ir pareikalavo pinigų, o patalpoje pasirodžius vyrui (I. M.) jis nukreipė pistoletą į jį, jie susigrūmė. Kiti nuteistieji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis bandys padaryti nusikaltimą, jis jiems apie tai nieko nesakė, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad jis nusikaltimą padarė kartu su kitais asmenimis. Švelninant jam paskirtą bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas. Teismas nepagrįstai rėmėsi L. J. parodymais, nes šis nuteistasis prisipažino ikiteisminio tyrimo metu buvęs provokuojamas tyrėjų duoti melagingus parodymus, o teisme davęs teisingus parodymus. Teigia, kad nusikaltimą padarė vienas M. T., kuris tai pripažino.
Teismo posėdyje nuteistasis L. J. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis E. M. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. T. gynėjas prašė nuteistojo M. T. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų L. J. ir E. M. gynėjai prašė ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. J. skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų M. T. ir E. M. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuteistuosius pagrįstai pripažino kaltais pasikėsinus padaryti plėšimą. Visi trys nuteistieji apeliaciniuose skunduose iš esmės pakartoja pirmosios instancijos posėdyje pateiktą versiją, kurios esmė ta, kad M. T. metalo supirktuvę suplanavo apiplėšti ir apiplėšė vienas, kiti du nuteistieji, nors ir buvo šalia plėšimo vietos, šio nusikaltimo pasirengime ir padaryme nedalyvavo. Ši nuteistųjų versija nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir paneigta nuosprendyje išdėstytais bylos įrodymais. Vienas svarbiausių įrodymų šaltinių, kuriuo rėmėsi teismas, grįsdamas savo išvadas dėl visų trijų nuteistųjų dalyvavimo plėšimo padaryme, yra nuteistojo L. J. parodymai, iš kurių matyti, kad nusikaltimo išvakarėse visi trys nuteistieji tarėsi apiplėšti metalo supirktuvę ir pasiskirstė vaidmenimis : L. J. turėjo juos nuvežti iki nusikaltimo vietos, o M. T. ir E. M. – pagrobti pinigus iš supirktuvės ir trise juos pasidalinti, o kitą dieną, L. J. vairuojamu automobiliu nuvykę prie metalo supirktuvės, E. M. ir M. T., turėdamas, L. J. manymu, dujinį pistoletą, nuėjo link pastato, o po keliolikos minučių, parbėgę be pinigų, liepė L. J., jau apsukusiam automobilį, skubiai važiuoti. Nuteistieji skunduose nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo remtis nuteistojo L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. BPK 301 str. 1 d. reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis ne tik teisiamajame posėdyje gautais įrodymais, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Tačiau, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, teismas privalo juos ištirti teisiamajame posėdyje : apklausti asmenis, perskaityti kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas savo išvadas pagrindė tik tais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos ištyrė teisiamajame posėdyje. Nuteistasis L. J. pirmosios ir paskutinės įtariamojo apklausų, vykusių 2007-07-21 ir 2007-11-22 metu, išsamiai nurodė jam žinomas plėšimo aplinkybes, šiuos parodymus patvirtino, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, sprendžiant jam skirtinos kardomosios priemonės klausimą. Nagrinėjant bylą teisme, L. J. ėmė neigti žinojęs apie planuojamą plėšimą ir jo įvykdymą ir supratęs dalyvavęs plėšime tik po jo padarymo. Siekdamas pašalinti byloje esančius prieštaravimus, teismas, tikrindamas L. J. parodymų objektyvumą, pasinaudojo BPK 276 str. 4 d. norma ir perskaitė jo kaip įtariamojo apklausų metu duotus parodymus, kurie, kaip minėta, iš dalies nesutapo su jo teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Teismas aiškinosi, kodėl L. J. pakeitė savo anksčiau duotus parodymus, kokios yra tokio elgesio priežastys ir padarė pagrįstą išvadą, kad L. J. nenurodė argumentuotų parodymų keitimo teisme priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad jo parodymai būtų buvę gauti, pažeidžiant BPK nustatytus šio procesinio veiksmo reikalavimus ir suvaržant jo teises į gynybą. Priešingai, išsamiausius parodymus nuteistasis davė dalyvaujant gynėjui ir šių parodymų esmę tą pačią dieną patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kadangi teismas teisiamajame posėdyje ištyrė ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis ir pripažino juos patikimais, todėl nuosprendyje pateikdamas išvadas dėl įrodymų vertinimo ir pripažindamas visus tris apeliantus kaltais dėl pasikėsinimo apiplėšti, turėjo teisę remtis šiais parodymais ir BPK 301 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė.
Teismo sprendimas dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės nėra pagrįstas vien tik L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad L. J. parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai : nukentėjusiojo I. M., liudytojos O. Š. parodymai apie jų tiesiogiai matytus nuteistųjų M. T. ir E. M. veiksmus plėšimo metu. Teismas nuosprendyje išsamiai aptarė šių asmenų parodymais nustatytas aplinkybes – tai, kad M. T. įėjus į supirktuvės patalpą, E. M. jo laukė prie supirktuvės vartų, o, M. T. grįžus, jie abu nubėgo link automobilio ir skubiai išvyko – susiedamas jas su L. J. duotais parodymais ir padarė teisingas išvadas apie visų trijų nuteistųjų kaip bendrininkų vaidmenis nusikaltimo padaryme. Nuteistasis M. T., tiesiogiai realizuodamas plėšimo sudėtį sudarančius veiksmus : metalo supirktuvėje grasindamas ten buvusiems asmenims panašiu į pistoletą daiktu ir reikalaudamas pinigų, bet nusikalstamos veikos nebaigęs dėl nukentėjusiojo I. M. pasipriešinimo, atliko vykdytojo veiksmus, kurių nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. Bylos įrodymais nustatyti nuteistojo E. M. veiksmai : jis, M. T. nuėjus į metalo supirktuvę, stovėdamas prie jos vartų ir saugodamas aplinką, padėjo M. T. daryti plėšimą ir savo veiksmų nebaigė dėl analogiškų kaip ir šis nuteistasis priežasčių, todėl jo veiksmai atitinka padėjėjo veiksmų turinį. Teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstęs nuteistojo L. J. veiksmus – jis, žinodamas apie būsimą plėšimą, savo automobiliu nuvežė abu nuteistuosius į nusikaltimo vietą ir juos iš ten išvežė, taip sudarydamas sąlygas padaryti nusikaltimą – padarė teisingą išvadą apie jo, kaip padėjėjo, veiksmus pasikėsinime įvykdyti plėšimą. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas L. J. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 180 str. 1 d. neatitinka teismo išvadų nei apie šio nuteistojo nusikalstamos veikos stadiją, nei apie jo, kaip bendrininko, veikos rūšį, todėl L. J. skundas tenkintinas iš dalies : jo veiksmai iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuotini į BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., o nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių
Teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, tinkamai vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės paskyrimo pagrindais, atsižvelgė į bausmės skyrimo taisykles, numatytas BK 61 str. 1-3 d., tinkamai taikė BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatas. Apeliantai tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdami neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, todėl teismas jiems, kaip recidyvistams, teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas apeliantams laisvės atėmimo bausmės dydį, nuosprendyje nurodė motyvus, įvertindamas BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę : nuteistieji padarė tyčinį apysunkį, savanaudišką nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, įvertino jų asmenybes apibūdinančius požymius : jie nusikaltimo padarymo metu nedirbo, anksčiau ne kartą teisti už smurtinius nusikaltimus ir nusikaltimus nuosavybei. Teismas pagrįstai nenustatė nei nuteistųjų atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nuteistojo M. T. prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi yra nepagrįstas. M. T. proceso metu prisipažino padaręs plėšimą, tačiau neigė kitą esminę aplinkybę – tai, jog šį nusikaltimą padarė kartu su kitais bendrininkais. Kadangi M. T. nenurodė kitų dviejų nuteistųjų vaidmens plėšimo padaryme, todėl jo parodymų negalima laikyti savanorišku prisipažinimu, o gailėjimosi – nuoširdžiu. Teismas, individualizuodamas bausmes, įvertino kiekvieno iš nuteistųjų, kaip bendrininkų, veikos pobūdį ir M. T., kaip nusikaltimo sumanytojui ir vykdytojui, kurio veika buvo pavojingiausia, paskyrė didžiausią, o kitiems dviems nuteistiesiems, kurių, kaip padėjėjų, indėlis į nusikaltimo padarymą buvo mažesnis – švelnesnes bausmes. Kadangi teismas bausmės skyrimo motyvuose nurodė, kad L. J. bausmė skiriama kaip plėšimo padėjėjui, todėl, netgi perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką, švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo. Apeliantams paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už BK 180 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, atitinka jų veikų ir asmenybių pavojingumą, jos nėra aiškiai per griežtos, todėl nekeistinos.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti : L. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 1 d. į BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistųjų E. M. ir M. T. apeliacinius skundus atmesti.