Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-20 · Administracinė byla Nr. eI3-4397-463/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
eI3-4397-463/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02446-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Kooperatinė bendrovė Airė
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Žemės ūkio kooperatyvas „Festuma“
Advokatai
Paulius Koverovas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-4397-463/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02446-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,

dalyvaujant pareiškėjos kooperatinės bendrovės „Airė“ atstovui advokatui Pauliui Koverovui,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovėms D. G., R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos kooperatinės bendrovės „Airė“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – žemės ūkio kooperatyvas „Festuma“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kooperatinė bendrovė „Airė“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. SKP-17 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“ (toliau – Sprendimas). Pateiktas procesinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendimas neatitinka ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3D-247 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendradarbiavimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) bei žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – Metodika), bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, Chartijoje įtvirtinto gero administravimo principo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

NMA, nesvarsčiusi kitų poveikio priemonių galimybių, nepagrįstai pritaikė pačią griežčiausią sankciją – paramos sutarties nutraukimą, nors visiškai nepagrindė, kodėl būtent paramos sutarties nutraukimas yra ta priemonė, kuri šioje konkrečioje situacijoje yra tinkamiausia. Tai įrodo, kad paramos sutarties nutraukimas yra visiškai neproporcingas ir neadekvatus kaip poveikio priemonė. Šiuo atveju paramos sutarties nutraukimas negalimas, nes pareiškėja yra pasiekusi visus projekto rodiklius, viršijusi projektinius rodiklius, paramos sutartis jau įvykdyta. Nėra nei vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyto požymių, kuris suponuotų paramos sutarties nutraukimo būtinumą.

Gavusi informaciją apie tariamą pažeidimą, NMA net nėra pradėjusi pažeidimo tyrimo procedūros, NMA net nesikreipė į pareiškėją su prašymu paaiškinti susidariusią situaciją. Nepradėjusi procedūros, NMA pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai. Teismui teikiami duomenys, kurie atskleidžia, kodėl susidarė NMA nustatyta situacija, ir kurie pagrindžia, kad pareiškėja neteikė melagingos informacijos. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad darbuotoja drausta nuo 2017 m. liepos 17 d. Šiuo atveju NMA nesiaiškino visų aplinkybių, jų objektyviai neįvertino ir todėl priėmė neteisingą Sprendimą. Šiuo atveju Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija) taikoma tiesiogiai, o pagal jos nuostatas NMA turėjo būti aktyvi ir procedūros metu kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti informaciją apie susidariusią situaciją.

NMA konstatuoti pažeidimai, kurių pagrindu priimtas Sprendimas, neatitinka tikrovės. Pareiškėja iki paramos sutarties sudarymo teikė teisingą informaciją, o ne klaidingą, kaip teigia, NMA. NMA neanalizavo, ar pareiškėja sąmoningai teikė neva neteisingą informaciją ar sąmoningai ją slėpė. Nemotyvavo, kaip darbo sutarties pateikimas ar nepateikimas yra esminę reikšmę turinti aplinkybė, galinti lemti sprendimą suteikti ar nesuteikti paramą pareiškėjai. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis, aplinkybė, kad asmuo, teikiantis prašymą įdarbintų vadovą ar kitą darbuotoją, net nėra tas kriterijus, pagal kurį sprendžiama dėl paramos suteikimo. Sprendime nurodytos faktinės aplinkybės dėl darbuotojos įdarbinimo net negali būti pagrindu nei pažeidimui konstatuoti, nei atitinkamai sankcijai skirti. Atkreiptinas dėmesys, kad jokie pažeidimai pateikus Paraišką ir ją užregistravus sistemoje nebuvo konstatuoti. Įrašas apie tai, kad dalis duomenų atmesti dėl neatitikimų. Akivaizdu, kad NMA iš pradžių laikė, kad informacija pateikta teisinga. Todėl pareiškėjos neva padarytas pažeidimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip kitų teisės aktų pažeidimų. Tokiu atveju sankcija už tokį pažeidimą turi priklausyti nuo pažeidimo reikšmingumo, masto, trukmės ir pasikartojimo. Šiuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad pareiškėja atliko pažeidimą, jis turėtų būti tik dėl to, kad SODRAI pateikė netikslius duomenis, kuriuos vėliau patikslino. Už tai pareiškėjai jau pritaikyta atsakomybė. Kaip matyti, pažeidimai turi būti konstatuoti ne paramos suteikimo, o valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių kontekste. NMA, priimdama Sprendimą, ne tik viršijo kompetenciją, bet ir sudarė prielaidas taikyti dvigubą atsakomybę už tą patį pažeidimą.

NMA objektyviais ir tiksliais paskaičiavimais nepagrindė kiekvieno pažeidimo atžvilgiu taikomą sankciją, nemotyvavo, kaip paskirtos sankcijos atitinka proporcingumo reikalavimą. Sprendimo rezoliucija suformuluota neaiškiai, nėra aišku, kokia apimtimi pareiškėjos atžvilgiu taikoma atsakomybė. Sprendime visiškai nenurodyta, kaip taikomos sankcijos yra motyvuojamos.

NMA neteisingai įvertinto autotransporto priemonės nuomą kaip pagrindą pažeidimui konstatuoti, nes tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir nesukėlė jokios esminės žalos bei padarytas jau po to, kai pasiekti paramos sutartyje numatyti rodikliai. Sprendimas pripažinti, kad jau po to, kai pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo, vykdydami projektą, sudarė autotransporto nuomos sutartį ir tokiu būdu atliko pažeidimą, yra nepagrįstas bei prieštarauja Paramos sutarties tikslui ir esmei.

Sprendimu skyrus dvi sankcijas pareiškėjai pritaikyta dviguba atsakomybė. Toks atsakomybės taikymas neteisėtas, nes nenurodytas teisinis pagrindas. Skundžiamu sprendimu NMA sukūrė situaciją, kai paramos sutartis yra visiškai nutraukiama (tokiu būdu susigrąžinant visą 89 532,89 Eur dydžio sumą), bet kartu pareiškėjas turi mokėti ir „paramos susigrąžinimo sankciją“, nors akivaizdu, kad tais atvejais, kai yra taikomas paramos sutarties nutraukimas ir 100 proc. paramos susigrąžinimas, jokios kitos papildomos sankcijos nebegali būti taikomos.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir pašė teismo skundą tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

NMA atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėja paramą gavo apgaulės būdu, t. y. pateikė neteisingą informaciją. Todėl NMA privalėjo imtis priemonių siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžetų lėšas ir susigrąžinti neteisėtai išmokėtą paramą. Vadovaudamasi proporcingumo principu, NMA, atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus, jų mąstą ir sunkumą privalėjo taikyti pačią griežčiausią sankciją, kuri turi turėti atgrasomąjį pobūdį. Priešingu atveju pareiškėjai tiesiog apsimokėtų būti nesąžiningai. Pareiškėja, teigdama paraišką, patvirtino, kad su ja pateiktuose dokumentuos informacija teisinga, ir kad jai žinoma, kad paraiška gali būti atmesta, jeigu joje pateikti ne visi prašomi duomenys. 2018 m. kovo 16 d. posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl paramos skyrimo iškilo abejonė dėl pareiškėjos vykdomos veiklos realumo, todėl posėdžio metu buvo nuspręsta pakartoti paraiškos administravimą ir patikrinti ūkio subjekto darbuotojus, jų gaunamą darbo užmokestį, taip pat pagrįsti pardavimo pajamas. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 30 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė SODRAI pranešimą apie darbuotojo priėmimą į darbą pagal darbo sutartį (nors darbo sutartis pasirašyta 2017 m. birželio 15 d.), nurodydamas priežastį „Pavėluotai teikiami duomenys“. Kaip matyti, veiksmas atlikti po to, kai NMA buvo įpareigota patikrinti ūkio subjekto darbuotojus, jų gaunamą darbo užmokestį. Šiuo atveju paraiška pateikta 2017 m. birželio 30 d., tuo tarpu minėta darbo sutartis buvo sudaryta 2017 m. birželio 15 d. Tai rodo, kad darbo sutarties sudarymo data yra prieš pat paraiškos pateikimą. Darbo sutartimi įdarbinta darbuotoja Užimtumo tarnyboje buvo registruota nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d. laikotarpiu. 2017 m. spalio 31 d. darbo paieška nutraukta jai įsidarbinus savarankiškai. Laikotarpiu 2017 m. nuo vasario 20 d. iki 2017 m. liepos 12 d. darbuotoja dalyvavo profesinio mokymo priemonėje, šias aplinkybes patvirtina. Darbuotoja laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 31 d. gavo nedarbo draudimo išmoką – 157,77 Eur. Patikros metu nebuvo rasta darbo apmokėjimą patvirtinančių dokumentų išskyrus vieną – išrašą dėl atlyginimo sumokėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 5 d. darbuotojai išmokėta 37 Eur suma. Ši mokėjimas buvo atliktas iš karto po darbo sutarties pateikimo NMA. Akivaizdu, kad vien darbo sutarties sudarymas nepatvirtina, kad darbas buvo realiai dirbtas. Patikros metu nebuvo rasta jokios informacijos apie dokumentus, kurie turi būti pasirašomi prieš pradedant dirbti, kuri nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Įvertinus visa tai, padaryta išvada, kad darbuotoja realiai nedirbo. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 60, 61 ir 62 punktais, Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais ir Sankcijų taikymo metodikos 4 punktu bei 1 priedo 18 punktu, pagrįstai pareiškėjai buvo pritaikyta išmokėtos 89 532,89 Eur paramos susigrąžinimo sankcija ir nutraukta paramos sutartis bei papildoma sankcija, kad pareiškėja ir partneris netenka teisės kreiptis paramos pagal priemonę visus kalendorinius metus, kuriais nustatytas pažeidimas, ir kitus kalendorinius metus. Sprendime aiškiai nurodyta, už ką pareiškėjai taikytos šios sankcijos: už tai, kad pareiškėja NMA pateikė neteisingą informaciją, tam kad būtų pagrįsta vykdoma veikla ir atitiktų Įgyvendinimo taisyklėse nurodytus tinkamumo gauti paramą kriterijus taikyta sankcija – 89 532,89 Eur susigrąžinimas, nutraukiant paramos sutartį; už tai taikyta ir papildoma sankcija – apribojimas kreiptis paramos; už paramos lėšomis įsigyto turto nuomą pritaikyta 3 136,99 Eur paramos susigrąžinimo sankcija už teleskopinio krautuvo Manitau MLT 733-105D nuomą. Pareiškėjos padaryti pažeidimai ir dėl jų taikytos sankcijos aprašytos Sprendime suprantamai ir aiškiai. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. Jeigu nustatomas daugiau nei vienas Metodikos 1 priede nurodytas pažeidimas, sankcijos turi būti sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotas sankcijas. Sankcija negali būti didesnė už skirtą paramą. Kai nustatoma, kad vienas pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio padarytas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kito pažeidimo padarymui, tų pažeidimų sankcijos nesumuojamos, o taikoma sankcija tik už tą pažeidimą, už kurį sankcija yra didžiausia. Jeigu nustatomas daugiau nei vienas Sankcijų metodikos nuostatų 2 ir 3 prieduose pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimas, taikoma didžiausia iš galimų taikyti sankcija ir sankcijos dydis skaičiuojamas nuo paramos sumos konkrečiai investicijai. Akivaizdu, kad sankcija negali būti didesnė, nei išmokėta parama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog Sprendimu jai taikyta dviguba atsakomybė.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje NMA atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio kooperatyvas „Festuma“ atsiliepimo nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

1. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai paskirta sankcija ir nutraukta paramos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga, nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

2.1. Pareiškėja pateikė NMA 2017 m. birželio 30 d. paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkiųjų ūkio subjektų bendravimui“ Nr. 35BB-KV-17-1-01786 ir 2017 m. birželio 30 d. tipinį verslo planą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“

2.2. 2018 m. kovo 16 d. įvyko projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtos 2014 – 2020 metų programos priemones, XIV atrankos komiteto išvadoms dėl projektų pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ teikti, patvirtinto žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3S-287, posėdis, kuriame, be kita ko, apsvarstyta NMA teigiamai įvertinta pareiškėjos pateikto projekto vertinimo ataskaita ir rekomendacijos dėl finansavimo. Posėdžio metu nutarta grąžinti projektą NMA pakartotinai vertinti, pagrindžiant pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens vykdomą veiklą ir numatomą vykdyti bendrą veiklą, atlikti patikrą vietoje, įvertinti projekto rizikingumą, taip pat numatomų įsigyti investicijų būtinumą ir pagrįstumą.

2.3. NMA nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. atliko patikrą vietoje, kurioje dalyvavo ir pareiškėjos atstovas. Pridėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja moka nuomos mokestį už patalpas, tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens sudaryta partnerystės sutartis, pateikti pareiškėjos paaiškinimai dėl bendradarbiavimo, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad su darbuotoja yra trečiojo suinteresuoto asmens vadovė, su kuria pasirašyta darbo sutartis, pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 2018 m. balandžio 5 d. apmokėjimas, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir darbuotoja sudaryta 2017 m. birželio 15 d. darbo sutartis, kuria sulygtas 2,32 Eur minimalus valandinis atlyginimas, dirbama 1 val. per savaitę, darbo pradžia – 2017 m. birželio 19 d., pareiškėjos finansiniai duomenys, sąskaitos faktūros, trečiojo suinteresuoto asmens kasos orderiai. 2018 m. balandžio 4 d. patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad nebuvo galima susisiekti su trečiojo suinteresuoto asmens vadove, veikla vietoje nevykdoma.

2.4. 2018 m. rugsėjo 11 d. įvyko projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtos 2014 – 2020 metų programos priemones, XIV atrankos komiteto išvadoms dėl projektų pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ teikti, patvirtinto žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3S-287, posėdis, kuriame, be kita ko, apsvarstyta NMA pakartotinai teikto ir teigiamai įvertinto pareiškėjos projekto vertinimo ataskaita ir rekomendacijos dėl finansavimo. Posėdžio metu NMA atstovė nurodė, kad patikros vietoje metu nenustatyta jokių rizikos požymių dėl projekto įgyvendinimo ir vykdomos veiklos pagrįstumo, patalpos tvarkingos. Nutarta grąžinti NMA pakartotinai vertinti ir argumentuoti pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens vykdomos veiklos realumą, panaudos būdu numatytų pastatų ir įrangos naudojimo galimybes, įvertinti projekto finansavimo šaltinių, verslo plano ir kitų finansinių prognozių pagrįstumą, o į kitą posėdį pakviesti dalyvauti pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį.

2.5. 2018 m. spalio 8 d. įvyko projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtos 2014 – 2020 metų programos priemones, XIV atrankos komiteto išvadoms dėl projektų pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ teikti, patvirtinto žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3S-287, posėdis, kuriame, be kita ko, apsvarstyta NMA pakartotinai teikto ir teigiamai įvertinto pareiškėjos projekto vertinimo ataskaita ir rekomendacijos dėl finansavimo, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui ir pareiškėjos atstovui. Nutarta rekomenduoti projektui skirti paramą.

2.6. Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2018 m. spalio 12 d. potvarkiu Nr. 4D-165 (1.8 E) patvirtintas Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smukių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ sąrašą, į kurį, be kita ko, įtrauktas pareiškėjos projektas.

2.7. NMA su pareiškėja pasirašė 2018 m. lapkričio 20 d. paramos sutartį Nr. 35BB-KV-17-1-01786-PR001, pagal kurią pareiškėja tapo paramos gavėja. Šios sutarties pagrindu pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Bendradarbiavimo projektas“ iki 2019 m. lapkričio 30 d., nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų ir kitų teisės aktų, susijusių su projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

2.8. Viso pagal 2018 m. balandžio 5 d. ir 2019 m. birželio 13 d. mokėjimo prašymus pareiškėjai išmokėta 89 532,89 Eur paramos suma.

2.9. NMA gauta informacija iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, su kuria susipažinus nustatyta, kad pareiškėja pateikė suklastotą darbo sutartį, nes iš Sodros ir Užimtumo tarnybos pateiktų duomenų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai matyti, kad darbuotoja tuo metu turėjo bedarbio statusą ir gavo socialines išmokas iš šių įstaigų. Gauti duomenys, kad pareiškėja beveik metus laiko išnuomojo už paramos lėšas įsigytą turtą.

2.10. Remdamasi šia informacija, NMA kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su siūlymu taikyti sankciją – už melagingos informacijos pateikimą bei investicijos perleidimą tretiesiems asmenims, visos paramos sumos susigrąžinimą ir paramos sutarties nutraukimą.

2.11. 2020 m. gegužės 19 d. įvyko Žemės ūkio ministerijoje įvyko posėdis, kuriame Žemės ūkio ministerija pritarė NMA siūlymui skirti pareiškėjai sankciją susigrąžinti 89 532,89 Eur paramą bei nutraukti paramos sutartį

2.12. NMA, gavusi Žemės ūkio ministerijos pritarimą, ir vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 60, 61 ir 62 punktais, Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais ir Metodikos 4 punktu ir 1 priedo 18 punktu, priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė taikyti pareiškėjai 89 532,89 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir nutraukti paramos sutartį. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo, teikdami tikrovės neatitinkančius dokumentus tam, kad būtų pagrįsta vykdoma veikla ir atitiktų Įgyvendinimo taisyklėse nurodytus tinkamumo gauti paramą kriterijus, numatytus 9.3 ir 20.4.3 papunkčiuose, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 62 punktą, paraiškos XV skyriaus „Pareiškėjų ir partnerių deklaracijos“ 1 punktą, kuriame deklaruojama, kad „Šioje paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateikta informacija, mano žiniomis ir įsitikinimu yra teisinga“. Taip pat Sprendime konstatuota, kad pareiškėja ar jos partneris – trečiasis suinteresuotas asmuo, išnuomoję už paramos lėšas įsigytą turtą (teleskopinis krautuvas Manitau MLT 733-105D) tretiesiems asmenims pažeidė Paramos sutarties 3.1.3 papunktį, kuriame nustatyta, kad paramos gavėjas ir jo partneriai privalo neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigyto turto nuo paramos sutarties pasirašymo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, Įgyvendinimo taisyklių 21.3 papunktį, kuriame numatyta, kad nuo paramos pasirašymo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti paramos paraiškoje numatytą projekto veiklą, nekeisti jos pobūdžio ir tikslų, nepaduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto. Vadovaudamasi Įgyvendino taisyklių 60, 61 ir 62 punktais, Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais, Metodikos 4 punktu ir 1 priedo 9 ir 18 punktais, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas) Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalimi, NMA subendrintai pritaikė išmokėtos 89 532,89 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir paramos sutarties nutraukimo sankciją, taip pat papildomai pritaikė sankciją – metus apribojo pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens teisę kreiptis paramos pagal priemonę visus kalendorinius metus, kuriais nustatytas pažeidimas, ir kitus kalendorinius metus.

3. Kadangi ginčas kilo iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės, jo teisinius santykius reglamentuoja ne tik nacionaliniai teisės aktai, t. y. ginčo metu galiojęs VAĮ, Įgyvendinimo taisyklės (2017 m. balandžio 13 d. redakcija), Administravimo taisyklės (2016 m. rugpjūčio 3 d. redakcija), Taisyklės (2016 m. gruodžio 15 d. redakcija) ir Metodika (2016 m, rugsėjo 28 d. redakcija), kurioje nustatyta detali sankcijų apskaičiavimo tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 61 punktas ir Administravimo taisyklių 183 punktas) ir kuri taikoma subsidiariniai Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklių atžvilgiu, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai, t. y. Reglamentas ir Chartija.

3.1. Priimdama skundžiamą Sprendimą NMA veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jai taikomas gero administravimo principas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šio straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą konstatuota, kad NMA, kaip atitinkamas išmokas administruojanti ir už paramos susigrąžinimą atsakinga institucija, turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas; tikslus pažeidimų identifikavimas neatsiejamas nuo galimai taikytinų poveikio priemonių rūšių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1096-502/2015, 2020 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-78-492/2020 ir kt.).

3.2. Atitinkamai, vykdydama veiklą Europos Sąjungos srityje, NMA turi vadovautis ir Chartija, kurios 41 straipsnyje įtvirtintas gero administravimo principas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam. Šia teise siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Taip pat siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).

3.3. Įgyvendinimo taisyklių XV skyrius reglamentuoja sankcijas. Pagal jų 60 punktą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos, t. y.: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (ar) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (ar) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (ar) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Taisyklių 62 punkte nustatyta, kad, jeigu pareiškėjas ir (ar) paramos gavėjas ir (ar) partneriai, norėdami gauti paramą, pateikė melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikė būtinos informacijos, parama visai neskiriama arba susigrąžinama visa jos suma. Tokiu atveju pareiškėjas ir (ar) partneriai netenka teisės kreiptis paramos pagal priemonę visus kalendorinius metus, kuriais nustatytas pažeidimas, ir kitus kalendorinius metus.

3.4. Administravimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad sankcija – tai pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos ir (arba) kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Administravimo taisyklių 182 punkte nustatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

3.5. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad NMA valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams įtarus pažeidimą ir (arba) gavus informacijos apie įtariamą pažeidimą iš Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir kitų institucijų ar asmenų, taip pat gavus informacijos iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su agentūros administruojamomis paramos lėšomis, agentūroje ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas) atliekamas tyrimas. NMA, vadovaudamasi Taisyklių 8 punktu, pažeidimo tyrimo atlikimo metu gali kreiptis į pareiškėją arba paramos gavėją, taip pat į kitas institucijas, prašydama pateikti informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu. Atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi, kad pažeidimo, padaryto įgyvendinant investicines EŽŪFKP, EŽF ar EJRŽF priemones, siūlomos sankcijos suma siekia 50 000 Eur arba pažeidimo, padaryto įgyvendinant kompensacines EŽŪFKP, EŽF, EJRŽF ar EŽŪGF priemones, už kurį siūloma sankcija susijusi su galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą sukūrimu, ir siūlomos sankcijos suma siekia 50 000 Eur, NMA per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo pateikia Žemės ūkio ministerijai visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir NMA siūlomą sprendimą dėl sankcijų, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, išskyrus 10-1 punkte numatytus atvejus (Taisyklių 10 punktas). Gavęs iš NMA Taisyklių 10 punkte nurodytus dokumentus, Žemės ūkio ministerijos pažeidimų kontrolierius per 20 darbo dienų (dėl objektyvių priežasčių ministerijos įgalioto asmens teisės aktu šis terminas gali būti pratęstas) atlieka pažeidimo tyrimą, siekdamas įsitikinti, ar pagrįstai nustatytas pažeidimas ir siūlomas sprendimas dėl sankcijų. Atlikęs pažeidimo tyrimą, Žemės ūkio ministerijos pažeidimų kontrolierius ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai, kuriai priskirta svarstyti su pažeidimais susijusius klausimus, pažymą apie pažeidimą, kurioje išdėstyta išvada apie agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų (Taisyklių 13 punktas). Komisija, gavusi Žemės ūkio ministerijos pažeidimų kontrolieriaus pažymą apie pažeidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios pažymos gavimo (dėl objektyvių priežasčių šis terminas komisijos sprendimu gali būti pratęstas), atsižvelgdama į Taisyklių 17 punkte nurodytas aplinkybes (pažeidimo sunkumas, pobūdis, aplinkybės, turėjusios įtakos pažeidimo padarymui), priima sprendimą arba pritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų, arba nepritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų, arba priimti kitą sprendimą. NMA, Taisyklių 15 ir 16 punktuose nustatyta tvarka gavusi Žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl sankcijų, per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo apie jį raštu informuoja pareiškėją arba paramos gavėją ir sprendimą skubiai pradeda vykdyti (Taisyklių 18 punktas).

3.6. Metodikos 4 punkte nustatyta, kad pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui už padarytus pažeidimus gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos neskyrimas, paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos, kitos poveikio priemonės. Už pažeidimus, nurodytus Reglamento 35 straipsnio 5 ir 6 dalyse, taikomas paraiškos teikimo apribojimas – neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus. Sankcijų dydžiai išdėstyti Metodikos priede.

4. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad NMA, būdama viešojo administravimo subjektas atsakingas už paramų administravimą, turi teisę, atlikusi pažeidimo tyrimą, priimti sprendimus dėl sankcijų taikymo. Šiuo atveju NMA priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjai pritaikė sankciją, nutraukė paramos sutartį ir apribojo pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens teisę metus laiko kreiptis dėl paramos. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį ginčija keliais pagrindiniais aspektais: pirma, neatitikimu aukštesnės galios teisės aktams (VAĮ, Chartijai, Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklėms) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antra, aplinkybe, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą – Sprendimas priimtas nepradėjus tyrimo ir neišklausius pareiškėjos (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas); trečia, sankcija neproporcinga, nemotyvuota, atitinkamai, nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas Sprendimas, neatitinka tikrovės, konstatuotas pažeidimas dėl melagingos informacijos pateikimo neturi įtakos projekto įgyvendinimui, o dėl nuomos – yra formalus, todėl mažareikšmis, nesukėlęs jokios žalos ir konstatuotas po to, kai projektas buvo įgyvendintas; ketvirta, NMA, paskirdama sankciją, pažeidė draudimo bausti už tą patį du kartus principą. NMA laikosi pozicijos, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, pareiškėja su trečiuoju suinteresuotu asmeniu veikė apgaulės būdu, norėdami atitikti Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, teikė melagingą informaciją, todėl paskirtos sankcijos būtinos ir paskirtos teisėtai.

5. ABTĮ 91 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-128/2010 ir kt.). Išnagrinėjusi bylos medžiagą, išklausiusi teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytus argumentus, atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą ir įvertinus skundžiamo Sprendimo turinį ir prie jo pateiktą medžiagą nustatyta, kad NMA, nors Sprendime nurodo, kad vadovaudamasi Taisyklių 4 punktu pradėjo tyrimą dėl pažeidimo, tačiau tokio tyrimo neatliko (nėra pateikta vidinio akto, kuriuo būtų pradėtas tyrimas, nustatytas tokio tyrimo terminas, tikslas, apimtis ir pan.). Iš bylos matyti, kad NMA, kas nurodyta ir pačiame Sprendime, gavo medžiagą iš institucijų, kurią įvertinusi NMA nusprendė, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė NMA melagingą informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, NMA gauta informacija iš kitų institucijų (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Sodros, Užimtumo tarnybos) yra tik vada NMA pradėti savarankišką tyrimą dėl paramos srities išdavimo srityje galimai padarytų pažeidimų. Kaip matyti NMA iš esmės neatlikdama jokio savarankiško tyrimo, tiesiog remdamasi gauta informacija, priėmė Sprendimą, kuriuo pritaikė paraiškėjai sankcijas. Tokia praktika pažeidžia Taisyklių 4 punktą, neatitinka aptarto gero administravimo principo ir iš esmės kelia pagrįstų abejonių, ar Sprendimas buvo priimtas objektyviai. Šią abejonę pagrįstai kelia ir tai, kad gavus informaciją iš kitos institucijos ir duomenims, kurie sukėlė abejonę dėl jau NMA pateiktų dokumentų, kuriuos jai buvo pateikti atliekant patikrą vietoje, nebuvo kreiptasi į pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį su prašymu pateikti paaiškinimus, kaip numatyta Taisyklių 8 punkte.

6. Įvertinus Sprendimą VAĮ 8 straipsnio prasme darytina išvada, kad jame tiesiog išdėstytos ir išrašytos teisės aktų nuostatos, tačiau nepateiktas joks nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas ir jų kvalifikavimas pagal teisės normas, t. y. nėra pateikta jokių motyvų, kodėl esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms taikoma būtent paskirta poveikio priemonė – sankcija, papildoma sankcija ir paramos sutarties nutraukimas. Nesant tokių motyvų, teismas neturi teisminės kontrolės objekto ir negali išspręsti ginčo iš esmės. Be to, įvertinus Sprendime pateiktų taikomų teisės normų turinį, nustatyta, kad Sprendime NMA taiko teisės normas, kurios paraiškos pateikimo metu arba nebegaliojo, arba dar negaliojo (Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktai, Metodikos 1 priedo 18 punktas), kas taip pat sudaro pagrindą pripažinti Sprendimą neteisėtu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

7. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priimtas pažeidus procedūrą, todėl laikomas neteisėtu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies straipsnio 3 punkto pagrindu, kuris sudaro savarankišką pagrindą tokį Sprendimą panaikinti kaip neteisėtą.

8. Patenkinus pareiškėjos skundą visiškai, ji įgijo teisę į teismo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.1. Pareiškėja prašo teismo priteisti 22,50 Eur žyminį mokestį ir 2 168,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prie prašymo pateikta sąskaita faktūra ir bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtinantis apmokėjimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl jis priteistinas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu. Toliau bus vertinama, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos ir būtinos.

8.2. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aktualus teisinis reguliavimas nustatytas ABTĮ 6 skyriuje „Bylos nagrinėjimo išlaidos“, CPK 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

8.3. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

8.4. Pareiškėjos interesus atstovavo advokatas. Visos prašomos bylinėjimosi išlaidos sudaro išlaidas, patirtas rengiant skundą teismui. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimali suma už skundą yra 3 452,50 Eur (1 381,0 * 2,5). Prašoma priteisti suma šios sumos neviršija, NMA nepateikė jokių argumentų, kuriais nesutiktų su prašoma suma. Visgi, įvertinus šios bylos pobūdį, sudėtingumą, medžiagos apimtis, atsižvelgusi į aplinkybę, kad pareiškėja neprašė priteisti atstovavimo teismo posėdyje, kuris truko 1 val. Rekomendacijų 9 punkto prasme, patirtų išlaidų bet kartu įvertinusi susidariusią ekonominę ir socialinę situaciją šalyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti suma turi būti mažinama iki 1 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos kooperatinės bendrovės „Airė“ skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. SKP-17 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo“.

Priteisti pareiškėjai kooperatinei bendrovei „Airė“ iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJolanta MalijauskienėRūta Miliuvienė