- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- I1-8141-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01596-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovas), 1000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023-05-29 ir 2023-05-31 buvo konvojuojamas atitinkamai iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir atgal į Šiaulių kalėjimą. Konvojuojant buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Pareiškėjo ūgis yra 180 cm., todėl atsistojus jo galva remdavosi į automobilio lubas, todėl turėdavo pasilenkti. Pervežant buvo laikomas izoliuotuose skyriuose, kur vienam žmogui tekdavo ne daugiau, kaip 0,3 kv. m. ploto. Iš Šiaulių į Kauną kelionė trukdavo labai ilgai apie 3 val. Pareiškėjas jautėsi labai suvaržytas, negalėjo pajudėti, atsistoti, nes galva daužėsi į lubas. Etapuojant iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Šiaulių kalėjimą vienoje izoliuotoje patalpoje, kurios plotas apie 0,5 kv. m. buvo patalpinti 3 asmenys. Teko nuolat trankytis vienam į kitą, dėl mažos patalpos nuolat teko užuosti savo ir kito nuteistojo prakaito kvapą. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad turimais duomenimis Tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinių konvojų maršrutu: 2023-05-29 Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės (pareiškėjo konvojavimo metu automobilyje buvo 12 konvojuojamųjų) ir 2023-05-31 Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės (pareiškėjo konvojavimo metu automobilyje buvo 6 konvojuojamieji). Pareiškėjas pretenzijų dėl konvojavimo nepareiškė.
Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai: Iveco valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 sėdimos vietos konvojuojamiesiems) ir Iveco valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 sėdimos vietos konvojuojamiesiems). Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, tiekiančios lauko orą; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.
Tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tarp jų ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: Transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir Kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.
Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi aukščiau išvardintus dokumentus. Transporto priemonės registracijos liudijimas neginčytinai yra teisės aktas, kuris nėra apribotas, sustabdytas, ar atšauktas - todėl privalomai turi būti vykdomas, ypač statutinėje tarnyboje. Sutinkamai su LR Konstitucijos 7 str., registracijos liudijimas yra paskelbtas viešai, todėl galioja ir vykdomas kaip visi teises aktai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Pažymėtina, kad specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis.
Registracijos liudijimas yra išorinė baigiamoji teisinio-techninio proceso dalis. Visi Tarnybai priklausantys specialieji konvojavimo automobiliai patiria specializuotą teisinį-techninį vertinimą, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Konvojavimo taisyklių reikalavimais, nustatoma ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtiems tikslams. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 49 d. nurodyta, kad privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai. Periodinių techninių apžiūrų procedūros patvirtina automobilio tinkamą techninę būklę ir saugią aplinką žmonėms. Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (toliau - Techniniai reikalavimai) yra patvirtinti valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290. Techninių reikalavimų 1p. numatyta, kad šiuo teisės aktu yra nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės. Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, vertinama ir tai, ar įrengti privalomi įrenginiai ir tinkama komplektacija. Tuo atveju, jeigu nėra įrengti automobilio techniniai įrenginiai, kai jie yra būtini, pvz. saugos diržai, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 p., vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privalu pateikti pakartotinai techninei apžiūrai (Techniniai reikalavimų 17 p.). Viešojo saugumo tarnyba pateikė teismui transporto priemonių, kuriomis nurodytu maršrutų ginčo laikotarpiu buvo vykdytas konvojavimas, techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas), kuriose pateiktos išvados, kad minėtos transporto priemonės atitinka reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl specialiųjų automobilių, susijęs su saugos diržais ar nepakankamu sėdimosios vietos plotu, atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis teismui pateiktais įrodymais dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, pagrįstai teigtina, kad pareiškėjas ginčo nagrinėtinu laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai. Tarnybos pateiktos konvojavimui skirtų automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina nagrinėjamu ginčo laikotarpiu naudotų specialiųjų automobilių Tarnybos naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems reikalavimams.
Manytina, kad pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimų, susijusių su automobiliais, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.
Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas - konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Specialiųjų automobilių kėbulų, kuriuose yra įrengtos kameros, aukštis 1 m 80 cm. Pažymėtina, kad sėdimos vietos bei kameros specialiuosiuose automobiliuose techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, Tarnyba konvojavo pareiškėją tik specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos (1 000 Eur) priteisimo nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovės atstovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes.
Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodinėjo galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, neakcentavo pasireiškiančių išgyvenimų ar sukrėtimų, taip pat nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų atsiliepimų (pasekmių) ateityje.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų, atsiradusios neturtinės žalos, priežastinio ryšio tarp neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nėra būtinų sąlygų atsirasti valstybės civilinei atsakomybei, dėl ko pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 1000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų konvojavimo sąlygų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (Žin., 2005, Nr. 96-3613, redakcija galiojusi iki 2023-01-01) (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles, konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.
Konvojavimo taisyklių 106 punkte numatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. 107 punktas numato, kad jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.
Specialiųjų konvojavimo automobilių įrengimą reglamentuoja Konvojavimo taisyklių 146 punktas (146.1. – 146.10 papunkčiai): Specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Konvojavimo taisyklių 147. punkte numatyta, kad specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Iš byloje pateiktų konvojavimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas 2023-05-29 ir 2023-05-31 dienomis, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos automobiliais ,,Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo konvojuojamas iš Šiaulių kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Laisvės atėmimo vietų ligoninę) bei iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) į Šiaulių kalėjimą. Iš transporto priemonės registracijos liudijimų, techninės apžiūros rezultatų ataskaitų Nr. 001-2273754 ir 206-1151343, matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus.
Iš atsakovo atstovo atsiliepimo, konvojavimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei prieš kiekvieną konvojavimą, nei po konvojavimo nepareiškė skundų, pretenzijų nei raštu, nei žodžiu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų jog automobiliai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, neatitiko techninių reikalavimų, buvo netvarkingi. Teisės aktai nereglamentuoja minimalaus ploto, būtino vienam konvojuojamam asmeniui automobilyje. Pažymėtina, kad automobiliais konvojuojama buvo mažiau asmenų, nei nustatytas maksimalus vietų skaičius. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo konvojuojant nesaugiais, techniškai netvarkingais automobiliais, atmestini, kaip nepagrįsti.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 1000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.