Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-382-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-10
Bylos Nr.
2S-382-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis, Egidijus Žironas
Atsakovas
V. R.
Ieškovas
O. R.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-382-467/2009Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis, Egidijus Žironas,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kt., tretysis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė O. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1991-12-20 tarp jos ir atsakovo V. R. , dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 70000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; nutraukiant santuoką palikti santuokinę pavardę; vaikų E. R. , gim. 1992-01-20, V. R. , gim. 1993-09-08, V. R. , gim. 2000-05-30, ir M. R. , gim. 2005-04-25 gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; priteisti V. R. jo vardu registruotą automobilį AUDI V8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturintį jokios vertės; visas V. R. teismų, policijų ir kt. paskirtas baudas pripažinti asmeninėmis jo skolomis ir priteisti jam.

Ieškovė atskiru 2009-01-07 prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikams M. R. , V. R. , V. R. , E. R. po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki kol jiems sueis pilnametystė. Prašymą grindė tuo, kad ji gyvena visiškai atskirai, o prie vaikų išlaikymo atsakovas visiškai neprisideda ir jokios materialinės paramos vaikams neteikia. Tuo tarpu bylos nagrinėjimą atsakovas vilkina.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. sausio 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir priteisė iš V. R. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. R. , V. R. , V. R. ir M. R. , mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 lt kiekvienam vaikui nuo nutarties priėmimo dienos iki teismas priims sprendimą byloje. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas yra nepilnamečių vaikų tėvas, todėl, atsižvelgiant į CK numatytą tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, kurį turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, atsakovas privalo išlaikyti savo vaikus. Teismas nurodė, jog pilnų duomenų apie šalių turtinę padėtį nėra, todėl, remdamasis CPK normomis ir atsižvelgęs į įprastus vaiko poreikius, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. R. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad jis yra padavęs priešieškinį, kuriuo ginčija ieškovės reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti iš ieškovės. Taip pat jis ginčija dukros E. R. tėvystę, kadangi iš ieškovės sužinojo, jog nėra jos biologinis tėvas. Ieškovė piktnaudžiauja alkoholiu, kartais negrįžta namo, palieka nepilnamečius vaikus be priežiūros, nieko nedirba, neturi gyvenamojo ploto. Šeima gyvena atsakovo motinos nuomojamame bute ir tokiu būdu ieškovė negali užtikrinti nepilnamečiams vaikams normalių gyvenimo ir vystymosi sąlygų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė O. R. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris neteikia jokio išlaikymo vaikams, muša atsakovę ir vaikus, niekur nedirba, konfliktuoja su teisėsauga. Atsakovas nuo 1991 m. žinojo, kad nėra dukters E. R. tėvas, bet tėvystės teismine ar kitokia tvarka neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CK 3.65 ir CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

CK 3.65 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi turi būti reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kuris nėra išsamus. Kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant CK 3.192-3.203 straipsnių nuostatas.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad su atsakovu V. R. nuo 2006 m. gyvena atskirai, atsakovas materialinės paramos vaikams neteikia ir prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda, todėl būtina priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į įprastus vaiko poreikius, prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą keturiems šalių nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovas V. R. su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad jis yra padavęs priešieškinį, kuriuo ginčija ieškovės reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo - prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti iš ieškovės. Be to jis ginčija dukros E. R. tėvystę. Taip pat nurodo, jog ieškovė nedirba, nesirūpina vaikais, nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.

Kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių, tame skaičiuje ir CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaikų interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės. Vadinasi, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė turtiniams ar asmeniniams neturtiniams vaikų interesams, nes jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Tokius faktus ir aplinkybes ieškovė O. R. savo prašyme nurodė, o būtent: su atsakovu nuo 2006 m. gyvena atskirai, atsakovas materialinės paramos vaikams neteikia ir prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda. Taigi nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog realiai egzistuoja grėsmės turtiniams ar asmeniniams neturtiniams vaikų interesams tikimybė. Teismas, atsižvelgęs į įprastus vaikų poreikius ir į tai, jog konkrečiu atveju byloje nėra pakankamai duomenų apie šalių turtinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai.

Apeliantas (atsakovas V.R.) savo nesutikimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju grindžia tuo, kad jis teismui pateikė priešieškinį, kuriuo ginčija ieškovės reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo bei išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti iš ieškovės, taip pat ginčija dukros E. R. tėvystę. Tačiau tokie apelianto argumentai, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi šioje proceso stadijoje teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nesprendžia ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Aplinkybės, ar E. R. yra atsakovo biologinė dukra, ar ieškovė gali užtikrinti nepilnamečiams vaikams normalias gyvenimo ir vystymosi sąlygas ir pan., yra susijusios su pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumu ir bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės (CPK 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisEgidijus Žironas