- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-361-372/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-07-23 dalinio sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. Š., institucijai duodančiai išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamos vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, ir atsakovo V. Š. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei R. Š., institucijai duodančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, trečiajam asmeniui V. M. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. Š. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų G. Š., gimusios 1999-10-25 ir N. Š., gimusio 2004-06-18 gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš V. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai G. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir sūnui N. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį po 600 litų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės; 3) nustatyti, kad tėvas gali bendrauti su vaikais penktadieniais nuo 16 iki 21 val. tik vaikams sutinkant ir jiems nesergant, įpareigojant atsakovą užtikrinti , kad dukra G. paruoš pamokas. Nurodė, kad ji su atsakovu V. Š. susituokė 1991-04-06 ir jiems gyvenant santuokoje, gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) dukra G. Š. ir (duomenys neskelbtini) sūnus N. Š.. Ieškovė teigė, kad jų santykiai su atsakovu pašlijo dėl to, kad atsakovas nebuvo jai ištikimas, turėjo kitų moterų, todėl namuose dažnai būdavo piktas, nepatenkintas, be pagrindo ją plūsdavo, žemindavo, priekabiaudavo ir tai darė neįsitikinęs ar jų tokius santykius mato ir girdi vaikai. Ieškovė nurodė, jog jai rengiant ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas šeimą paliko, išsikėlė pas kitą moterį ir nuo 2006-03-08 jie kartu negyvena. Iki 2007-06-18 ji nedirbo, nes buvo sūnaus N. priežiūros atostogose, visą laiką praleidžia su vaikais, rūpinasi jų ugdymu, lavinimu ir mokymu, dukrą G. vežioja į įvairius būrelius tarp jos ir vaikų yra stiprus dvasinis ryšys. Atsakovas vaikus lanko, perka dovanas, žaislus ir rūbelius, vedasi žaisti į atrakcionus, mieste pavalgydina. Dukra grįžusi iš susitikimų papasakoja kur buvo ir ką veikė. Ieškovė teigė, kad atsakovas vaikus vedasi pas savo meilužes, todėl norėjo, kad tėvas su vaikais bendrautų jos namuose, matant jai, nes ji atsakovu nepasitiki. Ieškovė nurodė, kad vaikai ne visuomet nori su tėvu susitikti, jie verkia, prašo perkelti susitikimą į kitą dieną, tada atsakovas spaudžia juos psichologiškai, kad pasiektų savo. Dėl tokių santykių dukra G. pasidarė labai jautri. Sūnus N. yra per mažas, jis nieko nesupranta, nes kalba labai mažai. Nurodė, kad atsakovas stengiasi vaikus papirkti ir nuteikti prieš ją. Dėl vaikų amžiaus ir jų prisirišimo prie motinos teigė, jog geriausia vaikams su tėvu bendrauti dieną, o nakvoti namuose. Nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi įmonę ir pakankamai uždirba, o ji keletą metų nedirbo, augino vaikus ir taip prarado kvalifikaciją. Neprieštaravo, kad tėvas bendrautų su vaikais. Bylos nagrinėjimo metu sutiko su atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka iš dalies ir patikslino pareikštą reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir prašė nustatyti, kad atsakovas antradienį ir penktadienį gali pasiimti dukrą iš mokyklos po pamokų, o sūnų N. iš darželio ir bendrauti su jais iki 20.00 val., neprieštaravo atsakovo siūlymui, kad tėvas bendrautų su vaikais kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., tėvo dieną, per tėvo gimtadienį - vasario 19 d., Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną. Vaikų atostogų metu tvarkos prašė nekeisti, o dėl kitų atsakovo reikalavimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nesutiko. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsakovas V. Š. su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sutiko visiškai, su reikalavimu priteisti išlaikymą vaikams po 600 litų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sutiko iš dalies ir prašė priteisti iš jo išlaikymą kiekvienam vaikui po 350 litų, viso 700 litų. Atsakovas pateikė priešieškinį ir patikslintą ieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir prašė nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: nustatyti, kad jis gali pasiimti vaikus kiekvieną antradienį ir penktadienį 16.00 val. ir grąžinti 21.00 val., pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, pasiimti šeštadienį 10.00 val. ir grąžinti vaikus sekmadienį 21.00 val., taip pat įpareigoti ieškovę leisti praleisti vaikams su atsakovu ½ dalį atsakovo kasmetinių atostogų, tai yra 14 kalendorinių dienų, apie tai ieškovei pranešus iš anksto prieš savaitę su teise išvažiuoti į užsienį, įpareigojant ieškovę duoti tam reikalingus sutikimus. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas reikalavimą sukonkretino ir prašė nustatyti, kad savo atostogas atsakovas praleis kartu su vaikais kiekvienų metų liepos mėnesį 10 dienų (07-02 iki 07-12), rugpjūčio mėnesį 10 dienų (08-12 iki 08-22) ir likusias 8 dienas vaikų atostogų metu jiems patogiu laiku. Taip pat atsakovas prašė nustatyti, kad jis bendraus su vaikais: per tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną - vasario mėn.19 d., Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną, Naujųjų Metų pirmą dieną. Atsakovas nurodė, kad jų gyvenimas su ieškove nebuvo darnus, šeima pamažu iro dėl ieškovės nepagarbos jam, žeminimo pašalinių asmenų ir vaikų akivaizdoje, ieškovės nenoro dirbti ir bent kiek prisidėti prie šeimos materialinės gerovės. Todėl jis paliko šeimą ir nuo 2006-03-08 su ieškove nebegyvena. Teigė, jog jo santykiai su vaikais labai geri, vaikus jis myli, su jais bendrauja ir jais rūpinasi. Nurodė suprantantis, kad dėl jo ir ieškovės asmeninių nesutarimų, kivirčų ir barnių kenčia vaikai, todėl norėjo, kad jo ir vaikų susitikimai jokiu būdu nevyktų ieškovės namuose. Atsakovas teigė, kad ieškovė naudojasi vyresne dukrele santykiams su juo išsiaiškinti, bara dukrą, jei randa jos mobiliame telefone informacijos apie jo ir dukros pokalbius ar žinutes, pyksta kai jis parveža iš kelionės brangesnę dovaną dukrai, nuteikinėja dukrą prieš moterį, su kuria jis gyvena ir kitokiais veiksmais stengiasi vaikus su juo supykdyti, todėl manė, kad sprendžiant jo reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nustatoma tvarka turi būti kiek įmanoma tikslesnė. Nurodė, jog ir negyvenant kartu su ieškove, jis mokėjo pinigus ieškovei vaikų išlaikymui, jų skirs ir ateityje, bet laikė, kad 700 litų per mėnesį abiem vaikams pagal jų amžių ir poreikius suma yra pakankama, nes jis ir papildomai apiperka vaikus susitikimų su jais metu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 23 d. daliniu sprendimu ieškovės R. Š. ieškinį ir atsakovo V. Š. priešieškinį bei patikslintą priešieškinį dalyse dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnamečių vaikų G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) ir N. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. Š. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisė iš atsakovo V. Š. nepilnamečiams vaikams G. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir N. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos - 2007-07-23 iki vaikų pilnametystės; 3) nustatė atsakovo V. Š. bendravimo su vaikais tvarką: 1. Atsakovas V. Š. per mokslo metus (kiekvienais metais nuo rugsėjo mėnesio 1 d. iki kitų metų birželio mėn. 1 d.) pasiima vaikus G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) ir N. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį ir penktadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus į namus pas motiną 21.00 val. 2. Atsakovas V. Š. bendrauja su vaikais pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, pasiima vaikus G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) ir N. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) šeštadienį 10.00 val. ir vaikus grąžina į namus pas motiną sekmadienį 19.00 val. Mokslo metų laikotarpiu vaikų tėvas įpareigojamas per savaitgalį paruošti su vaikais jų namų darbus ar atlikti kitas mokslo įstaigos jiems užduotas namų užduotis. 3. Atsakovas V. Š. 28 kalendorines savo atostogų dienas praleis kartu su vaikais taip: kiekvienų metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais po 10 dienų, nuo liepos mėnesio 2 dienos iki liepos mėnesio 12 dienos ir nuo rugpjūčio mėnesio 12 dienos iki rugpjūčio mėnesio 22 dienos ir 8 dienas vaikų atostogų metu vaikams patogiu laiku. Aštuonias atostogų dienas atsakovas ir vaikai praleis kartu konkretų laiką suderinus iš anksto, prieš 14 dienų iki atostogų pradžios su ieškovė R. Š.. Atsakovas V. Š. atostogų su vaikais metu vaikus pasiima iš namų pirmąją nurodytą (pasirinktą) atostogų dieną 9.00 val. ir juos grąžina nurodytam laikotarpiui (dienai) pasibaigus 20.00 val. Atostogų metų atsakovas turi teise su vaikais laisvai keliauti, o ieškovė įpareigotina duoti kelionei į užsienį reikalingus sutikimus (jei tokie vykstant būtų reikalingi) ir perduoti atsakovui kelionei reikalingus vaikų asmens dokumentus (pasus). 4. Atsakovas V. Š. su vaikais G. Š. ir N. Š. šventes praleis kartu: tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną - vasario mėn.19 d., Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną, Naujųjų Metų pirmą dieną. Tomis dienomis vaikai iš namų pasiimami 10.00 val. ir grąžinami į namus mamai 20 val.; 4) nustatė išlaikymo išieškojimą pagal šį sprendimą pradėti nuo 2007 m. liepos mėn. 23 d.; 5) priteisė iš atsakovo V. Š. 288 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismas nukreipė vykdyti skubiai. Teismas konstatavo, jog šalys gera valia susitarė, kad nepilnamečiai abu jų vaikai gyvens su mama, todėl nustatė vaikų gyvenamąją vietą su jų motina R. Š.. Pažymėjo, kad iš surinktų byloje įrodymų matyti, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), turi du jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bendro 8,05 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos nuomoja, ieškovė iki 2007-06-18 buvo vaiko priežiūros atostogose ir nedirbo, todėl teismo nutartimi jai buvo priteistas laikinas išlaikymas, o grįžusi į darbą - individualią įmonę „Vandens srautas“ (pakeistas pavadinimas vietoj buvusio V. Š. įmonė) po vaiko priežiūros atostogų, ieškovė atlyginimo dar negavo. Taip pat teismas nurodė, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas yra individualios įmonės „Vandens srautas“ savininkas ir jo mėnesio pajamos vidutiniškai sudaro 1225,00 Lt, atsakovas nuosavo būsto neturi, jis nuomoja 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), pripažino, kad faktinę šeimą sudaro su I. M. ir su ja turi 2007-05-02 gimusią dukrą V. Š.. Atsižvelgė į tai, kad šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turi nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, šeimos turtu - automobiliais - naudojasi kiekvienas asmeniškai. Todėl teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, padarė išvadą, kad šalių turtinės galimybės išlaikyti vaikus apytikriai yra vienodos. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė teismui išlaidų, reikalingų vaikams aprengti, pamaitinti, aprūpinti juos mokymo ir lavinimo priemonėmis, nurodė mokesčių dydį už darželį, lankomus būrelius, padalijo mokesčių dalį tenkančią kiekvienam vaikui už gyvenamųjų patalpų išlaikymą paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad per mėnesį dukros G. išlaikymui vidutiniškai reikia apie 870 litų, o sūnaus N. išlaikymui apie 720 litų. Todėl teismas pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti kiekvienam vaikui iš atsakovo po 600 Lt suma nėra per didelė. Tačiau, spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas įvertino ne tik atsakovo turtinę, faktinę šeiminę padėtį, atsakovo turimą ir išlaikomą kitą mažametį vaiką - dukrą V. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), bet įvertino ir kitus, atsakovo nurodytus ir ieškovės pripažintus faktus, tai yra tai, kad atsakovas susitikimų su vaikais metu jiems nuperka papildomai įvairių daiktų: rūbų, avalynės, knygų, žaislų, apmoka išlaidas už interneto paslaugas, dukros mobilaus telefono paslaugas, iš dalies apmokėjo dukros G. vasaros stovyklos kelialapio išlaidas, perka vaikams asmenines dovanas, atsižvelgdamas į vaikų amžių ir poreikius. Todėl teismas, įvertinęs šias aplinkybes, ieškovės prašomą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą sumažino ir iš V. Š. priteisė išlaikymą dukrai G. Š. bei sūnui N. Š. po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teismas, nurodydamas, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, prašė priteisti išlaikymą vaikams nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau apklausiama pripažino, kad ir šalims negyvenant kartu atsakovas skiria lėšų vaikų išlaikymui gera valia - 1000 litų per mėnesį, išlaikymą vaikams pagal šį sprendimą priteisė nuo jo priėmimo dienos. Spręsdamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, teismas konstatavo, kad įstatymas numato, kad tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, teismas pažymėjo, kad nustatant skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, galima nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, o minimalų bendravimą galima nustatyti tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti byloje šalių dėstomų faktų teisingumą, tyrė ir įvertino šalių paaiškinimus, institucijos išvadas, liudytojų V. M., L. M., B. - O. J., V. J. parodymus, rašytinius įrodymus, buities tyrimo aktus ir eksperto išvadą. Remdamasis šių įrodymų visuma teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų tėvai R. ir V. Š. abu labai myli savo vaikus ir jais rūpinasi, abu turi geras sąlygas vaikus auginti, norą juos ugdyti ir auklėti. Tačiau teismas nurodė, kad pačių tėvų santykiai yra blogi, sutuoktiniai nepakantūs vienas kitam, netolerantiški, nelojalūs, net proceso metu besistengiantys vienas kitą pažeminti ar pašiepti, patys to nesuvokdami dukrą įtraukia į savo tarpusavio konfliktą, tėvams trūksta geranoriško bendradarbiavimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad vaikų tėvai sprendžia tarpusavio nesutarimus tėvų valdžią naudodami priešingai vaiko interesams, nors jie, kaip mažamečių vaikų tėvai, turėtų paisyti pirmiausia savo vaikų interesų, siekti, kad vaikai patirtų kuo geresnes emocijas, o ieškovė turėtų ir skatinti vaikus susitikimams su skyrium gyvenančiu vaikų tėvų, o ne piktnaudžiauti motinos valdžia. Atsižvelgdamas į padarytas išvadas, teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką ginė vaikų teises ir pirmumą teikė vaikų interesams, jų norui matytis ir bendrauti ne tik su mama, bet ir su tėveliu, iš dalies patenkino ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimą bei vadovaudamasis įstatymo jam suteikta teise šios kategorijos bylose, nustatė vaikų tėvo V. Š. bendravimo su vaikais tvarką. Teismas nesprendė ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – viso 2200,00 Lt, motyvuodamas tuo, kad teismas priėmė dalinį sprendimą ir nėra galimybės įvertinti ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, nes jis bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus byloje galutinį sprendimą. Konstatavęs, jog iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad ieškovė pažeidžia vaikų teises būti auklėjamiems savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem, ir leidžia tėvui pasimatyti su vaikais ne taip dažnai, kaip jis pageidauja, teismas teikė prioritetą vaikų interesams, vadovavosi tėvų lygiateisiškumo principu ir nusprendė, kad yra pagrindas sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo leisti vykdyti skubiai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. Š. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. dalinį sprendimą dalyse dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei bendravimo su vaikais nustatymo bei priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apeliantė prašo priteisti iš V. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai G. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir sūnui N. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį po 600 litų nuo teismo sprendimo dienos iki vaikų pilnametystės. Tuo pačiu apeliantė prašo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas V. Š. per mokslo metus (kiekvienais metais nuo rugsėjo mėnesio 1 d. iki kitų metų birželio mėn. 1 d.) pasiima vaikus G. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) ir N. Š., gimusį (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį ir penktadienį 16 val. ir grąžina vaikus į namus pas motiną 20 val., vaikų tėvas įpareigojamas antradieniais ir penktadieniais paruošti su vaikais jų namų darbus ir atlikti kitas mokslo įstaigos jiems užduotas namų užduotis, bei nuvežti dukrą į užsiėmimus būreliuose, jeigu tokie užsiėmimai bus antradieniais ir penktadieniais; 2) atsakovas V. Š. bendrauja su vaikais pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį, pasiima vaikus G. Š. ir N. Š. šeštadienį 10 val. ir vaikus grąžina į namus pas motiną šeštadienį 20 val. Mokslo metų laikotarpiu vaikų tėvas įpareigojamas šeštadienį paruošti su vaikais jų namų darbus ir atlikti kitas mokslo įstaigos jiems užduotas namų užduotis bei nuvežti dukrą į koncertus ir išvykas, jei tokie su šokių būreliu būtų; 3) atsakovas V. Š. su vaikais G. Š. ir N. Š. šventes praleis kartu: tėvo dieną, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną, kas antrus metus Naujųjų Metų pirmą dieną. Tomis dienomis vaikai iš namų pasiimami 10 val. ir grąžinami į namus mamai 20 val. Apeliantės motyvai yra tokie:
1. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą vaikams po 400 Lt, kadangi neobjektyviai ir vienpusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių galimybės išlaikyti vaikus yra apytikriai vienodos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių materialines galimybes, be pagrindo nurodė, kad atsakovo mėnesio pajamos vidutiniškai sudaro 1225 Lt. Šią pažymą teismui parašė ir pasirašė pats atsakovas ir ji neatitinka realios padėties. Atsakovas ne tik gauna atlyginimą, bet ir disponuoja visu šeimos turtu. Teismas neįvertino, kad turtas iki šiol tarp šalių nėra padalintas ir kad šeimos verslas yra atsakovo žinioje, individualios įmonės nepadalintą turtą atsakovas naudoja savo nuožiūra, iš jo gauna pajamas, todėl ir vaikams išlaikyti suma turėjo būti priteista atsižvelgiant į šias aplinkybes. Atsakovas, turėdamas geras finansines galimybes sudaryti sąlygas vaikams gauti geriausią gydymą, išsilavinimą, šios pareigos vengia, atsižvelgdamas tik į savo paties poreikius. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti išlaikymą vaikams.
2. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgė ne į vaikų interesus, o išimtinai į atsakovo norus ir pageidavimus. Teismas neįpareigojo atsakovą nuvežti dukrą į užsiėmimus būreliuose, jeigu tokie užsiėmimai bus antradieniais ir penktadieniais. Pagal tokį teismo sprendimą dukrai sumažės galimybės lankytis jos mėgstamus būrelius. Be to, nepilnamečiai vaikai laikosi dienos režimo, eina miegoti 21 val., todėl teismas nepagrįstai nustatė bendravimo su tėvu laiką iki 21 val.
3. Nustatydamas bendravimo tvarką kelias dienas iš eilės, teismas neatsižvelgė į vaikų nenorą nakvoti svetimoje vietoje, taip pat į gydytojos psichologės V. Martinkienės medicinos dokumentų išraše nurodytas aplinkybes, kad dukrai stebimas žymus nerimas, įtampa, akcentuota baimė likti vienai, dažnas pilvo skausmas ir šlapimo nelaikymo problemos. Atsakovas turės vestis vaikus migdyti į butą, kuriame jis gyvena su sugyventine, nenutraukęs santuokos su ieškove. Tai darytų neigiamą įtaką vaikų auklėjimui, jų supratimui apie šeimą.
4. Teismo sprendimas dalyje, kai atsakovas bendraus su vaikais 8 dienas vaikų atostogų metu vaikams patogiu laiku yra nekonkretus ir sudaro prielaidas įvairiems nesutarimams kilti. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas gali vaikus vežtis į užsienį, kadangi vaikai yra per maži kartu su atsakovu keliauti į užsienį.
5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas su vaikais šventes praleis kartu per atsakovo gimimo dieną – vasario 19 d., ir Naujų metų pirmą dieną. Tokiu sprendimu teismas atsižvelgė išimtinai į atsakovo interesus. Naujieji metai yra tik vieną dieną, todėl teismo sprendimu iš ieškovės atimta galimybė su vaikais būti šią dieną. Be to, atsakovas savo gimtadienius švenčia triukšmingai, su svečiais restoranuose ar naktiniuose klubuose. Vaikai yra nepilnamečiai, todėl jie neturėtų būti tokių gimtadienio švenčių dalyviais.
6. Teismas neatsižvelgė į atsakovo bendravimą su vaikais iki šios bylos iškėlimo. Jis visą laiką būdavo darbe arba užsiėmęs savais reikalais. Namuose jis daugiausia sėdėdavo prie kompiuterio, nerodė jokio noro praleisti laisvalaikį su šeima ir vaikais. Tai konstatuota Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos akte, tai patvirtino liudytojai. Teismas šių aplinkybių nevertino, šių įrodymų neaptarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės R. Š. apeliacinį skundą atsakovas V. Š. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. dalinį sprendimą.
Šalies argumentai
1. Apeliantės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka neužtikrina nei vaikų teisės bendrauti su abiem iš tėvų, nei atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Nesant sprendimo apriboti tėvo teises ir pareigas, nėra ir negali būti ribojama tėvo teisė lygiai su motina bendrauti su vaikais ir juos auklėti.
2. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus apeliantės prašymą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką su gausybę ieškovės prasimanytų sąlygų, praktiškai teismo sprendimo, kilus ginčui, bus neįmanoma vykdyti priverstinai, o LR CPK 267 straipsnis draudžia priimti sąlyginį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad ieškovė R. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam iš jų. Ieškovė nurodo, kad atsakovas gali skirti vaikų išlaikymui po 600 Lt periodinių išmokų per mėnesį, nes, jos manymu, turi geras finansines galimybes sudaryti sąlygas vaikams gauti geriausią gydymą, išsilavinimą.
CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Nuo 2007 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 700 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 543). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų, nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Ieškovė pirmosios teismui pateikė nepilnamečių vaikų G. Š. ir N. Š. išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog G. išlaikymui per mėnesį reikalinga 870 Lt suma, o N. išlaikymui reikalinga 720 Lt suma (1 t., b.l. 5), kurios vadovaujantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis pripažintinos tinkamomis.
Iš pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų apie šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovė yra darbinga, turi jos vardu registruotą R. Š. individualią įmonę, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypai (duomenys neskelbtini) bendro 8,05 ha ploto. Šiuos žemės sklypus ieškovė nuomoja ir iš to gauna papildomas pajamas. Be to, ieškovei 2006-06-30 teismo nutartimi yra priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo. Atsakovas nuosavo gyvenamojo būsto neturi ir jį nuomoja. Jo pajamos 2007 m. II ketvirtį buvo 1250 Lt kas mėnesį, be to, atsakovas faktinę šeimą sudaro su I. M. ir su ja turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą V. Š.. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas teigė pats perkantis žaislus vaikams, lavinimosi knygutes, drabužius, avalynę, apmokantis išlaidas už interneto paslaugas, dukters G. mobilaus telefono paslaugas bei iš dalies apmokėjęs už G. vasaros stovyklos kelialapio išlaidas (2 t., b.l. 128). Šiuo faktus pripažino ir ieškovė.
Todėl teisėjų kolegija laiko, kad ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, motyvuojant tuo, kad šalių turtinės galimybės išlaikyti vaikus apytikriai yra vienodos.
Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, nenukrypo nuo išdėstytų išlaikymo dydžio apskaičiavimo teisinių nuostatų bei padarė teisingą išvadą, iš atsakovo kiekvienam iš nepilnamečių vaikų priteisdamas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio išlaikymą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.192 str. normas, vadovavosi vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties pusiausvyros (proporcingumo) principu. Teismo nustatytas nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant ir į vaikų motinos pareigą teikti materialų išlaikymą vaikams bei jos finansinę padėtį, pripažintinas tinkamu būtiniems vaikų poreikiams patenkinti.
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje užtikrinta galimybė vaikui bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais. CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, nustatyta, jog gyvenančiam skyrium tėvui (motinai) turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Dėl šios priežasties kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino klausimą dėl tėvo bendravimo su vaikais mokslo metų laikotarpyje, tačiau nepagrįstai sukeitė laikotarpius, kai jis privalo padėti jiems atlikti namų darbus. Byloje yra pateikti duomenys, kad G. Š. lanko mokyklą ir papildomai lavinasi būreliuose. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvada, kad tėvas, lygiai kaip ir motina, privalo dalyvauti vaiko auklėjime ir mokyme. Taigi, V. Š. privalo prisiimti ir pareigas vaikų mokymui ir auklėjimui. Tai pasireikštų mokykloje užduotų namų darbų atlikimu. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad vaikai iš esmės tėvo leidimu bus atleisti nuo įprastinių pareigų ruošti pamokas ar dalyvauti jų lavinimo užsiėmimuose. Kolegija laiko, kad šioje dalyje apeliantės reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Tačiau apsisprendus, kad atsakovas įpareigojamas antradieniais ir penktadieniais paruošti su vaikais pamokas, savaitgaliais jis to neprivalėtų daryti. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pradinių klasių mokiniams namų darbai savaitgaliui neskiriami. Kadangi apeliantė pati pripažino, jog 2007-2008 mokslo metais G. Š. antradieniais ir penktadieniais nevyks jokie būrelių, kuriuose dalyvauja mergaitė, užsiėmimai, nebėra pagrindo šią aplinkybę nurodyti teismo sprendime, kaip to reikalavo apeliantė. .Dėl šios priežasties kolegija atmeta šį apeliantės motyvą. Kolegija taip pat laiko, jog antradieniais ir penktadieniais tėvo bendravimas su vaikais negali trukti ilgiau nei iki 20 valandos. Šalių vaikai yra pakankamai maži, todėl jų grįžimas pas motiną 21 valandą gali sutrukdyti jiems galimybę pailsėti. Grįžę iš tėvo, vaikai turės atlikti įprastines higienos procedūras, todėl jų miego laikas sutrumpės. Nenuginčytas apeliantės teiginys, kad vaikai paprastai 21 valandą eina miegoti. Tokiu atveju šis ritmas antradieniais ir penktadieniais nepagrįstai sutriktų.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad jai atimama galimybė su vaikais praleisti Naujųjų metų pirmąją dieną. Tačiau kolegija atsižvelgia į tai, jog apeliantei suteikta galimybė su vaikais praleisti Kalėdų ir Velykų pirmąsias dienas. Abu tėvai turi teisę vienodai sutikti su vaikais didžiąsias metų šventes . Dėl šios priežasties kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
Apeliantės teiginys, kad teismas nepagrįstai leido su vaikais praleisti atsakovo gimimo dieną, yra nepagrįstas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas jo gimimo dieną netinkamai elgėsi su vaikais, nors ji turėjo tai padaryti ( CPK 178 straipsnis). Tačiau būtina išspręsti klausimą, kaip bus bendraujama su vaikais tuo metu, kai atsakovo gimimo diena bus eilinė darbo diena ir sutaps su vaikų pamokų laikotarpiu. Kolegija laiko, kad tokiu atveju tėvas su vaikais vasario 19 d. gali bendrauti nuo 16.00 val. iki 20.00 val.
Apeliantė nepagrįstai reikalauja, kad atsakovui būtų uždrausta su vaikais laisvai keliauti į užsienį. Visų pirma, nėra jokių duomenų, kad atsakovas yra absoliučiai neatsakingas asmuo ir kaip tėvas nepasirūpintų vaikų saugumu ir komfortu kelionių metu, atsižvelgdamas į sūnaus N. amžių. Antra, kelionės būna ne tik ilgalaikės, todėl negalima tvirtinti, jog vaikai pervargtų ir tai pakenktų jų sveikatai.. Dėl šių priežasčių kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas šioje dalyje yra teisus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimas Nr.302 yra pakeistas. Jo nauja redakcija suformuluota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarime Nr. 414. Būtent šiame nutarime nustatyto Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, jog vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas. Tačiau tokiose kelionėse vaikai turi turėti dokumentus, kurie pateikiami pasienio kontrolės punkto pareigūnams. Dėl to teismo sprendime užfiksuojamas įpareigojimas apeliantei netrukdyti pateikti šiuos dokumentus atsakovui.
Kolegija atsižvelgia į tai, kad tėvų santykiai yra negeranoriški, jie konfliktuoja, į savo ginčus įtraukdami ir vaikus, ypač dukrą G.. Dėl šios priežasties kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai išsprendė vaikų bendravimo su tėvu jų atostogų laikotarpiu klausimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad vaikai su tėvu jų visų atostogų laikotarpiu bendraus tik 36 dienų, išskaidant šį terminą į tris dalis.. Apeliantės motyvas, kad atsakovas nebuvo linkęs leisti laisvalaikį su šeima, šiuo atveju nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai bendrautų su vaikais tuo laiku, kai jam suteikiama ši galimybė. Neįmanoma nustatyti iš anksto, jog jis nesirūpins vaikais teismo nustatytais laikotarpiais. Bet kuriuo atveju dukra G. jau sugeba suformuoti savo pažiūras visais ją liečiančiais klausimais, todėl ji turės galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu kokybės ( Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 1 dalis).
Apeliantės motyvas, kad vaikai negalės miegoti svetimoje vietoje, yra nepagrįstas. Šiuo klausimu savo išvadoje aiškiai yra pasisakęs ekspertas ( b.l.58-61, t.3). Jis nurodė, kad G. miegojimas tėčio gyvenamojoje vietoje, nesukeliant mergaitei žalingos emocinės įtampos, galimas laipsniškai sumažinus atsiskyrimo nuo mamos nerimą ir mergaitei užmezgus bent minimalų pozityvų emocinį ryšį su dabartine jos tėvo šeima. Taigi, bet koks vaikų nuteikimas prieš tėvą ir jo draugę vertintinas vaikų negatyviu nuteikimu. Kolegija pažymi, kad G. myli abu tėvus ir būtent jie privalo siekti, kad vaikai galėtų normaliai toliau su jais bendrauti, kad tėvai sugebėtų netraumuoti vaikų psichikos. Būtent tokio bendravimo ilgisi G., ekspertui pasakodama apie draugę, kurios santuoką nutraukę tėvai gali „gražiai kalbėtis“, o jos „tėveliai pykstasi“( b.l.59, t.3).
Apeliantės primygtinas reikalavimas, kad teismo sprendime .būtų pažymėtą, jog vaikų bendravimas su tėvu galimas tik jų noru, nepagrįstas. Tai yra savaime suprantama sąlyga. Tačiau kolegijos posėdyje labai aiškiai buvo matomas apeliantės nusiteikimas prieš atsakovą, o tai gali sutrukdyti jam normaliai bendrauti su vaikais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė galimybę tėvui bendrauti ilgesniais laikotarpiais. Per tą laikotarpį vaikai galės apsispręsti, kaip jie sugebės bendrauti ne tik su tėvu, bet ir su naująja jo šeima.
Įvertinus šias aplinkybes ir atmetus nepagrįstas šalių emocijas, kolegija daro išvadą, jog apeliantė nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos tenkino tik visus atsakovo prašymus.
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ( CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jas sudaro 23,60 Lt (b.l.121, t.3).
Apeliantės prašymas nubausti atsakovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ( CPK 95 straipsnio 2 dalis) yra atmestinas. Kiekviena šalis turi teisę pareikšti nušalinimus ( CPK 42 straipsnio 1 dalis), jei kyla abejonių dėl teisėjo ar teisėjų kolegijos narių nešališkumo ( CPK 64 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas šia įstatymo nustatyta teise pasinaudojo, todėl negalima daryti išvados, kad jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 23 d. dalinį sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti dalinio teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaikais nustatymo ir išdėstyti ją taip : „ 1. Atsakovas V. Š. per mokslo metus ( kiekvienais metais nuo rugsėjo mėnesio 1 dienos iki kitų metų birželio 1 dienos) pasiima vaikus G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną antradienį ir penktadienį 16 val. ir grąžina vaikus pas motiną iki 20 val. Mokslo metų laikotarpyje atsakovas įpareigojamas padėti vaikams paruošti namų darbus arba kitas mokymo įstaigos pavestas namų užduotis; 2. Atsakovas V. Š. bendrauja su vaikais pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus G. Š., gim (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim (duomenys neskelbtini), šeštadienį 10.00 val. ir vaikus grąžindamas į namus pas motiną sekmadienį 19 val.; 3) atsakovas V. Š. 28 kalendorines savo atostogų dienas praleidžia kartu su vaikais taip : a) nuo liepos 2 dienos iki liepos 12 dienos – 10 dienų, b) nuo rugpjūčio 12 dienos iki rugpjūčio 22 dienos – 10 dienų; c) 8 kalendorines dienas vaikų atostogų metu jiems patogiu laiku. Šias 8 atostogų dienas atsakovas ir vaikai praleis kartu, konkretų laiką suderinus prieš 14 dienų iki atostogų pradžios su motina R. Š... Atsakovas V. Š. atostogų su vaikais metu pasiima juos iš namų pirmąją nurodytų (pasirinktų) atostogų dieną 9.00 val. ir juos grąžina nurodytam laikotarpiui pasibaigus 20.00 val. Atostogų metu atsakovas V. Š. turi teisę laisvai keliauti su vaikais. Ieškovė R. Š. įpareigota atsakovui V. Š. perduoti kelionei reikalingus vaikų asmens dokumentus ( pvz., pasus, asmens tapatybės korteles, vaiko kelionės dokumentus); 4) atsakovas V. Š. su vaikais G. Š. ir N. Š. kartu praleidžia šias šventes : Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną – vasario mėn. 19 d., Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną. Tomis dienomis vaikai iš namų paimami 10.00 val. ir grąžinami į namus motinai 20.00 val. Jei atsakovo V. Š. gimimo diena sutaps su vaikų pamokų ar kitų mokymo užsiėmimų laiku eilinę darbo dieną, jis vaikus vasario 19 d. paims iš motinos 16.00 val. ir grąžins juos 20.00 val.“.
Priteisti iš apeliantės R. Š. 23,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.