Utenos apylinkės teismo sprendimas

atsakovui, pareiškusiam priešieškinį V. N., trečiajam asmeniui J. M. ir jų atstovei advokato padėjėjai Ritai Vestertei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, ūkinių pastatų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pažeistų teisių gynimo, kurioje atsakovas pareiškė priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl valdymo ir naudojimosi 1,1374 ha žemės sklypu nustatymo, t. y. prašo:

1.1 nustatyti tokią valdymo ir naudojimosi 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2024 m. lapkričio 13 d. A. B. tyrinėjimo įmonės parengtą Žemės sklypo valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų, schemą:

1.1.1 V. B. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 5154 m² dydžio dalimi, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 4 ir 81 m² dydžio dalimi, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 7;

1.1.2 V. N. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3197 m² dydžio dalimi, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 2, 281 m² dydžio dalimi, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 3 ir 1757 m² dydžio dalimi, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 6;

1.1.3 bendram V. B. ir V. N. valdymui ir naudojimuisi paskirti 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 526 m² dydžio dalį, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 1 ir 378 dydžio dalį, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 5.

1.2 nustatyti tokią valdymo ir naudojimosi 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2025 m. birželio 12 d. A. B. tyrinėjimo įmonės parengtą Žemės sklypo valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų, schemą:

1.2.1 V. B. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 5144 m² dydžio dalimi, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 4 ir 92 m² dydžio dalimi, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 7;

1.2.2 V. N. paskirti valdyti ir naudotis 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) 4002 m² dydžio dalimi, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 2 ir 1233 m² dydžio dalimi, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 6;

1.2.3 bendram V. B. ir V. N. valdymui ir naudojimuisi paskirti 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 101 m² dydžio dalį, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 1, 334 m² dydžio dalį, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 3, 444 m² dydžio dalį, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 5, 24 m² dydžio dalį, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 8.

Taip pat ieškovė pareiškusi reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:

1.1 V. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o V. N. asmeninėn nuosavybėn priteisti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) arba (alternatyvus reikalavimas):

Iškeldinti V. N. su visais daiktais, baldais ir kita manta iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, t. y. ½ dalies sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėto indeksu 1-8.

Pripažinti V. B. teisę savo lėšomis atlikti paprastojo remonto darbus pagal gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų atidalinimo tarp bendrasavininkų atliekant paprastojo remonto darbus projektinį pasiūlymą: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje - sandėlyje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėtame indeksu 1-8 įrengti 80 mm karkasinę pertvarą, kuri padalintų šią patalpą į atskiras patalpas (6,69 m² dydžio ir 6,47 m² dydžio), esamo nevarstomo lango, kurio anga 940 x 1050 mm vietoje įrengti 2 atskirus varstomus į viršų ir į šoną langus, nekeičiant bendros lango angos ir nejudinant sąramos, tarp kambario, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėtame indeksu 1-7 ir sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėtame indeksu 1-8 įrengti vidaus duris, patalpoje - verandoje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėtoje indeksu 1-5 esančią lauko durų angą užtaisyti, lauko duris įrengti šios verandos pietinėje pusėje be bendraturčio V. N. sutikimo.

2. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus tokiu būdu:

2.1.V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priepirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o V. B. priteisti iš V. N. 12 000 eurų dydžio kompensaciją;

2.2.V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti priteisti daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas, Nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje pažymėtas indeksais „1-5“, „1-6“ ir „1-7“, ir rūsį, Nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu „R-1“, o V. N. asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas, 4/5 Nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje pažymėtas indeksais „1-1“, „1-2“, „1-3“, „1-4“ ir „1- 8“, priteisiant V. B. iš V. N. 2 673,79 EUR kompensaciją,

4. Pakeisti 2009-06-11 bendraturčių susitarimu dėl gyvenamojo namo valdymo, naudojimo tvarkos nustatymo nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad gyvenamojo namo patalpą, nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje pažymėtą indeksu „1-8“, valdo ir naudoja V. N..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Pagal šį susitarimą ieškovės asmeniniam naudojimui teko 7,24 m² veranda, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta indeksu 1-5, 13,75 m² kambarys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-6, 15,04 m² kambarys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-7, bei namo palėpės plotas virš šių patalpų.

Atsakovo mamos V. N. ir J. M. asmeniniam naudojimui teko 7,66 m² koridorius, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-1, 3,72 m² sandėlis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-2, 13,74 m² virtuvė, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta indeksu 1-3, 11,48 m² kambarys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-4, bei namo palėpės plotas virš šių patalpų.

Bendram ieškovės ir J. M. naudojimui teko 13,39 m² sandėlis, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-8.

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir 2009 m. birželio 11 d. susitarimas neginčytinai patvirtina, jog ieškovė kaip ginčo turto bendrasavininkė turi lygias teises naudotis patalpa 1-8.

Ieškovė prašo teismo pripažinti jai teisę atlikti paprastojo remonto darbus pagal gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų atidalinimo tarp bendrasavininkų atliekant paprastojo remonto darbus projektinį pasiūlymą.

Ieškovė byloje pateikė architektės V. S. gyvenamojo namo patalpų atidalinimo tarp bendrasavininkų atliekant paprastojo remonto darbus projektinį pasiūlymą.

Siekiant minimalizuoti bet kokių konfliktų su atsakovu tikimybę, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje - verandoje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtoje indeksu 1-5 esanti lauko durų anga yra užtaisyta, o lauko durys įrengtos šios verandos pietinėje pusėje pagal pateikto projekto sprendinius.

Įgyvendinus projektinį pasiūlymą bendrai naudojama sandėlio patalpa būtų padalinta į dvi atskiras patalpas: 6,69 m² dydžio ir 6,47 m² dydžio. Didesnė 6,69 m² dydžio patalpa tektų atsakovo asmeniniam naudojimuisi. Nevarstomas senas langas mano lėšomis būtų pakeistas į du naujus varstomus langus. Pakeitus durų vietą ieškovei priklausančioje verandoje, ieškovė naudotųsi įėjimu ne palei atsakovo naudojamos namo dalies sieną. Abu bendraturčiai turėtų savo atskirus, maksimaliai atribotus nuo kito bendraturčio įėjimus į gyvenamąjį namą, bei galėtų naudotis visiškai izoliuotomis patalpomis.

Patikslintu priešieškinio reikalavimu prašoma gyvenamąjį namą dalinti natūra.

Atsakovas pateikia duomenis apie prašomo atidalinti gyvenamojo namo rinkos vertę, taip neva pagrįsdamas kompensacijos dydį, tačiau iš byloje pateikto atidalinimo projekto yra visiškai akivaizdu, kad nustatant namo rinkos vertę buvo vertintas 86,02 m² gyvenamasis namas, o prašoma atidalinti - 124,74 m² ploto namą.

Pažymėtina ir tai, kad procesiniuose dokumentuose atsakovas nėra suformulavęs reikalavimo kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, kas neatitinka Kasacinio teismo praktikos.

Galiausiai atsakovo byloje pateikti padalijimo į du atskirus turtinius vienetus projektiniai pasiūlymai yra ne nekilnojamojo turto atidalinimo projektas, o tik pasiūlymas bendraturčiui kaip turi būti rengiamas projektas, ką patvirtino byloje apklaustas pasiūlymą rengęs architektas A. B..

Taigi remiantis virš išdėstytais motyvais ieškovės reikalavimas dalyje dėl patalpos 1-8 tenkintinas, o atsakovo atmestinas.

Dėl pastatų atidalinimo ( tvarto, daržinės stoginės).

Byloje abu bendraturčiai sutarė, kad daržinę, tvartą ir stoginę tikslinga atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nutraukiant bendrumą šiuose objektuose. Ieškovė ieškiniu prašė atidalyti daržinę ir tvartą, ji siekia šiuos pastatus padalinti natūra, priskiriant vieną pastatą vienam, kitą – kitam bendraturčiui. Atsakovas taip pat prašė atidalyti tvartą ir daržinę analogišku būdu – jo siūlymu tvartas turėtų atitekti atsakovui asmeninėn nuosavybėn, o daržinė – ieškovei, ir be jokios piniginės kompensacijos ieškovei už tenkančio turto vertės skirtumą. Kadangi atsakovas savarankiškai pareiškė tokį pat reikalavimą, laikytina, jog jis iš esmės pripažino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl šių statinių atidalijimo. Tai reiškia, jog ginčo dėl to (kad daržinę ir tvartą reikia atidalyti) tarp šalių nėra – lieka tik teisiškai tinkamai įforminti jų padalijimą.

Apibendrinant, abu bendraturčiai sutaria, jog: tvartas (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) atitektų atsakovui V. N. asmeninėn nuosavybėn; daržinė (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) atitektų ieškovei V. B. asmeninėn nuosavybėn; stoginė (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) atitektų atsakovui asmeninėn nuosavybėn.

Dėl pirties ir priepirčio atidalijimo bylos šalys nesikreipė tiek procesiniuose dokumentuose tiek bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė, kad šiais objektais naudosis bendrai per nustatytas bendro naudojimo žemės zonas.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį bendraturčiai turi teisę tarpusavyje susitarti dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos atskiromis jo dalimis, atsižvelgiant į savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šalys bendro sutarimo nepasiekė todėl tokią tvarką nustato teismas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

Pagal ieškovės siūlomus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo variantus abiems bendraturčiams sudaromos sąlygos teisėtų interesų tenkinimui, racionaliam teritoriniam išdėstymui ir žemės naudojimui. Užtikrinamas ginčo šalims patogus priėjimas prie gyvenamojo namo, atsižvelgiant į nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, užtikrintas patogus priėjimas prie visų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų ūkinių pastatų. Žemės bendram naudojimui yra palikta minimaliai (tik tam, kad būtų patogu patekti prie visų pastatų), žemėnaudos suprojektuotos tiesiomis linijomis, taisyklingos konfigūracijos sklypais, formuojant vientisus, kompaktiškus žemės masyvus, sklypai suformuoti tinkamo teritorinio išdėstymo, minimaliai skaidant sklypą į atskiras dalis, nustatant mažiausiai laužytas ribas, parenkant jų vietą taip, kad būtų užtikrintas kuo tinkamesnis visos žemės naudojimas.

Siūloma nustatyti valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia jokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl atitinka teisėtumo kriterijų.

Kiekvienam iš bendraturčių skiriamos naudotis atskiros, aiškiai apibrėžtos, vientisos dalys, užtikrinančios patogų naudojimąsi nuosavybės dalimi. Atskiros dalys suformuotos taip, kad nekiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms, todėl atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų. Pažymėtina, kad nei CK 4.81 straipsnyje, nei teisminėje praktikoje nėra draudimo, atsižvelgiant į faktinę žemės sklypo padėtį, į susiklosčiusią naudojimosi tvarką, nustatyti naudojimosi tvarką pagal kurią bendraturčiams atitenka keli atskiri žemės sklypo plotai. Pažymėtina, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo atidalinimo CK 4.80 straipsnio pagrindu, todėl atsakovo argumentai, kad sklypas turi būti skaidomas tik į dvi atskiras bendraturčiams tenkančias dalis nepagrįsti, neatitinka faktinės situacijos, susiklosčiusios ilgalaikės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, neatitinka ir teisminėje praktikoje formuojamų kriterijų. Nagrinėjamos bylos metu neginčytinai nustatyta (iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, bei vietos apžiūros metu), kad ginčo sodyba buvo statyta naudotis vienai šeimai, visiškai nesvarstant tokios sodybos racionalaus naudojimo galimybės tarp atskirų galimų bendrasavininkų. Ūkiniai pastatai buvo pastatyti šiek tiek nutolę nuo gyvenamojo namo, o pirtis ir priepirtis pastatyti arčiau ežero. Formuojant bendro naudojimo žemės sklypo dalis pagal ieškovės pasiūlymus į tai atsižvelgta: t. y. viena bendro naudojimo žemės sklypo erdvė suformuota užtikrinant naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, o kita erdvė – užtikrinant naudojimąsi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma pirtimi ir priepirčiu.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl naudojimosi nekilnojamojo turtu tvarkos nustatymo, taip pat atsižvelgiama į faktiškai egzistuojančius nekilnojamojo turto ypatumus. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.

Taigi, vien ta aplinkybė, kad dėl būtinybės formuoti bendro naudojimo žemės sklypo dalį užtikrinant bendraturčiams teisę naudotis bendrais ūkiniais pastatais, vienam bendraturčiui asmeniniam naudojimui tenkanti žemės sklypo dalis dalijama į dvi atskiras, savaime negali būti vertinama kaip tokio bendraturčio teisių pažeidimas.

Kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia nekilnojamojo daikto dalimi, kuri jam priskiriama; tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai.

Taigi, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu daiktu tvarkos nustatymo tikslas–nenutraukiant bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių nustatyti konkrečias bendraturčiams naudoti tenkančias daikto dalis ir sudaryti jiems galimybę atskirai, be kitų bendraturčių jomis naudotis.

Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad jie galėtų asmeniškai naudoti jiems priskirtus žemės sklypo plotus

Pagal ieškovės siūlomą valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarką yra atsižvelgta į susiklosčiusius ilgalaikius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, t. y. atsakovui skiriamos naudotis žemės sklypo dalys, kurias daug metų naudojo jo mama V. N. ir dėdė J. M., o ieškovei skiriama naudotis žemės sklypo dalis, kurią visą laiką naudojosi. Kiekvienam iš bendraturčių ir bendram naudojimuisi tenkančios žemės sklypo dalys yra tiksliai atribotos, Žemės sklypo naudojimo schemoje nustatytas jų dydis ir lokalizacija, todėl atitinka ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų.

Pažymėtina, kad faktiškai susiklosčiusi, ilgalaikė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka yra lemiamas kriterijus sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo

Tai, kad pagal ieškovės siūlomą nustatyti žemės naudojimo tvarką ji naudojosi žemės sklypu patvirtino byloje apklausti liudytojai I. L., A. B., E. B. . Ir nors šie asmenys susisiję artimais giminystės ryšiais su ieškove, tai jų paaiškinimų nepatikimais nedaro, nes priešingai neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ir atsakovo kviestas liudytojas I. G. iš esmės patvirtino minėtų liudytojų parodymus apie ieškovės ir atsakovo motinos dirbamos žemės vietas, o liudytoja B. G. paliudijo, kad atsakovo motina dėl žemės niekada nesiskundė.

Tai, kad faktiškai dirbamos žemės vietos, esančios prie gyvenamojo namo, ženkliai nekito matyti ir iš arhyvinių ortofoto vaizdų.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, ko neneigia ir pats, kas patvirtinta liudytojų parodymais, niekada žemės neįdirbinėjo, neprisidėjo prie sklypo priežiūros, o toks noras atsirado prieš vos kelis metus. Tretysis asmuo, kurio nuosavybės teisės atiteko atsakovui, ginčijamo žemės sklypo įdirbime ir prie priežiūros neprisidėjo, nes ilgą laiką sodyboje negyveno. Taigi nusistovėjusi ilgalaikė naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės ginčo sklypo ir atsakovo nesieja.

Iš ieškovo siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemos matyti, kad atsakovas siekia naudotis ir ta žemės sklypo dalimi, kuria iki šiol naudojasi ieškovė. Apžiūros vietoje metu nustatyta, kad atsakovo prašomo sklypo dalis puoselėjama ieškovės ir jos šeimos narių, naudojamas sklypas prižiūrėtas, apželdintas, apsodintas gėlėmis, vaiskrūmiais, dekoratyviniais augalais, kas nepasakytina apie atsakovo šiuo metu naudojamą žemės sklypo dalį. Taigi akivaizdu, kad atsakovas siekia naudotis jau gerai įdirbta, sutvarkyta žemės dalimi prie kurios gerovės nėra prisidėjęs.

Naudojimosi tvarka nustatoma siekiant palengvinti bendraturčiams galimybę naudotis jiems priklausančia bendrosios nuosavybės teisės objekto dalimi, todėl nustatant naudojimosi konkrečiu daiktu tvarką yra svarbu įvertinti, ar ja nebus pasiektas priešingas rezultatas, t. y. ar nė vienam iš bendraturčių nebus nepagrįstai pabloginta galimybė naudotis šiuo daiktu.

Tai, kokia bus nustatyta naudojimosi konkrečiu daiktu tvarka, priklauso nuo to daikto ypatybių, nusistovėjusios jo faktinės naudojimo tvarkos, bendraturčių turimų dalių dydžio, bendraturčių poreikių ir kitų reikšmingų aplinkybių.

Atsakovo siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu yra nepagrįstas, nes atsakovas neatsižvelgia į ginčo sklypo ypatybes, į daugiau kaip 30 metų nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, ieškovės kaip bendraturtės poreikį toliau naudotis turimais daržais. Pažymėtina, kad atsakovas siekia kardinaliai pakeisti faktiškai susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, nors tokia galima tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Todėl reiškiant reikalavimą privalu ne tik pateikti įmanomą naudojimosi tvarkos projektą, bet ir įrodyti atsiradusias objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu galima būtų keisti kelerius metus šalių naudojamą tvarką. Tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė ( CPK 178 straipsnis)

Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai.

Atsakovas savo siūlymais nepagrįstai siekia savo asmeniniam naudojimui gauti žemės sklypo dalį, kurią ieškovė ir jos šeimos nariai visapusiškai sutvarkė, sukultūrino, apsodinto vaiskrūmiais ir vaismedžiais.

Pagal pasiūlymą Nr. 1 žemės sklypo dalyje, kurią pagal atsakovo siūlymą jis turėtų teisę naudotis, yra ieškovei V. B. nuosavybės teise priklausančių statinių dalis. Pagal pasiūlymą Nr. 1 visi sodyboje esantys ūkiniai pastatai patenka į atsakovui asmeniniam naudojimui formuojamą žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, vien ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė buvo pakankamas pagrindas bylą nagrinėjusiems teismams atmesti ieškinį, nes vienas bendraturtis objektyviai negali naudotis sklypo dalimi, užstatyta kitam bendraturčiui priklausančiu pastatu

Atsakovo alternatyvus reikalavimas nustatyti ginčo žemės sklypo tvarką pagal Bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano pasiūlymą Nr. 2 yra nepriimtinas, nes grubiai paneigia ieškovės teisę tinkamai naudotos ginčo statiniais, nėra atsižvelgiama į ilgametę faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra ribojama galimybė naudotis turima nuosavybe. Atsakovo asmeniniam naudojimui formuojama žemės sklypo dalis A, neatitinka ilgametės faktinės naudojimosi tvarkos, nes akivaizdžiai užima dalį ieškovės 30 metų naudotos sklypo dalies, kurioje yra ieškovės šeimos daržai, šiltnamis. Ieškovei asmeniniam naudojimui formuojama žemės sklypo dalis B, taip pat neatitinka ilgametės faktinės naudojimosi sklypu tvarkos, nes į ją nepatenka žemės masyvas, kurį iki šiol naudoja daržams, šiltnamiui. Į ieškovei skirtinos žemės dalį įtraukta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų J. M. naudota žemės sklypo dalis, kuri turėtų tekti atsakovui V. N. kaip J. M. teisių perėmėjui. I. V. B. asmeniniam naudojimui formuojama žemės sklypo dalis C, užimta daržinės. Ši teritorija formuojama pagal daržinės išorės ribas, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad bet kurį statinį reikia ir prižiūrėti, ir remontuoti. Pagal pasiūlymą Nr. 2 patekimui prie šulinio yra suformuota bendro naudojimo žemės sklypo dalis E, tačiau tokio siauro pločio ir pailgos formos sklypo dalies ribos natūroje yra visiškai neaiškios ir neabejotinai nulems naujus ginčus. Pagal pasiūlymą Nr. 2 patekimui prie pirties ir minimaliam jos naudojimui yra suformuota bendro naudojimo žemės sklypo dalis F. Pažymėtina, kad tokio siauro pločio ir pailgos formos sklypo dalies ribos natūroje (t. y. patekimo iš sklypo dalies B prie pirties) yra visiškai neaiškios ir neabejotinai nulems naujus ginčus. Pažymėtina ir tai kad pirčiai, kuri yra nutolusi nuo pagrindinių sodybos statinių, yra formuojama itin maža žemės sklypo dalis, faktiškai apsupta atsakovo V. N. pageidaujama naudotis žemės sklypo dalimi. Pirties pagal paskirtį naudotis šiuo atveju nebūtų galimybės, nes nėra užtikrintas patekimas prie ežero, todėl nebūtų galimybės atsinešti vandens ar nueiti išsimaudyti. Papildomo įrodinėjimo nereikalauja aplinkybė, kad pirčiai kūrenti reikalingos malkos. Pagal atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovei nėra užtikrinta galimybė malkas iš daržinės atsivežti į pirtį.

Atsakovas sau siekia suformuoti vientisą, kompaktišką žemės masyvą, nors ginčo žemės sklypo valdymo teises perėmė iš bendrasavininkų, kurių asmeninio naudojimosi žemė nesiribojo.

Neteisėtai sprendžiamas klausimas dėl ieškovės patekimo į daržinę, prie šulinio ir pirties. Atskiros bendro naudojimo dalys suformuotos taip, kad kiltų prielaidos konfliktinėms situacijoms, todėl neatitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų. Nėra atsižvelgta į susiklosčiusius faktinius bendro daikto (žemės sklypų) naudojimo santykius, formuojamos siauros bendro naudojimo žemės sklypo dalys reiškia, jog kiekvienam iš bendraturčių ir bendram naudojimuisi tenkančios žemės sklypo dalys nėra tiksliai atribotos. Nėra aišku kaip būtų galima nustatyti šių siaurų plotų faktinę realią vietą natūroje. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog naudojimosi patogumas reiškia, kad kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių ar jo naudojamų statinių buitiniams, eksploataciniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, taip pat atsižvelgtina į jau susiklosčiusį faktinį naudojimą, kurio nereikėtų keisti be pakankamai svarių priežasčių.

Pažymėtina ir tai, kad pagal atsakovo siūlomas nustatyti naudojimosi tvarkas jam atitektų ieškovei priklausanti pavėsinė, kurios perkėlimas, kas įsitikinta apžiūrint vietoje, yra techniškai sudėtinga ir ekonomiškai neefektyvu. Tuo tarpu atsakovas jokio sprendimo dėl to savo pasiūlymuose nenurodo.

Teismas pažymi tai, kad sprendžiant dėl gyvenamojo namo patalpos 1-8 konstatuota ieškovės teisė šią patalpą padalinti, tai nors ir nežymiai, tačiau faktiškai keičiasi žemės plotai priskirtini šalių naudojimuisi, ką ieškovė savo pasiūlyme yra numačiusi.

Tačiau.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktos schemos ( 2025 m. birželio 12 d. ) bendro naudojimo žemės sklypo dalies, kurios pagrindu ieškovė turės priėjimą prie šulinio (schemoje taškai 80-81), siūlomas plotis yra 3,58 metro. Akivaizdu, kad tokio pločio priėjimas yra per didelis (platus). Teismo vertinimu ir siekiant sumažinti atsakovui nustatytino naudojimuisi žemės sklypo dalies suvaržymus, priėjimui prie šulinio pakankamas plotis būtų 2 metrai.

Didintinas bendro naudojimo žemės juostos plotis tarp sklypų schemoje pažymėtas Nr. 3.

Kaip matyti iš schemos šios bendro naudojimo sklypo dalies plotis nustatytas 2,04 metro (schemoje taškai 26-69). Tačiau tam, kad atsakovas naudodamas žemės ūkio techniką žemės apdirbimui galėtų patekti į sklypą, toks plotis nepakankamas. Žinant, kad vidutinio traktoriaus plotis yra apie 2,2-2,5 metro pločio su tokia technika per siūlomo nustatyti pločio bendro naudojimo sklypą patekti neįmanoma.

Naudojimosi tvarka turi išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuojant, jog nė vieno teisės nebus pažeistos ar neproporcingai apribotos. Tai reiškia, kad negali viena šalis gauti nepagrįstai geresnių sąlygų. Todėl siekiant užkirsti galimus ateities ginčus dėl šio ruožo naudojimo, šalių lygybės pusiausvyros, ieškovės schemoje pažymėto bendro naudojimo sklypo Nr. 3 plotis nustatytinas 3 metrai.

Apžiūrint sklypą vietoje įsitikinta, kad prie tvarto ir dažinės ilgainiui susiformavo privažiavimas nuo kelio, todėl formuoti bendro naudojimo žemės sklypo ruožą nuo namo iki daržinės ir tvarto nėra jokios būtinybės. Įvažiuoti prie tvarko ir daržinės tiek ieškovė tiek atsakovas gali laisvai nuo kelio, kas ir buvo iki šiol daroma. Dėl paminėto bendro naudojimo žemės sklypo dalis, schemoje pažymėtos Nr. 3, nuo taškų 7- 8 iki takų 12-13 vidurio, nenustatytina, paliekant šia dalimi naudotis vien atsakovui, taip pat pratęsiant žemės sklypo naudojimosi tarp šalių ribą nuo 72 taško iki sklypo ribos (kelio).

Bylinėjimosi išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 7 227,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų kurias sudaro 6 100, 00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti 440,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 387,20 Eur už žemės sklypo planų paruošimą ir 300 Eur už projektinio pasiūlymo paruošimą.

Visos ieškovės išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.

Prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamas ir išlaidos, susijusios su vietos apžiūra ( CPK 88 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje, ieškovės prašymu, 2025-06-03 buvo atlikta vietos apžiūra. Užstato už vietos apžiūrą nereikalauta.

Iš į bylą pateikto pranešimo matyti, kad vykstant į vietos apžiūrą teismo tarnybiniu automobiliu nuvažiuota 129 km ir sunaudota degalų už 19,08 Eur. Transporto išlaidos, reikalingos kelionei į vietą ir atgal, atlyginamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-09-30 įsakymo Nr. 1R-231 „Dėl teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 344 „Dėl Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ aprašo 18 punktu t. y. į valstybės pajams. Kadangi priešieškinys atmestas, ieškinys patenkintas, vietos apžiūros išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Iškeldinti V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais daiktais, baldais ir kita manta iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) patalpos, t. y. ½ dalies sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėto indeksu 1-8.

Leisti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis atlikti paprastojo remonto darbus pagal gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų atidalinimo tarp bendrasavininkų atliekant paprastojo remonto darbus projektinį pasiūlymą: gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje - sandėlyje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėtame indeksu 1-8 įrengti 80 mm karkasinę pertvarą, kuri padalintų šią patalpą į atskiras patalpas (6,69 m² dydžio ir 6,47 m² dydžio), esamo nevarstomo lango, kurio anga 940 x 1050 mm vietoje įrengti 2 atskirus varstomus į viršų ir į šoną langus, nekeičiant bendros lango angos ir nejudinant sąramos, tarp kambario, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėtame indeksu 1-7 ir sandėlio, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėtame indeksu 1-8 įrengti vidaus duris, patalpoje - verandoje, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pažymėtoje indeksu 1-5 esančią lauko durų angą užtaisyti, lauko duris įrengti šios verandos pietinėje pusėje be bendraturčio V. N. sutikimo.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) V. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o V. N. asmeninėn nuosavybėn priteisti tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią valdymo ir naudojimosi 1,1374 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2025 m. birželio 12 d. A. B. tyrinėjimo įmonės parengtą Žemės sklypo valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų, schemą:

V. B. paskirti valdyti ir naudotis dalimis, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtomis indeksais 4 ir 7.

V. N. paskirti valdyti ir naudotis dalimis, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtomis indeksu 2 ir 6.

Bendram V. B. ir V. N. valdymui ir naudojimuisi paskirti ploto dalį, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtą indeksu 1, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtą indeksu 3, nustatant jos 3 metrų plotį. Bendro naudojimo ploto dalies (indeksas 3) ribas nustatyti iki Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtų taškų 12 ir 13, 7 ir 8 vidurio. Nuo šių taškų vidurio žemės plotą palikti naudotis V. N.. Žemės sklypo ribą nuo Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėto taško 72 pratęsti iki sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos su keliu.

Bendram V. B. ir V. N. valdymui ir naudojimuisi paskirti ploto dalį, Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėta indeksu 5, 24 m² dydžio dalį.

Bendro naudojimo žemės sklypo dalį Žemės sklypo naudojimo schemoje pažymėtą indeksu 8 sumažinti iki 2 metrų pločio.

Iš V. N. priteisti V. B. naudai 7 227,20 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Iš V. N. į valstybės pajamas priteisti 19,08 Eur vietos apžiūros išlaidų.

Sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą Zarasų rūmus.