- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-13
- Bylos Nr.
- 1A-367-397-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- S. D.
- Advokatai
- Linas Stasis Bagdonas
Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-367-397/10
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 13 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Linui Stasiui Bagdonui, nuteistajam A. R., nukentėjusiajam S. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. D. ir nuteistojo A. R. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 9 mėnesiams, nuteistąjį įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš nuteistojo A. R. priteista nukentėjusiajam S. D. 2500 Lt turtinės žalos, 1000 Lt neturtinės žalos ir 1500 Lt už teisinę pagalbą bei 3900,43 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 13 d. apie 20 val. namo rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą nukentėjusiajam S. D., ko pasėkoje pastarasis nukrito ant rūsio durų medinio slenksčio, tuo padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairėje blauzdoje bei kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo šeivikaulio lūžį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-15 nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam S. D. pakeisti, priteisiant pastarojo naudai 6105,42 Lt turtinei ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino priteistinos turtinės žalos dydį, nes pastarasis, pateikdamas teismui ieškinį, pridėjo žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Nuostolius pagal Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. šiuo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjusysis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Apeliantas nurodo, kad dėl nuteistojo A. R. nusikaltimu jam padarytos sveikatai žalos negavo 5674,01 Lt pajamų, be to, patyrė 331,41 Lt išlaidų vaistams, 100 Lt transporto išlaidų. Be to, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sumažino ir nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, kuri susijusi su pastarojo sunkiais išgyvenimais dėl patirto smurto bei sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusiojo nuomone, teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas tik į kaltininko asmenį ir jo turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad patirtos neturtinės žalos dydį pagrindė ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei įrodymais, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo ją sumažinti iki 1000 litų. Dėl nusikalstamų A. R. veiksmų nukentėjusiajam sulaužyta koja iki šiol nėra pagijusi, jis negali vaikščioti be ramentų bei grįžti į darbą, negauna pajamų, gydytojai neprognozuoja, kada pastarasis pasveiks. Visi nukentėjusiojo patirti ir patiriami neigiami išgyvenimai nei nepatogumai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, sudaro pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., priteisti iš nuteistojo A. R. 7000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti, kadangi neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, nuteistasis teigia, kad jo padaryta veika turi būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dėl veido sužalojimo). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Apeliaciniame skunde atkartodamas savo teisme duotus parodymus nuteistasis teigia, kad šiuos jo parodymus patvirtino nukentėjusysis ir liudytojas P. D.. Pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymus nepagrįstai vertino šališkai. Nuteistasis, neigdamas veikęs tiesiogine tyčia, nurodo, kad nuo jo suduoto smūgio nukentėjusiajam į veidą galėjo atsirasti kraujosruvos dešinės akies vokuose, tačiau jos negalėjo atsirasti kairėje blauzdoje bei kairiojo blauzdikaulio bei kairiojo šeivikaulio lūžimas, kas nurodyta specialisto išvadoje Nr. G61/10 (02). Nuteistojo nuomone, teismas šiuo atveju neišsiaiškino sužalojimo mechanizmo, neįvertino specialistų išvadų, kad kojos lūžimas įvyko griūnant bei atitrenkiant į kietus bukus daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vieta nebuvo apžiūrėta, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad sužalojimai galėjo gautis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, kaip kad nurodyta specialisto išvadoje. Apelianto teigimu, šiuo atveju nukentėjusysis pats sukėlė konfliktą, buvo girtas, agresyvus, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pastarąjį bei P. D., sudaužė stikliuką. Anot nuteistojo, neatmetama galimybė, kad koja nukentėjusiajam lūžo ne dėl pastarojo kaltės, o dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo ir girtumo, todėl priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog vaistai buvo pirkti būtent jam gydyti, o taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo turėtas transportavimo išlaidas.
Atsikirtimuose į nukentėjusiojo apeliacinį skundą nuteistasis prašo S. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo S. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai A. R. pripažino kaltu, padarius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau, spręsdamas nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio klausimą, teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir nemotyvuotai sumažino priteistinos turtinės žalos atlyginimą, todėl nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik nukentėjusiojo parodymais, nesiremdamas jo paties (nuteistojo), liudytojo P. D. parodymais, specialisto išvada, tokie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka faktinių pirmosios instancijos teismo ištirtų ir apeliacinėje instancijoje patikrintų aplinkybių. Priešingai apelianto teiginiams, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, bet ir iš esmės juos patvirtinančiais nuteistojo, liudytojo P. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Tapačiai nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms nuteistasis patvirtina, kad išgertuvių metu kilus konfliktui jis iš pykčio sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir išstūmė pastarąjį į koridorių, netrukus po to nukentėjusysis pradėjo skųstis skausmu kojoje. Perskaičius nuteistojo, liudytojo P. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 20-21, 26-27,31) matyti, kad pastarieji visiškai tapačiai patvirtino, jog būtent po suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant slenksčio ir tuo pat metu pradėjo skųstis, kad skauda koją, po ko jie iškvietė nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą.
Tad šie ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo ir liudytojo duoti parodymai visiškai atitinka nukentėjusiojo nurodytoms sužalojimo aplinkybėms, ir todėl juos įvertinęs teismas padarė pagrįstą išvadą, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti nuteistojo A. R. smurtinių veiksmų pasėkoje. Tokios teismo išvados nepaneigia ir teismo medicinos specialisto tyrimas Nr. G61/10(02), kurio išvadoje konstatuojama, kad nukentėjusiajam kraujosruvos dešinės akies vokuose buvo padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai sudavus smūgį į veido sritį, o kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžis, kuris atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo gautis griuvimo ir atsitrenkimo į keitus bukus daiktuos pasėkoje.
Tokie nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nes nuteistasis A. R. veikė tyčia, suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą, jis suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė galimas pasekmes, ir nors kilusių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Kaip jau minėta, spręsdamas padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis yra atsakingas už nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.245 str., 6.249 str., 6.283 str., 6.250 str.), tačiau teismo motyvas, kad žalos dydis tik dalinai įrodytas, yra niekuo nepagrįstas ir prieštarauja faktiniams bylos duomenims.
Iš nukentėjusiojo S. D. ligos istorijos, pateiktų vaistinės kvitų, pažymų apie gautas pajamas, darbo užmokestį (b. l. 80, 81, 82, 83, 84, 85, 88) seka, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis sirgo, dėl to turėjo išlaidų medikamentams pirkti, vykti pas gydytojus, negalėjo dirbti ir dėl to negavo darbinių pajamų. Visos šios išlaidos atitinkamai sudaro 6105,42 Lt (331,41 Lt vaistų pirkimui, 100 Lt transportavimo išlaidos, 5,674,01 Lt negautos pajamos). Kadangi ši žala nukentėjusiajam padaryta nuteistojo nusikalstamų veiksmų pasėkoje, todėl jis ją privalo pilnai atlyginti. Atitinkamai dėl paminėto nuosprendis šioje dalyje keistinas, priteisiant nukentėjusiajam S. D. iš nuteistojo A. R. 6105,42 Lt turtinės žalos atlyginimą (BPK 328 str. 4 p.).
Nustatydamas nukentėjusiajam S. D. priteistinos neturtinės žalos dydį 1000 Lt), pirmosios instancijos teismas šiuo atveju įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė ne tik į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, skausmą, dvasinį sukrėtimą, emocinę traumą, bet ir į jo paties elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, pastarojo provokuojančius, nepadorius veiksmus nuteistojo atžvilgiu, girtumą, kas taip pat turėjo įtakos konflikto kilimui.
Būtent atsižvelgęs į visas virš paminėtąsias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas pagrįstai nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Lt, ir todėl jį didinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str., 324 str., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Nukentėjusiojo S. D. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti: priteisti iš A. R. nukentėjusiajam S. D. 6105,42 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą penkis litus ir keturiasdešimt du centus) turtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.