Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ilonos Žukaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2015-09-23, apie 19.30 val., name, (duomenys neskelbtini), plaštaka suduodamas smūgį nukentėjusiajai M. M. per galvą bei patempdamas ją už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais S. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

S. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad vakar buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Gyvena su sugyventine M. M.. Gyvena apie 8 metus. Tarp jo ir M. dažnai vyksta konfliktai, ypač pastaruoju metu. Šiuo metu jis nedirba, dažniau būna namuose, todėl ir konfliktai padažnėjo. 2015-09-23 M. jam papriekaištavo, kad geria jau trečią dieną. Jis jai atgal pasakė kažką grubaus ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris truko daugiau nei pusę valandos. M. sėdėjo ant sofos ir bumbėjo ant jo, jis sėdėjo, žiūrėjo įdomią laidą, o ji trukdė savo bumbėjimu, todėl jis susinervino, atsistojo priešais ją ir plaštaka trenkė vieną kartą jai per galvą. Į kurią tiksliai vietą jis jai pataikė, šiuo metu neprisimena. ji staiga pašoko nuo sofos, jam kažką surėkė, šiuo metu neprisimena, ką, ir nubėgo į koridorių. Jis paskui ją nebėgo. Prisipažįsta, kad trenkė plaštaka jai per galvą. Tikrai stipriai netrenkė, jis buvo neblaivus, todėl galėjo patempti M. už plaukų, nuoširdžiai dėl to gailisi (b. l. 20).

Nukentėjusiosios M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena su S. S. apie 7 metus. Veda bendrą ūkį kartu. Namas, kuriame gyvena, yra neįregistruotas. Sklypo pusė priklauso jai, kita pusė jo tėvams. Jų tarpusavio santykiai su S. nekokie. Dažnai konfliktuoja, pastaruosius pora metų S. daug vartoja alkoholio, dėl to ir vyksta konfliktai tarp jų. 2015-09-23 taip pat įvyko žodinis konfliktas. S. jau 7-ta savaitė kaip kasdien vartoja alkoholį. Konflikto metu S. reikalavo atiduoti jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, raktus nuo namų, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji sėdėjo ant sofos, jis sėdėjo fotelyje, pakilo iš fotelio ir per žingsnį nuo jos atsistojęs sudavė vieną smūgį plaštaka, kuria, šiuo metu neprisimena, jai į galvą, šalia smilkinio, kurios pusės, šiuo metu neprisimena. Tuo metu ji pajautė skausmą. Ji surėkė jam, kad apsiramintų ir atsistojo. Nubėgo į koridorių, apsiavė batus, paėmė rankinę ir atidarė namų duris. Jai atidarius duris pribėgo S., čiupo už megztinio ties pečiais, pradėjo tempti. Tuomet griebė už plaukų ir patempė. Ji jautė skausmą, kai patempė už plaukų. Po akimirkos ji „išsprūdo“ iš jo rankų ir išbėgo į lauką. S. būnant lauke, ji įbėgo į vidų ir iškvietė policijos pareigūnus. Į gydymo įstaigą nesikreipė ir greitosios nekvietė, nes fizinio smurto požymių nesimatė. Pretenzijų S. ji neturi, civilinio ieškinio jam nereikš. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, jeigu yra galimybė, prašo bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 10).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1 būrio vyresniosios patrulės I. L. 2015-09-23 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad 2015-09-23, apie 19.30 val., S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) smurtavo prieš savo sugyventinę M. M., tai yra ranka vieną kartą trenkė per skruostą, grasino susidorojimu, peiliu bandė supjaustyti M. M. priklausančio automobilio padangas, tampė už megztinio, neleido išeiti iš namų. Pranešėjo teigimu, S. S. nuolatos daužo ją rankomis ir kojomis po visą kūną, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, grasina sumušti, atima jai priklausantį telefoną, namų raktus, neįleidžia namo, tyčiojasi. M. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė rankos smūgiu į skruostą, grasinimais susidoroti, tyčiojimusi, tampymu už megztinio, įžeidinėjimais (b. l. 3-4).

Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2015-09-23, 20:32 val., S. S. nustatytas 2.57 ‰ girtumas (b. l. 23).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei M. M., o būtent, kad, jis, 2015-09-23, apie 19.30 val., name, (duomenys neskelbtini), plaštaka suduodamas smūgį nukentėjusiajai M. M. per galvą bei patempdamas ją už plaukų, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo S. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu, taip pat nurodė, kad prašo atsižvelgti, kad nuo penktadienio iki sekmadienio imtinai dirba taksi, jo pragyvenimo šaltinis (b. l. 34-35).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį - sugyventinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. S. - praeityje neteistas, tačiau matyti, jog ne pirmą kartą smurtauja prieš savo sugyventinę, nes remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, 2013-08-29 ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajai M. M. susitaikius (b. l. 28), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirba (b. l. 33), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 30), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre tirtas neurologijos skyriuje nuo 1989-10-06 iki 1989-10-10, diagnozė: kraniostenozė su migreninio pobūdžio galvos skausmais (b. l. 31), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 32). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 9 mėnesiai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas – per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Tačiau kaltinamajam nustatytinas trumpesnis laikotarpis minėtoms valandoms išdirbti.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, S. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu S. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-09-23, 19.40 val., iki 2015-09-24, 13.25 val. (1 para) (b. l. 22, 25). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam S. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Įskaityti į bausmę S. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-09-23, 19.40 val., iki 2015-09-24, 13.25 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.