Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10‑ANR_N-29977-2024 (ROIK: 24254352271) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29977-2024 (toliau – ir Nutarimas) patraukė A. M. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 400 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 5 d. 14:14 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido tą pačią kryptimi tačiau kitą kelio juostą važiuojančio automobilio „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini) ir su jo susidūrė. Automobilis „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta techninė apžiūra.

Šiais savo veiksmais A. M. pažeisdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 14, 101 ir 226 punktų reikalavimus.

I. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Nutarimą, nes jo manymu nagrinėjamoje eismo situacijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje jam automobiliu persirikiuojant iš kairiosios eismo juostos į vidurinę (antra) eismo juostą, jis kirto punktyrinę eismo juostą, kas atitinka KET reikalavimams. Be to, A. M. teigimu, prieš persirikiuojant jis buvo įsitikinęs savo manevro saugumu, nes antroje eismo juostoje buvęs automobilis „Audi“ prieš sankryžą stovėjo vietoje, nejudėjo, todėl jis manydamas, kad ji praleidžia, pajudėjo bei pradėjo keisti judėjimo kryptį į dešinę, į antrą juostą, tačiau netrukus automobilis „Audi“ irgi pradėjo važiuoti ir įvyko susidūrimas. Pareiškėjo manymu, jis manevravimą atliko laikantis KET reikalavimų.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, prašydama jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą. Administracinio nusižengimo byloje ROIK 24254352271 esantis įrodymai (nuotraukos) paneigia Pareiškėjo argumentą, kad jam baigus manevrą į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, kad automobilis „Audi“, stovi lygiagrečiai horizontaliam važiuojamosios dalies ženklinimui, priekiniai ratai neišsukti nei į dešinę nei į kairę, kas byloja, kad automobilis važiavo tiesiai ir krypties nekeitė. Tokia automobilio „Audi“ stovėjimo pozicija patvirtina, kad jis negalėjo apgadinti automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prekinio bamperio, prekinės dalies. Priešingai rodo automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Prekinio bamperio, priekinės ir dešinės dalies apgadinimai atsirado automobiliui keičiant vairavimo kryptį, kai prekinė dalimi atsitrenkta į automobilio „Audi“, kairės pusės prekinį sparną. Pažymėtina, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą keisdamas važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Akivaizdu, jog Pareiškėjas to nepadarė, todėl jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nenustatyta.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė bei paaiškino, jog jam važiuojant trečia eismo juostą ketino persirikiuoti į antrąją juostą, kurioje transporto priemonių spūstyje prieš sankryžą stovėjo automobilis „Audi“. Kadangi tas automobilis nejudėjo jis pamanė, kad ji praleidžia, tačiau tik pradėjus keisti judėjimo kryptį automobilis „Audi“ pajudėjo ir netrukus įvyko susidūrimas.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką buvo informuotas el. paštu, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė (atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Pareiškėjo A. M. skundas netenkinamas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūrą, vairavimas.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 14 punkte – draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>; 101 punkte – prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 226 punkte – dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu sutiko su padarytais administraciniais nusižengimais (ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 424 str. 3 d.) ir neginčijo jų padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymą, vertina, kad byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę dėl šių nusižengimų padarymo, todėl jam neginčijant Nutarimo šioje dalyje, plačiau nepasisakys.

Tačiau pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuotais administraciniais pažeidimais, numatytais ANK 417 str. 3 d., 423 str. 1 d. , nes mano, jog manevravimo metu jis KET reikalavimų nėra pažeidęs.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Nustatyta, kad pareiškėjas važiuodamas (duomenys neskelbtini), trečia eismo juostą, kurioje buvo leidžiama sukti tik į kairę, nesilaikydamas kelio ženklinimo ir kelio ženklu, nurodančių juostų skaičių ir kryptis, neatsižvelgė į „STOP“ linijos nubrėžtos skersai važiuojamosios dalies esančios (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, antrą ir trečią važiuojamosios dalies eismo juostos atskirtos siaura ištisinė linija (KET 3 priedo 1.1 p.), kurios ilgis 20,14 m. Prieš ištisinė linija yra nupiešta 32.62 m. ilgio artėjimo linija (KET 3 priedo 1.6 p.), kuri įspėja, kad artėjama prie ištisinės linijos. Taip pat iki „STOP“ linijos atstumu apie 15 ir 90 metrų yra pastatyti kelio ženklai Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ nurodantis juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta (linijų ilgis ir ženklų atstumai nurodyti remiantis Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinė sistema). Abejose kelio ženkluose nurodyta, kad eismas iš trečios eismo juostos vyksta tik į kairę. 2024-09-05 A. M. paaiškinime nurodė, kad antroje eismo juostoje matydamas pakankamai didelį tarpą tarp ties šviesoforą stovinčių automobilių jis su įjungtų posūkio žibintų pradėjo keisti judėjimo kryptį iš trečios eismo juostos, tačiau netrukus pajuto smūgi į savo automobilio šoną. Automobilio „Audi“ vairuotoja J. V. paaiškino, jog jai lėtai važiuojant antra eismo juostą netikėtai iš kairės pusės per ištiesinę liniją pradėjo rikiuotis mikroautobusas, kuris atsitrenkė į jos vairuojamo automobilio kairįjį šoną. Iš esamų duomenų matyti, jog Pareiškėjas iš anksto, kelio ženklinimu ir kelio ženklais, buvo informuojamas apie eismo reguliavimą (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tačiau šių reikalavimų nesilaikė, o privažiavęs minėtą sankryžą, pažeidžiant KET rikiavosi į antrą eismo juostą. Teismas pažymi, kad ANK 417 straipsnio 3 dalis taikoma tuo atveju, jei persirikiuojant pažeidžiami KET reikalavimai. Aptariamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas keisdamas judėjimo krypti iš trečios eismo juostos į antrąją juostą persirikiavo pažeisdamas KET 101 p. reikalavimą. Tai, kad kelio žymėjimas vėliau pasikeitė ir pareiškėjas, baigdamas lenkimo manevrą kirto punktyrinę liniją, kurią kirsti nedraudžia KET, nepašalino jo atsakomybės, jog buvo padarytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusižengimas, nes pareiškėjo veiksmai – baigdamas persirikiavimo manevrą, privalėjo iš anksto vadovautis kelio ženklinimu ir kelio ženklais, jis buvo informuotas apie eismo reguliavimą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje bet jų reikalavimų nesilaikė.

Administracinio nusižengimo byloje ROIK 24254352271 esantis įrodymai (nuotraukos) paneigia Pareiškėjo argumentą, kad jam baigus manevrą į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, kad automobilis „Audi“, stovi lygiagrečiai horizontaliam važiuojamosios dalies ženklinimui, priekiniai ratai neišsukti nei į dešinę nei į kairę, kas byloja, kad automobilis važiavo tiesiai ir krypties nekeitė. Tokia automobilio „Audi“ stovėjimo pozicija patvirtina, kad jis negalėjo apgadinti automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prekinio bamperio, prekinės dalies. Priešingai rodo automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai. Prekinio bamperio, priekinės ir dešinės dalies apgadinimai atsirado automobiliui keičiant vairavimo kryptį, kai prekinė dalimi atsitrenkta į automobilio „Audi“, kairės pusės prekinį sparną. Pažymėtina, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl Pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą keisdamas važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Iš ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad konstatavus pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už administracinių nusižengimų, numatytu ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje padarymą Institucija paskyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 400 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams.

A. M. teismo posėdyje su paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo teismo apsvarstyti galimybę sumažinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir Pareiškėjo paaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos administracinės nuobaudos dydį.

Vertinant Pareiškėjo asmenybę iš jo paties paaiškinimų, ANR išrašo nustatyta, kad Pareiškėjas ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (ANK 415 str. 1 d. 417 str. 1 d., 417 str. 3 d.), paskirtos baudos nesumokėtos, nagrinėjamoje byloje transporto priemonę vairavo neturint šios teisės, žinodamas, sukėlė eismo įvykį, padarydamas kitų asmenų turtui atitinkamą žalą, spręstina, kad Pareiškėjas nėra drausmingas vairuotojas, o KET taisyklių nesilaikymas rodo jo abejingumą visuomenėje pripažįstamoms elgesio taisyklėms ir galiojančioms teisės aktų normoms.

Pabrėžtina, kad tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Skiriama administracine nuobauda siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeisti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Remiantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemonę pareiškėjui reikalinga dėl jauno amžiaus, darbo, tačiau tai nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų šios specialios teisės atėmimo terminą sumažinti. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad A. M. dar iki nusižengimų padarymo žinojo, kad jis vairuoja transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, ir gali būti nubaustas vien dėl šių veiksmų, tačiau vien šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimų darymo bei tolimesnių pasekmių atsiradimo. Asmeniniai A. M. poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės, viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Pareiškėjo nurodytos šeiminės aplinkybės taip pat nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei minimali sankcijoje numatyta nuobauda.

Atsižvelgdamas į A. M. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad pareiškėjui paskirta galutinė nuobauda (400 Eur bauda) su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimas minimaliam 9 mėnesių terminui, yra ne per griežti, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pagrindo mažinti paskirtą baudą ar trumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, ar jos iš viso neskirti, nėra, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29977-2024 palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.