Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. R. kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijo C kategorijos šaunamąjį ginklą – Vokietijos firmos „Rohm“ pramoninės gamybos lygiavamzdį 9 mm kalibro revolverį RG59 bei 15 vnt. C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo dujinius šovinius, neturėdamas leidimo laikė juos savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas leidimo nešiojo iki 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 12.00 val., kuomet ginklą ir šovinius pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), pareigūnams, tokiu būdu neteisėtai laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš maždaug 27 metus, 1997-1998 m., iš ginklų parduotuvės, kurios jau nėra, buvusios (duomenys neskelbtini), jei gerai prisimena, įsigijo ginklą ir 15 vnt. šovinių. Jokių įsigijimo dokumentų neturi, neišsisaugojo. Visi šie šoviniai buvo pirkti prie minėto ginklo, t. y. 9 mm kalibro revolverio RG59. R. R. negali paaiškinti, kodėl 5 šoviniai yra netinkami šaudyti iš pateikto revolverio RG59, nes kaip ir minėjo juos pirko kartu su minėtu ginklu, kad šie būtų tinkami šaudyti su įsigytu ginklu, jokio kito ginklo, kuriam tiktų 9 mm kalibro šoviniai, neturi ir neturėjo. Šiai dienai, jam sunku prisiminti, ar su pastaraisiais bandė šauti ar ne, jei taip ir buvo, tai galėjo padaryti tik su 9 mm kalibro revolveriu RG59. Gerai prisimena, kad tuo metu jokio leidimo ginklui nereikėjo, tačiau pasikeitus įstatymui, 2011 metais šį ginklą buvo pristatęs į policijos įtaigą (duomenys neskelbtini), buvusią (duomenys neskelbtini), tačiau šio ginklo ten nepriėmė, nes ginklas buvo be numerio. Nežinodamas ką daryti toliau, ginklą ir minėtus šovinius toliau laikė savo namuose, adresu, kuris nurodytas jo asmens duomenų pažymoje, tiksliau savo miegamojo spintoje, dėžutėje, jokio seifo namuose neturėjo ir neturi, tą pripažįsta. Policijos pareigūnai niekada nėra lankęsis jo namuose, kad patikrintų ginklo laikymo sąlygas. Negali paaiškinti, kodėl neįsirengė seifo, manė, kad šio reikia tik koviniams ginklams, tačiau atsakomybės nesikrato. R. R. apie turimą ginklą ir šovinius buvo pamiršęs ir praėjus nemažam laiko tarpui, žinodamas, kad pastarajam yra reikalingas leidimas, 2024-09-20 apie 12 val. atnešė ginklą ir 15 vnt. šovinių, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, į policijos įstaigą, esančią (duomenys neskelbtini), norėdamas šiuos priduoti. R. R. sutinka su visomis aplinkybėmis nurodytomis pranešime apie įtarimą, dėl to nuoširdžiai gailisi, supranta, kad laiku nesikreipė į policijos įstaigą dėl ginklo priregistravimo. 2024-09-20 policijos pareigūnams pridavė mažos galios revolverį ME 38 Magnum ir šovinius (6 kalibro), 6mm Flobert, 61 vnt., šiam ginklui turėjo leidimą, nenorėdamas namuose laikyti jokio ginklo. Šį ginklą policijos įstaigoje R. R. buvo užregistravęs 2011-05-23. Abu ginklus minėtoje vietoje laikė iki 2024-09-20, kuomet nusprendė šiuos priduoti į policijos įstaigą, kad šie kartu su šoviniais būtų sunaikinti. Tai padarė dėl to, kad sulaukus garbingo amžiaus nesinorėjo namuose laikyti ginklų. Prašo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant baudą, yra dirbantis, todėl turės galimybę sumokėti paskirtą baudą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 66–69, 7–74, 79–81).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio 4) punktu, teismas išvardina pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Policijos departamento prie LR VRM Viešosios tvarkos biuro licencijavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo G. T. tarnybinis pranešimas; Iš 2024-10-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta; 2024-11-22 specialisto išvada (b. l. 26–36).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad R. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti trečdaliu.

Kaltinamasis prisipažino kaltas, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant kaltinamajam bausmę – baudą, kuri numatyta inkriminuojamo nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiems nusikaltimams.

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – C kategorijos šaunamasis ginklas – Vokietijos firmos „Rohm“ pramoninės gamybos lygiavamzdis 9 mm kalibro revolveris RG59; 5 vnt. iššauti dujinių šovinių (10 vnt. šovinių tyrimo metu sunaikinti); C kategorijos ginklams skirti šaudmenys, priduoti saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui (b. l. 39), konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 51 MGL (2550 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią baudą sumažinti vienu trečdaliu ir R. R. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 eurų) baudą.

Baudą privaloma sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801.

Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - C kategorijos šaunamasis ginklas – Vokietijos firmos „Rohm“ pramoninės gamybos lygiavamzdį 9 mm kalibro revolverį RG59; 5 vnt. iššautų dujinių šovinių; C kategorijos ginklams skirtus šaudmenis, priduotus saugoti Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.