Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 27 d. 18.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Opel Vectra-B-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 0,51 promilės (lengvas) neblaivumo laipsnis, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatant ar jis padarė inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą buvo svarbu nustatyti kiek laiko praėjo nuo tuo momento, kai jis gėrė alų iki apsvaigimo patikrinimo momento. Byloje esanti prietaiso ,,Lion Alcolmeter 500“ naudotojo instrukcijos leidžia teigti, kad apsvaigimo patikrinimo rezultatai gali būti laikomi patikimais, jei nuo alkoholio naudojimo ir patikrinimo praėjo 15-20 min. Testo atlikimo laikas yra žinomas tiksliai - 2014-08-27, 18 val. 36 min. 01 sek. Skundžiamu Nutarimu teismas konstatavo, kad laikas, kada jis vartojo alkoholį yra siejamas su laiku, kada policijos pareigūnai pradėjo jį persekioti, o persekiojimo pradžią teismas nustatė telemetrinių duomenų parametru „Veiklos statusas“. Tai, kad veiklos statusas 18:21 val. buvo „Laisvas“, o 18:22 val. veiklos statusas buvo pakeistas į „Vyksta į įvykio vietą“, buvo pakankama teismui nuspręsti, kad tuščią alaus skardinę pro automobilio langą jis išmetė, ir alkoholinius gėrimus iki 18:22 val. todėl prietaiso naudotojo instrukcijoje nurodytas 15 min terminas pažeistas nebuvo.

Apylinkės teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad alaus skardinę išmetė pro automobilio langą važiuodamas žiedinė sankryžą šalia (duomenys neskelbtini) miestelio iš karto po to, kai alų išgėrė. Tai pamatė paskui važiuojantys policijos pareigūnai, pradėjo jį persekioti, sustabdė ir iš karto patikrino apsvaigimą. Tai, kad automobilį policijos pareigūnai pamatė žiedinėje sankryžoje, tai, kad iš jo išlėkė alaus skardinė dėl ko nedelsiant buvo įjungti specialieji šviesos ir garso signalai patvirtino teisme apklausti abu policijos pareigūnai. Taigi persekiojimo pradžios laikas, ir laikas kada jis vartojo alkoholį turi būti siejamas ne su „Veiklos statuso“ pasikeitimu, bet būtent su specialiųjų šviesos ir garso signalų naudojimo pradžios laiku. O šie signalai buvo pradėti naudoti 18 val. 29 min. 15 sek., o tai reiškia, kad alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimai buvo pažeisti ir testo rezultatas yra nepatikimas. Lieka neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė, kad „Veiklos statuso“ pasikeitimas yra siejamas būtent su pažeidėju. Apie veiklos statuso pasikeitimo aplinkybes byloje nėra jokių duomenų. Nėra aišku kokiu būdu ir kieno iniciatyva jis pasikeičia, kaip jis buvo pakeistas šiuo konkrečiu atveju. Apie „Veiklos statusą“ T. P. tarnybiniame pranešime nėra jokios informacijos, apklausiami teisme policijos pareigūnai apie tai taip pat nesuteikė jokios informacijos. Apie tai jų tiesiog niekas neklausė. T. P. duodamas parodymus teisme nurodė, kad buvo iškvietime, dėl automobilio, kad girti važinėja. Be to, forminant administracinį teisės pažeidimą su policijos pareigūnais radijo ryšiu buvo kalbama apie vykimą į kažkokį įvykį. Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad duomenų parametras „Veiklos statusas“ iš „Laisvas“ į „Vyksta į įvykio vietą“ buvo pakeistas ne dėl apelianto, o dėl kažkokio kito įvykio į kurį vyko policijos pareigūnai, o jo vairuojamą automobilį jie sutiko gerokai vėliau žiedinėje sankryžoje šalia (duomenys neskelbtini) miestelio.

Be to, skundžiamame teismo nutarime yra tam tikrų prieštaravimų. Teismas nurodo, kad iš liudytojų M. P. ir T. P. parodymų matyti, kad pareigūnai vykdami iš ankstesnio įvykio pamatė, kad vairuotojas išmetė tuščią alaus skardinę, dėl ko pradėjo persekioti automobilį. Taigi teismas lyg ir padaro išvadą, kad veiklos statusas tuo momentu yra „Laisvas“, nes pareigūnai jau vyksta iš ankščiau buvusio įvykio. Tačiau tame pačiame nutarime teismas teigia, kad liudytojas T. P. nurodė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini), buvo iškvietime dėl automobilio, kad girti važinėja. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), žiede, nusuko link (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad policijos pareigūno parodymai nėra pakankami teismui padaryti išvadą, kad jie vyko iš ankstesnio įvykio. Tai tik sustiprina abejones dėl suklydimo nustatant persekiojimo pradžios laiką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš padarydamas išvadas dėl persekiojimo pradžios laiko teismas turėjo ištirti visas aplinkybes susijusias su telemetrinių duomenų parametro „Veiklos statusas“ pasikeitimu, t.y. siekiant nustatyti kodėl jis buvo pakeistas apklausti policijos pareigūnus ir iš policijos įstaigų išreikalauti informaciją apie įvykį į kurį vyko apeliantą sustabdę policijos pareigūnai. Kada toks įvykis buvo registruotas, policijos įstaigoje ir ar reaguoti į jį buvo pasiųsti šie policijos pareigūnai, turi esminės įtakos nustatant tiesą. Byloje esančiuose telemetriniuose duomenyse yra koordinatės reiškiančios tikslią geografinę poziciją, kurioje konkrečiu laiko momentu buvo policijos pareigūnų automobilis. Tačiau dėl minėtų duomenų pateikimo formos ydingumo, jais pasinaudoti neįmanoma. Teismas privalėjo iš policijos įstaigos išreikalauti duomenis, kuriuose policijos automobilio ,,Ford Tranzit“, pozicija būtų atvaizduojama žemėlapyje bylai reikšmingais momentais, t.y. pasikeičiant „Veiklos statusui“ (18 val. 22 min. 6 sek ), įjungiant specialius šviesos ir garso signalus (18 val. 29 min. 15 sek.) ir atliekant apsvaigimo patikrinimą (18 val. 36 min. 01 sek.)

Motyvuojamoji dalis

R. N. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

R. N. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d. patrauktas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,51 ‰ neblaivumo (girtumo) laipsnis. R. N. su nustatytu jo neblaivumo (girtumo) laipsniu ir jo nubaudimu kategoriškai nesutinka, anot jo, jo neblaivumo (girtumo) patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tikrinimo tvarką, todėl alkotesterio parodymai yra neteisingi, o teismas netinkamai vykdė ATPK 256 straipsnyje ir 257 straipsnyje įtvirtintą pareigą rinkti ir vertinti įrodymus ir to pasekoje priėmė įrodymais nepagrįstą sprendimą.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje pateiktus įrodymus bei skundžiamame nutarime išdėstytą įrodymų vertinimą laiko, jog Šakių rajono apylinkės teismas, pripažindamas R. N. kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog R. N. savo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepripažįsta, nesutinka su jam nustatytu neblaivumo (girtumo) laipsniu, teigia jog buvo pažeista alkoholio matavimo prietaiso „Lion Alcometer 500“ naudojimo instrukcija t.y. testas atliktas nepraėjus 15 minučių po to, kai jis vartojo alkoholį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole R. N. paaiškino, kad vairavo automobilį išgėręs alaus, sustabdė policija ir patikrino blaivumą. Teismo posėdyje R. N. paaiškino, kad grįždamas iš darbo sustojo parduotuvėje, nusipirko alaus, važiuodamas skardinę alaus išgėrė ir išmetė per langą, paskui važiavę policijos pareigūnai pamatė tai ir jį sustabdė. Tik sustabdę liepė prieiti prie automobilio ir pasitikrinti blaivumą. Policijos pareigūnas M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad pamatė iš žiedo išvažiuojantį automobilį, iš kurio išskriejo tuščia skardinė alaus, automobilį pradėjo sekti, įjungė švyturėlius, asmuo nestojo, pasivijo tik ties (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas T. P. atsivedė asmenį prie automobilio, išaiškino dėl ko sustabdė, asmuo abejojo ar pūsti, pakvėpavo ir pūtė. Liudytojas T. P. paaiškino, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), žiede suko link (duomenys neskelbtini), pamatė pro automobilio langą iškrentančią skardinę alaus, puolė vytis, pasivijo netoli fermų. Paskui automobilį važiavo apie 5 minutes. Vijosi 5 minutes, o per likusias 10 minučių tikrino dokumentus, išaiškino teises. Asmuo aiškino, kad nusipirko alaus, važiuodamas išgėrė. Nuo to momento, kai pamatė metamą skardinę pro langą ir nustatė neblaivumą praėjo 15 minučių.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų paaiškinimus nustatyta, kad asmuo išmetė alaus skardinę iš važiuojančio automobilio, kas lėmė, kad policijos pareigūnai nusprendė sustabdyti minėtą automobilį. Ginčas kyla dėl alkoholio vartojimo laiko, kuris nustatytas apelianto ir policijos pareigūnų paaiškinimais, yra tapatus skardinės metimo per automobilio langą laikui. Apygardos teismo vertinimu apeliaciniame skunde nurodytos abejonės, kurios buvo keltos ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pašalintos.

Iš byloje esančios Vieningos pajėgų valdymo sistemos informacijos (2014-08-27 nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) matyti, kad nuo 18.22 val. „Veiklos“ statusas pakeistas į „Vyksta į įvykio vietą“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog būtent šis laikas atitinka nagrinėjamo įvykio, t.y. skardinės išmetimo per automobilio langą, bei automobilio persekiojimo pradžią, todėl laikė, jog asmens blaivumo testas atliktas 18.36 val., atliktas nepažeidus alkoholio matavimo prietaiso naudojimo instrukcijos t.y. nuo alkoholio vartojimo iki testo atlikimo praėjus nustatytam laiko tarpui. Nors preliminariai pagal interneto žemėlapių ir maršrutų paieškos sistemos maps.lt pateikiamą informaciją, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo nuvykstama per 15 minučių ir tai gali patvirtinti laiko tarpą nuo R. N. persekiojimo pradžios iki blaivumo testo atlikimo. Tačiau įvertinus Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis matyti, jog garso ir šviesos signalas įjungtas tik 18.29 val., policijos pareigūnas M. P. nurodė, jog šviesos ir garso signalą jo kolega tikriausiai įjungė iš karto pradėjus persekioti, bet tiksliai pasakyti negali.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje liko nepašalintos abejonės dėl persekiojimo pradžios laiko, kuris atitinka alkoholio vartojimo laiką, todėl negalima nustatyti laiko tarpo nuo R. N. skardinės per automobilio langą išmetimo (alkoholio vartojimo laiko) ir jo pradėjimo persekioti iki blaivumo testo atlikimo ir patvirtinti arba paneigti blaivumo testo atlikimo instrukcijos laikymąsi. Tikrinant šias aplinkybes spręstinas klausimas dėl tikslingumo pakartotinai reikalauti Vieningos pajėgų valdymo sistemos informacijos, kurioje atsispindėtų tikslus policijos automobilio buvimo prie už (duomenys neskelbtini) esančio žiedo laikas.

Pažymėtina, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl šio esminio apeliacinio skundo argumento nepasisakė ir papildomų dokumentų šalinančių abejones nepateikė. Atsiliepime teigiama, jog versija apie blaivumo testo atlikimą nepraėjus reikalaujamo laiko iškelta tik teismo posėdžio metu, tačiau teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad R. N. jiems iš karto jį sustabdžius nurodė, kad važiuodamas automobiliu išgėrė skardinę alaus, kurią išmetant iš automobilio pamatė pareigūnai.

Apylinkės teismas, įgyvendindamas jam pavestą teisingumo vykdymo funkciją, privalėjo nuodugniai išnagrinėti R. N. administracinio teisės pažeidimo bylą, imtis priemonių gautiems įrodymams patikslinti ir remiantis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, padaryti abejonių nekeliančią išvadą dėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties R. N. veiksmuose buvimo ar nebuvimo. Tačiau apylinkės teismas tinkamai to nepadarė. Kadangi bylos teisingam išsprendimui reikalinga atlikti papildomą įrodymų tyrimą, byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutarė:

panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Šakių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.