Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj., Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) ūkininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. įgijo, laikė ir realizavo netikrus Europos sąjungos valstybių apyvartoje esančius pinigus - eurus, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ne vėliau, kaip 2008 m. kovo 6 d.(tikslesnė data ir laikas tyrimo metu nenustatyti), nenustatytomis aplinkybėmis įgijo netikrus Europos sąjungos valstybių apyvartoje esančius pinigus - 11 vienetų kupiūrų 200 eurų nominalo banknotų Nr. Z01839139969, Z01839140090, X00540652886, X00228262616, S01358606863, X00540652753, Z01839139931, S01358606887, Z01374571417, X00256437153, Z01839140072, kurie pagal 2008 m. rugpjūčio 18 specialisto išvadą Nr. 140-(5412) - ISI-6314 yra atspausdinti ne pagal eurams spausdinti keliamus reikalavimus, atspausdinti ofsetinės spaudos būdu (jiems suteiktas indikatyvas EUA0200 P000003a), bei laikė iki 2008 m. birželio 19 d. (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) netikrus Europos sąjungos valstybių apyvartoje esančius pinigus - 11 vienetų kupiūrų ( tokio paties indikatyvo EUA0200 P000003a) 200 eurų nominalo banknotus Nr. Z01839139969, Z01839140090, X00540652886, X00228262616, S01358606863, X00540652753, Z01839139931, S01358606887, Z01374571417, X00256437153, Z01839140072 savo namuose, adresu - Vilkaviškio raj., Pilviškių sen., Varakiškės km., po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio 19 dienos metu (tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) AB „DFDS Lisco“ tarnybinėse patalpose, adresu - Minijos g. 180, Klaipėda, atsiskaitydamas už krovinio pargabenimą keltu, krovinių agentui R. M. perdavė netikrus Europos sąjungos valstybių apyvartoje esančius pinigus - 11 vienetų kupiūrų (tokio paties indikatyvo EUA0200 P000003a) 200 eurų nominalo banknotų Nr. Z01839139969, Z01839140090, X00540652886, X00228262616, S01358606863, X000540652753, Z01839139931, S01358606887, Z01374571417, X00256437153, Z01839140072, taip tyčia juos realizuodamas.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gavo užsakymą pargabenti puspriekabę iš Anglijos. Užsakymą gavo Lenkijoje, o užsakovai buvo ukrainiečiai. Pirkėjai ukrainiečiai sumokėjo už puspriekabę 3000 eurų ir jis nežiūrėjo, ar ten buvo netikrų pinigų. Parduodamas puspriekabę, formino dokumentus, nes Lietuvoje už parduotą techniką reikėjo sumokėti mokesčius. Puspriekabes parduodavo nuo 3000 iki 6500 eurų. Pirkimus deklaruodavo. Negali paaiškinti, kokiais motyvais deklaracijas pildydavo, nurodant mažesnes sumas. Grįžęs namo iš Lenkijos, su savimi turėjo tuos 3000 eurų. Kaip vėliau išaiškėjo, tame tarpe buvo ir netikrų pinigų. Grįžtant iš Lenkijos jam pranešė, kad Lietuvoje jūrų uoste jau yra puspriekabės, kurias buvo anksčiau užsakęs. Namuose dar turėjo litų, pasiėmė ir tuos eurus, kuriuos gavo iš ukrainiečio už parduotą puspriekabę, ir nuvyko į uostą parsivežti jam parvežtų puspriekabių. Už puspriekabių pargabenimą keltu, sumokėjęs 7000 eurų krovinių agentui R. M., iš Klaipėdos uosto pasiėmė jam pargabentas transporto priemones. Tą kartą bilietus į keltą pirko grynais, tačiau kartais už bilietus atsiskaitydavo ir kortele. Vieną puspriekabę pardavė Lenkijoje, kitą iš jo jau Lietuvoje pirko tas pats ukrainietis. Pats yra ūkininkas, todėl anksčiau užsiimdavo žemės ūkio technikos pardavimu, parduodavo techniką, kuri jam ūkyje buvo nereikalinga. Vėliau išvyko į Airiją pirkti traktoriaus. Grįžus iš Airijos, po 10 dienų jam paskambino iš Klaipėdos uosto krovinių agentas R. M. ir pasakė, kad dalis eurų, kuriais jis atsiskaitė už krovinio pargabenimą, yra netikri. Buvo apie 11 kupiūrų netikrų eurų. Nenorėdamas likti skolingu, R. M. pažadėjo atvežti tikrus eurus, jei tie netikri pinigai tikrai jo. Automobiliu atvyko į Klaipėdos uostą ir tą sumą atvežė litais. Nežino, iš kur atsirado tie netikri eurai, viskas gavosi ne iš piktos valios. Eurus į litus visada pasikeisdavo banke, tačiau Lenkijoje nebuvo kur išsikeisti eurų į litus. Nežino, kiek kupiūrų eurais davė R. M., turėjo savų eurų ir litų. Kai vyko į Airiją pas pažįstamą pirkti traktoriaus, grįžtant Dublino jūrų uoste buvo sulaikytas. Airijoje jis domėjosi įvairia technika, nes jis yra ūkininkas. Būdavo, kad iš ten parsiveždavo žemės ūkio technikos, ten buvo nusižiūrėjęs ir traktorių. Todėl su vienu pažįstamu, A. V., kuris užsiima mašinų parvarymu iš Europos, atvažiavo į Airiją. Tačiau vėliau su pažįstamu A. V. keliai išsiskyrė, nes to traktoriaus jau nebegavo. A. V. ir jo pažįstamas Viktoras nusipirko Airijoje vilkiką ir savivartį sunkvežimį. Jis su A. V. turėjo grįžti su nupirktomis mašinomis į Lietuvą. Tačiau juos su A. V. sulaikė Dublino jūrų uoste, nes paaiškėjo, kad savivartis sunkvežimis buvo nupirktas už netikrus eurus. Airijos pareigūnai jį apklausę dėl netikrų eurų, greitai paleido. Tiksliau pasakius, sulaikytas buvo 2008-03-07 Airijos Respublikoje ir apklaustas Airijos teisėsaugininkų dėl netikrų eurų, kuriais jo pažįstamas A. V. ir jam nepažįstamas asmuo Viktoras atsiskaitė už perkamas transporto priemones. Tuo metu pats taip pat buvo Airijoje pirkti traktoriaus, tačiau pagal skelbimą jo neberado. Su A. V. susitiko Dublino jūrų uoste, kadangi žinojo, jog pastarasis atskrido lėktuvu parvaryti nupirktą vilkiką. Žinojo, kurią dieną A. V. skris į Airiją parvaryti vilkiko. Kas nupirko vilkiką ir sumokėjo pinigus, nežino. Tačiau į Airiją A. V. atvyko kaip vairuotojas. Tuo metu, kai juos sulaikė, pats sėdėjo A. V. vairuojamame vilkike keleivio vietoje. Airijos pareigūnai juos sulaikė kelte. Juos sulaikius paaiškėjo, kad technika nupirkta už netikrus eurus. B. A. važinėjo išnuomotu automobiliu, todėl pridavęs išnuomotą automobilį su A. V. susitarė, kad į keltą važiuos A. V. nupirktu savivarčiu sunkvežimiu. Airijoje jis išsinuomojo automobilį ir juo važinėjo, kodėl A. V. apklausiamas pasakė, kad jis vairavo savivartį sunkvežimį, negali paaiškinti. Vėliau išaiškėjo, kad tas sunkvežimis yra paieškomas. Sunkvežimiu Airijoje A. V. važiavo į Dublino jūrų uostą, o Viktoras ryte jau buvo išskridęs lėktuvu į Lietuvą. Bilietus Dublino uoste pirko jis, nes nepriėmė Viktoro banko kortelės. Airijoje Dublino jūrų uoste patikrinimo metu pas jį rado smulkių pinigų, tačiau didelės pinigų sumos, skirtos traktoriui pirkti su savimi neturėjo. Pas A. V. taip pat rado smulkių pinigų. Smulkių pinigų buvo išsiėmę iš bankomato. Negali paaiškinti, kaip padirbti pinigai su tais pačiais jiems suteiktais indikatyvais figūravo ir Lenkijoje ir Airijoje. Vykdamas į Airiją, pinigų grynais nesivežė, turėjo kortelėje, todėl bilietą į keltą Airijoje jis nupirko atsiskaitydamas kortele. A. V. pinigų neturėjo, pinigus turėjo asmuo vardu Viktoras, kuris pirko vilkiką, ir kurį A. V. turėjo pravaryti. Kaip jau minėjo, būdamas Airijoje išsinuomojo automobilį - žalią „T. C.“ ir važinėdamas automobiliu ieškojo pirkti traktoriaus, vakare grįždavo nakvoti pas draugą. Airijoje jis gyveno pas draugą, A. V. ir Viktoras tame pačiame mieste viešbutyje. Tačiau traktoriaus jam nusipirkti nepavyko. Kiek jam žinoma, A. V. ir Viktoras įsigijo vilkiką ir savivartį sunkvežimį, jiems perkant transporto priemones nedalyvavo. Su A. V. ir Viktoru susitiko benzino kolonėlėje, Viktoras turėjo banko kortelę ir norėjo užsipilti kuro, tačiau jo kortelės bankomatas neėmė. Tuomet jis pasinaudojo savo kuro kortele ir užpylė jiems kuro. Airijoje grynais pinigais niekas neimdavo, reikėdavo atsiskaityti kortele. Grįžęs į Lietuvą, Viktoras žadėjo atsiskaityti su juo už kurą. Lietuvoje Viktorui skambino, tačiau jis neatsakė. A. V. taip pat bandė jo ieškoti, bet nerado. Viktoras taip ir liko jam skolingas. Kadangi Viktoras neturėjo atitinkamo vairuotojo pažymėjimo, todėl savivartį sunkvežimį jis nuvairavo iki vilkiko, esančio kitoje aikštelėje, o toliau važiavo išsinuomotu automobiliu. Automobilis buvo paliktas benzino kolonėlėje, todėl Viktoras su A. V. jį parvežė kitu išsinuomotu tamsios spalvos automobiliu. Tą kartą A. V. su Viktoru į Airiją važiavo pirmą kartą. Pats A. V. dažnai vykdavo į Airiją, nes užsiimdavo automobilių gabenimu iš Europos. Todėl su A. V. bendravo dar prieš važiuodamas į Airiją pirkti traktoriaus. Už traktoriaus parvežimą su A. V. buvo suderėta 1200 eurų. Apklausiamas A. V. teigė, jog jam yra įdavęs dar Lietuvoje didelę sumą pinigų, kuriuos vėliau, jau Airijoje iš jo pasiėmė, apie pinigus nieko negali pasakyti, nes pinigų A. V. nedavė. Savo pinigus turėjo kortelėje. Tačiau mano, jei A. V., kai jį Airijos pareigūnai sulaikė kelte Dubline ir apklausė, būtų sakęs kitaip, jį būtų sulaikę ilgam ir uždarę. Kadangi jų parodymai nesutapo su aplinkybėmis, Airijos pareigūnai juos apklausę greitai paleido. Airijoje yra daug lietuvių, todėl pažįstamų prašė paieškoti parduodamo traktoriaus. Ten esantis pažįstamas sužinojo, kad yra parduodamas traktorius, tačiau į Airiją nuvažiavo tik po dviejų savaičių ir traktoriaus jau nebebuvo. Su A. V. bendravo ir Lietuvoje, susitikdavo dažnai, su juo vykdavo į Airiją. Tačiau A. V. dabar jau miręs. Su Viktoru matėsi tik kartą. Jau būdamas Lietuvoje, A. V. pranešė telefonu, jog atsiskaitant Lietuvoje už krovinio pargabenimą grynais, buvo rasti netikri eurai. Jis su A. V. ir Viktoru pirkimuose nedalyvavo, su jais buvo airis. Airijos pareigūnų parodymuose minimi trys lietuviai, tačiau tai buvo ne jis, o Airijoje gyvenantis lietuvis. A. V. jam minėjo, kad Airijoje yra lietuvis, kuris žino pardavimo aikšteles. Tas žmogus nėra vairuotojas, jis dirba statybose. Nežino, kodėl Airijos pareigūnai to trečio asmens, Airijos lietuvio neužfiksavo. Sandėryje perkant A. V. ir Viktorui transporto priemones, jis tikrai nedalyvavo. Kiekvienoje automobilių pardavimo aikštelėje yra filmavimo kameros, sulaikant jį Dublino jūrų uoste jam pareigūnai paaiškino, kad kameros jo neužfiksavo. Jo užfiksuoti ir negalėjo, nes jis ten ir nebuvo. Nežino, kodėl Airijoje apklausiamas A. V. pasakė, kad Viktoro nepažįsta. Iš tiesų tai jis Viktoro nepažinojo ir matė pirmą kartą. Jis Airijoje išsinuomojo mašiną, o A. V. ir Viktoras išsinuomojo kitą mašiną. Anksti ryte išnuomotu automobiliu jis išvažiuodavo savo reikalais. Vėliau A. V. ir Viktorui padėjo nuvairuoti jų nupirktą savivartį sunkvežimį iki aikštelės, o po to, jį nuvežė iki aikštelės kur stovėjo jo išnuomotas automobilis.

Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo A. V. parodymai, duoti jį apklausiant Airijos teisėsaugos institucijoje, jis parodė jog jam nepažįstamas vyriškis (tačiau jį pažinojo V. M.) paprašė jo pargabenti į Lietuvą už 700 eurų transporto priemonę. Visi trys jie atskrido į Airiją ir apsistojo viešbutyje. Už išnuomotą mašiną - žalią „Corolla“ sumokėjo V. M. savo Visa kortele. Ryte pirkti sunkvežimio kartu su juo važiavo ir Virgis, su tuo kitu vyriškiu. To kito vyriškio vardas - Viktoras. Nežino ar Virgis, ar tai Viktoras mokėjo už nupirktą mašiną, pats buvo tik vairuotoju. Tačiau dėl apmokėjimo už mašiną Virgis tarėsi su Viktoru, kas iš jų mokėjo, nematė. Nupirkus mašiną, Viktoras važiavo išnuomotu automobiliu, Virgis vairavo vilkiką, o jis pats važiavo savivarčiu sunkvežimiu. Kartu nuvažiavo į Dubliną. Tada Virgis ir Viktoras nusprendė pirkti priekabą ir išvažiavo, o jis liko laukti. Jie sugrįžo nupirkę savivartę priekabą, kuri buvo uždėta ant puspriekabės. Visi kartu nuėjo į uostą rezervuoti vietos į keltą. Viktoras rezervavo vietą į keltą, o Virgis atsiskaitė jo kortele. Po to Viktorą nuvežė į oro uostą ir jis išskrido lėktuvu. Vėliau jis su V. M. buvo sulaikyti. Dar prieš skrendant iš Lietuvos į Airiją, jis paklausė Virgio, kodėl su jais skrenda dar kitas vyriškis (Viktoras), V. M. paaiškino, kad jis gerai kalba angliškai. Pats Viktoras daugiau bendravo su Virgiu. Jam parodžius G. D. daiktinį įrodymą – 40 200 eurų banknotų po 200 eurų, paaiškino, kad Virgis dar Lietuvoje įdavė jam pinigus įsidėti į striukę ir juos pasiėmė, kai buvo jau išnuomota mašina Airijoje. Virgis pinigų Viktorui nedavė. Jis matė, kad Viktoras turėjo pinigų kelnių kišenėje, galbūt 30 000 – 50 000 eurų, banknotais po 200 eurų (2t., b.1.148, 149-150, 159-161, 179-188).

Liudytoja V. L. parodė, kad dirba „G4S Lietuva“ kasininke, Klaipėdos regiono pinigų pervežimo - perskaičiavimo skyriuje (PPS) Minijos g. 39, Klaipėdoje. 2008-07-02 perskaičiuodama pinigus, supakuotus inkasaciniame maišelyje Nr. 41402800, rado 11 vnt. netikrų 200 eurų banknotų įvairias numeriais. Šis inkasacinis maišelis buvo atvežtas iš AB „DFDS Lisco“ . Inkasaciniame maišelyje rasti galimai netikri 200 eurų banknotai (11 vnt.) neatitiko nustatytų mokumo požymių ir buvo surašytas aktas, bei prašymas policijos komisariatui.

Liudytojas R. M. parodė, kad 2008 m. dirbo „DFDS Lisco“ krovinių pervežimo agentu. V. M. yra jų klientas, jis perveždavo krovinius. Su juo tekdavo bendrauti kartą į mėnesį. Kartą jam paskambino iš inkasacijos ir pasakė, kad yra netikrų eurų. Apie tai pranešė viršininkui ir peržiūrėjęs ataskaitas pastebėjo, kad 200 eurų mokėjo V. M.. Viršininkas pasakė, kaip nori taip daryk, pinigai bus išskaičiuoti iš atlyginimo. Todėl apie padirbtus eurus jis pranešė V. M.. Paskambinus V. M. dėl netikrų eurų bei paaiškinus, kad padirbti pinigai jau yra banke, jis pažadėjo atsiskaityti ir trūkumą padengti. V. M. po kelių dienų pinigus atvežė litais. V. M. atsiskaitė su juo už krovinių parvežimą sumokėdamas 7000 eurų, jie beveik visi buvo po 200 eurų. Tarp jų buvo ir kelios kupiūros netikrų eurų. V. M. nesiginčijo, kai jam pasakė, kad tarp eurų, kuriais jis atsiskaitė už krovinių pargabenimą, rado padirbtų. 2008-07-02, UAB „G4S Lietuva“ jam pranešė, kad pinigų pakuotėje, kurią pridavė jis, yra galimai netikri eurai, 11 vnt. 200 nominalo kupiūros. Šiuos pinigus sumokėjo V. M., už krovinio pargabenimą keltu 2008-06-19. V. M. padavė ne mažiau kaip 20 kupiūrų po 200 eurų ir likusius - po 100 eurų, viso 7300 eurų. Pranešus V. M., kad dalis jo pateiktų pinigų yra netikri, pastarasis atvežė 2200 eurų ir paaiškino, kad netikrus eurus galėjo gauti iš pirkėjo ukrainiečio Lenkijoje.

Iš 2008-07-02 akto „Dėl trūkumo ar pertekliaus piniginiame krovinyje“ matyti, kad perskaičiavus Piniginio krovinio Inkasacinėje pakuotėje Nr. 41402800 buvusius pinigus, supakuotus AB „DFDS Lisco“, Minijos g.180, Klaipėda, R. M., rastas trūkumas (200 eurų nominalo) 2200 eurų, t.y. 11 banknotų 2002 m., po 200 eurų: Nr. Z01839139969, Nr. Z01839140090, Nr. X00540652886, Nr. X00228262616, Nr. S01358606863, Nr. X00540652753, Nr. Z01839139931, Nr. S01358606887, Nr. Z01374571417, Nr. X00256437153, Nr. Z01839140072 (l t., b.1.15).

Iš 2008-07-02 prašymo policijos komisariatui Nr.23 matyti, kad UAB „G4S Lietuva“ prašo priimti 200 eurų nominalo banknotus, kurių serijos Nr. Z01839139969, Nr. Z01839140090, Nr. X00540652886, Nr. X00228262616, Nr. S01358606863, Nr. X00540652753, Nr. Z01839139931, Nr. S01358606887, Nr. Z01374571417, Nr. X00256437153, Nr. Z01839140072 - viso 11 vnt., nominalios 2200 eurų vertės ir paskirti jų ekspertizę ( l t., b.1.14).

2008-08-18 specialisto išvadoje Nr.140-(5412)-IS1-6314 konstatuota, kad tirti pateikta vienuolika 200 (dviejų šimtų) eurų banknotų Nr. Z01839139969, Nr. Z01839140090, Nr. X00540652886, Nr. X00228262616, Nr. S01358606863, Nr. X00540652753, Nr. Z01839139931, Nr. S01358606887, Nr. Z01374571417, Nr. X00256437153, Nr. Z01839140072 yra atspausdinti ne pagal eurams spausdinti keliamus reikalavimus, atspausdinti ofsetinės spaudos būdu ir jie yra netikri (jiems suteiktas indikatyvas EUA0200 P000003a (Indikatyvas - tai raidžių ir skaičių visuma, apibūdinanti padirbtų eurų banknotų klasę. Suklastoti banknotai, kurie priskirti tai pačiai bendrajai klasei turi visiškai identiškus padirbimo požymius, t.y. jie padirbti naudojant tas pačias technologines priemones) (l t., b.l. 20-21, 24).

Iš 2008-07-31 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 11 vnt. po 200 eurų nominalios vertės banknotų, paimtų iš UAB „G4S Lietuva“, kurie nufotografuoti ir prijungti prie bylos (l t., b.1.26-28,29).

Iš 2010-06-01 AB „DFDS Lisco“ rašto matyti, kad laikotarpyje nuo 2008-03-06 iki 2010-05-17 V. M., A. V., V. A., kaip keleiviai bendrovei priklausančiais keltais nekeliavo (l t., b.1.53).

Iš 2009-11-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog V. M. naudojosi mob. ryšio abonentais Nr. 8 687 67312 ir Nr. 8 614 55072 (paimtos išklotinės už laikotarpį 2008-06-19 - 2008-12-02), A. V. - abonentu Nr. 8 685 44380 (paimtos išklotinės už laikotarpį 2008-06-05 - 2008-12-02). Atliekant minėtų išklotinių analizę nustatyta, kad abonentu Nr. 8 614 55072, priklausančiu V. M., buvo naudojamasi gauti GPRS paslaugas. Bendravimui tarp savęs V. M. ir A. V. naudojo abonentus Nr. 8 687 67312, 8 685 44380. Nurodytu laikotarpiu tarp savęs jie bendravo 66 kartus. 2008-06-19, kai V. M. atsiskaitė netikromis kupiūromis, pastarasis skambino A. V. - 13:54 val. ir kalbėjo 192 sekundes ( l t., b.l 30).

Iš 2008-07-10 LKPB Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad 2008-03-06 Airijoje, Dundalk už 65 000 eurų buvo parduoti 2 krovininiai automobiliai. Pinigai, kuriais buvo atsiskaityta, padirbti. 2008-03-07 Airijoje, Dubline buvo surasti 2 krovininiai automobiliai ir sulaikyti 2 asmenys - V. M. bei A. V. (l t.,b.1.135).

Iš 2009-06-15 Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr.K1-71-77 nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 buvo atliktas ūkininko V. M. veiklos mokestinis tyrimas, kuriame nurodyta, kad pagal 2007-10-09 BD Nr.7PR40117425 ūkininkas į Kazachstaną pardavė puspriekabę MAZ 9397, kurios statistinė vertė 300 Lt ir šio sandorio nedeklaravo. Pagal 2008-04-18 BD Nr.8KR50115634 ūkininkas pardavė puspriekabę Trailer AP, kurios statistinė vertė 500 Lt ir šio sandorio nedeklaravo ( l t., b.1.163, 164-173).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2008-05-09 Airijos teisėsaugos institucijų gautos įvykdytos teisinės pagalbos prašymo medžiagos matyti jog:

1) tyrėjo - garda D. D. pranešimas nurodo, kad 2008-03-06 Artur McParland, T. T. (sunkvežimiai) savininkas pranešė, kad du Rytų europiečiai atvyko į jo kiemą apžiūrėti mašinas, kurias jis turėjo pardavimui. Jie sutiko nupirkti vilkiką už 40 500 eurų ir savivartį sunkvežimį už 24 500 eurų. Vienas vyriškis sumokėjo banknotais po 200 eurų. Kaip vėliau paaiškėjo banknotai po 200 eurų buvo padirbti. Viena iš transporto priemonių buvo pastatyta terminale, Dublino uoste. 2008-03-07 jai buvo rezervuota vieta į keltą, plaukiantį į Liverpulį. Vilkikui taip pat buvo rezervuota vieta į šitą keltą. Minėta dieną du vyrai atvyko į terminalą ir buvo sulaikyti, tai buvo A. V. ir V. M.. Šie vyrai 2008-03-05 atskrido į Dubliną iš Lietuvos, kartu buvo ir trečias vyriškis - V. A.. Dublino oro uoste išsinuomojo automobilį žalią „Corolla“. 2008-03-06 jie išvažiavo į T. T., apžiūrėti transporto priemonių, kur dvi iš jų nupirko. V. A. atsinešė 64 500 eurų, padirbtais banknotais. A. V. išvairavo vieną mašiną, V. M. – kitą (2 t., b.1.148-149).

2) Artur McParland (nukentėjęs) parodė, kad prekiauja sunkvežimiais ir priekabomis. Atėję į jo biurą du vyriškiai pasakė, kad nori pirkti mašinas. Sutarė dėl kainos – 40 500 eurų už vilkiką ir 24 500 eurų už savivartį sunkvežimį. Vienas iš jų išsitraukė pinigų paketą po 200 eurų, viso 65 000 eurų. Kadangi vėliau vyriškiai negrįžo iki galo sutvarkyti dokumentų, jam kilo įtarimas. Apie įvykį jis pranešė gardai (2 t., b.1.153-156).

Cyril McMullan parodė, kad 2008-03-06 vaikinai, atvykę su žalia „Corolla“ apžiūrėjo puspriekabę ir sutarė, kad ją nupirks už 12 600 eurų. Už aikštelės jis pastebėjo stovintį savivartį ir vilkiką. Vilkiką jie uždėjo ant puspriekabės ir vienas iš vaikinų jį nuvežė. Vienas iš vaikinų įdavė grynais po 200 eurų 12 600 eurų. Vėliau Cyril McMullan iš banko sužinojo, kad pinigai padirbti (2 t., b.1.157-158).Pat Fitzpatrick parodė, kad 2008-03-06 jam paskambino vaikinas, kuris teiravosi apie puspriekabę. Vėliau atvyko trys vaikinai su žalia „Corolla“. Vienas iš vaikinų atnešė 400 eurų po 200 eurų banknotais ir pasakė, kad sugrįš vėliau. Sugrįžę, vienas iš vaikinų padavė 6 600 eurų banknotais po 200 eurų už nupirktą puspriekabę. Vėliau per radiją išgirdo, kad buvo atsiskaitoma padirbtais pinigais. Įnešęs gautus pinigus į banką, sužinojo, kad jie padirbti (2 t., b.l. 159-161).Carol O'Brien parodė, kad dirba Airijos banke vadybininku. 2008-03-06 buvo gautas įspėjimas iš centrinės įstaigos apie netikrus 200 eurų banknotus apyvartoje. Gautus pinigus, kuriuos atnešė Amelda Mc Mullan (Cyril Mc Mullan motina), Pat Fitzpatrick jis nusiuntė į centrinės įstaigos kovos su sukčiavimu skyrių, Dubline, iš kurio gautas atsakymas, kad pinigai padirbti (2 t., b.l. 163-164).

7) iš pokalbio su V. M. įrašo (daryto 2008-03-07, 13.09 val.) matyti, kad pastarasis parodė, kad nežinojo, jog mašinos buvo nupirktos už padirbtus pinigus. Pats atvyko lėktuvu į Airiją pirkti traktoriaus, bet jis jau buvo parduotas, todėl laukė savo draugo grįžti namo. Sunkvežimis, kuriame jis šiandien sėdėjo ir kurį vežė į Dublino uostą yra draugo, kuris buvo sulaikytas kartu su juo ir jį vairavo jo draugas. Kažkoks lietuvis paprašė jo draugo nuvežti sunkvežimius į Lietuvą. Tas lietuvis paprašė nuvežti Alvydo. Pats V. M. rezervavo 2 vietas sunkvežimiams į keltą ir sumokėjo Visa kortele. Iš kur sunkvežimyje, kurį jis vairavo vakar, buvo prikabinta priekaba, pats nežino. Šioje priekaboje buvęs baltas furgonas priklauso jo draugui, kuris paskambino ir paprašė nuvežti furgoną atgal į Lietuvą.

Parodžius pokalbio metu V. M. CCTV ( vaizdo ir garso medžiagą), jis nurodė, kad vienas iš jų yra Alvydas, o kitas - pirkėjas, kuris prašė Alvydo nuvežti sunkvežimį į uostą. Trečiasis, vairavęs žalią „Corolla“ yra jis pats. Automobilis iš nuomos punkto buvo paimtas jo vardu, atsiskaitant jo Visa kortele. Abu vyriškius V. M. paėmė iš viešbučio, ir kito vyriškio vardas buvo Viktoras (2 t., b.1.195-200, 3 t.,b.l.l-8).

Iš pokalbio su V. M. įrašo (daryto 2008-03-07, 16.41 val.) matyti, kad pastarasis parodė, kad iš Lietuvos atvyko su Alvydu ir Viktoru. Jis Alvydui jokių pinigų oro uoste nedavė ir nežino, kodėl pastarasis taip tvirtina. Taip pat V. M. nematė, kad Viktoras vyniotų pinigus prie juosmens, bandant juos pervežti į Airiją. Atvykus į Airiją, jie iš nuomos punkto paėmė automobilį ir nuvažiavo apžiūrėti vilkiko, kurį V. M. norėjo pirkti. Pats Viktoro jis nepažįsta. V. M. mokėjo už kurą nupirktam sunkvežimiui, kadangi Viktoras turėjo tik Master Card ir jos nepriėmė. Pats dalyvavo perkant dvi priekabas, kadangi nežinojo, kaip grįžti atgal namo. Už priekabą mokėjo Viktoras, tačiau kiek ir kokiais pinigais, V. M. nežino. Iš nupirktų mašinų, vieną vairavo pats, tą pačią į kurią ir pylė kuro, kadangi Viktoras nevairuoja sunkvežimio ( 3t., b.1.8-14).

V. M. savo kaltės dėl netikrų eurų įgijimo, laikymo ir realizavimo nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes bei kita rašytine bylos medžiaga.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnį kyla už netikrų pinigų įgijimą, laikymą bei jų realizavimą. Šio nusikaltimo objektas yra normali pinigų apyvarta bei valstybės, ūkio subjektų ir fizinių asmenų materialiniai interesai. Vienas iš straipsnyje apibrėžtų šios veikos dalykų – netikri ar suklastoti Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esantys pinigai. Netikrų pinigų įgijimas – tai vieno iš nusikaltimo dalykų, šiuo atvejų netikrų pinigų gavimas bet, kuriuo būdu ( nusipirkimas, gavimas dovanų, t.y. gavimas neatlygintinai). Laikymas – tai netikrų pinigų pastovus ar laikinas turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos. Realizavimas – tai netikrų pinigų perdavimas bent vienam kitam asmeniui. Realizavimas gali pasireikšti labai įvairiai - gali būti perduoti kitam asmeniui kokio nors juridinio sandorio pagrindu, kai netikrais ar suklastotais pinigais atsiskaitoma už gaunamas prekes ar suteikiamas paslaugas. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų veiksmų atlikimo momento. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis įgyja, laiko ar realizuoja netikrus pinigus ir nori tai daryti.

Aptartos sąlygos ir ištirti įrodymai apsprendžia pripažinimą, kad V. M. tyčia įgijo, laikė ir realizavo 11 banknotų 200 eurų nominalo, žinodamas, kad jie yra padirbti. Sužinojęs iš R. M., kad už suteiktą paslaugą, t.y. krovinių pervežimą jūrų transportu jis atsiskaitė padirbtais eurais, iš karto sutiko padengti nuostolius, t.y. grąžinti trūkstamą pinigų sumą, kuri susidarė atsiskaitant už paslaugas padirbtais eurais. Šie veiksmai patvirtina, jog jis žinojo apie padirbtus eurus ir nesistengė ginčyti padirbtų eurų buvimo fakto. Faktą, jog V. M. padengė trūkumą, susidariusį už krovinių gabenimą atsiskaičiuos padirbtais eurais, teismo posėdžio metu patvirtino pats kaltinamais bei liudytojas R. M.. Be to, netikrų pinigų buvimo pas V. M. faktą bei tai, kad pinigai gauti iš V. M. perkėloje - „DFDS Lisco“ teritorijoje, įrodo ir liudytojos V. L. bei R. M. parodymai. Liudytoja V. L. teigia, jog 2008-07-02 perskaičiuodama pinigus, supakuotus inkasaciniame maišelyje Nr. 41402800, rado 11 vnt. netikrų 200 eurų banknotų įvairias numeriais. Šis inkasacinis maišelis buvo atvežtas iš AB „DFDS Lisco“ (l t., b.1. 30-31). Liudytojas R. M. teigė, kad padirbtais eurais atsiskaitė V. M. už krovinio pargabenimą keltu, jis 2008-06-19 padavė jam ne mažiau kaip 20 kupiūrų po 200 eurų ir likusius - po 100 eurų, viso 7300 eurų. Pranešus V. M., kad dalis jo pateiktų pinigų yra padirbti, pastarasis atvežė 2200 eurų ir paaiškino, kad juos galėjo gauti iš pirkėjo ukrainiečio Lenkijoje (l t., b.1.32-33, 34-35, 37-38). Tai, kad dalis eurų, kuriais V. M. atsiskaitė už krovinių pargabenimą yra padirbti patvirtina 2008-08-18 specialisto išvada Nr. Nr.140-(5412)-IS1-6314, kurioje konstatuota, kad tirti pateiktų vienuolika 200 (dviejų šimtų) eurų banknotų Nr. Z01839139969, Nr. Z01839140090, Nr. X00540652886, Nr. X00228262616, Nr. S01358606863, Nr. X00540652753, Nr. Z01839139931, Nr. S01358606887, Nr. Z01374571417, Nr. X00256437153, Nr. Z01839140072 yra atspausdinti ne pagal eurams spausdinti keliamus reikalavimus, atspausdinti ofsetinės spaudos būdu ir jie yra netikri, jiems suteiktas indikatyvas EUA0200 P000003a, kuris parodo raidžių ir skaičių visumą, apibūdinančią padirbtų eurų banknotų klasę. V. M. neigė Airijoje kartu su A. V. ir Viktoru dalyvavęs transporto priemonių pirkimo sandoriuose, su pardavėjais atsiskaitė ne jis, be to Viktoro net nepažinojo. Tačiau A. V. parodymais nustatyta, kad prieš skrendant iš Lietuvos, A. V. paklausus V. M., kodėl su jais skrenda Viktoras (V. A.), jam buvo paaiškinta, kad Viktoras gerai kalba angliškai (2 t., b.1.179-188). Darytina išvada, kad V. M. Viktorą pažinojo bei kartu su juo ir A. V. atskrido į Airiją. Be to, nustatyta, kad Airijoje padirbtais eurais atsiskaitant su transporto priemonių pardavėjais V. M. dalyvavo, tai patvirtina Arijos pareigūnų pateikta medžiaga, jog vyrai 2008-03-05 atskrido į Dubliną iš Lietuvos, kartu buvo ir trečias vyriškis - V. A.. Dublino oro uoste jie išsinuomojo automobilį - žalią „Corolla“ ir 2008-03-06 išvažiavo į T. T., apžiūrėti transporto priemonių, kur dvi iš jų nupirko. V. A. ( Viktoras) atsinešė 64 500 eurų, padirbtais banknotais. A. V. išvairavo vieną mašiną, V. M. - kitą (2 t., b.1.148-149). Tai, kad padirbtais eurais atsiskaitant su transporto priemonių pardavėjais dalyvavo ir kaltinamasis V. M. patvirtina 2009-11-09 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog V. M. naudojosi mob. ryšio abonentais Nr.8 687 67312 ir Nr. 8 614 55072 (paimtos išklotinės už laikotarpį 2008-06-19 - 2008-12-02), A. V. - abonentu Nr.8 685 44380 (paimtos išklotinės už laikotarpį 2008-06-05 - 2008-12-02). Bendravimui tarp savęs V. M. ir A. V. naudojo mob. telefono abonentus Nr. 8 687 67312 ir Nr. 8 685 44380. Nurodytu laikotarpiu tarp savęs jie bendravo 66 kartus. 2008-06-19, kai V. M. atsiskaitė netikromis kupiūromis, pastarasis skambino A. V. - 13:54 val. ir kalbėjo 192 sekundes (l t., b.l 30). Padirbtų eurų realizavimo faktą Airijoje patvirtino nuketėjusieji Airijos piliečiai - Artur McParland, Cyril McMullan, Pat Fitzpatrick, kurie buvo apklausti Airijos teisėsaugininkų pagal Lietuvos teisinės pagalbos prašymą. Nukentėjusysis Artur McParland teigė, jog prekiauja sunkvežimiais ir priekabomis. Atėję į jo biurą du vyriškiai pasakė, kad nori pirkti mašinas. Sutarė dėl kainos - 40 500 eurų už vilkiką ir 24 500 eurų už savivartį sunkvežimį. Vienas iš jų įsitraukė pinigų paketą po 200 eurų, viso 65 000 eurų. Kadangi vėliau vyriškiai negrįžo iki galo sutvarkyti dokumentų, jam kilo įtarimas. Apie įvykį jis pranešė gardai (policijos nuovadai),(2 t., b.1.153-156). Nukentėjusysis Cyril McMullan teigė, jog 2008-03-06 vaikinai, atvykę su žalia „Corolla“ apžiūrėjo puspriekabę ir sutarė, kad ją nupirks už 12 600 eurų. Už aikštelės jis pastebėjo stovintį savivartį ir vilkiką. Vilkiką jie uždėjo ant puspriekabės ir vienas iš vaikinų jį nuvežė. Vienas iš vaikinų įdavė grynais po 200 eurų 12 600 eurų. Vėliau Cyril McMullan iš banko sužinojo, kad pinigai padirbti (2 t, b.1.157-158). Nukentėjusysis Pat Fitzpatrick teigė, jog 2008-03-06 jam paskambino vaikinas, kuris teiravosi apie puspriekabę. Vėliau atvyko trys vaikinai su žalia „Corolla“ .Vienas iš vaikinų atnešė 400 eurų po 200 eurų banknotais ir pasakė, kad sugrįš vėliau. Sugrįžę, vienas iš vaikinų padavė 6 600 eurų banknotais po 200 eurų už nupirktą puspriekabę. Vėliau per radiją išgirdo, kad buvo atsiskaitoma padirbtais pinigais. Įnešęs gautus pinigus į banką, sužinojo, kad jie padirbti (2 t., b.l. 159-161). Faktas, jog vyriškiai, atvykę žalia „Corolla“, tame tarpe ir V. M., kuris ir vairavo lengvąjį automobilį, sumokėję už perkamą techniką eurais, 200 nominalo kupiūromis negrįžo sutvarkyti dokumentų, suteikia pagrindo manyti, kad V. M. žinojo apie tai, kad su pardavėjais atsiskaitoma padirbtais eurais. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog žalią „Corollą“ Airijoje išnuomojo būtent V. M. ir už ją sumokėjo Visa kortele ( 2t., b.l. 179-188). Pažymėtina, kad padirbti eurai, t.y. to paties indikatyvo EUA0200 P000003a, buvo panaudoti V. M. dalyvaujant sandoriuose Airijoje perkant transporto priemones, ir už jas atsiskaitant eurais (padirbtais). Tai patvirtina 2010-02-12 LKPB Tarptautinės ryšių valdybos raštas, kuriame nurodyta, kad Airijos teisėsauga išėmė 292 padirbtus 200 eurų banknotus (2002 m.), kurie priskiriami indikatyvui EUA0200 P000003a (l t., b.1.141, 142-153). Be to, V. M. ir Lietuvoje atsiskaitė to paties indikatyvo EUA0200 P000003a padirbtais eurais už krovinio pargabenimą keltu (l t., b.l. 20-21, 24). V. M. kaltu neprisipažino, teismui pateikta versija, jog apie padirbtus eurus nieko nežinojo ir transporto priemonių pirkimo sandoriuose nedalyvavo, laikytina jo gynybine pozicija, be to tai, kad savo veiksmų nevertina kritiškai, teismas laiko siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus įrodymų visumą darytina išvada, kad V. M. įgijo, laikė ir realizavo netikrus eurus, kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje požymius.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – ūkininkas, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant aplinkybių visumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 2008-06-19 kelto bilietas, išduotas V. M., 7300 eurų sumai; 2008-07-01 R. M. sudarytas bilietų sąrašas; 2010-02-12 LKPB Tarptautinės ryšių valdybos raštas, kuriame nurodyta, kad Airijos teisėsauga išėmė 292 padirbtus 200 eurų banknotus (2002m.), kurie priskiriami indikatyvui EUA0200 P00003a bei pridėtas sąrašas su padirbtų eurų serijos numeriais, esantys prie bylos voke, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Netikri 11 vnt. 200 eurų banknotai Nr. Z01839139969, Nr. Z01839140090, Nr. X00540652886, Nr. X00228262616, Nr. S01358606863, Nr. X00540652753, Nr. Z01839139931, Nr. S01358606887, Nr. Z01374571417, Nr. X00256437153, Nr. Z01839140072, sunaikintini, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307-308 straipsniais,

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 MGL (13 000 Lt) baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinančius banko kvitus.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 2008-06-19 kelto bilietą, išduotą V. M., 7300 eurų sumai; 2008-07-01 R. M. sudarytą bilietų sąrašą; 2010-02-12 LKPB Tarptautinės ryšių valdybos raštą, kuriame nurodyta, kad Airijos teisėsauga išėmė 292 padirbtus 200 eurų banknotus (2002m.), kurie priskiriami indikatyvui EUA0200 P00003a bei pridėtą sąrašas su padirbtų eurų serijos numeriais, esančius prie bylos voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

netikrus 11 vnt. 200 eurų banknotus Nr. Z01839139969, Nr. Z01839140090, Nr. X00540652886, Nr. X00228262616, Nr. S01358606863, Nr. X00540652753, Nr. Z01839139931, Nr. S01358606887, Nr. Z01374571417, Nr. X00256437153, Nr. Z01839140072, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.