Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1222-949/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
A5.-1222-949/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01114-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rima Gudienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities VPK, /LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1222-949/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01114-2020-4Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10. (S)
Registro objekto ROIK: 20122317983KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Livetai Balčiūnaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. B. 2020 m. rugsėjo 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1253-2020, dėl to, kad jis būdamas UAB „J.“ dirketoriumi/atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams 2020 m. liepos 23 d., apie 14.00 val. įmonės objekte (duomenys neskelbtini), leido A. D., traktoriumi Kockums, reg. Nr. T017T dirbti nesudarius su A. D. rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470, priimto 2016 m. birželio 21 d., 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas teigė, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių A. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino ir parodė, jog su A. D. buvo sudarę rašytinę technikos remonto darbų atlikimo sutartį, pagal kurią A. D. turėjo atlikti traktoriaus žibintų remonto darbus, į darbą jo priimti neplanavo. Būtent tą dieną 2020-07-23 darbai ir buvo atliekami, traktorius buvo objekte, kur įmonė turėjo atlikti darbus. Į įvykio vietą jis buvo atvežęs A. D. ir medžių pjovėją P.. Ten A. D. nurodytą dieną ir atliko traktoriaus remonto darbus, prisigėrė, sėdo važiuoti, tada ir padarė avariją. Nežino kodėl jis nurodė, kad dirbo UAB „J.“, nes taip nebuvo. Buvo atvykęs į įvykio vietą, pareigūnai ieškojo jo darbuotojo P., jis paaiškino, kad P. yra protiškai atsilikęs, išsigandęs, į visus policijos pareigūnų klausimus gali atsakyti jis pats, prašė P. neieškoti. Policijos pareigūnams jis nenurodė, kad A. D. mokėsi vairuoti traktorių, nežino, kodėl policijos pareigūnai taip nurodė.

Liudytoja I. G. parodė, kad yra policijos pareigūnė, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta stotelė, vairuotojas buvo neblaivus. Įvykio vietoje matėsi, kad buvo pjaunami medžiai. A. B. buvo atvykęs į įvykio vietą kaip įmonės, kuriai priklausė transporto priemonė, atstovas. Įmonės direktorius nurodė, kad tas asmuo, kuris vairavo, dirbo įmonėje nelegaliai. Su šiuo asmeniu daugiau bendravo jos kolega R. B.. Ką nurodė pats traktorių vairavęs asmuo, neatsimena.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad su A. B. yra pažįstami nuo vaikystės laikų, yra draugai. A. B. vasarą, tikslios datos neatsimena, jį atvežė pataisyti traktoriaus džoistikus, lempas, pakeitė traktoriaus lemputes, sureguliavo šviesas. A. žinojo, kad jis dirba uoste, jam paskambino ir jie telefonu prieš kelias dienas susitarė dėl traktoriaus remonto. Ryte, kai jį atvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur buvo traktorius, tada, kai įvyko įvykis, tvarkė traktorių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo neadekvatus ir nurodė neteisingas įvykio aplinkybes, buvo išsigandęs. Tą dieną jis įvykio vietoje buvo vienas, kitą žmogų, jo pavardės nežino, A. B. nuvežė į kitą vietą pjauti šakų. A. B. pažįsta seniai ir jokio dokumento dėl traktoriaus remonto su juo nebuvo pasirašę. Po to paaiškino, kad neatsimena tiksliai, bet kažkokį raštą lyg pasirašė su A. B., dėl darbų kainos nespėjo susitarti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. P. nesugebėjo pats perskaityti priesaikos teksto ir atsakyti į teismo ir kitų proceso dalyvių užduodamus klausimus. Teigė, kad A. B. pažįsta, o A. D. nepažįsta. Įvykio su traktoriumi neatsimena.

L. R. B. parodė, kad dirba policijos pareigūnu, atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo nuverstas stulpas. Įvykio vietoje buvo neblaivus vairuotojas, vėliau išsiaiškino, kad tai A. D., kitas žmogus buvo dar įvykio vietoje su benzininiu pjūklu. D. paaiškino, kad dirba apie tris mėnesius įmonėje, nurodė jos pavadinimą. Pagal įmonės pavadinimą susisiekė su jos vadovu. P. D. buvo jau pranešęs direktoriui apie įvykį. Apie traktoriaus remontą niekas nekalbėjo, traktorius buvo važiuojantis. Už 50 metrų nuo traktoriaus buvo pripjauta medžių šakų, ten buvo darbų vieta.

2020 m. rugpjūčio 20 d. A. B. paaiškinime nurodyta, jog su A. D. susitarė, jog A. pagal sutartį sutvarkys miško traktorių, esantį objekte Minijos gatvėje, Klaipėdos mieste ir po darbų jis su juo atsiskaitys. 2020-07-23, 8.00 val. jis pats atvežė Artūrą į objektą ir paliko jį vieną darbuotis prie traktoriaus. A. turėjo suremontuoti elektros instaliaciją. Manė, jog A. D. dirba pagal patentą remonto darbams atlikti, tačiau nepatikrino šio dokumento. Apie tai, kad A. D. vairavo traktorių būdamas neblaivus ir įvažiavo į autobuso stotelę, jam pranešė policija (b. l. 15). 2020-09-08 paaiškinime papildomai nurodė, kad objekte taip pat buvo P. P. (b. l. 16).

Įtariamojo A. D. apklausos protokole nurodyta, kad A. D. 2020-07-24 apklausos metu parodė, kad dirba UAB „J.“ traktorininku, jo darbas vyksta miške, miško traktoriumi. 2020-07-23 dirbo krūmynuose prie (duomenys neskelbtini) prospekto. Jam reikėjo išvežti šakas prie krūmynų, todėl norėjo apvažiuoti pelkes, važiavo atbulas ir nepamatė stotelės, į ją atsitrenkė, nespėjo sureaguoti ir sustabdyti traktoriaus. Jo uždarbis yra minimalus, gauna maždaug 300 Eur per mėnesį (b. l. 10).

2020 m. rugsėjo 1 d. policijos pareigūno R. B. paaiškinime nurodyta, jog 2020 m. liepos 23 d. 14.04 val. tarnybos metu atvyko pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini). sankryžą į eismo įvykį. Buvo nustatyta, jog eismo įvykį padarė neblaivus miškovežio vairuotojas A. D., kuris pripažino, jog tai jis padarė eismo įvykį ir paaiškino, kad dirba nelegaliai UAB „J.“ jau 3 mėnesius. Į įvykio vietą atvykęs A, B. paaiškino, kad A. D. davė pasibandyti padirbti apie mėnesį laiko. Įvykio vietoje buvo pripjauta medžių, įvairių šakų. Vairuotojui A. D. buvo nustatytas 2,61 ir 2,71 promilės neblaivumas. Traktorius buvo grąžintas UAB „J.“ direktoriui A. B. (b. l. 17).

Žemesnės instancijos teismas

2020-09-08 nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, kad VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie eismo įvykį padariusį asmenį, kuris galimai dirbo neįdarbintas (b. l. 5-7).

Iš užklausos VSDFV informacinėje sistemoje duomenų matyti, kad 2020-07-23 A. D. nedirbo UAB „J.“, o P. P. šioje įmonėje dirba nuo 2017-06-07 (b. l. 18).

Prie bylos medžiagos prijungta baudžiamosios bylos Nr. e1-851-963/2020 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-29300-20) medžiaga

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio 1 dalies straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina nustatyti: 1) kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Nors A. B. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, nurodydamas, kad A. D. nedirbo UAB „J.“, jis turėjo tik atlikti traktoriaus remonto darbus, prašė remtis ne A. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu jis prastai jautėsi dėl girtumo ir norėjo būti kuo greičiau išleistas, o parodymais teisme, kai šis liudytojas patvirtino, kad atliko traktoriaus remonto darbus pagal sudarytą sutartį, kuri pateikta byloje.

Teismas šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. versiją vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti jam gresiančios pakankamai griežtos administracinės atsakomybės. Šios jo versijos nepatvirtina kita byloje surinkta rašytinė medžiaga, pirminiai įvykio vietoje buvusių asmenų A. D. ir P. P. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad tiek A. D., tiek P. P. 2020-07-23 (duomenys neskelbtini), atliko krūmynų tvarkymo darbus. Įtariamuoju apklaustas A. D. parodė, kad dirba UAB „J.“ traktorininku, jo darbas vyksta miške, miško traktoriumi. 2020-07-23 dirbo krūmynuose prie Jūrininkų prospekto, gauna maždaug 300 Eur per mėnesį (b. l. 10). P. P. rašytiniame paaiškinime A. D. įvardijo kaip kolegą, kuris vairavo traktorių ir apgadino stotelę ir stulpą (b. l. 14). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. paaiškino, kad P. P. turi protinę negalią, dėl kurios bendravimas su šiuo asmeniu yra apsunkintas, šios aplinkybės pasitvirtino ir jo apklausos teisme metu, kai liudytojas P. P. iš esmės nesugebėjo atsakyti į jam užduodamus klausimus. Taigi šiuos duomenis teismas vertina kaip patvirtinančius, kad P. P. nebūtų sugebėjęs vienas atlikti krūmynų tvarkymo darbų. Iš byloje pateiktos medžiagos ir prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos nustatyta, kad tuo metu, kai buvo nulaužtas apšvietimo stulpas ir sugadinta autobusų stovėjimo stotelė, įvykio vietoje jokių kitų asmenų, išskyrus A. D. ir P. P., nebuvo. P. P. dirba UAB „J.“ nuo 2017-06-07 (b. l. 18). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. B. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo pripjauta medžių, šakų. Byloje nesant duomenų, jog šiuos darbus galėjo atlikti kokie nors kiti asmenys, teismas konstatuoja, kad A. D. ir P. P., UAB „J.“ vadovo A. B. pavedimu su įmonės traktoriumi miškovežiu 2020-07-23 atliko krūmynų tvarkymo darbus. Kadangi su A. D. nebuvo sudaryta darbo sutartis, atlikdamas UAB „J.“ vadovo A. B. pavestą konkretų darbą, šis asmuo dirbo nelegaliai.

Nors teismo posėdžio metu liudytojas A. D. ir teigė, kad buvo susitaręs su A. B. dėl traktoriaus remonto darbų ir įvykio vietoje jis remontavo traktorių, teismas šiuos liudytojo parodymus vertina kritiškai, nes jie visiškai prieštarauja pirminiams šio liudytojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo tiriamos eismo įvykio, o nelegalaus darbo aplinkybės (b. l. 10). Be to, šio asmens parodymai apklausos ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes dėl vietos, kurioje šis asmuo buvo įvykio metu ir veiksmų, kuriuos toje vietoje atliko, t. y. traktorių vairavo ne atlikdamas jo remonto darbus, o atlikdamas krūmynų valymo darbus. Apklausos metu A. D. apie traktoriaus remonto darbus išvis neužsiminė. Rašytinė sutartis dėl traktoriaus remonto buvo pateikta tik pradėjus tyrimą dėl nelegalaus darbo (b. l. 21) . Teismo posėdžio metu liudytojas A. D., paklaustas dėl technikos remonto darbų atlikimo sutarties pasirašymo, iš pradžių nurodė, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, po to nurodė, kad ji buvo pasirašyta, tačiau jos sudarymo ir vykdymo sąlygų detaliai nurodyti negalėjo. Dėl to įvertinęs tai, kad A. D. pagal byloje nustatytas aplinkybes, nelegaliai dirba UAB „J.“ ir yra pavaldus A. B., patvirtino, kad yra seniai pažįstami su šiuo asmeniu, siekdamas nebloginti jų tarpusavio santykių, galbūt ir neprarasti darbo ir pajamų šaltinio, galėjo duoti teisme parodymus, kurie iš esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir dėl to teismas šiais parodymais nesiremia. Teismas remiasi A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 01-1-29300-20, kurios medžiaga prijungta prie nagrinėjamos bylos.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. B. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-4), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 5-7), iš dalies paties A. B. paaiškinimu (b. l. 15, 17), R. B. paaiškinimu (b. l. 14), įtariamojo A. D. parodymais ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-29300-20 (b. l. 10) ir kita rašytine bylos medžiaga, taip pat teisme apklaustų liudytojų I. G., R. B. ir P. P. parodymais.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog A. B., nesudaręs rašytinės sutarties ir tinkamai nepranešęs apie A. D. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

A. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, administracinė atsakomybė už analogiškus nusižengimus anksčiau netaikyta, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. B. skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 1 000 eurų (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr.20122317983 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė