Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo viršininko funkcijas, Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. 2023 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 – ojo kalėjimo viršininko funkcijas, Mindaugo Žirlio teikimas dėl nuteistajam M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

II. Skundo teisiniai argumentai ir proceso dalyvio pareiškimai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

6. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

7. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

8. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl M. K. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį, mąstymą laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kt.

9. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad M. K. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 21 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

10. Iš M. K. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2001 m. rugpjūčio 2 d., Pravieniškių 2-ajame kalėjime – nuo 2019 m. birželio 25 d. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 26 kartus pažeidė įstaigos taisykles, iš jų 23 kartus baustas. Vadovaujantis pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog tarp nuteistojo padarytų pažeidimų vyrauja įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas. Taip pat du kartus nuteistasis baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, vieną kartą – už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Taigi, nors paskutinį kartą nuteistasis baustas 2014 m. gruodžio 3 d. bei šiuo metu nuteistasis nepažeidinėja įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, o aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad dalį bausmės atlikimo laiko buvo pasireiškęs nenuoseklus, nepakankamai disciplinuotas nuteistojo elgesys. Nuteistojo daryti pažeidimai, už kuriuos jam skirtos drausminės nuobaudos, be jokios abejonės jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.

11. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina, nori išėjęs į laisvę ja rūpintis, dirbti ir grąžinti skolas, taip pat tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, yra 23 kartus skatintas, dirba valytoju 0,25 etato, tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikšmė. Be to, nuteistasis inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu taip pat palaikė socialinius ryšius su motina (nuteistojo teigimu iki patekimo į įkalinimo įstaigą jis gyveno su motina), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio M. K. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Taip pat nustatyta, kad nors nuteistasis dirba įkalinimo įstaigoje, tačiau pats savanoriškai skolų nedengia, dalis skolos – 217 Eur buvo išieškota priverstinio proceso tvarka (t. 10, b. l. 24), todėl teisėjų kolegija nuteistojo nurodomą argumentą, jog jis nori išeiti į laisvę tam, jog galėtų dirbti bei sumokėti susidariusias skolas, taip pat vertina kritiškai. Pažymėtina, kad teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo M. K. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.

12. Kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (nustatyta vidutinė), todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam. Teismas pažymi, kad kriminogeninių statinių veiksnių – t. y. kriminalinės istorijos (4 ir daugiau teistumų), pirmo teistumo jauname amžiuje (iki 18 metų), smurtinio elgesio, nusikalstamo seksualinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimo modelio, nusikaltimų sunkėjimo, nuteistasis nepašalins. Tačiau svarbu pažymėti, kad vis dar didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: maža ir (ar) nestabili darbo patirtis, neturėjimas darbo patirties, skaitymo/ rašymo ir (ar) skaičiavimo problemos, skolos, ieškinių ir (ar) piniginių baudų menkos apmokėjimo galimybės; dažnas užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvimas dabar ar anksčiau įtakojamu asocialios grupės, būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemas, stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturėjimas tikslų, polinkis gyventi šiandiena, stokojimas tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros/ apribojimų pažeidimai. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Juos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bei savo teigiama iniciatyva turi galimybę sumažinti

13. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad M. K. yra teistas penkis kartus, pirmasis teistumas – vos 17 metų amžiaus. Nustatyta, kad nuteistojo vykdomoms nusikalstamoms veikoms yra būdingas modelis – smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, siekiant finansinės naudos. Svarbu pažymėti, jog 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už išžaginimą, sukeliant itin sunkias pasekmes, 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu – už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu – už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, taip pat už nužudymą, padarytą itin žiauriai. Aptartos aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį sistemingai daryti teisės pažeidimus ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu M. K. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos. Paminėtina ir tai, kad vadovaujantis nuteistojo charakteristikomis ir pateiktomis socialinio tyrimo išvadomis, šiuo metu nuteistasis savo kaltę pripažįsta dėl visų veikų, išskyrus išžaginimą, dėl kurio savo kaltę neigia. Pakartotinio vertinimu metu savo nuomonės nekeičia, todėl tai rodo nuteistojo nepakankamą savikritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Be to, nustatyta ir tai, jog ankstesnėse charakteristikose nurodoma, jog nuteistasis kalbėti apie įvykdytus nusikaltimus vengė, palietus šią temą reaguodavo skausmingai, impulsyviai, kategoriškai, pokalbių metu kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigė (t. 9, b. l. 53). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis ne visą bausmės atlikimo laiką pilnai suvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės paskirtis pilna apimtimi kurį laiką įgyvendinama nebuvo.

14. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotos laisvės atėmimo bausmės instituto paskirtis yra teigiamai veikti asmenis, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai. Pažymėtina, kad bausmės pakeitimas terminuota bausme nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma. Taip pat teismas pažymi, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie nuteistojo drausmines nuobaudas, požiūrį į savo veiksmus (nuteistasis neigia kaltę dėl išžaginimo), duomenys apie didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarančius kriminogeninius dinaminius veiksnius, šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu sprendimas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesnės bausmės rūšies bausme būtų per ankstyvas.

15. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.