Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. Č. dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. Č. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašė:Pripažinti, kad A. Č. ir V. Č. faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 1959 metų;Nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, sutuoktiniams faktiškai gyvenant skyrium daugiau nei vienerius metus, tarp A. Č. ir V. Č., sudarytą 1956 m. vasario 11 d. ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) dirbančiųjų deputatų miesto taryboje, įrašo Nr. 067509;Patvirtinti, kad A. Č. ir V. Č. asmeninėms turtinėms teisėms teisinės pasekmės atsirado nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu;Pripažinti asmenine A. Č. nuosavybe 1992 m. balandžio 7 d. įsigytą

nekilnojamąjį turtą;

Po santuokos nutraukimo A. Č. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), V. Č. – (duomenys neskelbtini).Prašymą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.Pareiškėja nurodė, kad ji ir V. Č. 1956 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) dirbančių deputatų miesto taryboje sudarė santuoką, įrašo Nr. 067509. Praėjus keliems santuokos metams, ėmė nesutapti sutuoktinių požiūriai į gyvenimą, o taip pat ir jų charakteriai.Pareiškėja su sūnumi (P. Č.) 1959 m. grįžo gyventi į Lietuvą. Ji siekė išsiieškoti iš suinteresuotojo asmens alimentus vaiko išlaikymui, tačiau 1967 m. buvo gautas Šuminchinskio rajono teismo liaudies teisėjo paaiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad jis nebegyvena registruotu adresu ir slapstosi nuo atsakomybės. 1969 m. buvo gautas paskutinis suinteresuotojo asmens darbovietės raštas, kuriame nurodoma, kad suinteresuotasis asmuo savavališkai paliko darbovietę ir išieškojimas vaiko išlaikymui iš jo darbo užmokesčio negalimas.Pareiškėja neturi duomenų apie suinteresuotojo asmens nekilnojamąjį ar kitą registruotą turtą, nes susisiekti su juo nepavyksta (e.b.l. 1-4).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi nustatė atsisakyti priimti pareiškėjos A. Č. pareiškimą kaip neteismingą Trakų rajono apylinkės teismui.Nustatė, kad pareiškėja reiškė prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, tačiau pareiškimas neatitinka CK 3.55 straipsnio 1 dalies santuokos nutraukimui vieno sutuoktinio prašymu nustatytų sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad separacija buvo patvirtinta teismo tvarka (CK 3.55 str. 1 d. 1 p.), tai yra laikantis CK 3.73 – 3.80 straipsniuose nurodytos procedūros.Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos keliamas klausimas dėl santuokos nutraukimo galėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Pažymėjo, kad teikiant teismui procesinius dokumentus, yra būtina nurodyti visų proceso dalyvių gyvenamosios vietos adresą, kad teismas, priėmęs pateiktą pareiškimą turėtų galimybę informuoti kitą šalį apie pradėtą procesą. Kadangi pareiškėja nežino suinteresuoto asmens V. Č. gyvenamosios vietos, o iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, V. Č. niekada negyveno Lietuvoje, jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra Rusijoje, teismas negalėjo pradėti proceso pareiškėjos reikalavimu, nes tai prieštarautų CPK normoms, reglamentuojančioms separacijos nustatymą, o po jos – santuokos nutraukimą vieno sutuoktinio prašymu.Sprendžiant šalių santuokos nutraukimo klausimą pagal ginčo teisenos taisykles, jis turėtų būti nagrinėjamas V. Č. gyvenamosios vietos adresu, nustačius jo gyvenamosios vietos adresą arba patikrinus duomenis apie tai, ar V. Č., gimęs 1931 metais, nėra miręs. Išaiškintina taip pat pareiškėjai, jog norėdama nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėja pirmiausia turi kreiptis į teismą ginčo teisena dėl separacijos patvirtinimo CK 3.73–3.80 straipsniuose nurodyta tvarka, o po to spręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, nustačius V. Č. gyvenamąją vietą arba paskutinę žinomą gyvenamąją vietą (e.b.l. 29-30).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškimą priimti.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos ir V. Č. faktines santuokos nutraukimo aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja negali teikti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. CK 3.55 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, imperatyviai nurodyta, kad siekiant pasinaudoti šia įstatymo norma, privalomas teismo sprendimas, o minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyta faktinė separacija. Todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja, norėdama pasinaudoti šia įstatymo norma, pirma privalo kreiptis dėl separacijos patvirtinimo teisme. Tai reiškia, kad pareiškėjai dar bent vieneriems metams bus užkertamas kelias teikti pareiškimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu.Pareiškėja pateikė nenuginčijamus ir neabejotinus įrodymus, kad pareiškėja jau nuo 1959 metų neranda suinteresuoto asmens, Pareiškėjai grįžus į Lietuvą (apie 1958 metus), suinteresuotas asmuo niekada negyveno Lietuvoje, nemokėjo alimentų vaiko išlaikymui bei neteikė kitokios materialinės pagalbos pareiškėjai ar jų vaikui. Taigi, separacijos įtvirtinimas, ne tik pažeistų pareiškėjos teisę į proceso ekonomiškumą, bet ir papildomų apribojimų nustatymas - nepagrįstai suvaržytų jos teises. Pareiškėja pabrėžė, kad ji nei savęs nei suinteresuoto asmens nekaltina dėl santuokos iširimo. Sutinkamai, siekiant pateikti ieškinį CK 3.60 straipsnio pagrindu, ieškinys privalėtų atitikti CPK 382 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, ko pareiškėja nesugebėtų padaryti. Pirmosios instancijos siūlymas yra nesuderinamas su ieškinio trūkumų šalinimo institutu, kadangi pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo skundžiamoje nutartyje ir kituose CK įtvirtintose normose, jis neatitiktų CPK 135 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, kurių ieškinio trūkumų šalinimo instituto pagrindu nebūtų įmanoma pašalinti.Pareiškėja daugiau nei 50 metų nežino suinteresuotojo asmens gyvenamosios vietos, neturi duomenų apie jo asmens kodą, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja turi pakartotinai patikslinti jo gyvenamąją vietą. Be to, įpareigojus nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą ir asmens kodą, pareiškėjai neproporcingai būtų suvaržytos teisės, nes tokios paieškos gali užtrukti ne vienerius metus.Pažymėjo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos teismai turi kompetenciją nagrinėti pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens santuokos nutraukimo bylą, o prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu paduodamas pareiškėjos gyvenamosios vietos apylinkės teismui (e.b.l. 33-36).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą, kaip neteismingą Trakų rajono apylinkės teismui, laikytina teisėta ir pagrįsta.Nagrinėjamu atveju, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl jos ir V. Č. santuokos, kuri buvo sudaryta 1956 m. vasario 11 d. ir įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) dirbančiųjų deputatų miesto taryboje, įrašo Nr. 067509, nutraukimo, pripažinimo, kad jie faktiškai nebegyvena kartu nuo 1959 m., bei turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teikdama pareiškimą, pareiškėja nenurodė suinteresuotojo asmens V. Č. duomenų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškimas neteismingas Trakų rajono apylinkės teismui, nes suinteresuotojo asmens gyvenamoji vieta yra Rusijoje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė suinteresuotojo asmens duomenų, tačiau iš rašytinių įrodymų matyti, kad V. Č. niekada negyveno Lietuvoje, o jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra Rusijoje, todėl teismas negali pradėti proceso, nes tai prieštarautų CPK normoms reglamentuojančioms separacijos nustatymą, o po jos – santuokos nutraukimą vieno sutuoktinio prašymu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, į tai, kad sprendžiant šalių santuokos nutraukimo klausimą pagal ginčo teisenos taisykles, jis turėtų būti nagrinėjamas V. Č. gyvenamosios vietos adresu, nustačius jo gyvenamosios vietos adresą arba patikrinus duomenis apie tai, ar V. Č., gimęs 1931 m. nėra miręs.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nustatydamas, kad ginčas nėra teismingas Trakų rajono apylinkės teismui.Trakų rajono apylinkės teismas nustatė, kad suinteresuotojo asmens gyvenamoji vieta yra Rusijoje, remdamasis tik nebeaktualiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas.Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nurodė, kad nežino dabartinės suinteresuotojo asmens gyvenamosios vietos, nes nuo 1959 m. neturi apie jį jokių duomenų. Paskutiniais duomenimis, atitinkamos Rusijoje veikiančios institucijos nustatė, kad nebežinoma kokiu adresu gyvena suinteresuotasis asmuo ir kad jis savavališkai paliko darbą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad bylą nėra teisminga Trakų rajono apylinkės teismui, nes neturėjo pakankamai domenų, jog galėtų nustatyti atsakovo dabartinę arba paskutinę žinomą gyvenamąją vietą.Kitą vertus, teismas turėjo galimybę priimti nutartį dėl trūkumų šalinimo (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), kiek galima aiškiau suformuluodamas, kokius duomenis turi pateikti šalys ar viena iš jų, kad teismas galėtų spręsti dėl teismingumo nagrinėti atitinkamą byloje keliamą reikalavimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso kodekso numatytos tvarkos ir turėdamas galimybę išspręsti teismingumo Trakų rajono apylinkės teismui klausimą, nustatydamas terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nepagrįstai iš karto atsisakė pareiškimą priimti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir todėl naikintina.Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-474/2011).Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu būtų nustatyta, kad suinteresuotojo asmens gyvenamoji vieta yra Rusijoje, teisinius santykius šeimos bylose su Rusija reguliuoja Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Minėtos sutarties 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienos susitariančios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąja vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jeigu paduodant pareiškimą nutraukti santuoką vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančiosios šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, kompetentingos abiejų susitariančiųjų šalių įstaigos. Šiuo atveju jos taiko savo valstybės įstatymus (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 28 str. 2 d.). Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos, nustačius, jog suinteresuotasis asmuo tikrai gyvena Rusijoje, nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo būtų teismingi, tiek Lietuvos Respublikos, tiek Rusijos Federacijos teismai.Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis yra naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.