- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 1-3-440/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Kaltinamasis
- U. K., N. M.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant I. D., Oritai Griciūtei, Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai, kaltinamiesiems U. K., N. M., kaltinamojo U. K. advokatui S. B., nukentėjusiajam A. V., jo įstatyminei atstovei L. V., jo atstovui advokatui Ž. R., Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėjai I. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis Šiaulių kolegijoje, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d.8 p., ir 284 str. 1 d.,
N. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis Klaipėdos universitete, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis U. K. 2007m. birželio 30 d. apie 01 val. 30 min., viešoje vietoje, prie kavinės „Erodija“, esančios Naujojoje Akmenėje Nepriklausomybės g. 25, lauko terasoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nustūmė nuo laiptų nukentėjusįjį A. V. ir to pasekoje šiam nugriuvus padarė jam kairiojo blauzdikaulio vidinio krumplio sąnarinį skeveldrinį kompresinį lūžimą su aplinkine poodine kraujosruva, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas fizinį smurtą gulinčiam A. V. kartu su N. M. spyrė ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį, bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis N. M. 2007m. birželio 30 d. apie 01 val. 30 min., viešoje vietoje, prie kavinės „Erodija“, esančios Naujojoje Akmenėje Nepriklausomybės g. 25, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, U. K. nustūmus nuo laiptų nukentėjusįjį A. V., ir A. V. nugriuvus prie terasos laiptų, panaudodamas fizinį smurtą gulinčiam A. V. kartu su U. K. spyrė ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį, bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis U. K. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2007-06-30 apie 23 val. atėjo į kavinę „Erodija“ . Nusipirko alaus ir su draugais šventė. Vėliau pamatė, kad R. A. atsisėdo prie staliuko kur sėdėjo nukentėjusysis. Prie staliuko sėdėjo dar vienas vyras, A. V. dėdė, T. O. ir dar viena mergina. Matė, kad A. buvo apsivilkęs kareivišką maikę bet tik tarpusavyje pakalbėjo, kad kareivis į terasą atėjo, jokio konflikto nebuvo. Kažkuriuo momentu T. O. buvo išėjusi į lauką ir grįžusi pasakė nukentėjusiajam, kad jį nori sumušti. Likus kelioms minutėms iki kavinės uždarymo, jis, K. ir M. buvo prisėdę prie nukentėjusiojo staliuko. Gal jis duonos gabaliuką ir paėmė nuo stalo bet jokio konflikto nebuvo. Pirma iš kavinės išėjo A., vyras buvęs kartu, O.. Vėliau išėjo jis, M., A. Išėjęs į lauką matė, kad A. V. užsidengęs galvą rankomis bėgo link jo. Suprato, kad norėjo įbėgti į kavinę. Bet durys buvo uždarytos, tai atsitrenkė į stulpą, po to į jį ir abu nukrito. Jam, K. iš rankų iškrito telefonas. Nesudavė smūgio A., jis bėgo link laiptų. Matė, kad vyras laikė M., paskui jį paleido. Vėliau išgirdo garsą, nuėjo pažiūrėti. Matė, kad vyras švaistėsi rankomis, šaukė, o nukentėjęs gulėjo ant žemės toliau nuo laiptų. Vyras puolė ant jo, K., trenkė į krūtinę ir jis su M. nuėjo nes nenorėjo problemų. M. pasakė, kad iškvietė policiją. Bėgo nuo policijos nes M. pasakė, kad bėgam. Kai policijos pareigūnai jį sulaikė atvežė prie kavinės ir vyras parodė į jį, kad tai jis, K. spardė nukentėjusį. Jis nukentėjusiajam netrenkė, nesužalojo jo. Draugai sakė, kad jis šoko nuo laiptų ir nukrito.
Kaltinamasis N. M. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad atėjęs apie 22 val. atsisėdo prie draugės B. stalelio. Po to atėjo U. K.. Po kurio laiko lauke kalbėjosi su A. dėde Antanu bet jokių konfliktų nebuvo. Gal 10 min. likus iki uždarymo visi išėjo į lauką. Prieš išeidami buvo prisėdę prie stalo prie kurio vienas pats sėdėjo nukentėjusysis. Jis maisto nuo stalo neėmė. Dar atsisėdo R. A.. Po to priėjo O. ir pasakė nukentėjusiajam A., kad važiuojam. Prieš tai būnant lauke O. jam pasakė, ko jis kimba prie A.. Jis atsakė, kad nesikabinėja ir nieko mušti nesiruošia. Kai išėjo į lauką po kavinės uždarymo, stovėjo su panele ir matė, kad O. A. kažką pasakė ir jis pradėjo bėgti. Užsidengė galvą rankomis lyg ko saugotųsi ir bėgo į minią. Nematė, kad būtų atsitrenkęs į K.. Nebuvo taip, kad jis M. ir K. būtų buvę visą laiką kartu. Kai pasigirdo klyksmas buvo gal už 3,4 metrų nuo jo. Tuo momentu A. dėdė sugriebė jį ir laikė. Pasigirdo kažkokie klyksmai. Tada A. dėdė jį paleido ir nubėgo prie laiptų pažiūrėti kaip ir visi kiti kas atsitiko. A. dėdė puldinėjo prie visų, bandė suduoti U. K. ir jam. Jis pastebėjo privažiuojančius automobilius pagalvojo, kad policija ir pasakė U. K., kad einam iš čia. Kai buvo prie bažnyčios pamatė policiją, pasakė, kad bėgam nes dar prisikabins.
Nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad vakare atėjo į kavinę. Kartu atėjo jo dėdė A. V.. Vėliau atėjo M., K.. Būnant lauke K. kvietė jį prieiti, išvadino visokiais žodžiais, pavadino kareiviu, liepė dingti. Š. jam pasakė, kad eiti į vidų, dar bus bėdų. K. kalbėjosi su A. G.. Po to A. G. jam pasakė, kad L. jam pasakęs, kad bus blogai nuo K., kai kavinė užsidarys. Nuėjęs prie O. apie tai jai pasakė. O. pasiūlė iškviesti taksi ir kai atvažiuos greitai išeiti. Prieš užsidarant kavinei prie jų staliuko buvo priėję M. ir K.. K. pradėjo kažką valgyti nuo jų stalo. Konflikto nebuvo bet K. į jį žiūrėjo lyg jis jam ką būtų padaręs ir ta situacija jam, nukentėjusiajam nepatiko. Po to visi ėjo iš kavinės, jis ėjo, o už jo ėjo M. ir K.. Prie durų jis pajuto stiprų smūgį į pakaušį ir jam aptemo akyse, už jo buvo K. bet ar jis jam smogė, ar abu negali pasakyti. Po smūgio susiėmęs galvą bėgo prie Antano, paskui atgal, norėjo įbėgti į kavinę bet ji buvo uždaryta, nebesusigaudė, bėgo link laiptų, atsisukęs matė, kad jį vejasi U. K.. Ties laiptų viduriu pajuto dešinėje pusėje stiprų smūgį, daugiau kaip stūmimą ir nukrito nuo laiptų. Pajuto kaip iškrypo kairė koja. Kai nukrito pajuto smūgius į galvą, koją. Vienas žmogus negalėjo į skirtingas vietas vienu metu spardyti, mano, kad spardė dviese, bet kas, negali pasakyti. Į galvą gal buvo apie 4 smūgius, daugiau į pakaušį, į veidą, nosį kliuvo. Prarado sąmonę kai spyrė į galvą, paskui matė, kad dėdė Antanas apžergė galvą. Buvo sumuštas be jokios priežasties. Galva buvo sumušta, nosis lūžusi, nukritęs negalėjo jos susilaužyti. Veidu į žemę nesirėmė, galėjo sulaužyti nosį spyriu. Į šonkaulius kai spardė jautė skausmą. K. elgesys kavinėje buvo agresyvus. Mano, kad gal užkliuvo jo, V. apranga. Anksčiau nei K. nei M. nepažinojo. Neprisimena ką pasakojo priimamajame, ar buvo vienas, tarpais buvo be sąmonės. Dėl padarytų sužalojimų gydėsi Šiauliuose, Kaune. Nurodė, kad buvo nosis ištinusi ir matėsi, kad nosis lūžusi. Nosies rentgeno pačiomis pirmomis dienomis po sužalojimo nedarė. Neatsimena kokia gydytoja apžiūrėjo jį dėl nosies ir galvos, lyg Kaune jį apžiūrėjo. Eidavo į procedūras, su vaistais gydėsi. Po sužalojimo skauda koją, sunku paeiti, nesijaučia toks koks buvo, skauda koją, ypač kai pašąla lauke. Nebegali sportuoti, planai žaisti krepšinį rinktinėje žlugo. Sužalojimai jam sukėlė skausmus, kančias. Vėliau neįgalumas nebebuvo pratęstas. Jam padaryta 1296, 40 Lt turtinė žala ir 20000 Lt neturtinė žala.
Liudytoja T. O. paaiškino, kad vakare į kavinę atėjo kartu su A. V. ir kitais. Vėliau į kavinę atėjo kaltinamieji. A. pasakė, kad M. su K. žiūri į jį kreivai. Ji pasakė, kad su jais pasikalbės. Po kurio laiko išėjus į lauką parūkyti, lauke buvo M. ir K., anksčiau jų nepažinojo. Ji kalbėdamasi su M. pasakė, kad jie nelįstų prie A. V.. Jis pasakė, kad ji nusikalba, kad niekas neketina ką nors daryti. Paskui pasakė, kad A. yra kažką anksčiau prisidirbęs. Ji apie tai pasakė A. ir jis atsakė, kad nieko nėra padaręs. Vėliau būnant lauke A. G. pasakė, kad jam L. sakė, kad bus blogai jei liks kavinėje. Ji iš pradžių į tai rimtai nežiūrėjo, paskui pasidarė neramu ir ji pagalvojo, kad reikia važiuoti į namus. Jautėsi iš kaltinamųjų elgesio, kad kažkas bus, tvyrojo įtampa. Ji iškvietė taksi. Po kiek laiko atsisukusi pamatė bėgantį link laiptų A., kuris buvo susiėmęs už galvos. Už jo bėgo K. ir M.. K. A. stūmė abiem rankomis į nugarą, jis nukrito ir tuomet abu pribėgę pradėjo jį spardyti. Kaip nukrito, tiksliai nematė, matė, kad stūmė ir kad nukritusį spardė. Matė kojas kai spardė. Kaltinamieji lakstė aplink, kur pataikė ten spyrė. Kiek smūgių sudavė negali pasakyti. Antanas buvo apžergęs kojomis A. galvą ir mosikavo rankomis. Ji norėjo paskambinti į policiją bet niekas nedavė telefono, tuomet nubėgo į kavinę. Mano, kad kavinėje buvo daug kaltinamųjų pažįstamų, jie bendravo tarpusavyje, todėl, kai ji prašė telefono niekas nedavė. Kai A. išvežė į ligoninę atvažiavo policija. Ji parodė kur nubėgo kaltinamieji. Kai mašina apšvietė matė nubėgantį vieną. Policija atvežė K. ir ji pasakė, kad buvo dar vienas. Po to įvykio jai buvo grasinama. Į jos draugo A. G. telefoną skambino jo pažįstamas lyg A. ir sakė, kad jis yra geras N. draugas, kodėl ji liudija prieš jį, kalbėjo užuominomis. Ji dėl išsakytų grasinimų bijojo, tačiau į policiją nesikreipė. Tą vakarą buvo išgėrusi du kokteilius, A. buvo išgėręs alaus su „sprite“, kiek tiksliai pasakyti negali.
Liudytoja V. G. paaiškino, kad ji kaltinamuosius žinojo tik iš matymo. Būnant kavinėje A. V. pasakė, kad į jį keistai žiūri, jam buvo nemalonu. T. lauke kalbėjo su N. M., kad jie nelįstų prie A. V.. Jie pasakė, kad nieko nedaro. Ji nemanė, kad kils konfliktas. Kas įvyko nematė, tik pamatė, kad A. gulėjo ant žemės. Paskui atvažiavo taksi ir A. įkėlė į taksi. T. prieš tai prašė visų telefono, kad paskambinti į policiją, sakė, kad A. sumušė. Policija atvažiavo, bėgo pareigūnai iš paskos ieškoti tų kurie sumušė A., matė, kad parvedė K. ir įsodino į mašiną.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad buvo kavinėje. Kaltinamųjų nepažinojo, matė, kad buvo su treningais, jautė, kad kažkas gali būti. Lauke trumpai kalbėjo su kaltinamaisiais, sakė, kad nebūtų jokių muštynių. Po to prieš kavinės uždarymą išėjo į lauką. Matė kad A. išėjo iš kavinės bet nematė, kad jam smūgiai buvo suduoti prie kavinės. A. bėgo laiptais, paskui išgirdo A. šaukiant, pamatė, kad A. guli ir kaltinamieji jį spardo. Nematė kaip A. pastūmė. Jis užsistojo, apžergė A., neleido jiems spardyti į galvą, susistumdė su kaltinamaisiais, kažkuris jam trenkė. Atvažiavo taksi ir jis A. įkėlė į mašiną. Paskui atvažiavo policija ir vieną kaltinamąjį sulaikė. Teisme apklaustas pakartotinai paaiškino, kad jis blogai girdi. Jeigu kalbama lėtai jis gali suprasti ko jo klausiama. Supranta iš lūpų, jei kalbama tyliai nelabai supranta, jei garsiau sakoma supranta. Kai tyrėja jį apklausė suprato ko klausė, ji nepadėjo jam atsakyti į klausimus. Jis papasakojo situaciją kokia buvo. Sakė tyrėjai kad blogai girdi. Kai nesuprasdavo klausimo ji pakartodavo klausimą. Perskaitė protokolą, suprato kas parašyta ir pasirašė. Jam lengviau bendrauti su vertėju. Apklausiamas tyrėjos ir kai davė paaiškinimus teisme maždaug suprato ko jo klausia. Papasakojo viską ką pats matė, niekas jo neprašė duoti konkrečius parodymus. Prisimena, kad parkritusį kaltinamąjį abu kaltinamieji spardė, o jis jį gynė. Spardė į koją, galvą. Matė bėgantį A., išgirdo šaukiančią T., matė parkritusį A. bet kaip jis nukrito nematė.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad neprisimena tiksliai dienos, gavo pranešimą, kad prie kavinės „Erodija“ įvyko muštynės. Nuvyko į vietą, visi šaukė, kas tiksliai negali nurodyti, kad kaltinamieji sumušė A. V.. Kaltinamieji bandė pasišalinti, iš pradžių ėjo greitai, paskui pradėjo bėgti. Pusę kelio vijosi automobiliu, o kai jie peršoko per iškastą trasą bėgo iš paskos.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad tikslaus laiko neprisimena gavo iškvietimą dėl muštynių prie kavinės „Erodija“ , kad yra nukentėjęs asmuo. Kai atvyko nukentėjusiojo jau nebuvo, jis buvo išvežtas į ligoninę. Asmenys nurodė, kad buvo muštynės ir kad kaltinamieji nubėgo link miesto. Su mašinos šviesomis pamatė du jaunuolius bėgančius link bažnyčios. Žmonės apibūdino, kad kažkuriam ant kelnių yra dryžiai. Pasivijo juos prie trasos. Jie peršoko šiluminę trasą ir išsiskyrė į skirtingas puses. Vieną asmenį sulaikė, įsodino į automobilį. Privažiavus prie kavinės asmenys nurodė, kad jis yra vienas iš tų, kuris dalyvavo muštynėse. Sulaikytąjį K. pažįsta, ne kartą jį buvo sulaikęs dėl padarytų teisės pažeidimų.
Liudytojas E. S. paaiškino, kad buvo neblaivus tą vakarą ir neprisimena kas vyko. Išėjo anksčiau prieš užsidarant kavinei.
Liudytojas Š. G. paaiškino, kad su kaltinamaisiais yra draugai. Susitiko Raudį ir su jo automobiliu nuvažiavo prie kavinės. Sėdėjo mašinoje, rūkė. Matė kaip tamsoje kažkoks žmogus išbėgo ir šoko nuo laiptų viršaus, suklupo ir nukrito. Pamatė jį bėgantį ties aikštelės viduriu. Prie jo pribėgo žmonės stovėję viršuje ant laiptų. Kažkoks stambus žmogus pradėjo šūkauti, daužyti turėklus. Paskui atvažiavo taksi, policija ir jis su Raudžiu išvažiavo. Šokti nuo laiptų rizikinga, didelis atstumas, laiptai apgriuvę. Nematė, kad nukentėjusįjį kas vytųsi.
Liudytojas K. R. paaiškino, kad vakare nebuvo ką veikti, važinėjosi su mašina. Po to su Gabaliu atvažiavo prie kavinės „Erodija“ ir sėdėjo mašinoje, klausėsi muzikos. Pamatė, kad iš kavinės išbėgo vaikinas, šoko nuo visų laiptų, sukniubo ir trenkėsi veidu į asfaltą. Nebuvo vaikinas susiėmęs už galvos. Jis išbėgo vienas, aplinkui nieko nebuvo, po to susirinko minia, gal apie 30 žmonių. Vienas stambus vyras buvo, išsirengė, pradėjo lakstyti kruvinomis rankomis, šaukė, sienas daužė. Po to nematė kas vyko, minia jį buvo apsupusi, nematė ar kas jam spyrė. Matė, kad atvažiavo taksi, paskui policija, kad kažkas parodė kryptį ir policija nuvažiavo.
Liudytojas G. L. paaiškino, kad šiek tiek yra pažįstamas su kaltinamaisiais. Buvo kavinėje su M., Adomaičiu, Kiselyte. Nukentėjęs buvo su kompanija. Buvo trumpam atsisėdę prie nukentėjusiojo staliuko. Nematė, kad kas iš jų imtų maistą nuo stalo. Paskui bendrai visi išėjo į lauką. Rūkė stovėdami prie palangės. Pamatė bėgantį nukentėjusįjį, nelabai suprato iš kur jis bėgo. Atsitrenkė į K., K. iškrito telefonas. Negalėjo jam smogti K. nes lenkėsi pasiimti telefono, o nukentėjęs bėgo link laiptų. Jam iš paskos niekas nebėgo, niekas jo nestūmė. Daugiau nieko nematė. Paskui išgirdo kad kažkas suklykė, nubėgo pažiūrėti. Apačioje gulėjo A. V., o stambus žmogus blaškėsi aplinkui ir šūkavo, neleido niekam prie jo prieiti. Niekas A. V. nemušė.
Liudytoja B. K. paaiškino, kad ji buvo su draugėmis kavinėje. Vėliau atėjo jos vaikinas M., vėliau K.. Prieš uždarant kavinę visi išėjo į lauką. Matė kaip nukentėjęs užsidengęs galvą bėgo link laiptų, apsisuko, bėgo link kavinės įėjimo. Paskui pamatė, kad stambus vyras laikė M. ir tempė toliau. Ji puolė jį daužyti, kad paleistų M.. Išgirdo šauksmą ir tada vyras paleido M.. Prie jų priėjo K. tuomet visi nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Tas stambus vyras apačioje laiptų šaukė, blaškėsi. Apačioje laiptų gulėjo nukentėjusysis. Nematė, kad kas spirtų nukentėjusiajam. Niekas prie jo nėjo. Kavinėje konfliktų nebuvo. Nukentėjęs buvo su kareiviška maikute. Jis ir kiti iš jo kompanijos buvo stipriai išgėrę.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad vakare buvo kavinėje. Prie jų buvo priėjęs L. ir pasakė, kad geriau eitų iš kavinės nes gali būti blogai. Manė, kad toks pasakymas galėjo reikšti, kad juos sumuš. Mano, kad L. norėjo perspėti, kad nebūtų problemų. Nebuvo jokio keisto elgesio iš buvusių kavinėje. Jis pasiūlė O. išeiti iš kavinės, pasakė, kad L. taip sakė. Bet O. pasakė, kad niekur neisim nes kas bus jei pradės kiekvienas gąsdinti ir varyti iš kavinės. Prieš kavinės uždarymą prie jų staliuko atsisėdo keli jaunuoliai. Iš matymo buvo pažįstami L. ir A., kitų nepažinojo. Jų prisėsti nekvietė. Jie ėmė maistą nuo jų staliuko. Nieko jiems nesakė. Paskui atsistojo eiti iš kavinės o A. V. išbėgo. Paskui pamatė lauke bėgantį A. V. ir šaukiantį gelbėti. Iš paskos bėgo du vaikinai, pamanė, kad sumušti nori. Jis čiupo vienam už rankos bet kitas vaikinas trenkė jam per rankas. Neįsiminė tų vaikinų, kurie vijosi bet vijosi tie, kurie buvo prisėdę prie staliuko. Po to pamatė A. gulintį ant žemės, jo tuo metu jau niekas nemušė, kaltinamųjų šalia nebuvo. A. aplink A. vaikščiojo. O. sakė, kad A. nustūmė nuo laiptų ir spardė. Duodamas parodymus pasakė, kad iš paskos bėgo K. ir M. nes iš kitų jau buvo sužinojęs pavardes. Iki šiol jų nepažinojo. Buvo policija atvažiavusi. Kažkas bėgo iš įvykio vietos bet kas nežino. Buvo toks atvejis kai skambino A. P. į jo telefoną ir atsiliepė O.. Nežino ar grasino jis O.. Mano, kad buvo išgėręs ir šiaip norėjo pagąsdinti.
Liudytojas T. Š. paaiškino, kad kai jis atėjo, kaltinamieji jau buvo kavinėje. Nepastebėjo jokių konfliktų. Kada kaltinamieji išėjo iš kavinės nematė. Kai jis išėjo pamatė susirietusį ant žemės gulintį V. Jis susiėmęs už kojos šaukė, kad skauda. Kaltinamųjų niekur nematė, nors buvo sutarę, kad eis kartu namo. Prie jo buvo dėdė Antanas, atrodė kaip nepilno proto, daužė sienas, šūkavo, buvo maikę nusivilkęs. Jis, Š. padėjo nukentėjusį įkelti į mašiną. Tada privažiavo policija ir O. pasakė, kad tas, bet kas sėdėjo mašinoje jis nematė. Vėliau girdėjo kalbas kas K. su kažkuo susimušė.
Liudytojas R. A. paaiškino, kad su kaltinamaisiais yra draugai, nukentėjusįjį pažįsta. Atėjo į kavinę atsisėdo prie staliuko, gėrė alų. Vėliau atėjo K.. Šiek tiek toliau sėdėjo nukentėjusysis su kompanija. Prieš užsidarant kavinei prisėdo prie jų stalelio. Neturėjo jokių ketinimų, tiesiog šiaip prisėdo. Paskui pasakė, kad kavinė užsidaro ir visi išėjo į lauką. Tada pamatė, kad atgal link kavinės bėgo nukentėjusysis susiėmęs galvą, atsitrenkė į K., suklupo, apsisuko ir nubėgo link laiptų. Nematė, kad K. jam būtų trenkęs. Paskui nukentėjusįjį niekas nebėgo. Nematė, kad nukentėjusįjį kas būtų stūmęs nuo laiptų, ar kad jis būtų šokęs nuo laiptų. Tada išgirdo triukšmą ir nubėgo pažiūrėti. Nubėgęs pamatė ant žemės gulintį nukentėjusįjį, o aplink šokinėjo, šūkavo stambus vyras. Niekas nukentėjusiojo nespardė. Pasižiūrėjo šiek tiek ir su L. išėjo į namus.
Liudytoja R. G. paaiškino, kad yra pažįstama su kaltinamaisiais. Buvo kavinėje. Vėliau kai baigėsi kavinės darbo laikas ji buvo lauke. Pamatė bėgantį vaikiną, jis nubėgo iki laiptų ir apsisukęs atgal susiėmęs už galvos vėl įbėgo į minią ir vėl nubėgo prie laiptų ir nušoko. Nuo kurios vietos šoko tiksliai pasakyti negali. Tikriausiai nukrito nušokęs. Kai jis šoko neprisimena ar buvo šalia jo žmonių. Žmonės supuolė prie laiptų. O ji nenorėjo žiūrėti kas ten atsitiko, nuėjo namo. Nežino kur buvo M. su K. tuo metu. Kas dar buvo prie kavinės neprisimena. Neprisimena ar lauke buvo tamsu ar degė šviesa. Kaltinamieji jai sakė, kad ją ketina kviesti apklausai, tačiau ką pasakoti nebuvo kalbos.
2007-06-30 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Naujojoje Akmenėje Nepriklausomybės g. 25 prie kavinės „Erodija“ esanti laiko terasa, į kurią užlipama laiptais pietinėje pusėje. Terasa apjuosta betoniniais turėklais. ( I t. b.l. 6-10).
2008-03-07 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. V. parodė, kur jis stovėjo, kai jam buvo suduotas smūgis į galvą, pro kur bėgo ir kur stovėjo A. G., kur stovėjo dėdė A. V., kurioje vietoje prie laiptų jį nustūmė, kur jis nugriuvo prie laiptų ( I t. b.l. 94-98).
2008-05-21 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. V. parodė, kur stovėjo jis, kur stovėjo jo sūnėnas A. V., kur stovėjo vaikinai, kurie sumušė A. V., kur A. V. gulėjo prie laiptų, parodė, kad maždaug 1,5 m. nuo laiptų. Parodė, kad toje vietoje gulintį A. spardė į kojas, į galvą du vaikinai. ( I t. b.l. 102-105).
2008-05-20 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja B. K. parodė, kur stovėjo ji su N. M., kur stovėjo U. K., kur stovėjo nukentėjusiojo A. V. dėdė. Parodė vietą kur prie laiptų pribėgo A. V. ir parodė vietą prie laiptų apačioje, 1m. atstumu nuo laiptų, kur nukentėjusysis gulėjo po to, kai nuo laiptų nukrito. ( I t. b.l. 106-110).
2008-06-03 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas Š. G. parodė, kur stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo jis ir K. R.. Parodė, kad automobilis stovėjo terasos vakarinėje pusėje prie krūmų nuo laiptų maždaug 10 m. atstumu. ( I t. b.l. 111-113).
2008-06-04 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas Š. G. pakartotinai parodė, kur stovėjo automobilis, kuriame sėdėjo jis ir K. R.. Parodė, kad automobilis stovėjo terasos rytinėje pusėje 5 metrų atstumu nuo laiptų prie krūmų. ( I t. b.l. 115-117).
2008-03-26 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis U. K. parodė, kur stovėjo jis, kur stovėjo N. M., pro kur bėgo nukentėjusysis A. V., ir vietą kur prie laiptų kur matė gulintį A. V. ( II t. b.l. 28-32).
2008-03-26 parodymų patikrinimo vietoje metu N. M. parodė, kur stovėjo jis, kur stovėjo U. K., A. V., parodė, kur bėgo A. V., kad jis bėgo prie laiptų ir vėl atgal paskui kurioje vietoje nuo laiptų A. V. nukrito ir kur gulėjo prie laiptų ( 2 t. b.l. 62-66).
2008-04-21 Akistatos tarp T. O. ir U. K. metu T. O. patvirtino savo parodymus, kad A. V. iš paskos bėgo U. K. ir N. M.. A. V. nuo laiptų iš už nugaros nustūmė U. K.. Gulintį A. V. sumušė U. K. ir N. M.. U. K. paaiškino, kad nei jis, nei N. M. nebėgo iš paskos A. V. ir jis, K. negalėjo nustumti nuo laiptų A. K. nes stovėjo priešingoje nuo laiptų pusėje (2t. b.l. 33-34).
2008-05-06 Akistatos tarp A. V. ir U. K. metu A. V. paaiškino, kad jam išėjus iš kavinės iš paskos ėjo U. K. ir N. M. ir jam smogti į galvą galėjo arba vienas iš jų arba abu. Jam iš paskos bėgo abu o jau prie laiptų bėgo U. K.. Jį nustūmė U. K.. Jį spardė U. K.. Kaltinamasis U. K. neigė sudavęs smūgį. Paaiškino, kad paskui A. V. nebėgo, bėgo tik kelis metrus iki antro, ar trečio stulpo, kur stovėjo M., kurį į tą vietą nutempė A. dėdė. Spardyti negalėjo, A. dėdė jį ir Nikolajų puolė. Kai priėjo prie gulinčio A. aplink jį buvo daug žmonių. (2t. b.l. 35-37).
2008-04-18 Akistatos tarp T. O. ir N. M. metu T. O. paaiškino, kad A. V. sumušė U. K. ir N. M.. Ji matė, kad abu bėgo, pirmiau K., už jo M.. K. nuo laiptų nustūmė A. V. ir prie gulinčio A. V. pribėgę U. K. ir N. M. jį spardė. Kaltinamasis N. M. paaiškino, kad U. K. A. V. nenustūmė nuo laiptų ir jie jo nemušė. (2t. 68-69).
2008-04-18 Akistatos tarp nukentėjusiojo A. V. ir N. M. metu A. V. paaiškino, kad iš kavinės jam iš paskos išėjo U. K. ir N. M.. Jam galėjo į galvą smogti ir abu nes smūgis buvo stiprus. Jam iš paskos bėgo U. K., matė, kad jis spardė. Kur buvo N. M. nematė. Kaltinamasis N. M. neigė sudavęs smūgį A. V.. Paaiškino, kad U. K. nestūmė nuo laiptų A. V. nes buvo prie kavinės durų. Nespardė U. K. A.. Be to nebuvo galima prieiti prie A. nes A. neprileido, šokinėjo (2t. b.l. 71-72).
2007-09-10 Specialisto išvadoje Nr. G 1630(04) nurodyta, kad A. V. padaryti kūno sužalojimai kairio blauzdikaulio sąnarinis lūžis, nosies kaulų lūžis, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos kairio kelio srityje ir kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nes kairio blauzdikaulio lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. ( 1 t. b.l. 25).
2007-12-05 Specialisto išvadoje Nr. PG 141-1630/07(04) nurodyta, kad tikėtina, kad A. V. kairio blauzdikaulio sąnarinis lūžis, kraujosruvos kairio kelio srityje ir kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje galėjo būti padaryti kritiminės traumos metu atsitrenkiant į buką kietą pagrindą. A. V. nosies kaulų lūžis padarytas be šoninio poslinkio, nosies kaulo lūžio vietoje susidarė kuprelė. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti iš kurios pusės buvo suduotas smūgis esant tokiam nosies kaulų lūžiui. A. V. padarytas nosies kaulų lūžis ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas nėra būdingi kritiminei traumai.(1t. b.l. 28).
2008-02-26 Specialisto išvadoje Nr. PG 22-1630/07(04) nurodyta, kad vertinant kūno sužalojimus atskirai, A. V. nosies kaulų lūžis, dėl kurio Kauno medicinos universiteto klinikų vaikų chirurginiame skyriuje jam buvo siūloma nosikaulių repozicija, ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis, dėl kurio reikalinga nosikaulių repozicija, sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų terminui ( I t. b.l. 91).
2009-11-18 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 203/09 (01) išvadoje nurodyta, kad A. V. padarytas kairio blauzdikaulio vidinio krumplio sąnarinis skeveldrinis kompresinis lūžimas su aplinkine poodine kraujosruva. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kitokių objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Medicininiuose dokumentuose paminėta galvos smegenų trauma nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika, todėl sužalojimu nevertinama. Nosies kaulų lūžio diagnozė nepagrįsta nei rentgenologiškai nei kliniškai, todėl sužalojimu nevertinama. Labiausiai tikėtina, kad kairio blauzdikaulio nurodytas lūžimas susidarė nuo staigaus kojos ašinio apkrovimo, tai galėjo įvykti krentant nuo laiptų aukštumos ant ištiestos kojos pado, kontaktuojant su kietu pagrindu. Minėta kojos kritiminė trauma galėjo atsirasti tiek pačiam šokant nuo laiptų, tiek krentant po nustūmimo. Sužalojimas galėjo buti padarytas 2007-06-30. Sužalojimo atsiradimui girtumas didesnės įtakos neturėjo. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. A. V. traumos pasekmė - liko kairio kelio sąnario potrauminis uždegimas, bei kelio judesių apribojimas, kurie neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų.(3t.b.l. 177-185).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikta rentgeno nuotrauka daryta 2010-01-21, nurodoma, kad buvęs nosies kaulų lūžis (4t. b.l.13,14).
2010-03-10 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 60/10 (01) išvadoje nurodyta, kad 1. A. V. galvos srityje objektyvių sužalojimų nekonstatuota. 2-3. Labiausiai tikėtina, kad kairio blauzdikaulio nurodytas lūžimas susidarė nuo staigaus kojos ašinio apkrovimo, tai galėjo įvykti krentant nuo laiptų aukštumos ant ištiestos kojos pado, kontaktuojant su kietu pagrindu. Minėta kojos kritiminė trauma galėjo atsirasti tiek pačiam šokant nuo laiptų, tiek krentant po nustūmimo. 4. A. V. traumos pasekmė (kairio kelio sąnario potrauminis uždegimas bei kelio judesių apribojimas), neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. 5. Medicininiuose dokumentuose surašytos nosies kaulų lūžimo bei galvos smegenų traumos diagnozės ekspertiniu požiūriu nepagrįstos objektyviai: galvos smegenų trauma nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika; nosies kaulų lūžis nepagrįstas nei kliniškai, nei rentgenologiškai, o vien tik aprašyta nosies kuprelė nepatvirtina nosies kaulų lūžio. Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto išvadose minėtos diagnozės buvo įtrauktos į išvadą perrašant jas mechaniškai, neįsigilinus į jų ekspertinį, teismo medicininį pagrįstumą.(4t. b.l. 25-34).
Teismo medicinos ekspertas V. K. paaiškino, kad ekspertų nuomone, ekspertas tiesiog mechaniškai perrašė diagnozę. Jis neįvertino rentgeno nuotraukos, perkėlė diagnozę iš medicininių dokumentų ir ją konstatavo. LOR specialistas parašė išvadą ir ekspertas įtraukė ją į savo išvadas, neįsigilinęs į esmę, ar yra nosies lūžis, ar ne. Atliekant pakartotinę ekspertizę buvo analizuojama rentgeno nuotrauka, kuri buvo pateikta vėliau. Dėl aprašymų, kad yra nosies patinimas, ar susidariusi kuprelė, nėra pagrindo konstatuoti kaulų lūžio. Ši diagnozė konstatuojama arba rentgenologiškai, arba kai gydytojas pirštais čiuopiant jaučia kaulų paslankumą, traškesį. Kiekviena diagnozė turi būti pagrįsta objektyviai, medicininiu požiūriu. Nei rentgenologiškai to nematyti, nei gydytojas yra parašęs, kad juda traška nosies kaulai. Todėl nėra pagrindo patvirtinti šią diagnozę. Praktikoje pasitaiko, kad galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nustatoma vien tik iš pasakojimų, kad žmogų sumušė, jis buvo praradęs sąmonę, jį pykina, skauda galvą, nesant nei išorinių galvos sužalojimų, nei objektyvios neurologinės simptomatikos. Po nosies kaulų lūžio gali būti, gali ir nebūti liekamųjų reiškinių, komplikacijų. Pakartotinai apžiūrėję nukentėjusįjį be papildomų įrodymų negalėtų nustatyti buvo, ar ne, nosies lūžis, o jeigu buvo, tai kada būtent buvo. Aprašant dėl kuprelės galėjo būti nurodyta sena trauma, liekamasis reiškinys po seno lūžio, tačiau ar trauma sena, ar ne, galima tik spėlioti. 2010-01-21 rentgeno nuotraukoje nosies kaulų lūžio nematyti. Papildomi tyrimai, pakartotinis rentgeno nuotraukos darymas, išvadų nekeistų. Jeigu LOR gydytoja atsimintų, kad po 2007-06-30 įvykio apžiūrėdama nukentėjusįjį pamiršo užrašyti, jog čiuopė nosies kaulus ir jie judėjo, išvada galėtų pasikeisti. Atliekant ekspertizę nebuvo nustatyta kitokių objektyvių kūno sužalojimų, išskyrus kojos lūžį. Šiuo atveju sužalojimo mechanizmas nesiskirtų, tai yra kritimas nuo aukščio su pagreičiu. Medicininiais tyrimais negali nustatyti, ar tai buvo jo pačio kritimas, ar nuo pastūmimo. Dėl nurodytų kaltinimų, kad galėjo būti nukentėjusiajam spirta į galvos sritį, ar kitas kūno vietas ne mažiau dviejų kartų, nurodė, kad sužalojimų nenustatyta galvoje. O smūgio sudavimo fakto, nuneigti negali. Nesant objektyvių kūno sužalojimų galvos srityje, negali pasisakyti ir dėl fizinio skausmo. Fizinio skausmo sukėlimo nei patvirtinti, nei paneigti negali, nesant jokių duomenų apie tai, kad sužalojimai buvo padaryti galvos srityje.
Byloje pateikti medicininiai dokumentai dėl liudytojo A. V.. Mažeikių psichinės sveikatos centre liudytojas A. V. nesilankė (3t. b.l. 132, 4 t.52). VĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra (4t. b.l. 51). Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0158218 matyti, kad A. V. nuo 207-03-28 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis ( 4t. b.l. 63). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo rašte nurodoma, kad nustatytas lengvas protinis atsilikimas (4t. b.l. 65). 1999-02-11 Ekspertizės akte nurodoma apie nustatytą abipusį kurtumą nuo vaikystės ir lengvą protinį atsilikimą (4t. b.l. 78-80).
Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus specialistas ekspertas K. M. paaiškino, kad atsižvelgiant į medicininius dokumentus, kad liudytojui nuo vaikystės nustatytas abipusis kurtumas ir lengvas protinis atsilikimas, tai nereiškia, kad žmogus negali suprasti įvykių esmės. Paprastai tokie žmonės gerai supranta kitus žmones kalbant iš lūpų. Kurtumas turi reikšmės vertinant ar asmuo detaliai gali apibūdinti ir teisingai pasakoti įvykio aplinkybes. Tam, kad atsakyti į šiuos klausimus reikalinga skirti ekspertizę. (4 t. b.l.146-148).
2011-09-06-10-24 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-19/2011 išvadoje nurodyta, kad liudytojas A. V. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra protiškai atsilikęs, dėl jam konstatuojamų pažintinių psichikos funkcijų jis galėjo suprasti 2007 m. birželio 30 d. konkrečius, jo paties stebėtus įvykius, jų eigą, esmę, juos įsiminti ir vėliau atgaminti bei duoti parodymus. Surdologijos centro išvada: liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu be lietuvių gestų kalbos vertėjo vertimo negalėjo suprasti jam užduodamų klausimų ir paaiškinti įvykio aplinkybių. (4t. b.l. 178-180).
U. K. 2007-06-30 04,42 nustatytas 0,83 promilės girtumas (2 t. b.l. 14).
Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinamieji buvo kaltinami tuo, kad 2007m. birželio 30 d. apie 01 val. 30 min., viešoje vietoje, prie kavinės „Erodija“, esančios Naujojoje Akmenėje Nepriklausomybės g. 25, lauko terasoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, U. K. nustūmus nuo laiptų nukentėjusįjį A. V., ir A. V. nugriuvus prie terasos laiptų, gulinčiam kartu su U. K. spyrė ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį, tokiais savo veiksmais A. V. padarė kairio blauzdikaulio sąnarinį lūžį, nosies kaulų lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas kairio kelio srityje ir kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Prokuroras teisminio nagrinėjimo metu pakeitė kaltinimus. U. K. pateikė kaltinimus padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK LR BK 138 str. 2 d., 8 p., 284 str. 1 d, o būtent, kad jis 2007m. birželio 30 d. apie 01 val. 30 min., viešoje vietoje, prie kavinės „Erodija“, esančios Naujojoje Akmenėje Nepriklausomybės g. 25, lauko terasoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nustūmė nuo laiptų nukentėjusįjį A. V. ir to pasekoje šiam nugriuvus padarė jam kairiojo blauzdikaulio vidinio krumplio sąnarinį skeveldrinį kompresinį lūžimą su aplinkine poodine kraujosruva, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas fizinį smurtą gulinčiam A. V. kartu su N. M. spyrė ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį, bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. N. M. pateikė kaltinimą padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d, o būtent, kad jis 2007m. birželio 30 d. apie 01 val. 30 min., viešoje vietoje, prie kavinės „Erodija“, esančios Naujojoje Akmenėje Nepriklausomybės g. 25, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, U. K. nustūmus nuo laiptų nukentėjusįjį A. V., ir A. V. nugriuvus prie terasos laiptų, panaudodamas fizinį smurtą gulinčiam A. V. kartu su U. K. spyrė ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį, bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nebuvo tenkintas nukentėjusiojo atstovo bei prokuroro prašymas apklausti gydytojus apžiūrėjusius nukentėjusįjį A. V. dėl nosies kaulų lūžio, galvos smegenų sutrenkimo dėl galimai neišsamiai fiksuotų pirminių medicininių apžiūros duomenų. Įvertinus tai, kad įvykis buvo 2007-06-30, įvykio metu nebuvo daroma rentgeno nuotrauka, po įvykio praėjo daug laiko, atsižvelgiant į eksperto V. K. paaiškinimus, teismas sprendė, kad galimai buvusių trūkumų savalaikiai nepašalinus ikiteisminio tyrimo metu, praėjus tiek laiko po įvykio objektyviai jų pašalinti teisme nebėra galimybės. Tikslinga atsižvelgti ir įvertinti medicininiuose dokumentuose konstatuotas aplinkybes.
Be to vadovaujantis LR BPK 255 str. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamiesiems pateiktuose kaltinimuose, kaltinimų dėl nukentėjusiajam padarytų nosies kaulų lūžio bei lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, atsisakyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė ir įvertino kaltinamųjų parodymus. Abu kaltinamieji neigė kaltę. Kaltinamasis U. K. teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo kalba tarpusavyje apie tai, kad nukentėjęs apsivilkęs kareivišką maikę, kad buvo prisėdęs prie nukentėjusiojo stalo, ėmė duoną. Neigė, kad dėl aprangos kilo konfliktų, kad smogė nukentėjusiajam. Paaiškino, kad nukentėjęs į jį atsitrenkė, kad abu parkrito, kad K. iš rankų iškrito telefonas. Vėliau matė nukentėjusįjį parkritusį laiptų apačioje. Jis nukentėjusiojo nespardė ir nesužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu 2007-06-30 U. K. apklaustas įtariamuoju paaiškino, kad nukentėjęs su juo susidūrė ir jis jį nuo savęs atstūmė. Jis negalėjo patekti į kavinės vidų ir apibėgęs lanką terasoje bėgdamas nuo laiptų susipynus kojoms užkliuvo ir nugriuvo nuo laiptų. Jis, K. bėgo nuo policijos pareigūnų galvodamas, kad policijos pareigūnai įtars jį (1t. b.l. 18,19). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nukentėjęs jį kliudė, jam, K. iš rankų iškrito cigaretė ir telefonas. Vaikinas bėgo link terasos laiptų. Paskui jį matė gulintį apačioje, kaip jis nukrito nuo laiptų nematė. Nukentėjusiojo dėdė sudavė jam, K. į petį. Nikolajus puolė į pagalbą ir nustūmė tą vyrą. Niekas nukentėjusiojo nemušė. (2t. b.l.24-26). Akistatos su A. V. metu paaiškino, kad bėgo tik iki N. M., kurį laikė nukentėjusiojo dėdė, paskui nukentėjusįjį nebėgo ( 2t. b.l. 35-37). Kaltinamasis N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jokio konflikto nebuvo. Prieš uždarant kavinę buvo prisėdę su K. prie nukentėjusiojo staliuko. Vėliau lauke matė, kad O. kažką pasakė nukentėjusiajam ir jis užsidengęs galvą nubėgo link terasos laiptų. Nematė, kad būtų atsitrenkęs į U. K.. Po to jį laikė nukentėjusiojo dėdė, vėliau išgirdo klyksmą ir nubėgo pažiūrėti kaip ir visi kiti. A. dėdė puldinėjo prie visų ir bandė jam ir K. suduoti. Pamatęs atvažiuojantį automobilį pagalvojo kad policija todėl pasakė K., kad einam o vėliau pradėjo bėgti bijodamas, kad policija neprisikabintų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, kad matė vaikiną užsidengusį galvą, nubėgantį link terasos laiptų, nematė kad kas jį vytusi, nežino kaip jis susižalojo. Kai jis pro žmones prasibrovė pažiūrėti prie nukentėjusiojo buvo daug žmonių. A. dėdė puolė ant visų, tada jis, M. jį pastūmė. (b.l. 56-58). Įvertinus kaltinamojo U. K. parodymus matyti, kad kaltinamasis pirminės apklausos metu nurodęs aplinkybes, kad nukentėjęs nukrito nuo laiptų susipynus kojoms, vėliau šių aplinkybių nebenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. Įvertinus N. M. parodymus matyti, kad kaltinamasis iškart po įvykio nebuvo apklaustas, vėliau jo parodymai iš esmės nesiskyrė nuo kaltinamojo U. K. parodymų. Abu kaltinamieji neigė kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo A. V., liudytojų T. O., A. V. parodymus dėl kaltinamųjų elgesio kavinėje, dėl pavartoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, į kaltinamųjų reakciją iškvietus policiją, kad jie bėgo iš įvykio vietos.
Teismas ištyrė ir įvertino liudytojų G. L. parodymus, kad nukentėjęs į U. K. atsitrenkė, kad K. iškrito telefonas. Negalėjo jam smogti nes lenkėsi paimti telefono. Niekas nebėgo nukentėjusiajam iš paskos, niekas jo nenustūmė ir nemušė. Liudytojos K. B. parodymus, kad ji, matė, kaip nukentėjęs bėgo. Paskui ji, M., K. nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Nematė, kad kas spirtų nukentėjusiesiems. Liudytojo R. A. parodymus, kad nematė, kad K. jam būtų trenkęs, niekas nebėgo nukentėjusiajam iš paskos. Niekas nukentėjusiojo nemušė. Liudytojos R. G. parodymus, kad nukentėjęs pribėgęs prie laiptų nušoko. Teismui vertinant liudytojų parodymus yra pagrindo manyti, kad liudytojai būdami kaltinamųjų draugai, pažįstami duodami konkrečius parodymus siekė padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės. Liudytojų parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir lyginant juos vienus su kitais nėra vienodi. Liudytojai nepatvirtino kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju pargriuvo, kai jų paaiškinimu nukentėjęs į jį atsitrenkė. Nors liudytojai parodė, kad nukentėjęs nušoko nuo laiptų, tačiau pirminėje apklausoje pats kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusiajam susipynė kojos ir jis nukrito nuo laiptų. Liudytojai Š. G. ir K. R. paaiškino, kad sėdėjo mašinoje, rūkė. Matė kaip tamsoje kažkoks žmogus išbėgo ir šoko nuo laiptų viršaus, suklupo ir nukrito. Nematė, kad nukentėjusįjį kas vytųsi. K. R. paaiškino, kad minia jį buvo apsupusi, nematė ar kas nukentėjusiajam spyrė. Dėl liudytojų Š. G. ir K. R. parodymų teisingumo kyla pagrįstų abejonių atsižvelgiant į tai, kad 2008-06-03 parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas Š. G. parodė, kad automobilis stovėjo terasos vakarinėje pusėje prie krūmų nuo laiptų maždaug 10 m. atstumu. ( I t. b.l. 111-113). O jau sekančią dieną 2008-06-04 parodymų patikrinimo vietoje parodė, kad automobilis stovėjo terasos rytinėje pusėje 5 metrų atstumu nuo laiptų prie krūmų. ( I t. b.l. 115-117). Liudytojas R. paaiškino, kad nukentėjęs bėgdamas nebuvo susiėmęs už galvos, nors dauguma liudytojų bei patys kaltinamieji tvirtino, kad jis buvo susiėmęs už galvos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei kitus bylos duomenis yra pagrindo abejoti ar liudytojai buvo įvykio vietoje ir ar matė įvykio aplinkybes. Tikėtina, kad liudytojai davė konkrečius parodymus siekdami padėti išvengti kaltinamiesiems atsakomybės. Byloje pateiktos fotonuotraukos, nurodoma, kad laiptų pakopos buvo apgriuvusios. Tačiau nukentėjęs paaiškino, kad jis neužkliuvo už laiptų, niekas iš liudytojų taip pat nenurodė, kad nukentėjęs galimai pats užkliuvo už laiptų, nelygių pakopų ir nukrito. Atsižvelgiant į įvykio vietoje fiksuotus duomenis, darytas fotonuotraukas, galimą laiptų skaičių bei laiptų plotį, kyla pagrįstų abejonių, kad nukentėjęs šoko nuo laiptų viršaus į aikštelę šalia laiptų. (1t. b.l. 6-10).
Minėtų liudytojų parodymus paneigia kita bylos medžiaga. Liudytojas A. G. paaiškino, kad jau kavinėje L. jam pasakė, kad geriau eitų iš kavinės nes gali būti blogai. Jis manė, kad toks pasakymas gali reikšti, kad juos sumuš. Matė bėgantį A. V. ir šaukiantį gelbėti. Iš paskos bėgo du vaikinai, pamanė, kad sumušti nori. Jis čiupo vienam už rankos bet kitas vaikinas trenkė jam per rankas. Vėliau sužinojo, kad tai buvo M. ir K.. Po to pamatė A. gulintį ant žemės, jo tuo metu jau niekas nemušė, kaltinamųjų šalia nebuvo. O. jam sakė, kad A. nustūmė nuo laiptų ir spardė.
Nors kaltinamieji neigė, kad ką nors sakė dėl nukentėjusiojo aprangos, tačiau nėra pagrindo netikėti liudytojo A. G., T. O., nukentėjusiojo A. V., V. G. parodymais. V. G. paaiškino, kad būnant kavinėje A. pasakė, kad į jį keistai žiūri, kad jam nemalonu. T. lauke kalbėjo su N., kad jie nelįstų prie A.. Dėl galimo konflikto T. O. paaiškino, kad ji iš pradžių į tai nežiūrėjo rimtai, tačiau iš kaltinamųjų elgesio jautėsi, kad kažkas bus, tvyrojo įtampa. Vėliau ji iškvietė taksi. Nukentėjęs A. V. paaiškino, kad būnant lauke K. kvietė jį prieiti, išvadino visokiais žodžiais, pavadino kareiviu, liepė dingti. Š. jam pasakė, kad eiti į vidų, dar bus bėdų. A. G. jam pasakė, kad L. jam pasakęs, kad bus blogai nuo K., kai kavinė užsidarys. Nukentėjęs paaiškino, kad prieš užsidarant kavinei prie jų staliuko buvo priėję M. ir K.. K. pradėjo kažką valgyti nuo jų stalo. Konflikto nebuvo bet K. į jį žiūrėjo lyg jis jam ką būtų padaręs ir ta situacija jam, nukentėjusiajam nepatiko. Kaltinamieji neneigė, kad buvo atsisėdę prie nukentėjusiojo staliuko, K. neneigė, kad galėjo suvalgyti nuo jų stalo duonos. Vertinant aplinkybe, kaltinamųjų niekas nepakvietė prie staliuko ir jų sėdėjimas, elgesys, kaip paaiškino nukentėjusysis jam nepatiko. Iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, taip pat ir kaltinamųjų elgesio, yra pagrindo manyti, kad būnant kavinėje nukentėjusiajam buvo pagrindo bijoti galimo kilti konflikto po kavinės uždarymo, nors konfliktui kilti jokios akivaizdžios priežasties nebuvo.
Nukentėjęs teismo posėdžio metu paaiškino, kad einant iš kavinės prie durų nukentėjęs pajuto stiprų smūgį į pakaušį ir jam aptemo akyse, už jo buvo K. ir M., bet ar K. jam smogė, ar abu negali pasakyti. Po smūgio susiėmęs galvą bėgo prie Antano, paskui atgal, norėjo įbėgti į kavinę bet ji buvo uždaryta, nebesusigaudė, bėgo link laiptų, atsisukęs matė, kad jį vejasi U. K.. Ties laiptų viduriu pajuto dešinėje pusėje stiprų smūgį, daugiau kaip stūmimą ir nukrito nuo laiptų. Pajuto kaip iškrypo kairė koja. Kai nukrito pajuto smūgius į galvą, koją. Vienas žmogus negalėjo į skirtingas vietas vienu metu spardyti, mano, kad spardė dviese, bet kas, negali pasakyti. Į galvą gal buvo apie 4 smūgius, daugiau į pakaušį, į veidą, nosį kliuvo. Vertinant nukentėjusiojo parodymus duotus teismo metu ir 2007-08-22 ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nukentėjęs paaiškino, kad jam smūgius į galvą galėjo suduoti abu kaltinamieji. Jis užsidengė galvą rankomis ir bėgo link laiptų. Jam už nugaros bėgo U. K.. Prie laiptų mano, kad jį pastūmė U. K. ir jis nukrito nuo laiptų. Kai nukrito pribėgo U. K. su tuo draugu ir pradėjo spardyti (1 t. b.l. 14,15). Jį pastūmė ir jis virto nuo visų terasos laiptų žemyn. Suprato, kad jį spardo U. nes matė jo kelnes ir matė kavinėje kaip jis buvo apsirengęs. Kai jis buvo ligoninėje T. O. parašė žinutę, kad jį sumušė U. ir Ni. (b.l. 29,30). Akistatos tarp A. V. ir U. K. metu A. V. patvirtino, kad jam išėjus iš kavinės jam smogti į galvą galėjo arba vienas iš jų, arba abu. Jam iš paskos bėgo abu o jau prie laiptų bėgo U. K. ir jį nustūmė. Jį spardė U. K. (2t. b.l. 35-37). Akistatos tarp nukentėjusiojo A. V. ir N. M. metu A. V. patvirtino, kad jam galėjo į galvą smogti ir abu nes smūgis buvo stiprus. Jam iš paskos bėgo U. K., matė, kad jis spardė. Kur buvo N. M. nematė (2t. b.l. 71-72).
Vertinant nukentėjusiojo parodymus matyti, kad nukentėjusysis nors ir nenurodė tiksliai ar jam sudavė vienas asmuo, ar du tačiau tvirtino, kad jam buvo suduotas smūgis prie kavinės. Kad jis užsidengęs galvą bėgo, kad jį nustūmė nuo laiptų U. K. ir kad U. K. jį parkritusį spardė. Nors nukentėjusiojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs N. M. atžvilgiu dėl nukentėjusiojo spardymo, tačiau nėra pagrindo nukentėjusiojo parodymais netikėti, kad jis iš suduotų smūgių suprato, kad jį spardo dviese. Nukentėjęs nurodė, kad spardant matė U. K. kelnes. Jo nuomone vienas žmogus negalėjo į skirtingas vietas vienu metu spardyti, mano, kad spardė dviese, bet kas, negali pasakyti. Medicininiuose dokumentuose esančiuose įrašuose nurodoma, kad 2007-06-30 apie 1,30 įvyko trauma buityje. Sakosi šoko nuo laiptų. Tai nurodyta ir ekspertizės akte (4t. b.l 30). Nukentėjęs nurodė, kad jis neprisimena ką jis aiškino gydymo įstaigoje. Tačiau nurodė, kad nuo laiptų jis nenušoko bet buvo nustumtas, stūmimas buvo stiprus. Taip pat nurodė, kad bėgdamas link laiptų neužkliuvo niekur. Vertinant medicininiuose dokumentuose nurodytą įrašą nėra pagrindo spręsti, kad nukentėjęs pats nušoko nuo laiptų, o ne buvo nustumtas, kad vėliau apkalbėjo kaltinamuosius. Kad buvo nustumtas nuo laiptų nukentėjęs nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu ir jo parodymais nėra pagrindo netikėti.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytoja T. O., kuri paaiškino, kad ji pamatė bėgantį link laiptų A.. Už jo bėgo K. ir M.. K. A. stūmė abiem rankomis į nugarą, jis nukrito ir tuomet abu pribėgę pradėjo jį spardyti. Kaltinamieji lakstė aplink, kur pataikė ten spyrė. Kiek smūgių sudavė negali pasakyti. Iš esmės tokius pat parodymus liudytoja davė ir 2007-07-18, 2007-08-24 ikiteisminio tyrimo metu (1t. b.l. 41-43). Akistatos tarp T. O. ir U. K. metu T. O. patvirtino savo parodymus, kad A. V. iš paskos bėgo U. K. ir N. M.. Kad A. V. nuo laiptų iš už nugaros nustūmė U. K.. Jį gulintį sumušė U. K. ir N. M.. (2t. b.l. 33-34). Akistatos tarp T. O. ir N. M. metu patvirtino savo parodymus. (2t. 68-69). Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojos parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl kurių liudytoja turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamuosius. Liudytoja paaiškino, kad ji iškvietė policiją. Parodė kur nubėgo kaltinamieji. Kai mašina apšvietė matė nubėgantį vieną vaikiną. Policija atvežė K. ir ji pasakė, kad buvo dar vienas. Taip pat paaiškino, kad po to įvykio jai buvo grasinama kodėl ji liudija, buvo kalbama užuominomis. Liudytojas A. G. šių aplinkybių nepaneigė, nurodė, kad buvo toks atvejis kai skambino A. P., kad šiaip norėjo pagąsdinti. Liudytojas A. G. patvirtino, kad matė lauke bėgantį A. V. ir šaukiantį gelbėti. Iš paskos bėgo du vaikinai. Jis čiupo vienam už rankos bet kitas vaikinas trenkė jam per rankas. Neįsiminė tų vaikinų, kurie vijosi bet vijosi tie, kurie buvo prisėdę prie staliuko, vėliau sužinojo, kad U. K. ir N. M.. Po to pamatė A. gulintį ant žemės, jo tuo metu jau niekas nemušė, kaltinamųjų šalia nebuvo. Liudytojai, policijos pareigūnai A. V. ir A. S. paaiškino, kad gavo pranešimą, kad prie kavinės „Erodija“ įvyko muštynės. Asmenys nurodė, kad buvo muštynės ir kad kaltinamieji nubėgo link miesto. Su mašinos šviesomis pamatė du jaunuolius bėgančius link bažnyčios. Pasivijo juos prie trasos. Jie peršoko šiluminę trasą ir išsiskyrė į skirtingas puses. Vieną asmenį K. sulaikė, įsodino į automobilį. Vertinant liudytojų paaiškinimus matyti, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl muštynių. Policijos pareigūnai sulaikė bandantį pabėgti K.. Nors kaltinamieji paaiškino, kad iš pradžių nebėgo, jų parodymus paneigia liudytojų parodymai. Kaltinamųjų elgesys, reakcija į atvykstančius policijos pareigūnus, tai, kad jie bėgo nuo policijos pareigūnų patvirtina, kad jie padarė nusikalstamas veikas ir bandydami išvengti atsakomybės bėgo iš įvykio vietos. Kaltinamasis U. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kai jį policijos pareigūnai sulaikė ir atvežė prie kavinės, paklausė ar šitas, visi parodė į jį.
Liudytojas A. V. teismo posėdžių metu paaiškino, kad matė A. bėgant, kaip jis nukrito nuo laiptų nematė. Nematė kaip A. pastūmė. Pamatė, kad A. guli ir kaltinamieji jį spardo. Jis užsistojo, apžergė A., neleido jiems spardyti į galvą, susistumdė su kaltinamaisiais, kažkuris jam trenkė. Teisme apklaustas pakartotinai paaiškino, kad jis supranta iš lūpų. Kai tyrėja jį apklausė suprato ko klausė, ji nepadėjo jam atsakyti į klausimus. Perskaitė protokolą, suprato kas parašyta ir pasirašė. Jam lengviau bendrauti su vertėju bet apklausiamas tyrėjos ir kai davė paaiškinimus teisme maždaug suprato ko jo klausia. Papasakojo viską ką pats matė, niekas jo neprašė duoti konkrečius parodymus. Prisimena, kad parkritusį kaltinamąjį abu kaltinamieji spardė, o jis jį gynė. Spardė į koją, galvą. Liudytojas 2007-08-10 ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad matė paskui A. bėgančius du jaunuolius. Matė, kad vienas bėgęs iš paskos A. pastūmė nuo laiptų, stūmė tas kurį vėliau sulaikė policija. Po to abu jaunuoliai pribėgę A. spardė į įvairias kūno vietas, spardė į galvą (1t. b.l. 46,47). 2007-10-22 liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad matė, kad prie A. pribėgo du vaikinai, kas toliau buvo nematė, rado A. gulintį laiptų apačioje. Šalia stovėjo tie patys vaikinai ir spardė A.. Jis puolė gelbėti. (1t. b.l. 48).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyrė ir įvertino medicininius dokumentus (3t. b.l. 132, 4 t.52,51, 63, 65, 78-80). Atsižvelgė į eksperto paaiškinimus (4 t. b.l.146-148). 2011-09-06-10-24 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-19/2011 išvadą, kad liudytojas A. V. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra protiškai atsilikęs, dėl jam konstatuojamų pažintinių psichikos funkcijų jis galėjo suprasti 2007 m. birželio 30 d. konkrečius, jo paties stebėtus įvykius, jų eigą, esmę, juos įsiminti ir vėliau atgaminti bei duoti parodymus. Surdologijos centro išvadą, kad liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu be lietuvių gestų kalbos vertėjo vertimo negalėjo suprasti jam užduodamų klausimų ir paaiškinti įvykio aplinkybių. (4t. b.l. 178-180).
Teismui vertinant liudytojo parodymus matyti, kad jis teisme nebenurodė, kad matė patį stūmimo faktą nuo laiptų, bet nuosekliai tvirtino, kad abu kaltinamieji jį spardė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena kaip nukrito A.. Nurodė, kad neprisimena dėl jo atlikto parodymų patikrinimo vietoje. Liudytojas duodamas teisme parodymus dalyvaujant vertėjai patvirtino, kad parkritusį nukentėjusįjį spardė abu kaltinamieji. Liudytojas A. V. paaiškino, kad jis girdėjo šaukiant A., T.. Paaiškino, kad supranta, kai jam yra pasakoma garsiau, supranta iš lūpų. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad suprato ko jo klausė tyrėja, ji nepadėjo jam atsakyti į klausimus. Ką jis matė tą ir papasakojo. Paaiškino, kad perskaitė parodymus. Liudytojas paaiškino, kad jo niekas neprašė duoti konkrečius parodymus. Iš visumos duomenų nėra pagrindo manyti, kad liudytojas visiškai negirdi, jis ir pats to nepatvirtino. Teisme liudytojui duodant parodymus teismui nekilo abejonių, kad liudytojas visiškai negirdi ir nesupranta, ko jo klausiama. Nors pakartotinai apklausiant liudytoją su vertėju, liudytojas paaiškino, kad jam lengviau yra suprasti, kalbėti su vertėjo pagalba. Liudytojas atsakė į kitų proceso dalyvių klausimus. Kaltinamieji paaiškino, kad prie kavinės kalbėjosi su liudytoju. Teisme liudytojas savo ranka rašė prašymus dėl negalėjimo atvykti į posėdį (4 t. b.l. 62, 88).
Ekspertizės akte nurodoma, kad A. V. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra protiškai atsilikęs, dėl jam konstatuojamų pažintinių psichikos funkcijų jis galėjo suprasti 2007 m. birželio 30 d. konkrečius, jo paties stebėtus įvykius, jų eigą, esmę, juos įsiminti ir vėliau atgaminti bei duoti parodymus. Įvertinus liudytojo paaiškinimus, visumą aplinkybių teismui nėra pagrindo išvadai, kad liudytojas davė parodymus kieno tai konkrečiai prašomas, kad jis išmoko ir atkartojo tekstą ir kita. Nors ekspertizės akte nurodoma, kad A. V. ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu be lietuvių gestų kalbos vertėjo vertimo negalėjo suprasti jam užduodamų klausimų ir paaiškinti įvykio aplinkybių. Įvertinus liudytojo parodymus, kitus byloje esančius duomenis matyti, kad nors liudytojui ir lengviau bendrauti su vertėju, nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad jis nesuprato ko jo klausia tyrėja, ar proceso dalyviai teismo posėdžio metu. Liudytojas iš esmės davė tokius pat parodymus kaip ir apklaustas be vertėjo. Teismui nėra pagrindo padaryti išvadai, kad liudytojo parodymai buvo gauti neteisėtais būdais. Liudytojui konstatuota fizinė negalia, tačiau atsižvelgiant į visumą minėtų aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad A. V. negali būti liudytoju ( LR BPK 79 str.), ar jo parodymai negali būti tinkamais įrodymais (BPK 20 str.). Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, nukentėjusiojo paaiškinimus, kitus byloje esančius duomenis teismui nėra pagrindo netikėti liudytojo parodymais. Nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų dėl kurių liudytojas būtų turėjęs pagrindo apkalbėti kaltinamuosius.
Teismas ištyrė ir įvertino įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, parodymų patikrinimo vietose fiksuotas aplinkybes, 2007-09-10 Specialisto išvadą Nr. G 1630(04) dėl A. V. padarytų kūno sužalojimų ( 1 t. b.l. 25). 2007-12-05 Specialisto išvadą Nr. PG 141-1630/07(04) (1t. b.l. 28). 2008-02-26 Specialisto išvadą Nr. PG 22-1630/07(04) dėl A. V. padarytų sužalojimų.( I t. b.l. 91). 2009-11-18 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 203/09 (01) išvadą, kurioje nurodyta, kad A. V. padarytas kairio blauzdikaulio vidinio krumplio sąnarinis skeveldrinis kompresinis lūžimas su aplinkine poodine kraujosruva. Šis sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kitokių objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Medicininiuose dokumentuose paminėta galvos smegenų trauma nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika, todėl sužalojimu nevertinama. Nosies kaulų lūžio diagnozė nepagrįsta nei rentgenologiškai nei kliniškai, todėl sužalojimu nevertinama. Labiausiai tikėtina, kad kairio blauzdikaulio nurodytas lūžimas susidarė nuo staigaus kojos ašinio apkrovimo, tai galėjo įvykti krentant nuo laiptų aukštumos ant ištiestos kojos pado, kontaktuojant su kietu pagrindu. Minėta kojos kritiminė trauma galėjo atsirasti tiek pačiam šokant nuo laiptų, tiek krentant po nustūmimo. Sužalojimas galėjo buti padarytas 2007-06-30. Sužalojimo atsiradimui girtumas didesnės įtakos neturėjo. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. A. V. traumos pasekmė - liko kairio kelio sąnario potrauminis uždegimas, bei kelio judesių apribojimas, kurie neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų.(3t.b.l. 177-185). 2010-03-10 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 60/10 (01) išvadoje nurodyta, kad 1. A. V. galvos srityje objektyvių sužalojimų nekonstatuota. 2-3. Labiausiai tikėtina, kad kairio blauzdikaulio nurodytas lūžimas susidarė nuo staigaus kojos ašinio apkrovimo, tai galėjo įvykti krentant nuo laiptų aukštumos ant ištiestos kojos pado, kontaktuojant su kietu pagrindu. Minėta kojos kritiminė trauma galėjo atsirasti tiek pačiam šokant nuo laiptų, tiek krentant po nustūmimo. 4. A. V. traumos pasekmė (kairio kelio sąnario potrauminis uždegimas bei kelio judesių apribojimas), neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. 5. Medicininiuose dokumentuose surašytos nosies kaulų lūžimo bei galvos smegenų traumos diagnozės ekspertiniu požiūriu nepagrįstos objektyviai: galvos smegenų trauma nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika; nosies kaulų lūžis nepagrįstas nei kliniškai, nei rentgenologiškai, o vien tik aprašyta nosies kuprelė nepatvirtina nosies kaulų lūžio. Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto išvadose minėtos diagnozės buvo įtrauktos į išvadą perrašant jas mechaniškai, neįsigilinus į jų ekspertinį, teismo medicininį pagrįstumą.(4t. b.l. 25-34). Teismo posėdžio metu duotus teismo medicinos eksperto V. K. paaiškinimus, kad iš esmės atliekant ekspertizę nebuvo nustatyta kitokių objektyvių kūno sužalojimų, išskyrus kojos lūžį. Ekspertas nurodė, kad praėjus keliems metams po įvykio nėra galimybės nustatyti to, kas mediciniškai nėra patvirtinta.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Teismas įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, nenustatė, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo anksčiau kilę kokių tai konfliktų. Kaltinamieji ir nukentėjęs buvo viešoje vietoje, kavinėje, vėliau prie kavinės, kurioje įprasta lankytis žmonėms, kur egzistuoja viešoji tvarka, pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės. Kaltinamieji konkrečiu atveju savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pavartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį. Tai pasireiškė jų fiziniu smurtu, įžūliais veiksmais, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu, nepriimtinu, elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidžiančiu viešąją tvarką. Teismui yra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam kaltinamųjų veiksmai jau kavinėje kėlė agresyvių veiksmų baimę, nukentėjusysis jautėsi nesaugiai. Nors kaltinamieji nėra kaltinami konkretaus smūgio sudavimu, nukentėjęs paaiškino, kad išėjus iš kavinės jam buvo suduotas smūgis. Kaltinamasis U. K. pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito nuo laiptų, vėliau abu su N. M. jį spardė. Visuomenės rimtis buvo sutrikdyta panaudojus fizinį smurtą, be jokios motyvacijos, jokių asmeninių paskatų. Dėl tokių veiksmų tiek pats nukentėjęs, tiek ir įvykį matę liudytojai neabejotinai patyrė neigiamas emocijas. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Teismui yra pagrindo vertinti, kad kaltinamieji suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir norėjo, kad taip atsitiktų. Ištirtų įrodymų visuma, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, papildančios viena kitas, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir įrodo kaltinamųjų kaltę. Tai, kad K. nurodytu laiku ir aplinkybėmis pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nustūmė nuo laiptų nukentėjusįjį A. V. ir to pasėkoje šiam nugriuvus padarė jam kairiojo blauzdikaulio vidinio krumplio sąnarinį skeveldrinį kompresinį lūžimą su aplinkine poodine kraujosruva, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir toliau tęsdami nusikalstamą veiką, panaudodami fizinį smurtą gulinčiam A. V. kartu su N. M. spyrė ne mažiau dviejų kartų į galvos sritį, bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamojo U. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str.2 d. 8 p., ir 284 straipsnio 1 dalį, N. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. U. K. nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių ir nesunkių nusikaltimų, N. M. veika prie nesunkių nusikaltimų. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, kaltinamasis U. K. neteistas (2 t. b.l. 4), administracine tvarka baustas (2 t.b.l. 5), psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t. b.l. 10), nurodė, kad mokosi, dirba. N. M. neteistas (2t. b.l. 48), administracine tvarka baustas (2 t. b.l. 49), psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t. b.l. 52), nurodė, kad mokosi, dirba. Teismas atsižvelgė į kaltinamųjų veiksmais padarytą žalą nukentėjusiajam, į tai, kad žala nėra atlyginta. Teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamieji padarys išvadas ir daugiau nusikalstamų veikų nedarys, todėl nėra tikslinga skirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamajam U. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. N. M. įvertinus konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybes, konkrečius jo veiksmus, nusikaltimo sunkumą, skirtina švelnesnė bausmė – bauda.
Valstybinės ligonių kasos interesais prokuroras pareiškė ieškinį. Nurodė, kad už A. V. suteiktas paslaugas valstybinė ligonių kasa už 2007-06-30 suteiktas paslaugas sumokėjo 35,40 Lt, 2007-06-30 iki 2007-07-02 sumokėjo 496, 48 Lt, už 2007-07-02 – 2007-07-23 , 2007-08-30, 2007-10-19 sumokėjo 4625, 80 Lt, už 2007-07-23-2007-08-13 sumokėjo 8085,68 Lt. Iš viso sumokėta 8085, 68 Lt (2t. b.l. 121, 122).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad sveikatos sužalojimo atveju nuostolius sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Pagal CK 6.283 str. 1 d. jas turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Kadangi su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas padengė ne patys žalą sukėlę asmenys, t.y. kaltinamieji, o Valstybinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tai vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę į padariusį žalą asmenį. Todėl pripažintina, kad civilinio ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai priteistinas 8085,68 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Nukentėjusysis A. V. pareiškė ieškinį dėl 1296,40 Lt turtinės žalos ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2t. b.l. 181).
Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl pirktų vaistų, jo priežiūros, gydymo, lankymo, išlaidų. 20000 Lt neturtinę žalą patyrė dėl sukelto fizinio skausmo, nervinio sukrėtimo, neigiamų emocijų, sugaišto laiko, sukeltų nepatogumų, atliktos operacijos. Panaudotas fizinis smurtas kitų akivaizdoje jį pažemino. Jis dėl patirtų sužalojimų nebegali tęsti sėkmingos krepšininko karjeros. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (3t. b.l. 177-185, 4t. b.l.25-34).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje neturtinės žalos sąvoką, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, o dėl to nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neturtinę žalą patyrė dėl sveikatos sužalojimo, dėl tyčinių kaltinamųjų veiksmų. Nustatant konkretų neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Įvertinus visumą aplinkybių, bei į tai, kad kaltinamieji dirba, yra jauno amžiaus, turi galimybę užsidirbti ir atlyginti žalą, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina 15000 Lt neturtinės žalos. Byloje pateikti duomenys patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir turėtas išlaidas (2t. b.l. 170-180). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, tenkintinas ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina 1296,40 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Kardomosios priemonės kaltinamiesiems panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297str.- 305str., teismas,
nusprendžia:
Pripažinti U. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams, trims mėnesiams
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams, trims mėnesiams,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Pripažinti N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubausti 30 MGL ( 3900 Lt ) bauda.
Priteisti iš N. M. ir U. K. solidariai 8085,68 Lt ( aštuonis tūkstančius aštuoniasdešimt penkis litus 68 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už A. V. suteiktas gydymo paslaugas.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš N. M. ir U. K. solidariai nukentėjusiajam A. V. 1296, 40 Lt ( vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis litus 40 ct) turtinės žalos ir 15000 Lt ( penkiolika tūkstančių ) neturtinės žalos atlyginimo.
U. K. 2007-06-30 paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
N. M. 2007-08-30 paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.