Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant Violetai Raguckienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorams – I. V., R. B. ir L. M.-V., nukentėjusiajai I. Č., viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, II-os grupės invalidas, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) bei 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. kaltinamas tuo, kad 2013-06-20, apie 18.15 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su sutuoktine I. Č. metu, tyčia vieną kartą rankšluosčiu ir du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai I. Č. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio antakio srityje, dešinio smilkinio srities sumušimu, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Be to, E. Č. kaltinamas tuo, kad 2013-06-21, apie 20.00 val., žinodamas, kad 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - iki bylos išnagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie smurtą patyrusios nukentėjusiosios I. Č., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, tyčia šios priemonės nevykdė - ėjo į gyvenamą patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena nukentėjusioji I. Č. ir su ja bendravo, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis E. Č. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo pripažino iš dalies, t.y. visiškai prisipažino vartojęs fizinį smurtą savo sutuoktinės I. Č. atžvilgiu, tačiau neigė tyčia nevykdęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Paaiškino (b.l. 96-101), jog buvo birželio mėn. 20 d. Laiko tiksliai neprisimena, tačiau buvo po darbo valandų, nes jo žmona jau buvo namie. Galėjo būti 18.00 val. ar 19.00 val. vakaro. Jis dirbo lauke, vėliau grįžo namo ir virtuvėje prausėsi. Tuo metu virtuvėje buvo jo sutuoktinė bei jos draugė R. Z.. Jam prausiantis kilo žodinis konfliktas su sutuoktine I. Č. dėl sūnaus S. Č. elgesio. Jis labai supyko, nesusivaldė. Kadangi tuo metu rankose laikė rankšluostį, tai sudavė rankšluosčiu sutuoktinei per veidą, o po to, dar du kartus per veidą sudavė ranka. Nuo suduotų smūgių I. Č. liko stovėti, nenugriuvo. Po konflikto visi išėjo į lauką. Sutuoktinė kartu su drauge parūkė ir išėjo. Vėliau jį išvežė policijos pareigūnai. Labai gailisi smurtavęs savo sutuoktinės atžvilgiu. Anksčiau niekada taip nesielgė ir tokius jo veiksmus nulėmė sukilusios emocijos. Jis atsiprašė I. Č., ji jam atleido. Jie susitaikė, ketina toliau tęsti bendrą šeimyninį gyvenimą. Mano, kad paskirtų smurtą patyrusio asmens užtikrinimo priemonių tyčia nepažeidė. Savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis atsidūrė todėl, kad įgaliotinis K. L. jam leido ten nueiti. Teismui paskyrus smurtą patyrusio asmens apsaugos priemones, jis policijos komisariate susidūrė su įgaliotiniu, kuris jam liepė užsukti pas jį. Nuėjęs pas įgaliotinį jam paaiškino, kad yra nesiprausęs, be to, namuose yra likęs šuo, kuris neturi gerti vandens, nors yra labai karšta diena. Prašė, kad kartu su įgaliotiniu K. L. nueitų į namus, kur jis galėtų nusiprausti bei įpilti šuniui vandens. Įgaliotinis paklausė, kur jo žmona. Atsakė, jog žmona yra darbe. Tada K. L. jam leido nueiti į namus ir pažiūrėti kaip laikosi šuo. Jis paklausęs policijos pareigūno taip ir padarė, t.y. nuėjo į namus ir pripylė šuniui vandens, kieme apsiprausė veidą. Po to grįžo atgal į policijos įstaigą, nes pas įgaliotinį privalėjo pasirašyti kažkokius dokumentus. Dokumentus pasirašinėjo tiek pas K. L., tiek ir pas tyrėją V. B.. Ant kokių dokumentų jis pasirašinėjo dabar pasakyti negali, nes nežiūrėjo ant ko pasirašo. Tuo metu buvo labai susijaudinęs, depresijos būsenoje, todėl nieko nesidomėjo, tik norėjo, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Pasirašęs dokumentus pas įgaliotinį K. L. paklausė jo, kaip galima iš namų pasiimti būtiniausius asmeninius daiktus. Įgaliotinis vėl pasiteiravo, kur yra jo žmona. Išgirdęs atsakymą, jog ji turi būti darbe, K. L. pasakė, kad „tai eik ir pasiimk tuos daiktus ir daugiau ten nesirodyk“. Kai antrą kartą grįžo namo, koridoriuje sutiko savo sutuoktinę. Jai pasakė, jog atėjo tik pasiimti daiktų. Ji pradėjo iš karto skambinti į policiją, todėl jis išėjo iš namų nepasiėmęs jokių daiktų, nes nenorėjo būti antrą kartą uždarytas. Vėliau vėl buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tada kartu su jais, jis trečią kartą atėjo į namus pasiimti daiktų. Kartu su juo ėjo ir įgaliotinis K. L.. Trečią kartą parėjęs į namus atsiprašė sutuoktinės. Po sulaikymo dėl smurto sutuoktinės atžvilgiu buvo labai susinervinęs, nevalgęs, nesiprausęs, nelabai suprato, kad vyksta, dėl to, padarė išvadą, jog įgaliotinis K. L. jam leido eiti į namus.

Nukentėjusioji I. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė (b.l. 96-101), kad birželio 20 d., po darbo, grįžo namo. E. Č. buvo piktas, sudirgęs. Ji užlipo į antrą aukštą ir pradėjo valgyti. Tuo metu pas ją atėjo R. Z., jos gėrė kavą. Kiek vėliau į viršų užlipo ir E. Č.. Pradėjo kalbėtis apie sūnų. Pradžioje pokalbis vyko ramiai. E. Č. prausėsi ir vėliau, pokalbio eigoje, pratrūko. Susinervinęs, kad sūnus jo neklauso, kirto rankšluosčiu jai per veidą ir du kartus sudavė ranka į galvą. Nuo suduotų smūgių jautė skausmą, buvo vienas įbrėžimas ir patinimas antakyje. Jos draugė R. Z. atsistojo tarp jų. Po to ji nulipo žemyn, paskambino sūnui. Sūnus ją nuvežė į policiją, kur ji parašė pareiškimą. Tada E. Č. išvežė policija. Kitą dieną jai paskambino tyrėja, kuri nurodė, kad E. Č. yra paskirti įpareigojimai ir jis yra iškeldintas iš gyvenamosios vietos bei neturi teisės ten ateiti. Tačiau E. Č. jau tą pačią dieną atvažiavo į namus. Ji atidarė duris ir paklausė jo, ar jis nesuprato, kad negali ateiti į namus. Jis atsakė, kad tai jo namai ir jis ateis daiktų kada jam reikės. Tada ji susinervino ir paskambino policijai. Atvažiavę policijos pareigūnai jį vėl sulaikė. Vėliau E. Č. buvo atvykęs kartu su policijos pareigūnais pasiimti daiktų. Tad jis jos atsiprašė. Ji jam atleido. Asmeniškai jai labai svarbus sutuoktinio atsiprašymas. E. Č. jai minėjo, jog nesuprato, kad negali ateiti į namus pasiimti daiktų. Ji šiuo metu namuose negyvena. E. Č. yra sunkaus būdo, ne visada susitvarko su nervais.

Liudytoja R. Z. teismo posėdžio metu paaiškino (b.l. 96-101), kad tikslaus laiko neprisimena, tačiau buvo vasara. Buvo gal 18.00 val., kai ji nuėjo pas I. Č.. Ji tuo metu valgė. Jos pasidarė kavos. Tada į viršų užlipo ir E. Č.. Jis pradėjo pasakoti, kad jo labai neklauso sūnus. I. Č. užstojo sūnų. Dėl to E. Č. jai kirto rankšluosčiu per veidą, paskui plika ranka sudavė. Po smūgių I. Č. veidas buvo paraudęs. Ji atsistoto tarp I. Č. ir E. Č.. I. Č. jį švelniai pastūmė ir nulipo žemyn. Kieme jos dar išgėrė kavos, o po to I. Č. paskambino sūnui, kad jis atvažiuotų ir ją paimtų. Vėliau jos išsiskyrė. Kai susitiko kitą dieną, tai I. Č. jai pasakojo, kad E. Č. buvo grįžęs namo, nors buvo įpareigotas prie jos nesiartinti.

Liudytojas S. Č. teisiamojo teismo posėdžio metu paaiškino (b.l. 96-101), kad tos dienos ryte kilo konfliktas tarp jo ir tėvo E. Č.. Po konflikto jis išvažiavo į darbo biržą. Vėliau jo namuose nebuvo. Apie 18.00 val., jam paskambino mama, paprašė atvažiuoti ir nuvežti ją į policijos komisariatą. Paaiškino, kad grįžusi iš darbo valgė, kalbėjosi su tėvu ir jį užtarė, todėl gavo kelis smūgius nuo tėvo. Kiek tiksliai smūgių, pasakyti negali. Sekančią dieną jis buvo namuose. Vakare matė kieme tėvą bei jo automobilį. Matė kaip tėvas vaikščiojo po kiemą bei kalbėjosi su mama. Jis į tėvą jokio dėmesio nekreipė, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Grįždamas atgal pamatė, kaip iš kiemo išvažiavo ir tėvo automobilis Kai grįžo namo, jam mama pasakė, kad tėvas pabėgo, nes ji iškvietė policiją. Ar tėvas atsiprašė mamos, jis nežino.

Liudytoju apklaustas Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prenvencijos poskyrio viršininkas K. L., teisiamojo teismo posėdžio metu, paaiškino (b.l. 113-117), kad E. Č. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Jį buvo būtina iškeldinti. Atvykęs pas jį, E. Č. sakė, kad pasiimti daiktų nenori, nes neturi kur išsikelti. Nurodė, jog tik nori išsimaudyti ir pasikeisti drabužius. Paminėjo, jog gali nueiti į savo namus ir persirengti, nes tuo metu jo sutuoktinė buvo darbe. Be to, minėjo, jog jam reikia dar ir šunį pagirdyti. Jis leido E. Č. nueiti į namus, nes buvo įsitikinęs, jog nukentėjusiosios namie nėra, o E. Č. nenorėjo pasiimti jokių daiktų. Tokį leidimą davė, nors jau buvo priimta teismo nutartis dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių taikymo. Kai E. Č. grįžo iš namų atgal, buvo gal 13.00 val.-14.00 val. Tuo metu jau buvo parengti reikalingi dokumentai ir jis įspėtas, kad vienas negali eiti namo daiktų, negali apskritai eiti į savo namus bei ieškoti bet kokio kontakto su nukentėjusiąja. E. Č. pasirašomus dokumentus skaitė, taip pat jam žodžiu buvo paaiškinti nustatyti apribojimai. Buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu jis nori pasiimti kokius nors daiktus iš namų, tai be policijos pareigūno to daryti negali. Kodėl antrą kartą E. Č. nuėjo vienas į savo namus, jis nežino, asmeniškai jam to daryti neleido. Mano, kad E. Č. gal ir galėjo nesuprasti jam paskirtų apribojimų, tačiau jis tikrai negalėjo suklaidinto E. Č.. Po antro E. Č. sulaikymo, jis pats kartu su juo vyko paimti reikalingų daiktų. Parvykęs į namus, E. Č. atsiprašė savo sutuoktinės. Tuo metu abu sutuoktiniai elgėsi gražiai, nukentėjusioji atidavė viską ko prašė E. Č..

Dėl Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo.

E. Č. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-06-20, apie 18.15 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pavartojo fizinį smurtą sutuoktinės I. Č. atžvilgiu, t.y. tyčia vieną kartą rankšluosčiu ir du kartus ranka sudavė jai į veido sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio antakio srityje, dešinio smilkinio srities sumušimu.

E. Č. dėl minėtos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai. Jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), be tiesioginio ir visiško prisipažinimo, anksčiau aptartų nukentėjusiosios I. Č. ir liudytojos R. Z. parodymų, taip pat patvirtina ir kiti baudžiamoje byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirti įrodymai:

2013-06-20 nukentėjusiosios I. Č. protokolas-pareiškimas (b.l. 4), kuriuo ji kreipėsi į Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK dėl 2013-06-20 jos atžvilgiu pavartoto smurto ir nurodė, jog jos sutuoktinis E. Č., apie 18.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, sudavė jai tris kartus į galvos sritį;

tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 9-10), kuriame užfiksuota, jog 2013-06-20, apie 18.15 val., į Alytaus apskr. VPK Prienų rajono PK kreipėsi I. Č., dėl to, jog namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu smurtavo sutuoktinis E. Č., t.y. sudavė tris kartus į galvos sritį;

2013-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 11-14), kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – I. ir E. Č. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 598/13 (06) (b.l. 20-21), kurioje nurodyta, kad I. Č. padaryta poodinė kraujosruva kairio antakio srityje, taip pat padarytas dešinio smilkinio srities sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis E. Č., 2013-06-20, apie 18.15 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pykčio pasėkoje, panaudojo prieš nukentėjusiąją I. Č. fizinį smurtą - tyčia vieną kartą rankšluosčiu ir du kartus ranka sudavė jai į veido sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio antakio srityje, dešinio smilkinio srities sumušimu. Tarp kaltinamojo veiksmų (smūgių rankšluosčiu bei rankomis į galvą) bei atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusioji I. Č. yra kaltinamojo E. Č. sutuoktinė, todėl konstatuotina, jog smurtas buvo pavartotas artimoje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, darytina neabejotina išvada, jog kaltinamojo E. Č. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) požymių.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo.

E. Č. buvo kaltinamas padaręs ir Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatytą veiką, t.y. kaltinamas tuo, kad 2013-06-21, apie 20.00 val., žinodamas, kad 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - iki bylos išnagrinėjimo pabaigos laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie smurtą patyrusios nukentėjusiosios I. Č., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, tyčia šios priemonės nevykdė - ėjo į gyvenamą patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena nukentėjusioji I. Č. ir su ja bendravo.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudž. bylos Nr. 1-228-950/2013 medžiagos matyti, kad 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi E. Č. buvo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės - įpareigojimas E. Č. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens I. Č., nebendrauti ir neieškoti ryšio su ja (b.l. 69-70).

Protokolas-pareiškimas (b.l. 28) liudija, kad I. Č. 2013-06-21 kreipėsi į Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK dėl to, jog 2013-06-21, apie 20.00 val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini) atvažiavo sutuoktinis E. Č. ir pareiškė, kad tai jo namai, nors jam 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo uždrausta prie jos artintis bei ieškoti ryšių su ja.

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, E. Č. nurodė (b.l. 96-101), kad po 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių taikymo paskelbimo, jis į savo gyvenamąją vietą buvo atvykęs du kartus. Buvo atvykęs, nes jam leido įgaliotinis K. L.. Be to, jis pirmą kartą pateko į tokio pobūdžio situaciją, patyrė stresą ir depresiją, todėl visapusiškai ir pilnai nesuprato pritaikytų priemonių prasmės, nesuprato, kad negali nueiti į namus pasiimti net būtiniausių daiktų. Atsižvelgiant į tai, E. Č. kategoriškai nesutiko, jog įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str.

Lietuvos Respublikos BK 245 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Minėtame Lietuvos Respublikos BK straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Atsakomybė už tokio teismo sprendimo nevykdymą kyla, kai privalantis vykdyti sprendimą asmuo ne tik nevykdo teismo sprendimo, bet veikia tiesiogine tyčia, t.y. suvokia, kad neteisėtai nevykdo teismo sprendimo, ir to nori. Tačiau atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo nevykdymo (ar neįvykdymo) faktą. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. taikymo klausimą būtina įvertinti teismo sprendime nustatyto įpareigojimo turinį, objektyvias priežastis, dėl kurių toks įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Baudžiamosios teisinės atsakomybės konstatavimui reikšminga tai, ar teismo sprendimas, nesusijęs su bausme, buvo nevykdomas sąmoningai, suvokiant, kad jo įvykdymui nėra objektyvių kliūčių ir todėl jame nurodytas įpareigojimas turi būti vykdomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012-12-20 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-582/2012; ir kt.).

Kaip jau buvo minėta anksčiau, 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi E. Č. buvo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones - įpareigojimas E. Č. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens I. Č., nebendrauti ir neieškoti ryšio su ja (b.l. 69-70). Su minėta nutartimi E. Č. susipažino iš karto po jos paskelbimo. Tai patvirtina ranka darytas prierašas ant 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties bei kaltinamojo parašas (b.l. 69-70). Baudž. byloje neginčijamai nustatyta, kad po nurodytos 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo, E. Č. nuvyko pas įgaliotinį (Alytaus apskr.. VPK Prienų raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prenvencijos poskyrio viršininką) K. L.. K. L. duodamas parodymus patvirtino, kad pirmą kartą pas jį atvykus E. Č. jokie dokumentai apie jo iškeldinimą vykdant 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartį dėl smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių taikymo nebuvo pildomi, o jis, atsižvelgdamas į E. Č. norą nusiprausti ir persirengti, taip pat pagirdyti šunį, žodžiu leido jam nuvykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 113-117). Tai padaręs E. Č. netrukus grįžo atgal. Tuomet buvo užpildyti reikiami dokumentai dėl asmens iškeldinimo ir E. Č. įspėtas apie tai, kad negali eiti į namus, negali bendrauti su savo sutuoktine I. Č.. Be kita ko, liudytoju apklaustas Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK viešosios policijos skyriaus Prenvencijos poskyrio viršininkas K. L. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad E. Č. buvo sutrikęs ir apsimetęs, todėl pirmą kartą patekęs į tokią situaciją, jis galėjo ir nesuprasti jam paskirtų įpareigojimų prasmės (b.l. 113-117).

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo E. Č. duotus parodymus bei liudytojo K. L. paaiškinimus daro išvadą, jog E. Č. veiksmuose nėra galima įžvelgti tiesioginio, sąmoningo, tyčinio ir piktybiško siekio (noro) nevykdyti (pažeisti) 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones.

Pažymėtina, jog E. Č. į savo gyvenamąją vietą – gyvenamąjį namą, esantį Stadiono g. 8, Prienuose, norėjo patekti iš karto po 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutarties paskelbimo. Tokį jo siekį nulėmė objektyvios priežastys: noras pasirūpinti be vandens likusiu šunimi, taip pat noras atlikti būtiniausias asmens higienos procedūras – nusiprausti ir persirengti. Gavęs žodinį Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prenvencijos poskyrio viršininko K. L. sutikimą, jis buvo trumpam nuvykęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmą kartą būdamas savo namuose jis nepasiėmė jokių daiktų ir namuose atliko tik tuos veiksmus dėl kurių į juos ir ėjo – pagirdė šunį, lauke apsiprausė ir grįžo atgal į policijos komisariatą. Vėliau jis dar kartą vyko į savo gyvenamąją vietą, siekdamas vienintelio tikslo - pasiimti reikalingiausius asmeninius daiktus. Tai darė būdamas įsitikinęs, jog I. Č. namuose nėra, nes tuo metu ji turėjo būti darbe, t.y. siekdamas išvengti tiesioginio susitikimo su sutuoktine. Šios aplinkybės liudija, jog E. Č. tikslas nebuvo sąmoningas ir piktybiškas 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių nevykdymas, siekis paveikti nukentėjusiąją, padaryti jai spaudimą, ar pan. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog nuo pakartotinio sulaikymo 2013-06-21, jis besąlygiškai laikėsi Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų. Be to, iš kaltinamojo E. Č. duotų parodymų matyti, kad tokį jo elgesį įtakojo ir Alytaus apskr. VPK Prienų raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prenvencijos poskyrio viršininko K. L. veiksmai, kai pastarasis tą pačią dieną, jam vieną kartą buvo leidęs nuvykti į savo namus, nors jau galiojo 2013-06-21 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės.

Todėl, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teismas daro išvadą, kad E. Č. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo) požymių.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymo.

Jau anksčiau buvo konstatuota, kad kaltinamasis E. Č., 2013-06-20, apie 18.15 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pykčio pasėkoje, tyčia panaudojo prieš nukentėjusiąją I. Č. fizinį smurtą - vieną kartą rankšluosčiu ir du kartus ranka sudavė jai į veido sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairio antakio srityje, dešinio smilkinio srities sumušimu. Tokiuose jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) požymių.

Kaltinamasis E. Č. aiškiai nurodė, jog dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, juos vertina neigiami, sutuoktinės I. Č. atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido ir jie susitaikė (b.l. 96-101, 113-117). Kad kaltinamasis atsiprašė patvirtino ir nukentėjusioji I. Č. (b.l. 96-101, 113-117). Ji nurodė, jog savo sutuoktiniui atleido, jie susitaikė, nori išsaugoti šeimą ir ketina toliau gyventi kartu. Taip pat, I. Č. 2013-09-24 pateikė Prienų rajono apylinkės teismui rašytinį prašymą, kuriame ji raštu išdėstė jau anksčiau nurodytas aplinkybes bei prašė neskirti E. Č. realios bausmės (b.l. 107).

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

E. Č. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, aiškiai nurodė visas jos įvykdymo aplinkybes, dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi ir stipriai išgyvena. Kaltinamasis E. Č. nukentėjusiosios I. Č. atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, t.y. jie susitaikė. Tai tiesiogiai patvirtina ir 2013-09-24 I. Č. pateiktas rašytinis prašymas (b.l. 107), kuriame aiškiai išreikšta nukentėjusiosios valia dėl to, jog E. Č. nebūtų paskirta reali bausmė, t.y. baudžiamoji byla būtų nutraukta jai susitaikius su kaltinamuoju.

Kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l. 39-40), turi pastovią gyvenamąją vietą (b.l. 36-38), narkologo-psichiatro įskaitoje nėra registruotas (b.l. 47). Anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau paskutinį kartą prieš pusantrų metų laikotarpį (t.y. 2012-01-25), o jokių galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 41-43). Jis nedirba, nes yra II grupės invalidas, be kita ko, pripažintas nedarbingu (b.l. 44-45). Savo įvykdyta nusikalstama veika žalos nepadarė, kitų sunkių padarinių nesukėlė.

Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog E. Č. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl tikslinga pritarti kaltinamojo ir nukentėjusiosios išreikštam bendram norui susitaikyti bei atkurti gerus šeimyninius tarpusavio santykius, o baudžiamąją bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo, nutraukti Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d.). Vienok, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis E. Č. padarė tyčinę, smurtinio pobūdžio, veiką artimoje aplinkoje, kuri buvo nukreipta prieš sutuoktinę, bei siekdamas prevenciškai pataisyti smurtinę nusikalstamą veiką artimoje aplinkoje įvykdžiusi asmenį, pripažįsta, kad E. Č. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 4 d. ir 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BK redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu I. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

E. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. išteisinti, neesant jos veiksmuose nurodytos nusikalstamos veikos požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą paskiriant atlikti per 3 mėn. (tris mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) išaiškinti teisines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d. ir 4 d., t.y.:

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones - įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie smurtą patyrusios nukentėjusiosios I. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.