- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 1-575-1016/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 10-1-00971-14
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eimutis Misiūnas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir registruotas gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) ”, nevedęs, neteistas.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., būdamas nuo 2011-01-11 iki 2011-12-09 paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1997-11-25 adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, kasininku, save 2011-01-07 vienintelio akcininko sprendimu paskyręs direktoriumi, suprasdamas savo kaip vadovo atsakomybę ir pareigas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnio nuostatą, numatančią, kad už „buhalterinės apskaitos organizavimą ir išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei jos išsaugojimą, privalėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir užtikrinti, kad ji būtų išsaugota, bet paskyrus save direktoriumi, jis netvarkė buhalterinės apskaitos, o būtent:
UAB „(duomenys neskelbtini) " vardu įgijęs tris transporto priemones - automobilį Renault (duomenys neskelbtini) Renault Trafic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei autobusą Setra S210, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių visų trijų vertė 52 600 Lt, nepateikė dokumentų buhalterei I. M. dėl dviejų bendrovės vardu įsigytų transporto priemonių Renault (duomenys neskelbtini) ir autobuso Setra (duomenys neskelbtini), po ko, užimamų pareigų pagrindu, 2011 metų spalio mėnesį, pardavęs tris transporto priemonės už 20 000 Lt, šių transporto priemonių neįtraukė į buhalterinę apskaitą, nesurašė pajamavimo akto dėl bendrovės turimo ilgalaikio turto,
nerengė ir neteikė VĮ Registrų centras finansinių ataskaitų už 2010, 2011 metus, tuo pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (nauja redakcija 2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633), 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574, nuostatas ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (nauja redakcija 2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 15 str. 1. p. nurodyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; 4 p. - finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais (toliau – apskaitos standartai) ir kitais teisės aktais, 9 p. - iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, 12 p. - finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų sudarymo, registruojami verslo apskaitos standartuose nustatyta tvarka.
Būdamas atsakingas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 (Žin., 2001, Nr. 99-3515):- 4 str. nuostatas: „<...> ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams <...>“; - 16 str. 1 d. nuostatą, „<...> ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose <...>”;- 19 str. 2 d. nuostatą, „<...>, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, BAĮ 11 straipsnio 1d. nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris, (buhalteris), arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal BAĮ 21 str. 1 d. nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
Pažeisdamas šiuos teisės aktus, neorganizavo tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, neįtraukė dokumentų, susijusių su ilgalaikio turto apskaita, neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2011-01-11 iki 2011-12-09, jų neperdavė naujai paskirtam direktoriui G. B., kurio vadovavimo laikotarpis nuo 2011-12-09 iki 2012-05-16, o būtent : kasos knygų ir įrašų jose patvirtinančius dokumentų ir sudarytų suvestinių kasos sąskaitų apskaitos registrų (mėnesiais); „(duomenys neskelbtini) " ar kitaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardintų apskaitos registrų suvestinių (mėnesiais); Bendrovės kreditorinio įsiskolinimo apskaitos registrų (mėnesiais), kreditorių sąrašų 2011-01-01 d., ir už laikotarpį nuo 2011-01-11 iki -2011-12-09 d., kuriose būtų nurodyta skolos atsiradimo data ir suma, kreditoriaus (kliento) pavadinimas; Bendrovės ilgalaikio turto sąrašų (nurodant turto įsigijimo vertę, nusidėvėjimą, likutinę vertę), visas turimas sutartis dėl ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo, PVM sąskaitas faktūras dėl Bendrovės ilgalaikio turto įsigijimo bei įsigyto turto apmokėjimo pateisinančius dokumentus, visas turimas sutartis, PVM sąskaitas faktūras dėl atliktų Bendrovės ilgalaikio turto rekonstrukcijos darbų. Neišsaugojus šių dokumentų, t.y. laikotarpio nuo 2011-01-11 iki 2011-12-09, bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenų, suvestinių registrų bei įrašų juose patvirtinančių pirminių dokumentų, pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūrų, todėl negalima nustatyti, kokio dydžio kreditorinius įsiskolinimus turėjo bendrovė tiriamuoju laikotarpiu, kokia ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ar finansinėse ataskaitose įrašyti duomenys yra teisingi, ar bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta visa į bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytų sąskaitų 2011 metais gauta 2 160 580,64 Lt įplaukų suma bei visa iš bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytų sąskaitų minėtu laikotarpiu pervesta/išimta 2 172 357, 39 Lt suma, ar yra visiems bendrovės atliktiems mokėjimams patvirtinantys pirminiai dokumentai, todėl negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į apskaitą ir dėl to iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-11 iki 2011-12-09, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.
2015-07-17 apklaustas kaip spec. liudytojas A. K. (LR BPK 80 straipsnio 1 p. ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais) parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo nuo 2010-01-11 iki 2011-12-09. Tuo metu buvo ir vienintelis akcininkas. Jis buvo realus vadovas. Turėjo iki to laiko turizmo srityje patirtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas. Leidimus užsiimti turizmo veikla išdavė Turizmo departamentas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų pagrindą sudarė Rusijos ir Baltarusijos piliečiai. Rusijos, Baltarusijos ir kitų valstybių piliečiai nusipirkę kelionę Rusijoje ar kitose šalyse iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvykdavo į Lietuvą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs sutartis su sanatorijomis, viešbučiais. Klientai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nukreipiami į Baltijos šalių viešbučius, sanatorijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikti kredito limitai pagal sudarytas sutartis. 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių problemų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas sanatorijoms ir viešbučiams, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingos iš Rusijos ir Baltarusijos įmonės daugiau, nei jo vadovaujanti bendrovė Baltijos šalių sanatorijoms ir viešbučiams, todėl nebuvo jo iniciatyva keliamas bankrotas.
OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta Rusijos Federacijoje. Jis buvo šios įmonės steigėjas ir akcininkas. Tačiau nebuvo šios įmonės vadovas. Jis į Rusiją važinėdavo į akcininkų susirinkimus. OOO “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Rusijos Federacijos pilietis, tačiau vardo ir pavardės dabar nepamena. OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota, kokiai įmonei, negali pasakyti. Negali pasakyti kada buvo ji išregistruota. Jis negali pateikti ikiteisminiam tyrimui jokių dokumentų, susijusių su OOO“ (duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO “ (duomenys neskelbtini)“ neturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini) įmonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo vadovavimo laikotarpiu jokio nekilnojamo turto neturėjo, išskyrus transporto priemones, kurios buvo parduotos. Teismas iki bankroto iškėlimo konstatavo, jog šios transporto priemonės buvo parduotos žemesne nei rinkos kaina.. Jos buvo parduotos įmonėms – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teismas civiline tvarka skirtumą priteisė iš įmonių ir šios piniginės lėšos buvo grąžintos jau bankroto administratoriui, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Supranta, kad transporto priemonės buvo parduotos žemesne kaina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsiskolinusi minėtoms bendrovėms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė šioms bendrovėms transporto priemones, norėdama sumažinti skolas. Šios bendrovės nebuvo pirmos eilės kreditoriai. Taip pat, didžiausios skolos buvo sanatorijoms ir viešbučiams, bet ne minėtoms bendrovėms. Tačiau kaina jo manymu buvo normali. Jis Rusijos Federacijoje skolų iš turizmo bendrovių neprisiteisė, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tiek lėšų samdyti teisininkus Rusijoje, jog jie galėtų kreiptis į teismą civiline tvarka dėl skolų. Didžiausia skolos dalį, t.y. didžiausias UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkas buvo OOO ”(duomenys neskelbtini)“. Nori atkreipti dėmesį, kad OOO “ (duomenys neskelbtini)“ yra dviem skirtingais adresais. Viena registruota Sankt Peterburge, o kita Maskvoje, du skirtingi juridiniai asmenys ir su abiejomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutarčių.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo G. B., tai gali pasakyti, kad jis ją susirado per kitus pažįstamus. Spaudoje skelbimo, kad parduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. G. B. bendrovę norėjo pirkti, nes ketino atgauti iš Rusijos, Baltarusijos įmonių skolas. Kiek jam už akcijas sumokėjo G. B., jis nepamena. Jam buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti dokumentų priėmimo-perdavimo aktu. Kuomet jis perdavė banko sąskaitų prisijungimo kodus, buhalterinius dokumentus G. B., bendrovė dar vykdė veiklą. Nepamena, ar sąskaitoje buvo pinigų.
Jo vadovavimo metu 2010-2011 metais, kasininko nebuvo. Viskas buvo daroma bankiniais pavedimais. Bendrovė grynaisiais pinigais nesinaudojo. Kas buvo buhalteris, nepamena (t.3, b.l. 68-69).
2015-12-10 A. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kad dėl pareikšto įtarimo, savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi. Supranta, kad buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos išsaugojimą kaip vadovas. Pripažįsta, kad nekontroliavo savo buhalterės. Jis pats pagal profesiją yra muzikos mokytojas, todėl buhalterinės apskaitos žinių neturi kaip turėtų būti organizuojama buhalterinė apskaita. Jis negali pasakyti kokius dokumentus vedė ar nevedė jo buhalterė I. M.. Nieko negali pasakyti apie buhalterinės apskaitos organizavimo politiką, nes nežino kas tai yra. I. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004 m. iki 2011-11-30. O jo vadovavimo darbo laikotarpis nuo 2011-01-11 iki 2011-12-09. Kuomet ji išėjo iš darbo, visi buhalterinės apskaitos dokumentai liko pas ją kabinete, spintoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl ji neteikė VĮ Registrų centras finansinės atskaitomybės dokumentų už 2010, 2011 metus. Ji nesakė, kad reikės pačiam rūpintis dokumentų ataskaitomis už 2011 metus. Jis nežinojo, kokius dokumentus ir kur turi kas teikti. Manė, kad viską padarė buhalterė. Supranta, kad reikėjo jam pačiam susitikrinti, ar viskas laiku pateikta ir viskas tvarkingai. Supranta savo aplaidumą. Dėl įtarime paminėtų trijų automobilių, gali parodyti, kad jie buvo pirkti bendrovės lėšomis. Buvo atsiskaitoma grynais su automobilių pardavėjais. Jis visada pats dalyvaudavo pirkimuose ir pats kaip direktorius pasirašinėjo kasos dokumentuose kaip kasininkas, jei piniginės operacijos buvo vykdomos grynais. Buhalterė pati darydavo visus bankinius pavedimus, ji turėjo savo bankų sąskaitų prisijungimo kodus. Jis pats su bankiniais pavedimais nedirbo. Dėl dokumentų neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl 2 nupirktų automobilių, tai negali pasakyti, kaip ten buvo. Jis turėjo šiuos dokumentus pateikti buhalterei, kad būtų pateisintos bendrovės išlaidos. Tačiau kur dingo dokumentai, jis nežino. Tačiau automobiliai buvo registruojami paties jo VĮ Regitra bendrovės vardu. Jis jokių piniginių lėšų nesisavino. Vėliau, įtarime minėti automobiliai, t.y. visi trys, po kelių mėnesių, buvo parduoti už skolas kitoms bendrovėms. Buvo gauti grynieji pinigai iš bendrovių. Juos pats priėmė kaip kasininkas pagal kasos dokumentus ir įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Tačiau, kodėl vėl nėra dokumentų dėl automobilių pardavimo buhalterijoje, jis negali pasakyti. Pinigai buvo įnešti į bendrovės banko sąskaitą tokiai sumai, kokiai buvo išrašyti ir kasos dokumentai. Tai galima patikrinti gavus dokumentus iš bendrovių, kurios pirko automobilius. Supranta, kad turėjo sutikrinti visus pirkimo-pardavimo sandorių duomenis buhalterijoje, tačiau jis to nepadarė. Negali pasakyti, ar šios transporto priemonės buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto apskaitą.
Negali pasakyti kur dingo kiti dokumentai, t. y. kasos knygos, „(duomenys neskelbtini) " ar kitaip UAB „(duomenys neskelbtini) " įvardintų apskaitos registrų suvestinės, Bendrovės kreditorinio įsiskolinimo apskaitos registrai, kreditorių sąrašai už laikotarpį nuo 2011-01-11 iki -2011-12-09 d., kuriose būtų nurodyta skolos atsiradimo data ir suma, kreditoriaus (kliento) pavadinimas. Bendrovės ilgalaikio turto sąrašai (nurodant turto įsigijimo vertę, nusidėvėjimą, likutinę vertę), visas turimos sutartys dėl ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo, PVM sąskaitos faktūros dėl Bendrovės ilgalaikio turto įsigijimo bei įsigyto turto apmokėjimo pateisinantys dokumentai. Supranta, kad tai didelis kiekis dokumentų dingo, bet jis tikrai jų nepaslėpė. Negali pasakyti, ar šie dokumentai išvis buvo vedami. Jis negali pasakyti, ar jie buvo pas buhalterę I. M. spintoje, nes jis nesupranta, kokie dokumentai turi būti vedami. Jo pareiga juos buvo pateikti buhalterei, kad ji apskaitytų. Jis su I. M. nebuvo sudaręs buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo akto, kuomet ji 2011-11-30 išėjo iš darbo. Realiai buhalterė dokumentų jam neperdavė. Jie visada gulėjo spintoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Kuomet buvo iškeltas bankrotas, jis nuvyko pas I. M. į (duomenys neskelbtini), ir iš tos spintos išėmė dokumentus. Dokumentai buvo sudėti dėžes. Dokumentai nebuvo skaičiuojami. Negali pasakyti kiek segtuvų priėmė iš I. M.. Dokumentai buvo pervežti jo paties transportu į kitas patalpas, esančias Kubiliaus g, Vilniuje, kur buvo buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas. Tik tada, iš šio ofiso G. B. pasiėmė šiuos dokumentus ir perdavė bankroto administratoriui. G. B. jis pasakė kur yra dokumentai ir jis pats vyko jų pasiimti į nurodytą vietą. Tada jis nedalyvavo dokumentų perėmime. Jis pats su bankroto administratoriumi dėl dokumentų perdavimo nebendravo. Tarp jo ir G. B. nebuvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Supranta, kad viskas turėjo viskas būti surašoma aktu. Bet to nedarė. G. B. nesidomėjo dokumentais. Supranta, kad jis kaip akcininkas ir direktorius neužtikrino tinkamo dokumentų perdavimo ir paėmimo, nežiūrėjo kas kaip vykdoma.
Pripažįsta kaltę pilnai dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Tačiau jo kaltėje nėra tyčios. Neturėjo ką slėpti, tiesiog nesirūpino dokumentais. Supranta, kad jis pažeidė teisės aktus, kurie nurodyti įtarime ( t.3, b.l. 79-81).
2014-09-23 apklaustas liudytoju, UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” bankroto administratorius V. G., parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, bendrovė teikia bankroto administravimo paslaugas. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamų bendrovių yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės administratoriais buvo paskirti Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Pradėjus bendrovės bankroto procedūrą buvo nustatyta, kad bendrovė realios veiklos nevykdė, pajamų negaudavo. Susipažinus su pirmine finansine situacija buvo nustatyta, kad bendrovė neturi materialaus turto, piniginių lėšų grynais ar banko sąskaitoje taip pat nebuvo. Visą bendrovės turtą sudarė debitoriniai įsiskolinimai, kurie sudarė 550061 Lt. Didžiąją dalį šios sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingos dvi Rusijos Federacijoje registruotos bendrovės – Maskvoje registruota „(duomenys neskelbtini)“ ir jos filialas Sankt-Peterburge. Bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai šiai dienai siekia 250837.24 Lt. Pradėjus bankroto procedūrą bendrovės direktorius G. B. perdavė pirminius finansinius dokumentus. Kaip minėta materialaus turto bendrovė neturėjo. Patikrinus pateiktus finansinius dokumentus įtarimo sukėlė tam tikri sandoriai, o būtent įtarimą sukėlė tai, kad bendrovės materialus turtas (automobiliai Renault Trafic, Renault Espace, Setra S210) prieš bankroto procedūrą buvo parduoti, ir pardavimo kaina buvo galbūt per žema. Taip pat įtarimą kėlė tai, kad visi debitoriai įsiskolinimai buvo faktiškai susiję su viena įmone. Jie kreipėsi į teismus su ieškiniais reikalaudami pripažinti negaliojančiomis automobilių pirkimo – pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Viena sutartis pripažinta negaliojančia, vienoje byloje pasirašyta taikos sutartis, o trečioje sutartis pripažinta negaliojančia, bet sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.
Buvęs bendrovės direktorius A. K. pripažino, kad automobiliai buvo parduoti kreditoriams, kuriems bendrovė turėjo skolų. Kadangi jų manymu bendrovė buvo valdoma blogai, jos vadovas nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti bankroto, kai kurie bendrovės sandoriai kėlė įtarimų, buvo nuspręsta kreiptis į teismą su prašymu pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. 2014-06-12 Vilniaus apygardos teismas savo nutartimi bankrotą pripažino tyčiniu, nors buvęs bendrovės vadovas A. K. su tuo nesutiko. Teismo proceso metu byloje Nr. 2-1693-590/2013 išaiškėjo, kad Rusijos bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai yra susijusi su A. K., jis pripažino, kad pats yra įsteigęs šią bendrovę ir yra jos akcininkas. Šiuo metu teismas UAB ,‚ (duomenys neskelbtini)“ kreditoriais yra pripažinęs 46 fizinius ir juridinius asmenis, bendra įsiskolinimų suma yra 250837.24 Lt. Debitoriniai įsiskolinimai yra didesni, mano, kad galimybės atgauti skolas iš Rusijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ yra nedidelės. Jo manymu nagrinėjamoje situacijoje yra tyčinio bankroto požymiai, kadangi įmonei jau esant nemokai jos vadovai patys neinicijavo bankroto procedūros ir leido augti skoloms, visą įmonės ilgalaikį materialų turtą pardavė prieš bankroto pradėjimą už bendrą 16529,02 Lt sumą, nors jo vertė buvo 49781,25 Lt, taip pat įtarimų kelia tai, kad A. K. yra pagrindinio debitoriaus „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, iš kurio išsiieškoti skolas praktiškai neįmanoma. Visa detalesnė situacijos analizė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismui paduotame ieškinyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (t.1, b.l. 18).
2015-12-10 apklaustas papildomai liudytoju, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” bankroto administratorius V. G., parodė, kad visus buhalterinius dokumentus priėmė jo įgaliotas bankroto administratorius L. T. iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. B. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu. Kur vyko buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimas, jau nepamena. Tačiau visi priimti dokumentai buvo surašyti dokumentų priėmimo-perdavimo aktu. Jo kolega L. T. kreipėsi į teismą gauti vykdomąjį raštą tikslu išsireikalauti iš G. B. turtą ir visus likusius dokumentus. Jis negali pasakyti, kada kolega pastebėjo, jog trūksta dokumentų. Jam kolega L. T. perdavė bankroto bylos vedimą 2014 metais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėse apskaitos dokumentuose nebuvo atskiro patvirtinimo raštu dėl vedamos buhalterinės apskaitos politikos. Patikrinus VĮ Regitros duomenis, buvo nustatyta, kad bendrovė turėjo ne vieną transporto priemonę, o tris. Buhalterinėje apskaitoje buvo įtrauktas tik vienas automobilis. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad šios transporto priemonės buvo parduotos. Tikslios datos nepamena. Dėl to buvo iškeltos atskiros civilinės bylos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė šiuos automobilius pažeidžiant kitų kreditorių interesus bei mažesne kaina nei rinkos. Šis skirtumas buvo prisiteistas iš tų įmonių, kurios pirko automobilius.
Dokumentų dėl automobilių pardavimo, buvęs direktorius G. B. neperdavė, nors jie buvo parduoti A. K. vadovavimo metu. G. G. dėl trūkstamų buhalterinių apskaitos dokumentų parodė, kad bankuose turėtų sąskaitų (AB DNB bankas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini)) išrašų ir sudarytų suvestinių bankinių sąskaitų apskaitos registrų (mėnesiais) nebuvo perduota. Dėl SEB banko sąskaitos gali pasakyti, kad direktorius nenurodė, kad bendrovė išvis turi sąskaitą SEB banke. Todėl tyrimui jis buvo pateiktas vėliau. Dėl kasos knygų ir įrašų su jose patvirtinančių dokumentų ir sudarytų suvestinių kasos sąskaitų apskaitos registrų (mėnesiais) parodė, kad jie nebuvo perduoti buvusio direktoriaus G. B. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-09. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ ar kitaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvardintas apskaitos registrų suvestinių (mėnesiais) pagal buhalterines sąskaitas (detalizuotas pagal ūkio subjektus, fizinius asmenis) parodė, kad jie nebuvo perduoti buvusio direktoriaus G. B. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-09 .Dėl bendrovės kreditorinio įsiskolinimo apskaitos registrų (mėnesiais), kreditorių sąrašų 2011-01-01 d. ir už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-05-16 d., kuriose būtų nurodyta skolos atsiradimo data ir suma, kreditoriaus (kliento) pavadinimas parodė, kad jie nebuvo perduoti buvusio direktoriaus G. B. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-09. Dėl bendrovės ilgalaikio turto sąrašo (nurodant turto įsigijimo vertę, nusidėvėjimą, likutinę vertę), visų turimų sutarčių dėl ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo, PVM sąskaitų faktūrų dėl Bendrovės ilgalaikio turto įsigijimo bei įsigyto turto apmokėjimo pateisinančių dokumentų, visų turimų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų dėl atliktų bendrovės ilgalaikio turto rekonstrukcijos darbų parodė, kad jie nebuvo perduoti buvusio direktoriaus G. B. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-09. Apie vestą buhalterinę apskaitą negali daugiau nieko pasakyti, nes bendrovė likviduota (t.1, b.l. 43-45).
2015-07-28 apklausta liudytoja E. Š. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010 metų kovo mėnesio iki 2011 metų lapkričio mėnesio, atvykstamojo turizmo skyriaus vadovės pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas. Didžiausias klientų srautas buvo iš Rusijos. OOO “ (duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. OOO“ (duomenys neskelbtini)“ buvo registruota tiek Maskvoje, tiek S. Peterburge. Jos abi skirtingos įmonės. Ji nežino kas buvo OOO“ (duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo I. M.. O kasininkas buvo I. R., ji dirbo su kasos aparatu, t.y. kuomet buvo išvykstamasis turizmas. Dėl atvykstamojo turizmo, klientai dažniausiai buvo siunčiami į kurortus- Druskininkus, Palangą ir t.t. OOO “ (duomenys neskelbtini)“ gavę pinigus iš klientų pervesdavo ne visą sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metais, negavę visos sumos iš OOO “ (duomenys neskelbtini)“, negalėdavo pilnai atsiskaityti su viešbučiais, sanatorijoms. Todėl tokia skola ir susidarė. Darbo užmokesčiai buvo tvarkingai gaunami, tik 2011 metų pačioje pabaigoje, vėlavo gal mėnesį laiko. Iki to laiko, nebuvo jokių problemų. Jos darbo laikotarpiu visą laiką vadovas buvo A. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto neturėjo, išskyrus transporto priemones. Transporto priemonės buvo parduotos įmonėms, kurioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingos. Jai įmonė nėra skolinga. Nesupranta, kodėl įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nes tikrai tokios situacijos nebuvo. Buvo normalus darbas iki pat bankroto iškėlimo (t.1, b.l. 95-96).
2015-12-04 apklausta kaip liudytoja I. M., parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004-02-18 iki 2011-11-30, buhalterės pareigose. Iš pradžių vadovė buvo L. J., nuo 2010 metų sausio mėn., vadovas buvo A. K., o nuo 2011 metų G. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas. Didžiausias klientų srautas buvo iš Rusijos. OOO „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas. OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota tiek Maskvoje, tiek S. Peterburge. Ji nežino kas buvo OOO “ (duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Kiek girdėjo, buvo A. K., bet dokumentų, patvirtinančių, jog jis akcininkas, nematė.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimas buvo tokiu principu: OOO “ (duomenys neskelbtini)“ gavę pinigus iš klientų pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesdavo sanatorijoms ar viešbučiams. Kaip jai žinoma, OOO “ (duomenys neskelbtini)“ dirbo nuostolingai jau nuo 2009 metų pabaigos iki 2010 metų pradžios. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš OOO“ (duomenys neskelbtini)“ gaudavo ne visą sumą, o tik dalį nuo tos sumos, kiek klientai buvo sumokėję OOO „(duomenys neskelbtini)“, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne visą sumą, kiek buvo sumokėta OOO “ (duomenys neskelbtini)“ pervesdavo viešbučiams, sanatorijoms. Gavosi taip, kad Rusijos ar kitos valstybės klientas sumoka sutartą pilną kainą už kelionę, o pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiekia tik daliai tos sumos, kuri priklausytų, nors viešbučiai reikalavo pilnos sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis sutartis dėl suteikiamų limitų. Tai reiškia, kad jie klientus „avansu“ priimdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės problemos jau prasidėjo 2010 metų vasaros pabaigoje, kuomet vadovas buvo A. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektas su Rusija buvo nesėkmingas, todėl bendrovė bankrutavo, nes mano, jog Rusijos bendrovė OOO „(duomenys neskelbtini)“ iššvaistė turtą (pinigus) ir liko skolinga jų bendrovei.
Dėl jos darbo ir atsiskaitymo su kreditoriais, gali pasakyti, kad ji viena dirbo su banko sąskaitų prisijungimo kodais. A. K. buvo supažindintas su bendrovės finansine padėtimi. Pasirašinėjo kas mėnesį finansines ataskaitas. Žinojo bendrovės padėtį. A. K. jai nurodydavo pats kam kokią sumą pervesti. Taip, žino, kad nebuvo laikytasi skolų padengimo eiliškumo. A. K. tai žinojo. Tardavosi su viešbučiais, sanatorijomis, kad palauktų. Pinigų nebuvo tiek, kad užtektų visiems padengti skolas. Ji pati rengė deklaracijas, balansus. Deklaracijos buvo siunčiamos VMI elektroniniu paštu, o į VĮ Registrų centras-registruotu paštu. Visi balansai už 2010 metus buvo pasirašyti A. K., jos akivaizdoje. Dėl 2011 metų balansų, deklaracijų, gali pasakyti, kad ji išėjo 2011 metų lapkričio mėnesį iš darbo ir nežino kas darė balansus, deklaracijas už 2011 metus. Tuo turėjo rūpintis vadovas. Negali pasakyti, ar jie buvo teikti.
Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų, jų perdavimo tvarkos, laikymo ir saugojimo, gali pasakyti, kad jie buvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, (duomenys neskelbtini). Ten buvo laikomi visi dokumentai nuo 2004 metų pradžios iki jos darbo pabaigos. Dokumentai buvo suarchyvuoti ir laikomi segtuvuose. Jai išeinant iš buhalterės pareigų, dokumentai buvo palikti rakinamose spintose, ofise. Ofisas buvo rakinamas. Raktus turėjo ji, kadangi toliau ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tose pačiose patalpose. Ji šiuos dokumentus laikė prie savęs ir niekas be jos žinios prie jų nepriėjo. Tarp A. K. ir jos, kuomet ji išėjo iš darbo 2011-11-30, nebuvo surašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Tad jo tyrimui negali pateikti. Buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2004 metų iki 2011-11-30 buvo perduoti 2012 metų pavasarį A. K. ir bankroto administratoriui, kuomet buvo iškeltas bankrotas. Dokumentus bankroto administratorius skaičiavo ir rašė jų sąrašą. Buvo viskas sudaryta raštu. Ji dabar tik sužinojo, kad yra dingę dalis dokumentų (t.1,b.l. 83-85).
2015-12-10 apklausta papildomai kaip liudytoja I. M., parodė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti žodžiu A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar buvo sudarytas detalus dokumentų priėmimo-perdavimo aktas tarp jos ir A. K.. Negali pateikti ikiteisminiam tyrimui dokumentų, t.y. priėmimo-perdavimo akto, pasirašyto tarp jos ir A. K.. A. K., kuomet ji išėjo iš darbo, t.y. 2011-11-30, pasakė jai, kad šie dokumentai būtų pas ją laikomi kol pasiims bankroto administratorius. Per tą laiką, t.y. nuo 2011-11-30 iki 2012 gegužės mėn, A. K. nebuvo atvykęs pas ją pasidomėti buhalterinės apskaitos dokumentais, sutartimis. A. K. ji sakė, kad baigiantis metams reikia teikti už 2011 metus balansus VMI ir VĮ Registrų centras, nes ji jau neteiks, kadangi jau išėjusi darbo. Negali pasakyti, ar A. K. teikė finansinės atskaitomybės dokumentus VMI ir VĮ Registrų centras, ar ne.
Negali pasakyti apie automobilius, jų pirkimą ir pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2011 m. spalio mėnesį. Jai A. K. nepranešė, kad buvo nupirkti dar du automobiliai 2011 metais. Bendrovė turėjo vieną automobilį. A. K. jai nepateikė dokumentų, tame tarpe ir PVM sąskaitų faktūrų dėl automobilių įsigijimo, todėl jie ir nebuvo įtraukti į ilgalaikio turto apskaitą. Negali pasakyti apie dokumentus, kurie turėjo būti jai pateikti po automobilių pardavimo. A. K. jai jų neteikė. A. K. neėmė grynųjų pinigų iš kasos pirkti automobiliams. Taip pat, nebuvo nuimti pinigai iš banko sąskaitos automobiliams įsigyti. Jei būtų mačiusi, būtų reikalavusi išlaidas pateisinančių dokumentų.
Nepamena, ar buvo sudarytas detalus dokumentų priėmimo-perdavimo aktas tarp jos ir G. B.. Negali pateikti ikiteisminiam tyrimui dokumentų, t.y. priėmimo-perdavimo akto, pasirašyto tarp jos ir G. B..
Nebuvo vadovo nustatyta buhalterinės apskaitos vedimo politika. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų.
Buvo vedami pirminiai dokumentai iki atskaitomybės pateikimo imtinai. Kas liečia 2015-12-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą ir jame nurodytus reikalautus dokumentus, tai gali pasakyti, kad visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, išskyrus dokumentus nuo 2011-11-30.
Dokumentai, kaip minėjo, buvo laikomi spintoje A. K. nurodymu, o po to, iškėlus bankrotą, atvyko pas ją į ofisą G. B. ir bankroto administratorius. Buvo paimti buhalterinės apskaitos dokumentai iš jos pagal priėmimo-perdavimo aktą, kurį pasirašė G. B. ir bankroto administratorius. Kur dingo buhalterinės apskaitos dokumentai, nurodyti 2015-12-04 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole, ji nežino.
Bankroto administratorius sakė, kad trūksta dokumentų. Ji jam teikė, kas buvo jos kompiuteryje. Pirminių dokumentų neturėjo ir pas ją jie tikrai neliko (t.1,b.l 89-91).
2015-12-04 apklausta kaip liudytoja L. J., parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2004-12-30 iki 2010-01-11, vadovės pareigose. Tačiau realiai bendrovei vadovavo pats akcininkas A. K.. Ji buvo tarsi „statytinė“ direktorė. Jos realios pareigos buvo administratorė. Ji nesidomėjo kokia bendrovės buvo finansinė padėtis. Nesidomėjo jokiais balansais, bendrovės turtu, nuostoliais. Net nedirbo su bankiniais pavedimais. Bendrovės veiklą organizavo vienintelis akcininkas A. K.. O bankines operacijas ir kitas ūkines operacijas atlikdavo buhalterė I. M.. Ji nesikišo kokia tvarka buvo atsiskaitoma su bendrovėmis pagal sutartis, tad negali pasakyti, ar jos vadovavimo metu, 2010 metais, buvo laikomasi atsiskaitymų eiliškumo. Ji nežino ir nežinojo kokį turtą bendrovė turi.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2010 metų pradžios, dirbo kartu su „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pardavinėjamos poilsinės kelionės lietuviams. Rusijos piliečių, kaip klientų, nebuvo. Kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su „(duomenys neskelbtini)“, veikla tikrai nebuvo nuostolinga. Ji pasitraukė iš bendrovės veiklos iki atsirandant OOO“ (duomenys neskelbtini)“. Negali nieko pasakyti apie vedamą buhalteriją jos vadovavimo metu, nes nežino kas buvo vedama, o kas ne. Ji pati asmeniškai kaip administratorė dirbo su kasa ir pildė kasos žurnalą. Daugiau nieko nežino. Dėl dokumentų perdavimo naujai paskirtam direktoriui A. K. gali pasakyti, kad nežino, kokie dokumentai buvo perduoti A. K.. Ji negali pasakyti, ar tarp jų buvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, nes nepamena. Buhalterinės apskaitos dokumentai visada buvo saugomi pas buhalterę „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, Vilniuje, tikslios gatvės pavadinimo nepamena (t.1,b.l. 79-80).
2015-07-17 apklaustas spec. liudytoju G. B. (LR BPK 80 straipsnio 1 p. ir 82 straipsnio 3 d. pagrindais) parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas akcininko A. K. vadovu nuo 2011-12-09. Realiai jo vadovavimo laikotarpis buvo pora mėnesių. Po to, 2012 metų sausio mėnesį, sužinojo apie bendrovės visas skolas ir buvo iškeltas bankrotas. Bankroto administratorius paskirtas buvo 2011 gegužės mėnesį. Realaus tokio vadovavimo bendrovei nebuvo. Turėjo iki to laiko turizmo srityje patirtį. Jis buvo samdomas direktorius. A. K. paskirdamas ji direktoriumi sakė, kad bendrovė turi finansinių problemų. Jis akcijų iš A. K. nepirko ir nebuvo šios bendrovės akcininkas. Pagrindines skolas sudarė Rusijos įmonių neatskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas Baltijos šalių įmonėms-viešbučiams ir t.t. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo atvykstamasis ir išvykstamasis turizmas. Leidimus užsiimti turizmo veikla išdavė Turizmo departamentas.
Savo vadovavimo metu tik pradėjo susipažinti su bendrovės finansine padėtimi. Jis pats bendrovės padėties neblogino, jokių naujų sutarčių nesudarinėjo, o atvirkščiai bandė skolas atgauti. Jis jokių finansinių bankinių operacijų neatliko, buvo tam finansininkė. Kiek pamena, jo vadovavimo metu, buvo areštuotos banko sąskaitos. Grynaisiais pinigais buvo atliekamos finansinės operacijos, atsiskaitant su kreditoriais ir darbuotojais. Jokio turto bendrovės vardu nepardavė. Jo vadovavimo metu bendrovė veiklos nebevykdė. Jis negali pasakyti kiek dar darbuotojų dirbo įmonėje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO “ (duomenys neskelbtini)“ neturi jokių sąsajų su (duomenys neskelbtini)įmonėmis (t.1, b.l. 67-68).
2015-12-14 apklaustas papildomai kaip spec. liudytojas G. B. (LR BPK 80 straipsnio 1 p. ir 82 straipsnio 3 d. pagrindais) parodė, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės pagrindinius apskaitos dokumentus ( t.y. įstatus, antspaudą, steigimo dokumentus) perėmė iš A. K. pagal tyrimui pateiktą priėmimo-perdavimo aktą. Jis iš A. K. jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperėmė. A. K. jam sakė, kad dokumentai bus pas buhalterę. Jie su A. K. nepasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo akto. Tad negali pasakyti kiek buvo tų dokumentų ir kokių. Jis savo vadovavimo metu buvo nuvykęs vieną kartą pas buhalterę I. M., adresu (duomenys neskelbtini), kur ji dirbo, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buhalterės paprašė padaryti kopijas kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų. Buhalterė jam davė kopijas. Tikrai jokių originalų neėmė. Galimai ji išvis atspausdino iš kompiuterio šiuos duomenis, nes buvo be parašų. Jis bandė aiškintis dėl bendrovės skolų, tačiau nespėjo, buvo paskelbtas bankrotas. Jis savo vadovavimo metu buhalterės neklausė kokie pas ją saugomi dokumentai. Buhalterė jam jokių dokumentų sąrašo neteikė, todėl nežino, kokie dokumentai buvo jos žinioje. Realiai ji išeidama iš darbo turėjo priėmimo-perdavimo aktu perduoti dokumentus direktoriui ir akcininkui pasirašytinai, o jis perimti iš A. K. tuos pačius dokumentus. Tačiau jis nieko nespėjo padaryti, nes buvo iškeltas bankrotas. Jis savo tariamo vadovavimo metu neatliko jokių bankinių operacijų, nes visos bankinės sąskaitos buvo areštuotos. Dėl kasos operacijų nepamena. Bet tuo metu bendrovė jau nevykdė jokios veiklos. Dėl A. K. pirktų ir parduotų automobilių gali pasakyti, kad A. K. neperdavė jokių PVM sąskaitų faktūrų dėl pirktų ir parduotų automobilių. Dėl automobilių pardavimo sužinojo iš bankroto administratoriaus. Dėl jo vadovavimo laikotarpio, gali pasakyti, kad tuo metu buhalterio bendrovė neturėjo. Jis neruošė VĮ Registrų centras balansų už 2011 metus, nes nespėjo ir neturėjo galimybės susipažinti su buhalterinės apskaitos dokumentais. Jo vadovavimo laikotarpiu A. K. dirbo jo pavaduotoju. Jis buvo tuo metu ir vienintelis akcininkas.
Dėl dokumentų perdavimo bankroto administratoriui, tai jie buvo perduoti tiesiai iš buvusios buhalterės atvykus jiems su bankroto administratoriumi į darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, dokumentai buvo sudėti į dėžes. Jis nežino kas juos sudėjo į dėžes. Nežino, ar jie visi buvo sudėti. A. K. tuo metu nebuvo. Dokumentų perdavimas vyko dalyvaujant jiems trims, t.y. jam, bankroto administratoriui, buvusiai buhalterei. Jis ėmė iš dėžių segtuvus, su bankroto administratoriumi darė apyrašus, t.y. dokumentų perdavimo-priėmimo aktus, o po to, bankroto administratorius dėjo dokumentus į savo mašiną. Jam bankroto administratorius nesakė, kad trūksta dokumentų. Bankroto administratorius vykdomojo rašto neteikė, būtent dėl dokumentų trūkumo reikalaujant pateikti trūkstamus dokumentus, o tik dėl turto. Ieškojo fakso aparatų. Civiline tvarka žala buvo priteista iš A. K., bet ne iš jo. Daugiau nieko negali pasakyti. Nežino kur dingo dokumentai. Jam nebuvo tikslo jų paslėpti, ar sunaikinti. Nes jo vadovavimo metu nebuvo vykdoma veikla (t.1, b.l.74-76).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2015-12-07 gauta specialisto išvada 2015-12-04Nr. 5-/183, iš kurios matyti, kad iš tyrimui pateiktų UAB ,, (duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, jog A. K. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, t.y. nuo 2010-01-11 iki 2011-12-09, bendrovė įsigijo ilgalaikio turto už 50 476,79 Lt, iš jų: laikotarpiu nuo 2010-01-27 iki 2010-08-10 – už 25 476,79 Lt, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-09 - už 45 000 Lt, iš viso už 70 476,75 Lt. Įsigytą ilgalaikį turtą sudarė: nematerialusis turtas (internetinė sistema ir tinklapio programavimo darbai), kurio įsigijimo vertė – 17 986,79 Lt ir materialusis turtas (trys transporto priemonės), kurių įsigijimo vertė – 52 500 Lt. Vadovaujant A. K., t.y. 2011 metų spalio mėn., visos trys transporto priemonės buvo parduotos už 20 000 Lt (su PVM).
Iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir 2011-12-31 dienos duomenimis sudarytų finansinių ataskaitų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2011-12-31 dienos duomenimis bendrovėje buvo apskaitomas tik ilgalaikis nematerialus turtas - internetinė sistema ir tinklapis, kurių balansinė vertė tą dieną buvo 11 470 Lt.
Pagal tyrimui pateiktus ilgalaikio turto pajamavimo aktus bendrovė G. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2012-05-16 ilgalaikio turto neįsigijo.
Ikiteisminiam tyrimui bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)" įgaliotas asmuo V. G. pateikė 2012 m. balandžio 30 d. duomenimis sudarytas Bendrovės finansines ataskaitas: balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš balanse nurodytų duomenų matyti, kad 2012-04-30 Bendrovėje buvo apskaitomas tik nematerialusis ilgalaikis turtas, kurio likutinė vertė tą dieną buvo 9 834 Lt.
VĮ Registrų centras duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ nekilnojamojo turto laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-05-16 neturėjo.
Kadangi tyrimui nepateikti 2011 m. bei 2012 m. sausio - balandžio mėnesių Bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenys, suvestiniai registrai bei įrašus juose patvirtinantys pirminiai dokumentai, Bendrovės ilgalaikio turto sąrašas (nurodant turto įsigijimo-vertę, nusidėvėjimą, likutinę vertę), turimos sutartis dėl ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo, PVM sąskaitos faktūros dėl Bendrovės ilgalaikio turto įsigijimo bei įsigyto turto apmokėjimą pateisinantys dokumentai, tyrimo metu negalima nustatyti, ar Bendrovės balansuose už 2011 ir 2012 m. sausio - balandžio finansinius metus nurodytos Bendrovės buhalterinių sąskaitų likučių, buvusių 2010-12-31, 2011-12-31 ir 2012-04-30, sumos yra pagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir teisingai apskaitytos Bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitose. Taip pat negalima nustatyti, kokia jo vertė buvo apskaityta Bendrovės buhalterinėje apskaitoje bankroto iškėlimo dieną ir ar teisingi duomenys įrašyti pateiktuose finansinių ataskaitų rinkiniuose už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-04-30.
VĮ Registrų centras pateikė tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 – 2010 metų. finansinių ataskaitų rinkinių patvirtintas kopijas ir informavo, kad Bendrovė 2011 m., 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė.
Juridinių asmenų finansinės atskaitomybės rengimo tvarką reglamentuoja 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas Nr. IX-575 (nauja redakcija 2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633), 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574.
2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (nauja redakcija 2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 15 str. 1. p. nurodyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; 4 p. - finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais (toliau – apskaitos standartai) ir kitais teisės aktais, 9 p. - iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, 12 p. - finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų sudarymo, registruojami verslo apskaitos standartuose nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarime Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo" nurodoma, kad metinės finansinės ataskaitos registro tvarkytojui (Valstybės įmonei Registrų centrui) turi būti pateiktos per 30 dienų, kai juridinis asmuo įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka jas patvirtina, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip.
Tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose apskaitomi įsipareigojimai kreditoriams, pirminiai atsiskaitymą su kreditoriais pagrindžiantys dokumentai (kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos, banko sąskaitų išrašai, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai ir t.t.), todėl nėra galimybės nustatyti, ar 2010-12-31, 2011-12-31 ir 2012-04-30 datų duomenimis sudarytose UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinėse ataskaitose nurodytos įsipareigojimų kreditoriams sumos yra teisingos. Taip pat negalima nustatyti, kokius įsiskolinimus bendrovė turėjo A. K. vadovavimo metu, t.y. 2011-01-01 ir 2011-12-09 dienai, bei G. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2012-05-16, bei kaip laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 202-05-16 buvo atsiskaitoma su kreditoriais ir, ar buvo laikomasi eiliškumo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-05-16.
Tyrimui nepateikti visi tiriamojo 2011-01-01 – 2012-05-16 laikotarpio suvestiniai ir analitiniai bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, todėl negalima nustatyti, ar bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta visa į bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytas sąskaitas 2011 metais gauta 2 160 580,64 Lt įplaukų suma bei visa iš bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytų sąskaitų minėtu laikotarpiu pervesta/išimta 2 172 357,39 Lt suma.
Kadangi tyrimui nepateikti laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2012-05-16 bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenys, suvestiniai registrai bei įrašus juose patvirtinantys pirminiai dokumentai, pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros (tyrimui pateiktos tik 2010 - 2011 m. kai kurių mėnesių pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros), todėl negalima nustatyti, kokio dydžio kreditorinius įsiskolinimus turėjo bendrovė tiriamuoju laikotarpiu, kokia ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė buvo apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ar bendrovės pateiktoje VĮ „Registrų centras“ už 2010 m. bei tyrimui pateiktose 2011 m., ir 2012-04-30 laikotarpio finansinėse ataskaitose įrašyti duomenys yra teisingi, ar bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta visa į bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytas sąskaitas 2011 metais gauta 2 160 580,64 Lt įplaukų suma bei visa iš bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytų sąskaitų minėtu laikotarpiu pervesta/išimta 2 172 357,39 Lt suma, ar yra visi bendrovės atliktus mokėjimus patvirtinantys pirminiai dokumentai.
Iš tyrimui pateiktos Valstybės įmonės “Registrų centras” informacijos matyti, kad bendrovė Valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikė tik 2008-2010 metų finansines ataskaitas (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, aiškinamąjį raštą) ir nėra pateikusi finansinių ataskaitų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-05-16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarime Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo" nurodoma, kad metinės finansinės ataskaitos registro tvarkytojui (Valstybės įmonei Registrų centrui) turi būti pateiktos per 30 dienų, kai juridinis asmuo įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka jas patvirtina, jeigu kiti įstatymai nenumato kitaip.
Nepateikus tyrimui 2011-01-01 iki 2012-05-16 laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrų ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis nustatytų norminių aktų reikalavimų.
Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau-BAĮ) Nr.IX-574 4 str. nuostatas“<...> ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama: pateikiama laiku: išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams<...>“;- 16 str. 1d., nuostatą „<...> ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose<...>:- 19 str. 2d. nuostatą „<...>, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“.
Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 d. nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Minėto įstatymo 21 str.2d. nurodyta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Tyrimo metu negavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į apskaitą ir dėl to iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Iš 2015-11-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau- Vilniaus apskr. VPK KP ENTV) rašto matyti, kad buvo pareikalauta iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)” bankroto administratoriaus V. G. pateikti trūkstamus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau jis 2015-11-17 raštu informavo, kad jam šie dokumentai nebuvo perduoti buvusio vadovo (t.3, b.l. 24-26).
2015-07-28 įtariamasis A. K. pateikė dokumentų pateikimo protokolu – 2011-12-03 dokumentų, atspaudo priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą tarp jo ir G. B., tačiau tarp išvardintų dokumentų nėra paminėti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai.
2015-07-24 G. B. pateikė dokumentų pateikimo protokolu -2011-12-03 dokumentų, atspaudo priėmimo-perdavimo aktą, pasirašytą tarp jo ir A. K., tačiau tarp išvardintų dokumentų, nėra paminėti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai.
Iš 2015-12-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau- Vilniaus apskr. VPK KP ENTV) rašto matyti, kad buvo pareikalauta iš I. M., vadovaujantis LR BPK 97 str. pateikti UAB ,, (duomenys neskelbtini)” trūkstamus dokumentus, tačiau ji nurodė, jog jų neturi ir juos perdavė bankroto administratoriui.
A. K. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė baudą išdėstyti dalimis. (b. 3. 127-129)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė, kad buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos išsaugojimą kaip vadovas. Pripažįsta, kad nekontroliavo savo buhalterės. Jis pats pagal profesiją yra muzikos mokytojas, todėl buhalterinės apskaitos žinių neturi kaip turėtų būti organizuojama buhalterinė apskaita. Supranta, kad reikėjo jam pačiam susitikrinti, ar viskas laiku pateikta ir viskas tvarkingai. Supranta savo aplaidumą.
Supranta, kad turėjo sutikrinti visus pirkimo-pardavimo sandorių duomenis buhalterijoje, tačiau jis to nepadarė. Negali pasakyti, ar transporto priemonės buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini) “ ilgalaikio turto apskaitą. Negali pasakyti kur dingo kiti dokumentai, t.y. kasos knygos, „(duomenys neskelbtini)" ar kitaip UAB „(duomenys neskelbtini)" įvardintų apskaitos registrų suvestinės, Bendrovės kreditorinio įsiskolinimo apskaitos registrai, kreditorių sąrašai už laikotarpį nuo 2011-01-11 iki -2011-12-09 d., kuriose būtų nurodyta skolos atsiradimo data ir suma, kreditoriaus (kliento) pavadinimas. Bendrovės ilgalaikio turto sąrašai (nurodant turto įsigijimo vertę, nusidėvėjimą, likutinę vertę), visas turimos sutartys dėl ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo, PVM sąskaitos faktūros dėl Bendrovės ilgalaikio turto įsigijimo bei įsigyto turto apmokėjimo pateisinantys dokumentai. Supranta, kad tai didelis kiekis dokumentų dingo, bet jis tikrai jų nepaslėpė. Negali pasakyti, ar šie dokumentai išvis buvo vedami.
Liudytojas UAB ,, (duomenys neskelbtini)” bankroto administratorius V. G., parodė, kad visus buhalterinius dokumentus priėmė jo įgaliotas bankroto administratorius L. T. iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus G. B. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu. Kur vyko buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimas, jau nepamena. Tačiau visi priimti dokumentai buvo surašyti dokumentų priėmimo-perdavimo aktu. Jo kolega L. T. kreipėsi į teismą gauti vykdomąjį raštą tikslu išsireikalauti iš G. B. turtą ir visus likusius dokumentus. Jis negali pasakyti, kada kolega pastebėjo, jog trūksta dokumentų.
Dėl kasos knygų ir įrašų su jose patvirtinančių dokumentų ir sudarytų suvestinių kasos sąskaitų apskaitos registrų (mėnesiais) V. G. parodė, kad jie nebuvo perduoti buvusio direktoriaus G. B. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-09. Dėl „(duomenys neskelbtini) “ ar kitaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ įvardintas apskaitos registrų suvestinių (mėnesiais) pagal buhalterines sąskaitas (detalizuotas pagal ūkio subjektus, fizinius asmenis) parodė, kad jie nebuvo perduoti buvusio direktoriaus G. B. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-09. Dėl bendrovės kreditorinio įsiskolinimo apskaitos registrų (mėnesiais), kreditorių sąrašų 2011-01-01 d. ir už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-05-16 d., kuriose būtų nurodyta skolos atsiradimo data ir suma, kreditoriaus (kliento) pavadinimas parodė, kad jie nebuvo perduoti buvusio direktoriaus G. B. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-09. Dėl bendrovės ilgalaikio turto sąrašo (nurodant turto įsigijimo vertę, nusidėvėjimą, likutinę vertę), visų turimų sutarčių dėl ilgalaikio turto pirkimo ir pardavimo, PVM sąskaitų faktūrų dėl Bendrovės ilgalaikio turto įsigijimo bei įsigyto turto apmokėjimo pateisinančių dokumentų, visų turimų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų dėl atliktų bendrovės ilgalaikio turto rekonstrukcijos darbų parodė, kad jie nebuvo perduoti buvusio direktoriaus G. B. už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-09. Apie vestą buhalterinę apskaitą negali daugiau nieko pasakyti, nes bendrovė likviduota (t.1, b.l. 43-45).
Liudytoja I. M., parodė, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti žodžiu A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar buvo sudarytas detalus dokumentų priėmimo-perdavimo aktas tarp jos ir A. K.. Negali pateikti ikiteisminiam tyrimui dokumentų, t.y. priėmimo-perdavimo akto, pasirašyto tarp jos ir A. K.. A. K., kuomet ji išėjo iš darbo, t.y. 2011-11-30, pasakė jai, kad šie dokumentai būtų pas ją laikomi kol pasiims bankroto administratorius. Per tą laiką, t.y. nuo 2011-11-30 iki 2012 gegužės mėn., A. K. nebuvo atvykęs pas ją pasidomėti buhalterinės apskaitos dokumentais, sutartimis. A. K. ji sakė, kad baigiantis metams reikia teikti už 2011 metus balansus VMI ir VĮ Registrų centras, nes ji jau neteiks, kadangi jau išėjusi darbo. Negali pasakyti, ar A. K. teikė finansinės atskaitomybės dokumentus VMI ir VĮ Registrų centras, ar ne.
Liudytojas G. B. (LR BPK 80 straipsnio 1 p. ir 82 straipsnio 3 d. pagrindais) parodė, jis UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės pagrindinius apskaitos dokumentus (t.y. įstatus, antspaudą, steigimo dokumentus) perėmė iš A. K. pagal tyrimui pateiktą priėmimo-perdavimo aktą. Jis iš A. K. jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperėmė. A. K. jam sakė, kad dokumentai bus pas buhalterę. Jie su A. K. nepasirašė dokumentų priėmimo-perdavimo akto ir negali pasakyti kiek buvo tų dokumentų ir kokių. Jis savo vadovavimo metu buvo nuvykęs vieną kartą pas buhalterę I. M., adresu (duomenys neskelbtini), kur ji dirbo, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini) “. Jis buhalterės paprašė padaryti kopijas kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų. Buhalterė jam davė kopijas. Tikrai jokių originalų neėmė. Jis VĮ Registrų centrui balansų už 2011 metus neruošė, nes nespėjo ir neturėjo galimybės susipažinti su buhalterinės apskaitos dokumentais.
Specialisto išvada Nr. 5-/183, iš kurios matyti, kad tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose apskaitomi įsipareigojimai kreditoriams, pirminiai atsiskaitymą su kreditoriais pagrindžiantys dokumentai (kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos, banko sąskaitų išrašai, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai ir t.t.), todėl nėra galimybės nustatyti, ar 2010-12-31, 2011-12-31 ir 2012-04-30 datų duomenimis sudarytose UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinėse ataskaitose nurodytos įsipareigojimų kreditoriams sumos yra teisingos. Taip pat negalima nustatyti, kokius įsiskolinimus bendrovė turėjo A. K. vadovavimo metu, t.y. 2011-01-01 ir 2011-12-09 dienai, bei G. B. vadovavimo laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2012-05-16, bei kaip laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 202-05-16 buvo atsiskaitoma su kreditoriais ir, ar buvo laikomasi eiliškumo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-05-16.
Tyrimui nepateikti visi tiriamojo 2011-01-01 – 2012-05-16 laikotarpio suvestiniai ir analitiniai bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, todėl negalima nustatyti, ar bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta visa į bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytas sąskaitas 2011 metais gauta 2 160 580,64 Lt įplaukų suma bei visa iš bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytų sąskaitų minėtu laikotarpiu pervesta/išimta 2 172 357,39 Lt suma.
Nepateikus tyrimui 2011-01-01 iki 2012-05-16 laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrų ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima nustatyti, ar buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis nustatytų norminių aktų reikalavimų.
Tyrimo metu negavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į apskaitą ir dėl to iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę A. K. Teismas atsižvelgia į tai, kad jis neatsargia kaltės forma padarė nusikaltimą, į tai, kad pripažįsta savo kaltę, į tai, kad A. K. anksčiau neteistas (t. 3. b.l 104), yra baustas administracine tvarka (t. 3. b.l 105-107), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas (t. 3. b.l. 113), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (t. 3. b.l. 114).
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, A. K. yra skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliai šios bausmės rūšies ribai. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, A. K. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamasis įstatymas nenumato nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi A. K. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Tačiau įvertinus A. K. skirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgus į tai, jog jis dirba, tikslinga nustatyti ilgesnį nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą, BK 223 str. 1 d. ir skirti 120 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti 80 (aštuoniasdešimt) MGL (3014,49 eurų) dydžio baudą.
1) Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu;
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.