Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2014-01-20 · Byla Nr. A2.6.-7-876/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-7-876/2014Nutarimas · 2014-01-20Marijampolės apylinkės teismas
  2. ATP-307-175/2014Nutarimas · 2014-03-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-20
Bylos Nr.
A2.6.-7-876/2014
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00597-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pažeidėjas
J. M.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla: Nr. A2.6.-7-876/2014Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00597-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5; 45.4.7 (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 20 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. M., išnagrinėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2013 m. spalio 26 d. 13:00 val. Šakių r. sav., Lekėčių mstl., Draugystės 51, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio J. M. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.

Teismo posėdžio metu J. M. paaiškino, kad tą dieną labai lijo ir buvo aprasojęs galinis langas, jis norėdamas išvažiuoti iš kiemo pajuto, kad į kažką atsirėmė. Sustojo ir tuo metu atvažiavo autobusiukas, kuris atvežė duoną. Jis stovėjo prie tų durų, kur iškrauna prekes, jo paprašė patraukti automobilį. Jis truputį pavažiavo į priekį, paskui nuėjo pas R. ir pasakė, kad jai truputį stuktelėjo. Ji tada pasakė, kad nežino kokia žala, tai jie sutarė, kad jis jai atlygins žalą. Jie policijos nekvietė. Kitą dieną jis atlygino padarytą žalą. Deklaracijos nepildė, nes jo mašina buvo be draudimo, o žala nežymi, todėl sutarė, kad jis atlygins pats savanoriškai. Jis tuo metu blogai jautėsi, naudojo vaistus. Jis žinojo, ką reikia daryti. Kadangi automobilio draudimas buvo pasibaigęs, tai nutarė nepranešti, nes žalą pats atlyginti pasižadėjo. Nežino, kodėl vairuotoja paskambino po valandos policijai, jie buvo susitarę, kad atlygins žalą. Automobilyje buvo Ž. ir dar vienas asmuo.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. Ž. nurodė, kad J. M. tą dieną paprašė pas jį padirbėti. Tą dieną lijo, jie sėdėjo mašinoje. Atvežė duoną, reikėjo pasitraukti ir tuo momentu atsitrenkė į stovėjusį automobilį. Jis girdėjo, kai atsitrenkė. J. nuėjo išsiaiškinti su savininke. Jie prie parduotuvės pjovė malkas, lietus pradėjo lyti ir jie atsisėdo į mašiną pasišildyti. Niekur nesiruošė važiuoti tuo metu. Girdėjo garsą, kai atsitrenkė, jis išlipo pasižiūrėti, paskui išlipo ir J.. Automobilis buvo mažai apgadintas. Jie buvo blaivūs, J. taip pat buvo blaivus.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. nurodė, kad gavo medžiagą dėl pasitraukimo iš įvykio vietos. Pasikvietė J. M. ir surašė protokolą. Pagal pirminę medžiagą, pagal nukentėjusios parodymus, peržiūrėjus kamerų įrašą buvo pagrindas surašyti protokolą. Jei asmenys neužpildė deklaracijos, tokiu atveju jų susitarimas neteisėtas, nukentėjusioji pati iškvietė policiją ir jos parodymai duoti. Pagal kelių eismo taisykles J. M. veiksmai neatitinka numatytų reikalavimų, kaip jis turėtų elgtis įvykus avarijai. Tai buvo eismo įvykis, nes apgadintos dvi transporto priemonės.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. nurodė, kad 2013 m. gal spalio mėnesį gavo pranešimą iš Šakių RPK, kad Lekėčiuose prie parduotuvės „Aibė“ įvykis. Nuvykus į įvykio vietą prie jo priėjo nukentėjusioji ir paaiškino, kad atsimušė automobilis ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Paėmė paaiškinimą ir tada suformino eismo įvykį. Įtarimas kilo, kad tai padarė M.. Jie nuvažiavo pas J. M., kieme automobilio tokios spalvos nematė. Dar nukentėjusioji pasakė, kad filmuojama parduotuvės kameromis. Nukentėjusioji paaiškino, kad įrašą gali išimti tik vedėja. Nukentėjusioji pasakė, kad buvo M. parduotuvėje ir galėjo įvykdyti eismo įvykį.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. M. nurodė, kad tą dieną, kai įvyko įvykis, ji dirbo parduotuvėje ir prisiėmusi prekes, išleido vairuotoją. Tada pastebėjo, kad išmuštas automobilio langas. Nuėjo į parduotuvę ir rado M., kuris jos ieškojo. Apžiūrėjo automobilį. Jie sutarė, kad atlygins žalą, bet ji tikrai nežinojo, kokio dydžio žala padaryta. Tada jie susitarė, kad J. M. kitą dieną su ja susisieks ir atlygins žalą. Policiją iškvietė, nes jai pasirodė, kad dar reikia iškviesti policiją. Pagalvojo, kad taip turi būti. Jie kalbėjo, kad J. M. jai atlygins žalą, o paskui susinervinusi iškvietė policiją. M. apie tai nepranešė, nes neturėjo jo telefono numerio. Deklaracijos nepildė. Kadangi jie susitarė, kad atlygins žalą tai ir nepildė deklaracijos. J. M. išvyko iš įvykio vietos po to, kai jie susitarė, kad ji jam kitą dieną pasakys, kokia žala padaryta. Jai atrodė, kad J. M. neblaivus, tai suprato iš jo judesių. Patvirtino savo duotus parodymus. Žalą jai atlygino.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas R. M. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2013-10-26 apie aštuntą valandą ji atvažiavo savo automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į darbą ir pastatė parduotuvės „Gulbelė“ kieme, esančios Lekėčiai, Draugystės 541. Apie 13 val. į kiemą atvažiavo su automobiliu VW Passat tamsios spalvos, kurių valstybinių numerių neprisimena, ir minėtoji mašina atsimušė į jos stovinčią mašiną Ford Focus, kurią apgadino. Padarius autoįvykį pavažiavusį mašina sustojo. Vairutojas J. M. atėjo į parduotuvę tartis dėl padarytos žalos, kuris buvo labai girtas, ir dėl žalos nesusitarė. Sėdo į mašiną ir išvažiavo. Su J. M. buvo dar du asmenys, kurie su ja nekalbėjo. (b.l. 3).

Išnagrinėjus byloje esančiu duomenis teismas daro išvadą, jog J. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. , 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau taip pat būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo sužalotas kitas asmuo, padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007). (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis byloje Nr. N-63-1486/2010). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ( 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-938/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1500/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1942/2010).

Teismas laiko, jog J. M. veikoje yra visi požymiai, leidžiantys inkriminuoti pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Kaip jau buvo nurodyta būtina nustatyti, ar buvo eismo įvykis, ar asmuo jame dalyvavo bei ar sąmoningai iš jo pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. Teismo posėdžio metu apklaustas J. M., liudytojai R. M., G. V., R. Š. nurodė, jog prie parduotuvės „Aibė“ Lekėčiuose susidūrė du automobiliai, abu jie buvo apgadinti. Liudytoja R. M., policijos pareigūnai neginčijamai nurodė, jog tai buvo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, eismo įvykio buvimo fakto neginčijo ir pats J. M.. Pats atsakomybė traukiamas asmuo nurodė, jog jis padarė įvykį, po jo susirado automobilio savininkę ir su ja susitarė. Atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog jis neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio, su nukentėjusiąja susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl nepildė jokių deklaracijų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog J. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. KET 232 punkte imperatyviai nurodoma, kad jeigu su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykį, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Kaip matyti J. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino neįvykdęs nurodytų įstatymo reikalavimų, todėl darytina išvada, kad asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Nors teismo posėdžio metu J. M. teigė, jog jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog asmuo suvokė, jog įvyko eismo įvykis, suprato, kad jis eismo įvykyje dalyvavo, todėl privalėjo laikytis nurodytų įstatymo reikalavimų ir nepasišalindamas iš eismo įvykio vietos užpildyti nurodomus dokumentus. Tiek J. M., tiek liudytoja R. M. nurodė, jog jie dėl žalos susitarė, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog KET 232 punkte būtent ir nurodyti eismo dalyvių veiksmai tuo atveju, kai susitariama, tuo tarpu šiuo atveju šių reikalavimų nebuvo laikomasi, kas parodo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos neteisėtumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas R. M. tiek pirminės apklausos metu, teik teismo posėdžio metu nurodė, jog jos nuomone, J. M. buvo neblaivus, tad galima manyti, kad iš įvykio vietos buvo skubiai pasišalinama būtent siekiant išvengti atsakomybės už kitus administracinius teisės pažeidimus. Kadangi tą dieną policijos pareigūnams nepavyko rasti ir susisiekti su J. M., bei teismui vertinant liudytojos R. M. parodymus kaip objektyvius ir nekeliančius abejonių, galima manyti, kad J. M. skubiai pasišalindamas iš įvykio vietos nesilaikant KET reikalavimų, galimai siekė išvengti atsakomybės už kitus galimus administracinius teisės pažeidimus.

Įvertindamas nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad J. M. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Pažeidėjo kaltė įrodyta ir kita administracinės bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), R. M., J. M. paaiškinimais raštu (b. l. 3-4), eismo įvykio schema (b. l. 5), fotonuotraukomis (b. l. 6-8) ir kita administracinės bylos medžiaga.

J. M. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sudėtį, kadangi pažeidėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), taip pat pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, todėl jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sudėtį. Nors ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas nepriskirtas apylinkės teismo kompetencijai pagal ATPK 224 str., tačiau jis sudaro idealiąją sudėtį su Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir remiantis ekonomiškumo ir protingumo kriterijais, išnagrinėtinas ir paskirtina nuobauda vienu nutarimu.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu J. M. pateikė duomenis apie tai, kad jis yra neįgalus, gauna nedideles pajamas, turi nepilnametį vaiką. Tačiau J. M. teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turtą, finansinę padėtį. Gavus duomenis iš registrų apie J. M. padėtį matyti, kad asmuo turi daug nekilnojamojo turto, yra UAB „(duomenys neskelbtini) akcininkas, kas parodo, kad J. M. teismui pateikia netikslius duomenis apie savo finansinę ir turtinę padėtį. Skiriant nuobaudas J. M., atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę; į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl pažeidėjui skirtinos baudos, lygios sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiui. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda parenkama už sunkesnįjį pažeidimą paskirtos nuobaudos dydžio su papildoma nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 32 str. 1 d. 5 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 150 (šimto penkiasdešimt) litų bauda;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 3500 (tijų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Judita Sungailaitė