- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-570-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- T. Š.
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei T. Š. dėl bendraturčio atsisakymo pasirašyti gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės atsisakymą pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą neteisėtu. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 7/8, o atsakovei – 1/8 dalis minėto gyvenamojo namo. Naudojimosi patalpomis tvarka nenustatyta. Be ieškovės sutikimo atsakovė atliko namo pastogės patalpų remontą - rekonstrukciją (pastogės patalpose įrengtos naujos patalpos bei sanitarinis mazgas), dėl ko pakito pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenys. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, gyvenamojo namo bendras plotas yra 137,64 kv. m, o pagal 2008-04-04 kadastrinių matavimų duomenis pastato bendras plotas - 143,66 kv. m. Pagal LR CK 4.77 str. 2 d., bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Minėtus pakeitimus būtina įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. VĮ Registrų centras juos įregistruos, kai bus pateiktas gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas arba teismo sprendimas, kad atsakovės atsisakymas jį pasirašyti neteisėtas. Atsakovė atlikusi namo pastogės rekonstrukciją faktiškai naudojasi visomis pastogės patalpomis, į pastogės patalpas ieškovė negali patekti. Atsakovė atsisakė bendru susitarimu atlikti namo kadastrinius matavimus. Atsakovė, faktiškai naudodamasi pastogės patalpomis, neteisėtai atsisako pasirašyti apskrities viršininko įsakymu sudarytos komisijos surašytą aktą dėl gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudotis ir tuo pažeidžia ieškovės, kaip savininkės teises.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra namo bendraturtės. Atsakovė jokios namo rekonstrukcijos nėra atlikusi. Atsakovė yra atlikusi namo remonto darbus, t.y. pakeitė langus, grindis ir duris, apšiltino laiptų aikštelę, apkalė dailylentėmis, ištinkavo dūmtraukio sieną ir kt. Patalpoje, plane pažymėtoje 1-6, buvo padaryta pertvarka ir įrengta erdvė tualetui. Naujų patalpų nėra, nes nebuvo vykdoma rekonstrukcija, o remontui leidimas nereikalingas. Kadastro tvarkytojas neturi pagrindo įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimą, atlikus remontą ir nesant naujų patalpų. Nei ieškovė, nei statybos priežiūros institucijos neturi teisinio pagrindo reikalauti pasirašyti neteisėtą aktą. Statybos techninio reglamento 3 p. 2.3 p. p. teigiama, jog paprasto remonto atvejis, neesant naujų kadastro objektų – patalpų, leidimas remontui ir patalpų pripažinimas tinkamu naudoti nereikalingas. Naujos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys atitinka faktinę situaciją, tačiau suremontuotos patalpos neatitinka Statybos reglamento keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintos tinkamomis naudoti.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino atsakovės T. Š. atsisakymą pasirašyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko departamento administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą neteisėtu bei priteisė iš atsakovės ieškovei 1626 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialą ir jos užsakymu buvo suformuota nauja nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Matininkui užfiksavus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimus, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto po atlikto namo remonto patvirtinimo. Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto vieno iš bendraturčių (atsakovės) atsisakymo pasirašyti teisėtumo. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta, jog Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, ginčo pastogės patalpose matininko užfiksuoti duomenys atitinka faktinę situaciją ir yra pakitę lyginant su kadastro duomenimis įregistruotais VĮ „Registrų centras“. Teismas padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad fiksuojant statinių kadastro duomenų pasikeitimą, buvo nubraižytas naujas pastato aukštų planas ir suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Teismas, vadovaudamasis LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis bei LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, konstatavo, jog pasikeitus namo kadastro duomenims, yra pagrindas tikslinti kadastrinius matavimus, o atsakovės atsisakymas pasirašyti pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pasikeitus namo kadastro duomenims, laikytinas neteisėtu.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškovės ieškinį, o taip pat priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas 1600 Lt atstovavimo išlaidas ir 131 Lt žyminį mokestį. Nurodo, kad gyvenamojo namo pastogės patalpų negalima laikyti pakitusiomis, nes jos nebuvo nei rekonstruojamos, nei kapitaliai remontuojamos. Jų paprastas remontas nesukėlė kadastrinių duomenų pakitimo. Atlikti langų, durų, grindų pakeitimai, laiptų aikštelės apšildymas, dūmtraukio sieneles ištinkavimas, patalpoje 1-6 pertvaros padarymas, tualeto patalpos įrengimas negali būti priskirtas prie esminių nei namo, nei pastogės patalpų pertvarkymo. Paprastą remontą nuo kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos skiria tai, jog nebuvo keičiamos, šalinamos, stiprinamos ar silpninamos laikančios konstrukcijos. Todėl paprasto remonto darbais pagerinus pastogės patalpų naudojimo sąlygas, nereikalingas patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti aktas, kaip ir tokiems darbams atlikti - statybos leidimas. Nurodė, kad teismas, pripažindamas atsisakymą pasirašyti gyvenamo namo pripažinimo tinkamu naudotis aktą neteisėtu, nesilaikė STR 1.11.01.2002 : „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" I skyr. „Bendrosios nuostatos" 5 p. p. nurodymų dėl statinių, kuriuose atlikti tik paprastojo remonto darbai (kai nekeičiama jų paskirtis), pripažinimo tinkamais naudoti nereikalingumo.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, kadastrinių matavimų bylos duomenys neteisingi. Skaičiuojant plotus nesilaikyta STR 1.14.01:1999 reikalavimų. Patalpose pagal 2008-04-04 kadastrinių matavimų duomenis nurodomas 143,66 kv.m bendras plotas skiriasi nuo 137,64 kv.m bendro ploto pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis ir yra 6,02 kv.m didesnis. Šis padidėjimas, pripažintas ir teismo, apskaičiuotas neatmetus tualeto 0,66 kv.m patalpos, palėpės (1-11) 1,85 kv.m ir kitos palėpės (1-13) 2,84 kv. m, o taip pat laiptinės aikštelės (1-10) 2,17 kv. m plotų, sudarančių nepagrįstai priskaičiuotą 7,52 kv. m. Matuotojai laiptinės aikštelę neteisėtai įvardino koridoriumi. Tai prieštarauja Aplinkos ministro 1999-08-25 įsakymo Nr.254 5.4.11 p., nurodančiam neskaičiuoti laiptinių aikštelių plotų, nepaisant jų dydžio. Šios patalpos paskirtis - laiptais užlipus, saugiai patekti į patalpas 1-15 ir 1-12, t.y. užtikrinti laiptinės funkciją. Pastogėje įrengtas tualetas turi tik 0,66 kv. m plotą ir 1,13 m gylį ir negali būti įskaičiuojamas į patalpų plotą. To paties XI skirsnio 198 p. 10 lent. 6 p.p. reglamentuoja pastogės patalpų nuožulnių lubų minimalų aukštį, o ieškovės pateikti kadastriniai matavimai patvirtina patalpų 1-11 ir 1-13 aukštį tik 1,60 m. Likusios dalys su 2,05 m aukščiu šiose dviejose patalpose tesudaro atitinkamai 1,85 kv.m ir 2,84 kv.m plotus bei yra mažesni kaip 3,5 kv.m. Visų nepriskaičiuotų atskirų patalpų plotai mažesni kaip 3,5 kv. m ir aukščiai ne didesni kaip 2,3 m. Jie neatitinka patalpos sąvokos. Tuo buvo visiškai nesilaikyta Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR. 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" III skirsnio 7 p. „Pastogės plotas", nurodančio, jog prie patalpų ploto nepriskaičiuojami įrengti plotai pastogėse, kur aukštis nuo grindų iki lubų mažesnis kaip 1,6 m, o 3,5 kv. m ar didesniame patalpos plote - aukštis ne mažesnis kaip 2,3 m. Beveik nepakitusių patalpų 1-15 ir 1-12 plotas sudaro 25,22 kv.m (10,58 kv.m + 14,64 kv.m) ir pagal ieškovės pateiktos kadastrinių matavimų bylos duomenis nėra didesnis. Teismas vadovavosi kadastriniais matavimais, atliktais pastogėje matuojant nuo pastogėje besibaigiančios namo sienos susidūrimo su stogu vietos iki kitos namo sienos pabaigos. Taip buvo gautas pastogės brutto plotas, privedęs prie neteisingų išvadų, apsprendusių ieškinio patenkinimą.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad be ieškovės sutikimo atsakovė atliko namo pastogės patalpų remontą, dėl ko pakito pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenys. Tą pripažino atsakovė ir sutiko, kad naujos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys atitinka faktinę situaciją ir šių matavimų neginčijo. Minėtus pakeitimus būtina įteisinti nustatyta tvarka. Būdama bendraturtė atsakovė formaliais pagrindais ignoravo teisėtą ieškovės reikalavimą, naudojasi didesne gyvenamojo namo dalimi nei jai priklauso ir įtraukė į bylinėjimosi maratoną. Atsakovė, nebūdama specialiste, negali spręsti, ar jos remontuotos ir naujai įrengtos patalpos atitinka LR Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, ieškovei priklauso 7/8 dalys gyvenamojo namo, o atsakovei – 1/8 dalis (b.l. 11-12). Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir jos užsakymu buvo suformuota nauja nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 13-27). Ieškovė prašo teismine tvarka pripažinti atsakovės atsisakymą pasirašyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą neteisėtu. Taigi, tam, kad būtų teisinis pagrindas ieškovės ieškinį patenkinti, turi būti nustatyta, kad buvo surašytas gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kad jis buvo būtinas sudaryti nagrinėjamu atveju ir kad atsakovė neteisėtai, t.y. be teisėtos priežasties atsisakė pasirašyti šį aktą.
Pagal LR statybos įstatymo 2 str. 18 d. pastato rekonstrukcija yra statybos rūšis, kurios tikslas perstatyti statinį (pakeisti laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis), o pagal 2 str. 21 d. statinio paprastas remontas yra statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Be to, pagal minėto įstatymo nuostatas rekonstrukcijai būtinas statybos leidimas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad remontuojant atsakovės naudojamas pastogės patalpas, buvo keičiamos laikančiosios gyvenamojo namo konstrukcijos ar kad po remonto pasikeistų gyvenamojo namo išorės matmenys. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė atliko gyvenamojo namo pastogės rekonstrukciją. Be to, kaip matyti iš 1985 m. atliktų kadastrinių matavimų ir 2008 m. atliktų kadastrinių matavimų (b.l.8, 19), atsakovė neįrenginėjo naujų patalpų, jos egzistavo nuo pat gyvenamojo namo pastatymo, tik atsakovės buvo įrengtos.
Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau –tvarka) 1 p. numato atvejus, kuomet taikoma minėta tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtos normos turinį bei minėtos tvarkos 5 p., pripažįsta, kad minėta tvarka netaikoma paprastojo remonto atveju. Pagal minėtos tvarkos 2 p. statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją. Be to, minėtos tvarkos V skyrius reglamentuoja statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, o VI skyrius – gyvenamųjų namų, daugiabučių namų rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų butų, nesudėtingų statinių, patalpų, pakeitus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį arba suformavus naujus kadastro objektus (kai neatliekami šių patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai) pripažinimo tinkamais naudoti ypatumus. Taigi, pagal minėtos tvarkos nuostatas sudaryta komisija turi vizualiai patikrinti statinį, ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte surašyti savo pastabas arba pasirašyti aktą, jeigu pastabų neturi. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto pripažinimo tinkamu naudoti akto projekto (b.l.73), jame nėra nurodyta priėmimo komisijos sudėtis, pasirašęs šį aktą yra tik Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Statybų priežiūros poskyrio viršininkas, kitų komisijos narių parašų ar pastabų nėra, ties kitu parašu nenurodoma, kas pasirašė. Taigi, iš minėto akto neatsispindi, kad komisija buvo apžiūrėjusi šalių gyvenamąjį namą ir kad atlikti remonto darbai gali būti pripažinti tinkamais naudoti. Todėl pripažintina, kad ieškovė nepateikė į bylą tinkamai sudaryto ir valstybės įgaliotų institucijų atstovų pasirašyto pripažinimo tinkamu naudoti akto, kurį atsakovė atsisakė pasirašyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad patikrinti, ar atsakovės įrengtos patalpos atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus, yra komisijos pareiga, tačiau nėra byloje įrodymų, kad komisija tokį įvertinimą atliko. Esant tokioms aplinkybėms bei kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės atliktiems remonto darbams pagal minėtos tvarkos 5 p. nereikia pripažinimo tinkamais naudoti, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai atsisakė pasirašyti pripažinimo tinkamu naudoti aktą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė neteisėtai atsisako pasirašyti pripažinimo naudoti aktą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pagal LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 patvirtintų „LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ 27 p. kadastro duomenys turi būti tikslinami po rekonstrukcijos, kapitalinio remonto, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimo ar kitokio pertvarkymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodo, kokie pagal minėtų nuostatų 53 p. darbai turi būti atlikti, fiksuojant statinių kadastro duomenų pasikeitimą, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, o teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė nekliudė ir buvo atlikti šalims priklausančio gyvenamojo namo patikslinti kadastriniai matavimai. Teismas nepagrindė, kaip atsakovės atsisakymas pasirašyti pripažinimo tinkamu naudoti aktą susijęs su kadastrinių duomenų tikslinimu ir nepagrindė kodėl atsakovė turėjo tokį aktą pasirašyti nagrinėjamu atveju.
Atsižvelgdama į minėtus motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį atmesti (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.).
Atmetus ieškovės ieškinį, iš jos atsakovei priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 131 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1700 Lt už advokato teisinę pagalbą (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) (LR CPK 93 str. 1 d., 4 d., 98 str.). Be to, iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (91,58 Lt pirmosios instancijos teisme ir 12,45 Lt apeliacinės instancijos teisme) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Be to, iš ieškovės valstybei priteistina 5,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės R. D. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. D. 1831 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.