- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- II-579-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03667-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. B., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. liepos 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-61991-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 417 straipsnio 1 ir 4 dalis už tai, kad ji 2019 m. liepos 24 d., apie 07.35 val., Vilniuje, Ukmergės g. 240, vairavo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas 0,61 promilės girtumas, važiuodama maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą, degant geltonam šviesoforo signalui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 181, 73.7 punktų reikalavimus.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14435-2019 už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą R. B. skirta 800 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių; UŽ ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta 30 eurų bauda, už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta 60 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. B. skirta 800 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir švelninti jai skirtą nuobaudą, t.y. netaikyti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir skirti didesnę baudą arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui. Skunde teigiama, kad ji kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tačiau mano, kad jai skirta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių yra per griežta. Pareiškėja nesiginčija, kad padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi (kaip nurodė policijos pareigūnams, alkoholį vartoj iš vakaro, o ryte tiktai burną skalavo su dantų skalavimo priemone). Tačiau net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas, kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai įvertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad administracinį nusižengimą ji padarė Vilniaus mieste. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje pareiškėja ir gyvena, reiškia, kad ji žinojo eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu, pareiškėjos nuomone, daro pagrindą daryti išvadą, kad jos atžvilgiu galėtų būti taikyta ANK 34 straipsnio 5 dalies norma. Taip pat prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad ji teisę vairuoti transporto priemones turi jau 25 metus, tačiau jokie kiti jos nusižengimai, susiję su KET pažeidimais, nėra užfiksuoti. Taip pat ji buvo įsijungusi šviesas, jos vairuojama transporto priemonė atitiko keliamus techninius reikalavimus. Mano, kad šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie pareiškėjos padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme, o jos paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, todėl jos padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo. Taip pat prašo atsižvelgti ir padarytų administracinių nusižengimų laiką – 07.35 val. Kadangi tai yra šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Kas liečia pareiškėjos kaltę, tai administracinis nusižengimas yra daugiau padarytas dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Ji visiškai nesijautė esanti neblaivi, juolab alkoholį vartojo iš vakaro, o transporto priemonę vairavo ryte. Atsikėlusi ji jautėsi gerai ir manė, kad alkoholis jos organizme jau yra išsiskaidęs. Jeigu būtų jautusi, jog yra neblaivi, automobilio nevairuotų. Be to, ji turi sunkiai sergančią motiną, gimusią (duomenys neskelbtini) metais, kurią slaugo jau 7 metus, iš vakaro pavartojo alkoholio, nes iškilo problemų su motinos sveikata. Mano, kad ši aplinkybė tik patvirtina, kad jos neblaivumo laipsnis nebuvo tokio dydžio, kad jai būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių. Teisė vairuoti jai yra būtina ir dėl darbo pobūdžio, nes dirba tokį darbą, kur kaip asistentei, tenka vežti dokumentus direktoriaus nurodymu. Pareiškėja save vertina kaip dorą asmenybę, kuri pasirinko visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, turi nuolatinį darbą, slaugo sergančią motiną, gyvena viena, be vyro, administracine tvarka nebausta. Ji prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat ji sutinka dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje (kursuose) (ANK 35 str. 1 d. 10 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant jos atsakomybę dviem lengvinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėja mano, kad teismas jos atžvilgiu galėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pareiškėja taip pat prašo atsižvelgti į jos turimą vairavimą stažą – daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metus, nes vairavimo patirtis mažina jos padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą prašė R. B. skundo netenkinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad švelnesnės nuobaudos skyrimas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų nurodomos aplinkybės dažnai yra susijusios su įprastinėmis, natūraliomis taikomos nuobaudos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis (neigiama įtaka šeimos interesams, darbo funkcijų vykdymui, materialinei gerovei ir pan.), kurias vairuotojai turi numatyti prieš darydami teisės pažeidimą, tačiau vis tiek jį sąmoningai daro. Taip elgdamiesi jie, kaip taisyklė, turėtų prisiimti ir tokių neigiamų pasekmių riziką. Neigiamos pasekmės, atitinkami suvaržymai, t. y. nubaudimo elementas, yra būtinas administracinės nuobaudos požymis. Jeigu įprastos, neypatingos aplinkybės (darbo praradimas) būtų vertinamos kaip išskirtinės ir sudarytų pagrindą skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tai iškreiptų įstatymo leidėjo valią, formuotų nebaudžiamumo atmosferą, neleistų pasiekti tų tikslų, kurių įstatymų leidėjas siekė nustatydamas atitinkamo dydžio sankcijas, nesudarytų tinkamų sąlygų administracinės nuobaudos prevenciniams tikslams įgyvendinti. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų - apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Taigi, prevenciniai nuobaudos tikslai negalėtų būti pasiekti, jei skiriamos nuobaudos būtų tik simbolinės, t. y. iš esmės nenubaustų teisės pažeidėjo, jei teisės pažeidėjai būtų nuolat atleidžiami nuo įstatymo numatytų nuobaudų arba paskirtos nuobaudos jiems būtų nuolat švelninamos, skiriant švelnesnes nuobaudas nei numatyta atitinkamoje sankcijoje. Akivaizdu, kad atleidimas nuo paskirtų nuobaudų ar itin švelnių nuobaudų skyrimas formuotų nebaudžiamumo atmosferą, negalėtų atgrasyti teisės pažeidėjų nuo pakartotinių teisės pažeidimų. Tad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pareiškėja R. B. ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Gautas pareiškėjos R. B. prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, pateiktą skundą palaiko. Kelių policijos valdybos prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjai ir institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. B. skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje be kita ko numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). ANK 417 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. ANK 417 straipsnio 4 dalyje be kita ko numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių (ANK 417 straipsnio 9 dalis).
Pareiškėja R. B. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus nusižengimus. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte, padarius aukščiau minėtus administracinius nusižengimus ir pareiškėjos kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįsta.
Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėja prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netaikyti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis negali būti laikomos įprastos ir būdingos daugeliui bylų aplinkybės, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismų praktikoje pripažįstamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti tomis aplinkybėmis, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo taikymo būtinybės.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. B. tiek nagrinėjant bylą Kelių policijos valdyboje, tiek savo skunde pripažino savo kaltę dėl visų jai inkriminuojamų nusižengimų, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Vertinant R. B. asmenybę nustatyta, kad teisę vairuoti transporto priemones ji turi nuo (duomenys neskelbtini) metų, t.y. daugiau kaip 20 metų (b.l. 23). Iš teismui pateiktos pažymos apie pareiškėjos baustumą už paskutinius penkerius metus matyti, kad R. B. tik vieną kartą (duomenys neskelbtini) d. buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje (už automobilio palikimą stovėti ant vejos), paskirta bauda yra sumokėta ir nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu ši nuobauda jau negaliojo (b.l. 20). Už šiurkščius KET pažeidimus R. B. bausta nebuvo.
Pareiškėja R. B. skunde taip pat prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas). ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose). Ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe, skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą,, skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir R. B. sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Tad nagrinėjamu atveju pripažinta tik viena pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nutarimu R. B. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t.y. už automobilio vairavimą esant neblaiviai. Šio nusižengimo padarymo metu pareiškėjai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas (įvertinus ± 0,017 ‰ paklaidą, kuri traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai – pripažintina, kad nustatytas 0,59 promilės girtumas) viršija leistiną 0,4 promilės girtumą ribą. Pareiškėja savo skunde teigia, kad jos padarytas nusižengimas (vairavimas, esant neblaiviai) negali būti traktuojamas, kaip labai pavojingas, nes jis jokių pasekmių nesukėlė, jos vairavimo įgūdžiai, atsižvelgiant į turimą vairavimo stažą, yra geri, ji važiavo šviesiu paros metu, jai gerai pažįstamoje vietoje, neviršydama mieste nustatyto 50 km/h greičio, jos vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Teismas negali sutikti su tokia pareiškėjos pozicija, kadangi šios aplinkybės savaime nereiškia, kad savo neteisėtais veiksmais pažeidėja nekėlė didelio pavojaus nei savo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina tai, kad R. B. administracinius nusižengimus padarė mieste, ryto metu, kai eismas paprastai yra intensyvesnis, nes visi vyksta į darbą. Šį faktą patvirtina ir tai, kad R. B. važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, už ką taip pat buvo nubausta skundžiamu nutarimu. Akivaizdu, jog nesant intensyviam transporto priemonių judėjimui, važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, pažeidžiant KET, nebūtų jokios būtinybės. Be to, pažeidėjai nustatytas girtumo laipsnis - 0,59 promilės (įvertinus paklaidą), pakankamai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių). Taip pat pareiškėja, būdama neblaivi, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą, degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Taigi iš esmės pareiškėja motyvuoja galimybę švelninti jos atžvilgu atsakomybę, nurodydama aplinkybes, kuriomis ji bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą – nurodydama, kad ji alkoholį vartojo iš vakaro, jautėsi esanti blaivi, vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę puikiai jai pažįstamame kelyje leistinu greičiu, turi didelį vairavimo stažą ir pan., kas teismui leidžia abejoti tuo, ar ji tikrai kritiškai vertina savo elgesį bei supranta tokio elgesio galimas sukelti pasekmes. Be to, pažymėtina ir tai, jog argumentai, kad konkrečiu atveju nebuvo aplinkybių, galimai didinančių pareiškėjos veikos pavojingumą (t. y. kad nebuvo tamsu, kad vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, važiavo leistinu greičiu ir pan.), niekaip negali būti vertinami kaip galintys pagrįsti galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir spręsti, kad nuobauda sankcijos ribose būtų neteisinga ir neproporcinga. Taigi šiuo atveju pripažintina, kad pareiškėjai pagrįstai paskirta nurodyto ANK straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, atitinkamai dar labiau švelninti jos administracinę atsakomybę būtų ne tik nepagrįsta, bet tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamu nutarimu pareiškėja buvo nubausta net už tris administracinius nusižengimus (transporto vairavimą, esant nustatytam lengvam girtumo laipsniui, važiavimą maršrutiniam transportui skirta eismo juosta bei įvažiavimą į reguliuojamą sankryžą, degant geltonam šviesoforo signalui). Teismo vertinimu, šie R. B. padaryti KET pažeidimai, ypatingai važiavimas esant neblaiviai, rodo jos ne itin atsakingą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles.
Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad ji slaugo sergančią motiną bei teisė vairuoti transporto priemonę jai yra būtina darbinėms funkcijos atlikti, taip pat negali būti laikomos ypatingai jos atsakomybę švelninančiomis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, nes asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, o padaręs tokį nusižengimą, jis turi prisiimti riziką dėl kilusių pasekmių. Be to, šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės savo esme priskirtinos toms, kurios gali būti vertinamos sprendžiant klausimą, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įvertino visas šias aplinkybes bei jai už inkriminuotus nusižengimus skyrė sankcijose numatytas minimalias baudas bei minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. B. paskirta subendrinta nuobauda (bauda ir specialiosios teisės atėmimo terminas) nėra per griežta, ji atitinka jos padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, jų kiekį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjos R. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.