Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-530-576/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
AN2-530-576/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04149-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-530-576/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04149-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15.; 21.11.10.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. K. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, paliko galioti, o M. K. skundą atmetė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2019 m. rugpjūčio 7 d., 10 val., atvykęs į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą teisės pažeidimo išaiškinimo faktui nepateikė asmens duomenų (vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, amžiaus), kuris vairavo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 19 d., nuo 18 iki 20 val., (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnį bei Kelių eismo taisyklių 6 punkte numatytus reikalavimus ir už tai jam buvo paskirta 225 eurų dydžio bauda.

2. M. K., nesutikdamas su Nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi Nutarimą paliko galioti, o M. K. skundą atmetė. Teismo nuomone, M. K. namai, kur buvo palikti jo automobilio rakteliai, yra pakankamai uždara, konkreti, apibrėžta ir saugoma užraktu tam, kad būtų galima žinoti ten gyvenančius ar besilankančius asmenis, kurie būtų galėję paimti automobilio raktelius ir pasinaudoti automobiliu. Teismas nurodė, kad padidinto pavojaus transporto priemonės savininkas, turėdamas pareigą rūpintis transporto priemone, turėjo ir galėjo žinoti asmenį, vairavusį jo automobilį nurodytu metu, ir apie jį privalėjo pranešti pareigūnui. M. K. nurodyta aplinkybė, jog tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir nežinojo, kas naudojosi jo automobiliu, vertintina kaip atsakomybės vengimas. Transporto priemonės savininkas privalo būti ypatingai atidus ir rūpestingas. Nutartyje pažymėta, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog M. K. prarado transporto priemonę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šios aplinkybės neginčijo bei neįrodinėjo ir pats M. K.. Teismas nutartyje nurodė, kad M. K. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, kadangi jis, turėdamas pareigą žinoti, koks tiksliai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, nenurodė jokio asmens, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jis pripažintas kaltu, nesant jo kaltės. Automobilis nėra ir nebuvo apgadintas, stovėjo toje pačioje vietoje, kurioje buvo paliktas. Apklausos metu jam nebuvo leista susipažinti su vaizdo įrašu, kur būtų užfiksuotas automobilis. Gavus protokolą ir parašius prašymą gauti bylos kopiją, buvo atsiusti tik 3 lapai (2 pareiškėjo paaiškinimai ir išrašytas protokolas), jam buvo paaiškinta, kad kiti dokumentai yra kitos bylos medžiaga ir su jais nebuvo leista susipažinti. Jam nėra aišku, ar apskritai protokole nurodytu laikotarpiu automobilis kažkur važiavo.

3.2. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

3.3. Pagal ANK 577 straipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti kuo konkrečiai yra kaltinamas. Apeliantui nėra žinoma ir nebuvo parodyta (vaizdo įrašas, kita vaizdo medžiaga), kokiame eismo įvykyje galimai dalyvavo jam priklausanti transporto priemonė ir kas galėjo ją vairuoti. Byloje pateiktos jo transporto priemonės nuotraukos, bet nėra apžiūros protokolo bei apgadintos transporto priemonės apžiūros protokolo. Apelianto vertinimu, transporto priemonės savininko nurodymas, kad vairavo kitas asmuo, nepateikiant jo asmens duomenų, nepanaikina jo atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir savaime neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, nes įmanoma identifikuoti asmenį, padariusį užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos Įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Apelianto teigimu, jis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti policijos pareigūnų reikalavimo, kadangi jis nebuvo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Jis policijos pareigūnui 2019 m. rugpjūčio 7 d. paaiškino, jog tuo metu automobilio rakteliai buvo palikti jo gyvenamojoje vietoje. Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol vyksta tyrimas, siekiant nustatyti galimai įvykusio autoįvykio 2019 m. birželio 19 d. aplinkybės ir kaltą asmenį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į M. K. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

M. K. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas klausimas dėl M. K. K. kaltės, padarius administracinį nusižengimą. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, vertina, kad pirmosios instancijos priimta nutartis yra teisinga ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

6. ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ pažeidimas. SEAKĮ 20 straipsnyje yra numatyti reikalavimai transporto priemonių savininkams ir valdytojams, o būtent transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę (1 dalis), siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka; transporto priemonės savininkas (valdytojas) už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią (2 dalis).

7. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su automobilių apžiūros protokolais, eismo įvykio duomenimis, šios administracinės bylos kontekste nėra svarbūs, kadangi yra nagrinėjama byla išimtinai dėl to, ar pagrįstai M. K., nenurodęs, kas vairavo automobilį, buvo nubaustas, tačiau nevertinami pareigūnų veiksmai, susiję su eismo įvykio tyrimu. Be to, jis kelia klausimą, jog jam nebuvo pateikti duomenys apie tą eismo įvykį, kuriame dalyvavo jo automobilis. Teismas pastaruoju aspektu pažymi, kad policijos pareigūnai neturėjo pareigos pateikti konkrečių duomenų apie eismo įvykį, priešingai, M. K. turėjo pareigą padėti nustatyti asmenį, vairavusį jo automobilį konkrečiu metu, o ne kelti abejones dėl pareigūnų atliekamo darbo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad byloje yra 2019 m. birželio 19 d. vyriausiojo patrulio A. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 19.30 val., gavo pranešimą, jog PC „Akropolis“ aikštelėje yra apgadintas automobilis, kurį apgadinęs automobilis pasišalino. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnams apgadinto automobilio savininkė paaiškino, kad atvyko į PC „Akropolis“ apie 18.15 val., grįžusi prie automobilio 19.15 val. rado jį apgadintą ir paliktą raštelį, kad apgadino juodos spalvos SAAB. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameras paaiškėjo, kad kaltininkė buvo su automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nesustojusi nuvažiavo (t. 1, b. l. 11). Išklausius pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio įrašą, nustatyta, kad, teisėjui paklausus, ar susipažino su bylos medžiaga, M. K. nurodė, kad advokatas jį supažindino, vėliau perklausus, ar šalys susipažino su bylos medžiaga, tiek M. K., tiek jo advokatas tai patvirtino. Taigi M. K. nurodyti skundo argumentai, kad jam nebuvo pateikta visa medžiaga, susijusi su eismo įvykiu, bei su šia administracine byla, yra nepagrįsti ir neturintys jokios įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.

8. Vertinant, ar apelianto veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, pirmiausia sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog M. K. jam priklausantį automobilį būtų praradęs prieš savo valią, be to, jis ir pats to nenurodė, atitinkamai SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta taisyklė, kad transporto priemonės savininkas už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, šiuo konkrečiu atveju jam netaikoma.

9. M. K. jam 2019 m. rugpjūčio 7 d., 10 val., atvykus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, ir jo paklausus, kas naudojosi automobiliu 2019 m. birželio 19 d., laikotarpiu 19.00-20.00 val., atsakė, kad nežino, kas naudojosi, kadangi buvo užsienyje, automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktai buvo palikti namuose (t. 1, b. l. 5). Nutarime nurodyta, kad M. K. administracinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog negali nurodyti, kas naudojosi jo automobiliu, kadangi nebuvo Lietuvoje ir negalėjo kontroliuoti, kas paėmė jo raktus, kurie buvo palikti namuose. Nurodė, kad kartu gyvena žmona ir vaikas (t. 1, b. l. 8). Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde jis taip pat teigė, kad nežino, kas galėjo naudotis jo automobiliu, kol buvo išvykęs. Teismo posėdžio metu M. K. nurodė, kad iš draudimo įmonės sužinojo, kad jo automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Jis pats nuvyko pas pareigūnus, siekdamas išsiaiškinti. Parodė, kad gyvena su žmona, kuri turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau ji neatsimena, kad būtų vairavusi, pažymėjo, kad ją apklausė policijos pareigūnai, tačiau atsakomybėn nepatraukė. Advokatas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu M. K. nurodė, kad bute, kuriame buto palikti raktai, kartu gyvena jo žmona ir vaikai.

10. Taigi, teismo vertinimu, M. K. nenurodė jokių asmenų, kurie galėjo vairuoti automobilį, duomenų. Tai, kad jis nurodė, jog bute, kuriame buvo palikti raktai, gyvena jo žmona, nereiškia, kad jis nurodė, jog ji turėjo galimybę ir teisę naudotis jo automobiliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-2013). SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies formuluotė iš esmės suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks tiksliai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus atitinkamam pareigūnui, apie tai jam pranešti.

11. Šiuo atveju nebuvo reikalaujama atsakyti, kas padarė eismo įvykį, tačiau buvo prašoma nurodyti, kas naudojosi automobiliu nurodytu laikotarpiu. Prašymas nurodyti asmenį vairavusį konkrečiu laikotarpiu negali būti suprantamas siaurinamai, kadangi M. K. turėjo pareigą žinoti, kas jo nebuvimo namie metu turi teisę naudotis automobiliu ir galėjo juo naudotis. Atitinkamai jis turėjo ne teigti, kad jo nebuvo namuose, todėl jis negalėjo kontroliuoti, kas paėmė jo automobilio raktelius, tačiau turėjo nurodyti, kas turėjo teisę ir galimybę naudotis jam priklausančiu automobiliu. Be kita ko, jis buvo atstovaujamas advokato, t. y. asmens, turinčio teisinį išsilavinimą ir kuris jam turėjo padėti susivokti šiame teisiniame ginče. M. K. nebuvo pateikti jokie įtarimai, sukėlus eismo įvykį, tačiau jo buvo prašoma pateikti informaciją, kas naudojosi automobiliu.

12. Be kita ko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilio rakteliai buvo palikti M. K. gyvenamojoje vietoje, atitinkamai jis turi žinoti ten gyvenančius ar besilankančius asmenis, kurie galėjo paimti automobilio raktelius ir pasinaudoti automobiliu. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad tai, jog asmuo buvo išvykęs iš Lietuvos, sudaro pagrindą manyti, kad ne jis vairavo automobilį aptariamu laikotarpiu, tačiau tai šioje byloje nėra aktualu, kadangi nors ir būdamas išvykęs jis turėjo žinoti, kas turėjo teisę ir galimybę naudotis jo automobiliu ir atitinkamai nurodyti tai pareigūnams, siekiant sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė