- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- 1-58-266/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48056-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- I. Z., Ž. Z.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą , kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas pagrindinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesimokantis ir nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. K. 2017 m. rugsėjo 17 d., apie 19 val., viešoje vietoje-daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kilus konfliktui, įžūliu elgesiu - spirdamas I. Z. į veidą ir pargriaudamas jį ant žemės, pargriuvusiam nemažiau du kartus spirdamas bei smogdamas kumščiais į galvą, veidą, šonus, padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu minėtoje srityje, nosies kaulų lūžiu, iškrypusia nosies pertvara bei poodines kraujosruvas kaklo srityje, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo I. Z. sveikatą, o Ž. Z. nustūmus M. K. nuo I. Z., jis, tęsdamas chuliganiškus veiksmus, keletą kartų spyrė bei smogė kumščiu Ž. Z. į galvą, veidą, rankas, šonus, padarydamas muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairio antakio srityje, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo Ž. Z. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog tuo laiku jis buvo namie, kai pamatė kieme , prie parduotuvės , I. Z. ir Ž. Z., kurie nori primušti jo patėvį G. Z.. Jis išėjo iš buto priėjo prie I. Z. , pargriovė jį ant žemės, kokiu būdu pargriovė, nepamena, tačiau pargriovęs jam spyrė vieną kartą į galvos sritį, kur tiksliai pataikė, neprisimena. Tuo metu, kai jis smogė I. Z. jo ginti priėjo Ž. Z., todėl jam keletą kartų kumščiais sudavė į veido sritį bei spyrė kelis kartus į kitas kūno vietas. Įvykio metu buvo blaivus, jam pačiam smūgių niekas nesudavė. Kad patėviui G. Z. būtų kas sudavęs smūgius, nematė, tik jį gynė, kad nesumuštų. Visi buvo girti . Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes jie pirmi pradėjo konfliktą.
Nukentėjusysis Ž. Z. parodė, kad tuo laiku kartu su broliu G. Z. ir V. I., prie parduotuvės, (duomenys neskelbtini) gėrė degtinę, vėliau prisijungė ir brolis I. Z.. Tarp G. Z. ir I. Z. kilo žodinis konfliktas dėl trimerio, jie abu susipyko, G. Z. šaukė, keikės, stumdė I. Z.. Tuo metu iš daugiabučio išbėgo G. Z. posūnis M. K. ir puolė prie I. Z.. Jis pamatė, kad I. Z. guli ant žemės, o M. K. jį spardo. Kaip parvertė I. Z., nematė. Jis priėjęs norėjo atitraukti M. K. nuo I. Z., tačiau M. K. atsisukęs jam smogė į veidą, rankas, šonus, jis rankomis užsidengė veidą, kad išvengtų smūgių. Jam M. K. smūgiavo kumščiais ir kojomis į galvą, veidą, šonus, rankas, prakirto kairį antakį. Kiek smūgių jam sudavė, pasakyti negali. Šiuo metu jis su M. K. susitaikė, jam pretenzijų neturi.
Nukentėjusysis I. Z. parodė, kad tuo laiku prie parduotuvės girtuokliavo su broliais Ž. ir G. Išgertuvių metu tarp jo ir brolio G. Z. kilo konfliktas dėl trimerio žolei pjauti. G. Z. pradėjo prie jo kibti, mojavosi kumščiais, keikė necenzūriniais žodžiais. Žodinio konflikto metu, prie jų atbėgo G. Z. posūnis M. K. ir, prišokęs prie jo keliu sudavė į nosį , o jam nuo smūgio pargriuvus ant žemės , M. K. keletą kartų smogė kumščiais bei spyrė jam į šonus, veido sritį. Muštynių metu priėjęs Ž. Z., bandė nuo jo atitraukti M. K., tačiau pastarasis puolė Ž. Z.. Po M. K. suduotų smūgių jam iš nosies bėgo kraujas, sutino nosis, skaudėjo šonus. Iki šio įvykio santykiai su M. K. buvo normalūs, kodėl jis taip elgėsi, jis nežino . Mano, jog sumušė be jokios priežasties. Brolio G. jis nepuolė ir jo nemušė, o tik pasistumdė. Visą įvykį matė prie parduotuvės buvę žmonės. Dėl sužalojimų jis buvo nedarbingas, todėl pateikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašė jį tenkinti. Su M. K. nesusitaikė.
Liudytoja D. A., parodė, kad nurodytu laiku pro buto, langą pamatė , kad jos sugyventinis I. Z. parduotuvės kieme konfliktuoja ir stumdosi su broliais. Ji atėjo pažiūrėti kas atsitiko. Atėjusi rado I. Z. rado gulinti kieme prie šulinio, jo veidas buvo kruvinas, jis buvo be sąmonės. Tuo metu toliau stovėjo Ž. Z., o prie jo G. Z., S. K. ir M. K.. Ji I. Z. parsivedė į namus, kur Ž. Z. iškvietė greitąją pagalbą. Kas sumušė I. Z., ji nematė , tik vėliau sužinojo, jog tai padarė M. K..
Liudytoja S. K. parodė, kad M. K. yra jos sūnus , o G. Z. jos sugyventinis. Nurodytu laiku, prie parduotuvės, jos sugyventinis, sugyventinio broliai I. ir Ž. Z. , V. I. girtavo . Būdama namuose išgirdo kieme triukšmą ir išbėgo pažiūrėti kas vyksta. G. Z., I. Z. bei Ž. Z. kieme konfliktavo, keikėsi, stumdėsi, Ji liepė liautis jiems kelti triukšmą ir susiginčijo su Ž. Z.. Besiginčijant su Ž. Z., prie jų pribėgo jos sūnus M. K. ir kumščiu smogė Ž. Z.. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas M. K. smogė Ž. Z., nematė, viskas įvyko labai greitai. Tuo metu, kai M. K. mušė Ž. Z. ji atsisukusi pamatė, kad I. Z. guli prie šulinio, jo veidas buvo kruvinas. Kas sužalojo I. Z., nematė.
Liudytojas G. Z. parodė, kad nurodytu laiku , daugiabučio namo kieme, gėrė su V. I., Ž. Z. ir I. Z.. Išgertuvių metu susiginčijo su broliu I. Z., dėl trimerio. Į konfliktą įsikišo ir Ž. Z., jis užstojo I. Z., tarp jų kilo žodinis konfliktas, iškeikė vienas kitą, apsistumdė, tačiau nesimušė. Konflikto metu į lauką išbėgo M. K. ir, pribėgęs prie jų , nustūmė I. bei Ž. Z.. Jis tuo metu parėjo į namus-buvo labai girtas. Kas vykos toliau jis nežino.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2017m. rugsėjo 17d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta , kur įvyko muštynės. Ta vieta yra daugiabučio , esančio (duomenys neskelbtini), kiemo teritorija, šalia yra parduotuvė. ( b. l. 9-13).
Iš byloje esančios 2017-09-18 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1026/2017(05), matyti, jog apžiūrint Ž. Z., jam nustatyta muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairio antakio srityje, odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, dėl nustatytų sužalojimų Ž. Z. sveikata sutrikdyta nežymiai. Sužalojimai susiformavo 2 ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje. (b. l. 26).
Iš byloje esančios 2017-09-18 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1025/2017 (05), matyti, kad apžiūrint I. Z. , jam nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu minėtoje srityje, nosies kaulų lūžiu, iškrypusia nosies pertvara bei poodinės kraujosruvos kaklo srityje, dėl nustatytų sužalojimų I. Z. sveikata sutrikdyta nesunkiai , Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu , įspiriant ar panašiai. Sužalojimai padaryti mažiausiais 2 trauminių poveikių pasekmėje. (b.l. 47-48) .
Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus bei juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. K. kaltė, jog jis iš chuliganiškų paskatų , viešoje vietoje, užpuolė I. Z. ir jį nesunkiai sužalojo, taip pat , kad užpuolė ir Ž. Z. ir jį nežymiai sužalojo, įrodyta. Kaltinamasis M. K. pripažino, jog gindamas savo patėvį G. Z., sužalojo I. Z. ir Ž. Z., nes jie konfliktavo su jo patėviu G. Z. ir jis bijojo, kad patėvio neprimuštų. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis iš chuliganiškų paskatų smurtavo prieš nukentėjusiuosius ir vieną jų sužalojo nesunkiai, o kitą nežymiai. Kaltinamojo M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 8 dalies 2 punktą . Pagal LR BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai , kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis skausmas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Kaip byloje nustatyta nukentėjusieji broliai I. Z. ir Ž. Z. daugiabučio namo kieme, prie parduotuvės, vartojo alkoholį ir išgėrimo metu I. Z. susiginčijo su kitu broliu G. Z.. Tuo metu iš šalia esančio buto išėjo kaltinamasis M. K. ir pribėgęs prie nukentėjusiojo I. Z. , puolė jį mušti . Kojos keliu smogė į veidą, o kai jis nugriuvo , mušė gulintį. Kai I. Z. bandė gelbėti brolis Ž. Z., tai M. K. ir jo atžvilgiu pavartojo smurtą. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, bylos medžiagos, tai kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo ginti G. Z., nes jo niekas nemušė ir jis nebuvo sužalotas. Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. K. teigė, jog gynė savo patėvį, bijodamas, kas jo nesumuštų, nes ankščiau patėvis buvo nukentėjęs nuo brolių. Tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, tai tik kaltinamojo ir jo motinos S. K. teiginiai, tačiau teismas jais nesiremia, nes kaltinamasis turi teisę duoti jam palankius parodymus, o liudytoja S. K. yra jo motina, tai ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Kaip matyti, viskas vyko viešoje vietoje, tai daugiabučio namo kieme, prie parduotuvės , matant aplinkiniams , todėl tokiais veiksmais kaltinamasis neabejotinai reiškė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai tokia vieta, kurioje bet kuriuo metu gali atsidurti ir kiti pašaliniai asmenys. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta iš chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus, visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šitos visos nurodytos aplinkybės visiškai pasitvirtino . Šiuo atveju sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, panaudojant mažareikšmę dingstį (ankstesnius nesutarimus) nukentėjusiajam I. Z. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t.y. pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaltinamajam akte kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus dėl viešosios tvarkos pažeidimo , nurodyta, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nuo 2016m kovo 30d., nusikalstamos veikos dispozicijoje dalių nėra , todėl tikslintina , kad M. K. veika turi būti kvalifikuotina pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
M. K. teisiamas pirmą kartą, padarė dvi nusikalstamas veikas- vieną nesunkią, o kitą apysunkę, nedirba ir nesimoko, padarytos žalos neatlygino, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, turi sveikatos problemų . Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus padaryto nusikaltimo motyvus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą- vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, todėl galutinė bausmė skirtina – laisvės atėmimas. Tačiau, teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog yra pagrindas M. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam įpareigojimus. (LR BK 75 str.)
I. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 298, 76 eurus turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos. Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis pateikė pažymą iš darbovietės, jog jis nedirbdamas nuo 2017m. rugsėjo 20d., iki spalio 10 dienos negavo 298,76 eurų darbo užmokesčio. (b. l. 65 ) Neturtinę žalą grindė tuo, kad buvo sužalotas. nedarbingas. Kaltinamasis pateikto ieškinio neginčijo, tik jo atstovas nurodė, jog neturtinė žala turi būti mažinama, nes kaltinamasis nedirba, pajamų neturi, o pažyma iš darbovietės nepagrindžia turtinės žalos dydžio. Šie kaltinamojo atstovo argumentai dėl turtinės žalos dydžio niekuo nepagrįsti. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti oficialiu dokumentu iš nukentėjusiojo darbovietės , nes nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas, negalėjo dirbti ir dėl to neteko dalies darbo užmokesčio, todėl teismas ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkina visiškai. Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis I. Z. nurodė , jog dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti , kentė skausmus, buvo užpultas be priežasties. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis I. Z. buvo užpultas ir sužalotas be jokios priežasties, dėl sužalojimų jis negalėjo dirbti, kentė skausmus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis nedirba, nesimoko , turto , pajamų neturi. Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo I. Z. prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti:
pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams;
pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 ir 8 punktus ir M. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant per šį laiką pradėti dirbti arba mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti galioti kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
I. Z. ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti I. Z. iš M. K. 298,76 eurus turtinei žalai ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.