Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-08-22 · Administracinė byla Nr. I-3621-815/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-08-22
Bylos Nr.
I-3621-815/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Ernestas Spruogis (pran.), Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
UAB „BA prekyba“
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių teritorinei muitinei
Advokatai
Snežana Raižienė
Kategorijos
  • 9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3621-815/2008Procesinio sprendimo kategorija 9.3.7; 10; 10.8; 10.8.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „BA prekyba“ atstovei advokatei Snežanai Raižienei, atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Sandrai Bundonytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „BA prekyba“ skundą atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Šiaulių teritorinei muitinei dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-246 „Dėl UAB „BA prekyba“ skundo“ bei Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. C1-2 „Dėl skolos muitinei atsiradimo“ panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – UAB „BA prekyba“ (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. C1-2 (b. l. 45-47) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-246 (b. l. 26-29).

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Europos Teisingumo Teismas 2005 m. liepos 14 d. sprendime byloje British American Tobacco International Ltd ir Newman Shipping & Agency Company NV prieš Belgische Staat (C-435/03) pasisakė, jog: a) prekių vagystė nėra „prekių tiekimas už atlygį“ 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB „Dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas“ (toliau – ir Šeštoji direktyva) 2 straipsnio prasme ir todėl negali būti apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM). Aplinkybė, kad prekės, pavyzdžiui, nagrinėjamos pagrindinėje byloje, apmokestinamos akcizu, neturi jokios reikšmės šiam nagrinėjimui; b) Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 5 dalies pagrindu valstybei narei suteiktas leidimas įgyvendinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimo kontrolę palengvinančias priemones valstybei nesuteikia teisės apmokestinti šiuo mokesčiu kitų, nei numatyti Šeštosios direktyvos 2 straipsnyje, sandorių. Taigi, toks leidimas negali būti nacionalinės teisės aktų, kuriais prekių vagystė iš muitinės sandėlio apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu, teisinis pagrindas.

2.2. Ginčijamame Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendime Nr. C1-2 yra konstatuota, kad pareiškėja muitinei pateikė ikiteisminio tyrimo institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius automobilio „Mercedes Benz C240“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės faktą bei tai, kad dėl minėto automobilio vagystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, taigi, yra visi įrodymai, kad automobilis nebuvo realizuotas už atlygį.

2.3. Pareiškėjos nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 patvirtintos Įrodymo, kad prekės prarastos dėl force majeure ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, taisyklės (nauja redakcija, galiojanti nuo 2007 m. gegužės 26 d.) (toliau – ir Taisyklės) analizuojamai muitinės procedūrai netaikytinos, kadangi Taisyklės nereglamentuoja konkrečios situacijos.

Šalies argumentai

2.4. Pareiškėja nurodė, kad net ir taikant nagrinėjamu atveju Taisykles, nėra pagrindo skaičiuoti PVM už pavogtą automobilį, kadangi Taisyklių 6 punkte nurodyta, jog „Prekės laikomos prarastomis dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, jeigu jos prarastos dėl vienos ar daugiau trečiųjų asmenų padarytos veikos, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir kurios padariniai yra prekių praradimas (dėl vagystės, plėšimo, turto sunaikinimo ir panašiai)“ ir yra pateikti visi Taisyklių 3 punkte nurodyti dokumentai.

2.5. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog, norėdamas nemokėti PVM, PVM mokėtojas ar kitas apmokestinamasis asmuo, kuriam pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 8 dalį atsiranda prievolė mokėti PVM į biudžetą (toliau vadinama – kitas apmokestinamasis asmuo), privalo turėti įvykio ir prekių praradimo faktą patvirtinančius dokumentus (draudimo įmonės ar jos įgaliotų asmenų surašytus įvykio aktus arba kitų kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo ir prekių praradimo faktą). Tuo atveju, kai prarastos prekės, kurios buvo prižiūrimos muitinės, PVM mokėtojas arba kitas apmokestinamasis asmuo taip pat privalo turėti muitinės įstaigos, kuri prižiūrėjo prekes, patvirtinimą. Nagrinėjamu atveju teritorinė muitinė tiesioginės savo pareigos išduoti tam reikalingą patvirtinimą neatliko, todėl pareiškėja negalėjo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl PVM nemokėjimo.

2.6. Pareiškėjos manymu, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netinkamai aiškina 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 206 straipsnio 1 dalies įtrauką, t. y. aiškina ją plečiamai, nurodydamas, kad prekės negrįžtamai prarastos tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo.

Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju automobilis „Mercedes Benz C240“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), yra prarastas negrįžtamai dėl šių priežasčių: minėtas automobilis buvo pavogtas ir dėl automobilio vagystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilio įsigijimo dokumentai yra likę A. P. įmonėje, o visos transporto priemonės turi būti registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, ir tai reiškia, kad asmuo, registruojantis automobilį savo vardu, turi pateikti automobilį registruojančiai įstaigai automobilio įsigijimo dokumentus. Taigi, joks asmuo automobilio negali eksploatuoti pagal jo paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes neaišku, kuo remdamasis atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos daro išvadą, kad automobilis gali būti naudojamas.

Šalies argumentai

2.7. Pareiškėja nurodė, kad importo skola muitinei atsiranda išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestintas prekes (Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies a punktas). Automobilio nei UAB „BA prekyba“, nei A. P. įmonė neišleido į laisvą apyvartą: jis buvo pavogtas, o tai, kad nusikaltimą įvykdę asmenys nenustatyti ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas negali reikšti, kad automobilis yra išleistas į laisvą apyvartą ir tai padarė UAB „BA prekyba“, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nei muitas, nei pridėtinės vertės mokestis neturi būti priskaičiuojamas ir jokia skola dėl šių mokesčių nesumokėjimo negali būti registruojama.

II

Atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) atsiliepime į skundą (b. l. 22-24) nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas dėl šių argumentų.

1. Atsakovas paaiškino, kad, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 8 dalies (2005 m. birželio 30 d. redakcija), Taisyklių 5-7 punktų (2005 m. vasario 16 d. redakcija) nuostatas, 2008 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 3B-4.8-3045 kreipėsi į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyrių, prašydamas pranešti, ar UAB „BA prekyba“ jam pateikė teisės aktuose numatytus dokumentus. Kadangi Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyrius 2008 m. balandžio 4 d. rašte Nr. (21.2.4)-123-551 patvirtino, kad atitinkami įrodymai nebuvo gauti, pareiškėjai kilo pareiga už muitinės priežiūroje esančias prekes, kurios buvo prarastos, mokėti PVM. Muitinės departamentas taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, kai pranešimo ir dokumentų pateikimo terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas pareigūnas PVM mokėtojo ar kito apmokestinamojo asmens prašymu turi teisę šiuos terminus atstatyti, tačiau UAB „BA prekyba“ prašymas dėl dokumentų pateikimo termino pratęsimo nebuvo gautas.

2. Skunde teismui UAB „BA prekyba“ teigia, jog automobilis įprastinėms procedūroms atlikti A. P. įmonei buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai, jokių teisės aktų jį išduodant įmonei nebuvo pažeista. Tačiau Muitinės departamento 2008 m. gegužės 6 d. sprendime Nr. 1A-4.13-246 nustatyta, jog paskutinis įrašas apie prekės, minėto lengvojo automobilio, paėmimą atlikti įprastines tvarkymo operacijas padarytas 2007 m. gegužės 9 d., nors Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą išduotas 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „BA prekyba“ apskaitos dokumentuose nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. pateikiami duomenys neatitiko faktiškai muitinės sandėlyje laikomų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, charakteristikų, bei atliekant įprastines tvarkymo operacijas nebuvo laikomasi Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1B-383 patvirtintų Tipinių A, C, D ir E tipo muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos taisyklių 9 punkto reikalavimų. Tai, kad buvo pateiktas Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 2005 m. lapkričio 17 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, neįrodo, jog prekės iš tiesų buvo pavogtos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, ar kad po vagystės jos nebuvo pateiktos į komercinę apyvartą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į Šeštosios direktyvos įgyvendinimą nacionaliniuose teisės aktuose, Muitinės departamentas nesivadovavo Europos Teisingumo Teismo 2005 m. liepos 14 sprendimu byloje British American Tobacco International Ltd ir Newman Shipping & Agency Company NV prieš Belgische Staat (C-435/03), neįrodžius, jog automobilis buvo pavogtas dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

3. UAB „BA prekyba“ skunde taip pat teigia, kad muitinė neatliko tiesioginės savo pareigos išduoti patvirtinimą apie tai, jog automobilis pavogtas. Muitinės departamentas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad pareiga kreiptis raštu į apskrities valstybinės mokesčių inspekciją per 5 (penkias) darbo dienas nuo prekių praradimo kyla PVM mokėtojui ar kitam apmokestinamajam asmeniui, o ne muitinei, ir pranešime, patvirtintame muitinės įstaigos, prižiūrinčios prekes, turi būti nurodyti duomenys apie prarastas prekes, jų vertę, atskaitytą pirkimo (importo) PVM sumą ir laikotarpį, kurį pirkimo (importo) PVM buvo atskaitytas, taip pat kiti duomenys, jeigu mokesčio administratorius jų pareikalauja.

4. Muitinės departamentas nurodė, kad byloje nėra jokių kompetentingos institucijos patvirtintų įrodymų, jog automobilis yra iš tikrųjų pavogtas, jog vagystę įvykdė tretieji asmenys, taip pat įrodymų, kad automobilis prarastas negrįžtamai. Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnio 1 dalies 3 įtraukoje yra nurodyta, jog nukrypstant nuo 204 straipsnio 1 dalies 1 punkto, su atitinkamomis prekėmis susijusi importo skola muitinei nelaikoma atsiradusia, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad prievolės, susijusios su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, nebuvo įvykdytos dėl visiško minėtų prekių sunaikinimo arba negrįžtamo praradimo, kurių priežastis buvo faktinė prekių prigimtis, nenumatytos aplinkybės, force majeure arba veiksmai, įvykdyti muitinei leidus. Muitinės departamentas pažymėjo, kad taikant šią dalį prekės laikomos negrįžtamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo ir nurodė, kad prekių pagrobimo faktas neeliminuoja importo skolos muitinei atsiradimo galimybės.

5. Muitinės departamentas paaiškino, kad Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros. Europos Teisingumo Teismo sprendimo byloje United Antwerp Maritime Agencies NV prieš Belgische Staat ir Seaport Terminals NV prieš Belgische Staat (C140/04) 28 punkte nurodyta, jog iš Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalies matyti, kad skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, paėmimas iš muitinės priežiūros yra bet koks veiksmas ar neveikimas, kuris sutrukdo, kad ir trumpam, kompetentingai muitinei prieiti prie prekės, esančios muitinės priežiūroje, bet atlikti tikrinimą, numatytą Bendrijos muitinės kodekso 37 straipsnio 1 dalyje. Muitinės departamentas nurodė, kad tokiu atveju, vadovaujantis minėto kodekso 203 straipsnio 3 dalies ketvirta įtrauka, už skolos muitinei sumokėjimą atsako keleto kategorijų asmenys, t. y. asmuo, paėmęs prekes, ir asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1-3 dalimis, importo skola atsirado prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentu UAB „BA prekyba“ kaip asmeniui, turinčiam vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu.

Remdamasis pateiktais argumentais, atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo teismą pareiškėjos – UAB „BA prekyba“ skundą atmesti.

III

Tretysis suinteresuotas asmuo – Šiaulių teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b. l. 19-20) nurodė, kad muitinė skundžiamuose sprendimuose aiškiai pateikė motyvus, kuriais vadovaudamasi nusprendė, jog pagrindo UAB „BA prekyba“ nemokėti PVM už prarastą prekę nėra.

Tretysis suinteresuotas asmuo prašo teismą pareiškėjos – UAB „BA prekyba“skundo netenkinti ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.

IV

Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „BA prekyba“ atstovė advokatė Snežana Raižienė prašė teismą skundą tenkinti, remdamasi skunde pateiktais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Sandra Bundonytė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus bei išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta:

1. Pareiškėja – UAB „BA prekyba“ (įmonės kodas 154806149) 2005 m. sausio 11 d. sudarė prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 12/05 (b. l. 65-68) su A. P. įmone (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)).

2. 2005 m. rugsėjo 28 d. UAB „BA prekyba“ muitinės sandėlyje Nr. SA0261, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 45-47 (Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. C1-2)), prekei – lengvajam automobiliui „Mercedes Benz C240“, juoda, pagaminimo metai 2003 m. gruodžio 31 d., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 125 KW, 2600CMQ, skendęs (b. l. 45-47 (Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. C1-2), 62 (deklaracija)), buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra pagal bendrąjį administracinį dokumentą (toliau – ir BAD) Nr. 5SR17702094. Minėta prekė 2005 m. rugsėjo 28 d. įtraukta į muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitą pagal prekių apskaitos lapą Nr. 50209401/01 (b. l. 61).

3. 2007 m. rugpjūčio 20 d. prekės gavėjas – UAB „BA prekyba“ raštu (b. l. 60) informavo Šiaulių teritorinę muitinę dėl minėtos prekės praradimo ir pateikė 2005 m. lapkričio 17 d. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, adresuotą A. P., apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 64), kuriuo pranešama, kad Šiaulių miesto vyriausiajame policijos komisariate dėl A. P. pareiškimo Nr. 743 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, taip pat pateikė Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2007 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 40-S-10626 (b. l. 63), adresuotą A. P. įmonei, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuriame nurodyta, jog dėl lengvojo automobilio „Mercedes Benz C240“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. lapkričio 16 d. vagystės iš saugomos teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atliekamas ikiteisminis tyrimas tęsiamas, minėtas automobilis nesurastas ir įtariami asmenys nenustatyti.

4. Šiaulių teritorinė muitinė 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. C1-181 „Dėl skolos muitinei atsiradimo“, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, 101, 204, 215 bei 220 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 97 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių (2004 m. balandžio 15 d. redakcija) 10 punktu, įregistravo 13 648 Lt (mokėtinų mokesčių) ir 2 055 Lt (delspinigių už nesumokėtą PVM) skolą muitinei (b. l. 45-47 (Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. C1-2)).

5. Pareiškėja – UAB „BA prekyba“ 2007 m. rugsėjo 10 d. įvykdė Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. C1-181 „Dėl skolos muitinei atsiradimo“ nustatytą prievolę sumokėti mokesčius (b. l. 45-47 (Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. C1-2)).

6. Pagal Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. C1-181 „Dėl skolos muitinei atsiradimo“ 2007 m. rugsėjo 18 d. įformintas Nepateiktų muitinei prekių arba neįvykdytų muitinės sankcionuotų veiksmų muitinio įforminimo aktas Nr. LNP7SM0034 (b. l. 45-47 (Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. C1-2), 26-29 (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-246)).

7. Pareiškėja – UAB „BA prekyba“ Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. C1-181 „Dėl skolos muitinei atsiradimo“ apskundė Muitinės departamentui, kuris 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-411 įpareigojo Šiaulių teritorinę muitinę atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 26-29 (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-246)).

Rezoliucinė dalis

8. Šiaulių teritorinė muitinė, vadovaudamasi Muitinės departamento 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-411, atliko pakartotinį patikrinimą dėl UAB „BA prekyba“ 2005 m. rugsėjo 28 d. įformintos muitinio sandėliavimo procedūros BAD Nr. 5SR17702094, prekės – lengvasis automobilis „Mercedes Benz C240“, juoda, pagaminimo metai 2003 m. gruodžio 31 d., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 125 KW, 2600CMQ, dingimo ir 2008 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą Nr. C1-2, kuriuo, be kita ko, nusprendė:

8.1. skolos muitinei atsiradimo data laikyti 2005 m. lapkričio 16 d.;

8.2. nustatyti lengvojo automobilio „Mercedes Benz C240“ muitinę vertę – 45 800 Lt;

8.3. atsiradusios skolos muitinei dydis – 13 648 Lt, kurią sudaro muitas (įmokos kodas A00) – 4 580 Lt, PVM (įmokos kodas – B00) – 9 068 Lt;

8.4. apskaičiuoti delspinigius už nesumokėtą PVM – 2 055 Lt;

8.5. įregistruoti apskaitoje UAB „BA prekyba“ 13 648 Lt mokėtinų mokesčių ir 2 055 Lt PVM delspinigių skolą muitinei (b. l. 45-47 (Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. C1-2)).

9. Pareiškėja – UAB „BA prekyba“ 2008 m. sausio 25 d. Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. C1-2 apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydama panaikinti minėtą Šiaulių teritorinės muitinės sprendimą (b. l. 41-43).

10. Muitinės departamentas, 2008 m. sausio 31 d. gavęs UAB „BA prekyba“ skundą dėl Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. C1-2 panaikinimo, 2008 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-97 (b. l. 36-37) įpareigojo UAB „BA prekyba“ pašalinti skundo trūkumus per penkiolika dienų nuo sprendimo gavimo dienos. UAB „BA prekyba“ 2008 m. kovo 5 d. raštu Nr. S5 skundo trūkumus pašalino, t. y. pateikė dokumentus, patvirtinančius direktoriaus pavaduotojo marketingui A. V. teisę pasirašyti skundus Muitinės departamentui UAB „BA prekyba“ vardu (b. l. 38-39).

11. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs UAB „BA prekyba“ skundą, 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-246 nusprendė patvirtinti Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. C1-2.

IIDėl muito priskaičiavimo

1. Pareiškėja teigia, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso, nustatyto Tarybos Reglamentu (EEB) Nr. 2913/92 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 201 straipsnio 1 dalies (a) punktą importo skola muitinei atsiranda išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes. Tačiau nagrinėjamos administracinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad šioje byloje taikytinas ne Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio 1 dalies (a) punktas, bet Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalis, pagal kurią importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paėmus importo muitais apmokestinamas prekes iš muitinės priežiūros. Skola muitinei atsiranda prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentu; nagrinėjamos administracinės bylos kontekste skola muitinei atsirado 2005 m. lapkričio 16 d. (žr. Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. C1-2 (b. l. 45-47)). Taip yra dėl sekančių argumentų.

Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad skolininkais laikomi: 1) asmuo, paėmęs prekes iš muitinės priežiūros, 2) bet kurie asmenys, dalyvavę taip paimant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros, 3) bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję, arba yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, 4) atitinkamais atvejais asmuo, turėjęs vykdyti prievoles, susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu. Šiuo atveju UAB „BA prekyba“, įforminusi muitinio sandėliavimo procedūrą, tapo atsakinga už šiai procedūrai keliamų reikalavimų įvykdymą. Be to, Bendrijos muitinės kodekso 101 straipsnyje numatyta, jog sandėlio savininkas (UAB „BA prekyba“) atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog muitinės sandėlyje saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros, bei įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra saugojimu, vykdymą. Todėl UAB „BA prekyba“, kaip sandėlio savininkas, privalėjo užtikrinti, jog sandėlyje laikomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros bei turėjo užtikrinti įsipareigojimų, susijusių su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra saugojimu, vykdymą.

Pažymėtina, jog Bendrijos muitinės kodekso 109 straipsnis numato galimybę su importuotomis prekėmis atlikti tvarkymo operacijas, kurių tikslas – išlaikyti nepakitusią prekių būklę, pagerinti jų išvaizdą arba prekinę kokybę, paruošti jas platinimui arba perpardavimui. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 107 straipsniu, prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, turi būti įtraukiamos į prekių apskaitą tuojau pat, kai jos padedamos į muitinės sandėlį. 2004 m. balandžio 22 d. Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1B-383 patvirtintų Tipinių A, C, D ir E tipo muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos taisyklių 9 punktas numato, jog apskaitos dokumentuose nurodyti duomenys turi atitikti faktiškai muitinės sandėlyje laikomų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra ir kurioms ji netaikoma, charakteristikas. Tačiau paskutinis įrašas apie prekės minėto lengvojo automobilio paėmimą atlikti įprastines tvarkymo operacijas padarytas 2007 m. gegužės 9 d., nors Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą išduotas dar 2005 m. lapkričio 17 d. (b. l. 64). UAB „BA prekyba" apskaitos dokumentuose (b. l. 61, 62) nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. pateikiami duomenys neatitiko faktiškai muitinės sandėlyje laikomų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, charakteristikų, bei atliekant įprastines tvarkymo operacijas nebuvo laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sandėliuose laikomų prekių apskaitos taisykles, reikalavimų.

Būtent todėl, kad UAB „BA prekyba“ muitinės procedūros neužbaigė, pareiškėjai atsirado importo skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį.

2. Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnio 1 dalies 3 įtraukoje yra nurodyta, jog nukrypstant nuo šio kodekso 204 straipsnio 1 dalies 1 punkto, su atitinkamomis prekėmis susijusi importo skola muitinei nelaikoma atsiradusia, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad prievolės, susijusios su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, nebuvo įvykdytos dėl visiško minėtų prekių sunaikinimo arba negrįžtamo praradimo, kurių priežastis buvo faktinė prekių prigimtis, nenumatytos aplinkybės, force majeure arba veiksmai, įvykdyti muitinei leidus. Taikant šią dalį prekės laikomos negrįžtamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo (Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa).

Teismas konstatuoja, jog prekių pagrobimo faktas neeliminuoja importo skolos muitinei atsiradimo galimybės, nes nėra įrodymų, kad prekės prarastos taip negrįžtamai, jog jų nebegali panaudoti joks asmuo. Todėl šiuo aspektu pareiškėjos argumentai, jog muitinės institucijos plečiamai aiškino Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnio 1 dalies 2 pastraipą, yra atmetami.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad tiek Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. C1-2, tiek Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-246 dėl muito priskaičiavimo yra pagrįsti ir teisėti.

IIIDėl pridėtinės vertės mokesčio priskaičiavimo

1. Minėta, kad UAB „BA prekyba“ skola muitinei atsirado 2005 m. lapkričio 16 d.; todėl jai buvo priskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis. Pareiškėja nurodo motyvus, kad, esą pridėtinės vertės mokesčio ji neturėjo mokėti, nes prekės prarastos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos.

2. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2004 m. sausio 15 d. redakcija), jei tiekiamoms prekėms įforminama muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais muitinės procedūra, toks prekių tiekimo sandoris apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. Tačiau šio įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM nustatyta tvarka tenka asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo prekėms nustojo galioti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (tuo atveju, kai asmuo sudaro prekių tiekimo sandorį, po kurio prekėms žinomai nustos galioti 1 dalyje nurodytos aplinkybės, - prekių tiekėjui). Laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės nustoja galioti ir tada, kai prekės suvartojamos ar prarandamos, išskyrus atvejus, kai prekės prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, tik tuo atveju, jeigu tai įrodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Taigi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčio nereikia mokėti, kai prekės prarandamos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, bet tik tuo atveju, jeigu tai įrodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Teismas pažymi, kad byloje yra dokumentai, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prekės (lengvojo automobilio „Mercedes Benz C240“, juoda, pagaminimo metai 2003 m. gruodžio 31 d., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 125 KW, 2600CMQ) (b. l. 63-64) vagystės. Tačiau Pridėtinės vertės mokesčio 53 straipsnio 8 dalies prasme tokia veika turi būti įrodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ patvirtino, be kita ko, Įrodymo, kad prekės prarastos dėl force majeure ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, taisykles. Būtent šių taisyklių nustatyta tvarka turi būti įrodoma, jog prekės prarastos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos. Pažymėtina, kad pridėtinės vertės mokestį UAB „BA prekyba“ turėjo mokėti nuo skolos muitinei atsiradimo dienos – t. y. nuo 2005 m. lapkričio 16 d. Todėl ginčo santykiams taikytina Įrodymo, kad prekės prarastos dėl force majeure ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, taisyklių 2005 m. vasario 16 d. redakcija. Būtent pagal šias taisykles, jų 5-7 punktus (2005 m. vasario 16 d. redakcija), UAB „BA prekyba“ turėjo kreiptis į valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnus, dėl pripažinimo, kad prekės prarastos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos ir jiems pateikti dokumentus, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dar daugiau, atsakovas 2008 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 3B-4.8-3045 (b. l. 30-31) kreipėsi į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyrių, prašydamas pranešti, ar UAB „BA Prekyba“ jam pateikė teisės aktuose numatytus dokumentus; jam Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyrius 2008-04-04 rašte Nr. (21.2.4)-123-551 (b. l. 32) patvirtino, kad atitinkami įrodymai nebuvo gauti. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė ir net nesistengė įrodyti teisės aktų nustatyta tvarka, jog prekės prarastos dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad tiek Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. C1-2, tiek Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-246 dėl pridėtinės vertės mokesčio paskaičiavimo yra pagrįsti ir teisėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos – UAB „BA prekyba“ skundą atsakovui – Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Šiaulių teritorinei muitinei dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-246 „Dėl UAB „BA prekyba“ skundo“ bei Šiaulių teritorinės muitinės 2008 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. C1-2 „Dėl skolos muitinei atsiradimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasErnestas SpruogisJūra Marija Strumskienė