- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- e2YT-32560-925/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21902-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos A. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dieną mirė pareiškėjo motina A. B., kuri mirties dieną buvo našlė. 1987 m. birželio 25 d. A. B. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausytų, kur bus ir iš ko susidės, nusprendė palikti savo sūnui L. B. (pareiškėjui). Šis testamentas buvo patvirtintas notaro. Tiek pareiškėjas, tiek pareiškėjo motina A. B. daugiau negu 20 paskutinių metu gyveno, o pareiškėjas ir dabar gyvena, Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV). A. B. gyveno JAV, (duomenys neskelbtini), jai suteiktame žinybiniame bute (ji dirbo slaugos namuose, kur prižiūrėjo pagyvenusius žmones ir tame pačiame pastate jai buvo suteiktas vieno kambario butas). Mirus pareiškėjo motinai, pastato savininko reikalavimu pareiškėjas per 1 mėnesį privalėjo atlaisvinti butą, todėl per nustatytą terminą butą, kuriame iki mirties gyveno pareiškėjo motina, pareiškėjas iškraustė savo nuosavybėn perimdamas motinos daiktus: baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką, asmeninius motinos daiktus - dėžutę su juvelyriniais dirbiniais (tris geltono metalo žiedus ir grandinėlę su pakabuku, asmeninius dokumentus, fotonuotraukas ir kt.), t. y. po motinos mirties perėmė jos turtą ir su juo tvarkėsi kaip su savo: ką laikė beverčiu, išmetė, kitais daiktais naudojuosi iki šiol kaip savininkas. Nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruoto turto nei JAV, nei Lietuvoje A. B. neturėjo, todėl dėl palikimo priėmimo JAV nebuvo kreiptasi. Tačiau A. B. Lietuvoje (duomenys neskelbtini) banke turėjo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra lėšų, kadangi ji į šią sąskaitą gaudavo pensiją iš SODROS. Pareiškėjas pabrėžė, kad per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimo notarų biurui dėl palikimo priėmimo nepadavė, kadangi gyvena ne Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, po savo motinos mirties jis perėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes per 1 mėnesį perėmė A. B. turtą, o būtent iškraustė savo motinos daiktus iš jos buto ir parsivežant pas save į namus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjo pareiškimo neginčija, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas L. B. yra A. B. sūnus. Pareiškėjo motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), JAV. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad duomenų apie A. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra. 1987 m. birželio 25 d. A. B. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausytų, kur jis bus ir iš ko susidės, palieka savo sūnui L. B. (pareiškėjui). Šis testamentas buvo patvirtintas Kaune valstybinės notarės. Iš (duomenys neskelbtini) į bylą pateiktos informacijos, A. B. Lietuvoje (duomenys neskelbtini) banke turėjo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra lėšų – 15 751,64 Eur.
6. Pareiškėjo teigimu, per 1 mėnesį po savo motinos mirties jis iškraustė butą, kuriame iki mirties gyveno pareiškėjo motina, savo nuosavybėn perimdamas motinos daiktus: baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką, asmeninius motinos daiktus: dėžutę su juvelyriniais dirbiniais (tris geltono metalo žiedus ir grandinėlę su pakabuku, asmeninius dokumentus, fotonuotraukas ir kt.), t. y. po motinos mirties perėmė jos turtą ir su juo tvarkėsi, kaip su savo.
7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad palikėjas yra vienintelis palikėjos vaikas. Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės ir kartu su pareiškimu pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš karto po mamos mirties JAV perėmė likusius jos daiktus, taip pat rūpinosi palikėjos laidotuvėmis ir urnos su kremuotais palikėjos palaikais pargabenimu į Lietuvą.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja A. B. buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, pareiškėjui vykdant savo motinos A. B. valią, ji palaidota Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) kapinėse, šeimos kapavietėje, kur palaidotas ir pareiškėjo tėvas. Nekilnojamojo turto ar kilnojamojo registruoto turto nei JAV, nei Lietuvoje palikėja neturėjo, todėl dėl palikimo priėmimo JAV pareiškėjas nesikreipė. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad vienintelis palikėjai Lietuvoje priklausantis turtas yra piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos teismas, esant likusioms palikėjos piniginėms lėšoms Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nesant duomenų apie paveldėtiną turtą JAV, įvertinęs palikėjos pilietybę, ryšius su Lietuva, yra kompetentingas spręsti palikėjos A. B. palikimo priėmimo faktiniu valdymu klausimą.
9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po savo motinos A. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas A. B. palikimui pagal testamentą priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo L. B. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po savo motinos A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas A. B. palikimui pagal testamentą priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.