Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB ,,Savika“ direktoriaus pavaduotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent ji, būdama UAB „Dajuma“, įregistruotos 2006-09-11, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, tyčia melagingai sudarydama finansiškai stiprios įmonės įvaizdį, pateikdama melagingus duomenis apie tai, jog UAB ,,Dajuma“ gaus kreditą iš akcinės bendrovės banko ,,Snoras“, į.k. (duomenys neskelbtini), neturėdama realios galimybės atsiskaityti, 2008-10-02 sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 08/07 su UAB ,,Toris“ , į.k. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB ,,Toris“ įsipareigojo atlikti kavinės virtuvės remonto darbus prekybos centre ,,Panorama“, esančiame (duomenys neskelbtini), o UAB ,,Dajuma“ įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus, tačiau UAB ,,Dajuma“ savo įsipareigojimų neįvykdė, t.y. už atliktus darbus pagal 2008-10-31 PVM sąskaitą faktūrą serija TO Nr. 215 viso 59.194,28 Lt, pagal 2008-11-07 PVM sąskaitą faktūrą serija TO Nr. 217 viso 9.808,74 Lt, pagal 2008-11-10 PVM sąskaitą faktūrą serija TO Nr. 219 viso 4.477,06 Lt nesumokėjo. Tokiu būdu J. S., sąmoningai suklaidindama UAB “Toris” dėl UAB “Dajuma” nemokumo, apgaule išvengė atsiskaityti už UAB ”Toris” atliktus darbus ir dėl to UAB “Toris“ padarė viso 73.480,08 Lt turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. S. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, parodė, jog 2007-09-04 tapo UAB ,,Dajuma“ direktore. UAB ,,Dajuma“ įsteigta 2006-09-11. Iš pradžių įmonėje buvo vienas akcininkas – jos motina, kapitalą įnešė J. B., pagrindinė įmonės veikla – restoranai. Iki 2008 m. įmonei vadovavo Milita S., D. K.. Jai, J. S., atėjus dirbti direktore, įmonėje dirbo 14-16 darbuotojų. Buhalterė išėjo į dekretą, jos vietoje ėmė dirbti D. K.. Restorane ,,Dalia“, (duomenys neskelbtini), buvo teikiamas viešasis maitinimas. Banketuose galėjo dalyvauti iki 100 žmonių, furšetuose – 150 žmonių. Sėdimų vietų 40; pavadinimas ,,Dalia“ atsirado 2004 m. Iki to laiko ši kavinė vadinosi ,,Dalios baldai“. Kavinėje buvo apie 30 vietų. 2008 . birželio mėnesį UAB „Dajuma“ turėjo apie 45 000 Lt pelno, iš kurio grynasis pelnas sudarė apie 4000 Lt. UAB „Dajuma“ administraciją sudarė ji, J. S., buhalterė, administratorė, gamybos vadovė. Pirmas žingsnis jos darbe buvo žengtas su degalų tinklu ,,Kvistija“. Šis projektas nepasitvirtino, bendradarbiavimą nutraukė. Nuo Vilniaus iki Prienų buvo labai didelis atstumas, buvo reikalinga projekto priežiūra. Darbuotojams algos buvo mokamos, jokių pažeidimų bendrovėje nebuvo. VMI veiklos netikrino, deklaracijos buvo pildomos, pateikiamos VMI. Vertinant verslo galimybes, pelningumą, tuo metu pelningiausia buvo turėti maitinimo įmonę prekybos centruose. Laisvų lėšų UAB „Dajuma“ neturėjo, nekilnojamojo turto neturėjo, tik kilnojamąjį turtą. Sąskaitą UAB „Dajuma“ turėjo ,,DnB Nord“ banke. Koks buvo patalpų nuomos mokestis dėl restorano „Dalia“, ji, J. S., šiuo metu neprisimena. Tuo metu Vilniuje buvo tik vienas prekybos centras ,,Akropolis“. Prekybos centrų apyvarta didesnė negu pavienių maitinimo įstaigų. Prekybos centruose esti dideli žmonių srautai, reklama įmonių būna jungtinė. Ji, J. S., priėmė sprendimą plėsti veiklą. Sudarė preliminarią sutartį su ,,Ozo“ prekybos centru. Taip pat siekė ploto prekybos ir laisvalaikio pramogų centre ,,Panorama“. Su Prekybos ir laisvalaikio pramogų centro ,,Panorama“ atsakingais asmenimis vyko tiesioginiai sutarčių pasirašymai dėl patalpų nuomos. Buvo likusi viena vieta, kurioje galima buvo gauti išsinuomoti plotą. Šį plotą ji, J. S., gavo atsisakius kitiems nuo nuomos. Prekybos ir laisvalaikio pramogų centras „Panorama“ turėjo atsidaryti 2008 m. lapkričio 7 d. Dėl to reikėjo viską įsirengti iki 2008-11-01, nes tai buvo įrašyta patalpų nuomos sutartyje. Kokios buvo skiriamos baudos už šios sutarties sąlygos nesilaikymą, ji, J. S., nežino. Viskas vyko labai greitai. 2008 m. rugsėjo 30 d. ji gavo patvirtinimą, kad gali pradėti remonto darbus bei gali įeiti į patalpas. Jai buvo duotos 60 kv. m. patalpos, kurias sudarė: virtuvė, produktų sandėlis, administracinės patalpos. Ji, J. S. kreipėsi į banką dėl paskolos 2008-09-30. Kreipėsi į banko ,,Snoras“ komercijos direktorių N. K.. Jam papasakojo apie veiklą, naują idėją. Po pokalbio N. K. atsiuntė sąrašą su nurodytais dokumentų pavadinimais, kuriuos reikėjo pateikti bankui. Į banką “Snoras“ ji kreipėsi pirmiausiai dėl to, nes didieji bankai bendradarbiavo su didelėmis įmonėmis. Tuo metu bankas ,,Snoras“ teikė lengvatas smulkiajam verslui. Bankas ,,Snoras“ siūlė kredito mokėjimo atidėjimą, mažas palūkanas, lankstų kreditą. Su banko atstovais ji, J. S., kalbėjosi apie galimybę gauti 200 000 Lt kreditą; banke bendravo, kaip minėjo, su N. K., po to su L. Ž.. Jai, J. S., banko darbuotojai pasakė, kad apsvarstys kredito suteikimo klausimą per dvi dienas. Vėliau bankas reikalavo įmonės pažymų, įstatų, balanso, verslo plano. Kaip minėjo, ji siekė 200 000 Lt kredito, jos įmonės pelnas tuo metu buvo – 4000 Lt. Ji tikėjosi, kad gaus kreditą. 200 000 Lt buvo nedidelė suma. 2008 m. vykdančiai veiklą įmonei tai nebuvo sudėtinga. Tuo metu jos įmonė įsipareigojimų tiekėjams turėjo; tiekimo sutartys buvo sudarytos pagal prekių grupes; įmonės jos, J. S., bendrovei tiekė prekes, o jie su tiekėjais atsiskaitydavo. Veikė restoranas. Jame dirbo apie 14 žmonių. 2008-06-31 nuostolio nebuvo. Ji taip pat buvo kreipųsis ir į kitus bankus dėl kreditavimo, į ,,Parex“ banką, Kredito uniją, Vilniaus kredito uniją, ,,Seb“ banką, Vilniaus taupomąją kasą, ,,Nord“ banką, ,,Danske“ ir ,,Nordea“ bankus. Bankui „Snoras“ ji pateikė paraišką dėl kreditavimo, kitus reikalaujamus dokumentus. Tuo metu bendrovė nekilnojamojo turto neturėjo, ji galėjo įkeisti šeimos narių turtą; galima buvo įkeisti kilnojamąjį įmonės turtą; kilnojamą įmonės turtą. 2007 m. turto likutinė vertė – apie 100 000 Lt. Kreditas su atidėjimu turėjo buvo 2 metų laikotarpio, koks turėjo būti įnašas per mėnesį, ji, J. S., neprisimena. Naujose patalpose „Panoramoje“, ji, J. S., planavo vykdyti kavinės veiklą. Tuo metu dėl naujų patalpų įrengimo pažįstami jai parekomendavo UAB ,,Toris“. Su UAB ,,Toris“ sutartį ji pasirašė 2008-10-01, bendravo su įmonės direktoriumi V. M., parodė jam patalpas. UAB „Toris“ jos bendrovė įsipareigojo sumokėti 69 000 Lt už atliktus darbus. UAB „Toris“ direktoriui sutarties sudarymo proceso metu ji, J. S., pasakė, kad planuoja gauti kreditą. Negalėjo tvirtai pasakyti, kad gaus kreditą. Buvo planuojama gauti kreditą. Iki to laiko kreditą buvo lengva paimti. T.y. sutarties pasirašymo dieną ji, J. S., pasakė, kad yra paduota paraiška ir kad ji planuoja gauti kreditą. UAB ,,Toris“ darbus atliko: suremontavo ir įrengė virtuvę, išklojo grindis ir sienas plytelėmis, išdažė sienas, sustatė pertvaras, pretenzijų ji, J. S., neturėjo. Atsiskaityti su šia įmone turėjo po sąskaitos-faktūros įteikimo praėjus 5 dienoms. Pradžioje turėjo būti sumokėtas avansas, avanso ji irgi nesumokėjo, bet UAB „Toris“ darbus tęsė. Sutarties sąlygų UAB ,,Toris“ nepažeidė. UAB „Dajuma“ taip pat sudarė sutartį su UAB ,,Baltic profesional“, kurie tiekė gamybinę įrangą už 68 000 Lt. Vėliau įrangą įmonei grąžino. Su UAB ,,Retrum“ aptarė baldų klausimą. Baldus pateikė UAB ,,Retrum“, jų kaina – 80 0100 Lt. UAB ,,Retrum“ jos, J. S., bendrovė sumokėjo 20 000 Lt avanso. Vėliau grąžino baldus, ši įmonė jiems pretenzijų neturi; baldus sudarė: stalai, baras, suoliukai. UAB ,,Identia“ tiekė kėdes ir šviestuvus, kurių vertė 20 000 Lt. Avansu jos, J. S., įmonė sumokėjo 9000 Lt šiai bendrovei. Su šia bendrove neatsiskaitė, grąžino kėdes ir šviestuvus. Iš viso bendrovėms ji, J. S., įsipareigojo sumokėti 127 000 Lt. Skolas tikėjosi atlyginti iš veiklos ir kredito. Kodėl vienoms bendrovėms avansą sumokėjo, o kitom ne, negali atsakyti. Apie tai, jog negavo kredito iš banko „Snoras“, ji sužinojo 2008 m. lapkričio mėnesį. Jai paskambino telefonu ir pranešė L. Ž.. Ji apie tai informavo UAB „Toris“ direktorių. Ieškojo kitokių lėšų. Jos naujos kavinės veiklos pobūdis buvo panašus į restorano ,,Dalia“; kavinė veikė apie tris mėnesius. Už patalpų nuomą ji, J. S., įsiskolino prekybos ir laisvalaikio pramogų centrui ,,Panorama“: kiek įsiskolino ,,Panoramai“, neprisimena. Sutartį dėl patalpų nuomos nutraukė, turbūt už patalpas liko įsiskolinusi 38696 Lt. Jai, J. S., atiteko labai didelis darbo krūvis. Kavinė pradėjo veikti 2008 m. lapkričio 7 d. Pirmąsias dienas prekybos ir pramogų centre ,,Panorama“ klientų buvo, tačiau po to klientai mažėjo, apyvarta krito. Buvo per daug darbuotojų. Darbuotojai sėdėjo ir nieko neveikė. Ji, J. S., pradėjo mažinti etatus. Lapkričio mėnesį išėjo keli darbuotojai. Pirmumo teise ji atsiskaitė su valstybe ir išeinančiais darbuotojais. Susikaupė nemenkos sumos. Apyvarta buvo maža, neliko apyvartinių lėšų rangovams, tiekėjams. 2008 m. gruodžio mėnesį apyvarta tapo dar mažesnė. Nesijautė jokio finansinio pagerėjimo, bankai paskolų klausimą atidėjo sausio mėnesiui. Išėjo paskutiniai darbuotojai. Ji, J. S., dirbo salėje, virtuvėje dirbo du darbuotojai, padavėja, buhalterė. Buhalterė išėjo į dekretą. Jai, J. S., reikėjo bankui parodyti apyvartą, kuri buvo juokinga. Tam, kad neklimpti į skolas, nutraukė UAB „Dajuma“ veiklą. Vyko prekių grąžinimas tiekėjams. Ji, J. S., atsiskaitė su maisto ir gėrimų tiekėjais. Sustabdžiusi UAB „Dajuma“ veiklą 2009-02-02, iš naujo privačios veikos ji, J. S., nepradėjo, ieškojo samdomo darbo. Tarp jos, J. S., ir UAB,,Toris“ yra iškelta civilinė byla, atsakovas ji, J. S. ir UAB ,,Dajuma“. UAB ,,Toris“ civiline tvarka reikalauja atlyginti tą pačią sumą. Su kreditoriais, esančiais sąraše, taip pat neatsiskaityta.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. Ž. parodė, jog dirba SNORO banke, Vilniaus filiale, minimos paraiškos pateikimo metu dirbo ten pat kreditų eksperte, visų detalių šiuo metu ji neprisimena, tik pamena, kad J. S. pateikė paraišką paskolai gauti. Kiek ji, L. Ž., prisimena, jie, banko darbuotojai, tos paraiškos net nenagrinėjo, nes ji neatitiko banko reikalavimų, galbūt nepakako įkeičiamo turto, konkrečiai įvardinti negali, nes jie nesaugo dokumentacijos, ji yra sunaikinama. Ji, L. Ž., neprisimena, ar asmeniškai bendravo su J. S., ar tik telefonu, ar tik analizavo dokumentus. J. S. paraiška kreditui gauti buvo pateikta 2008 m., mėnesio ir dienos nepamena. Asmuo yra informuojamas telefonu arba elektroniniu paštu apie tai, kokie dokumentai yra reikalingi. Paprastai informuoja elektroniniu paštu. Su paraiška yra pateikiami šie dokumentai: juridinio asmens balansai, pelno - nuostolių ataskaitos už du paskutinius metus, o tų metų yra ketvirtiniai, debitorių - kreditorių iššifravimas, dokumentas apie siūlomo įkeičiamo turto vertinimą, papildomai bankas prašo balansinės medžiagos iššifravimo. Turint šiuos dokumentus, banko darbuotojai reitinguoja įmonę, žiūri siūlomo įkeisti turto būklę, ar priimtina, ar nepriimtina, toliau arba teikia medžiagą svarstymui posėdyje, arba pasako, kad kredito prašytojas neatitinka sąlygų ir net nesvarsto. Kai klientas kreipiasi dėl paskolos, jis užpildo specialios formos paraišką, kurioje nurodoma, kiek jis nori paskolos, kiek metų, kokiam tikslui, duomenys apie akcininkus, apie turimas paskolas, apie siūlomą įkeisti turtą. Užpildęs paraišką, klientas ją pateikia kredito ekspertui, gali pateikti ir direktoriui, komercijos skyriaus viršininkui. Toliau paraiška yra nukreipiama banko ekspertui. Būna atvejų, kad klientas ateina tiesiog į skyrių ir nukreipiamas pas kredito ekspertą. Šiuo, J. S. atveju, jai, L. Ž., atrodo taip nebuvo, buvo tiesiog perduoti dokumentai. Kartais visi dokumentai yra pateikiami iš karto, bet būna, kad komercijos skyriaus darbuotojai tiesiog bendrauja su tuo klientu, tai vienas iš būdų. Gali būti pateikiama tik paraiška, po to pristatomi dokumentai, gali būti viskas pateikiama. Per kiek laiko apsvarsto banko darbuotojai paraišką, priklauso nuo daug ko: jeigu tuo metu turi daug darbo, laikas užtrunka, gali būti per 1-3 savaites. Tai klientui pasakoma žodžiu. Raštu klientui nerašo, nebent klientas pats paprašo. Žodžiu klientui taip pat pasako, kad bankas nesuteiks paskolos. Jeigu neužtenka turto ir norima gauti kreditą su Invegos garantija, tuomet svarstymas dėl kredito suteikimo gali užsitęsti ir iki mėnesio. Dokumentai per mėnesį yra sunaikinami, jeigu klientas jų neatsiima. Ji, L. Ž., apžiūri dokumentus, kuriuos klientas pateikia. Pirminiame bendravime su klientu kartais iš karto pasako, kad reikia ieškoti turto, kuris galėtų būti įkeistas. Gali būti klientas nepriimtinas, jeigu matoma, kad įmonė dirba kelis metus nuostolingai. Paprastai klientas dokumentus palieka, po to gilinamasi daugiau. Ji, L. Ž., gali klientui pasakyti, kad bankas svarstys klausimą dėl paskolos suteikimo, bet negali garantuoti, kad tikrai suteiks paskolą. Jų bankas gal ir teikė lengvatas kreditui gauti smulkiajam verslui 2008 m., bet tiksliai neprisimena, kad 2008 m. buvo būtent tokia akcija. Per 2-3 dienas apsvarstyti paraišką faktiškai realiai banke neįmanoma. Bet kai būna pas juos akcijos, ten būna taip pasakyta, kad klientas gaus atsakymą per 2-3 dienas, bet fiziškai ir realiai neįmanoma to padaryti, nes klientų yra daug, reikia atlikti daug procedūrų, kurios priklauso ne nuo vieno žmogaus. Paraiškoje esantys punktai turi būti užpildyti, bet jeigu tas punktas nesusijęs su klientu, tada jis gali likti neužpildytas. Kai ji, L. Ž., buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, jai davė tą paraišką, ir ji darė prielaidą, kad ko gero taip ir buvo, matomai J. S. firmos įrangos įkeitimo bankui nepakako. Galėjo paprašyti papildomai įkeisti kažkokį turimą turtą, bet tikriausiai čia buvo įmonės finansinė būklė labai bloga. Tokį dalyką bankas traktuoja neigiamai, klientą informuoja (priklausomai nuo to, kiek ji darbo turi) per 1-2 savaites. Vien gavę paraišką, jie, banko darbuotojai, niekada negali pasakyti iš karto, kad nesuteiks bankas paskolos, jie turi gauti visus reikiamus dokumentus. Kai kreipiasi juridinis asmuo, jie reikalauja prie paraiškos pateikti finansinius dokumentus. Galbūt galėjo būti, kad įrangos įkeitimui nepakako, todėl buvo siūlomas papildomas užstatas arba papildomai įkeisti turtą, ir sprendimo priėmimas užtruko 2-3 savaites. Bet tvirtai teigti negali, nes šito konkretaus atvejo ji nepamena. Ji tik gali teigti, kaip praktikoje būna tokie dalykai. Galėjo būti taip, kad klientė pateikė papildomus dokumentus, visa kita, bet buvo žodinis sprendimas, kad klientės paraiškos bankas toliau nenagrinės, nes jeigu būtų nagrinėję, tada būtų ruošę medžiagą posėdžiui. Pas juos banke tada būtų likęs konkretus dokumentas – sprendimas, bet iki to neprieita. Galėjo būti, kad nebuvo toliau J. S. kredito suteikimo klausimas svarstomas, nebuvo ruošiamas tarnybinis pranešimas, neteikiama posėdžiui svarstyti šitos paskolos gavimo galimybė. Bankas klientui pasako žodžiu, kad šiuo metu negali suteikti paskolos. Pas juos informavimo apie paskolos nesuteikimą procedūra nėra apibrėžta: nenurodyta ar raštu, ar žodžiu pranešama, jie tiesiog informuoja. Nemano, kad krizė galėjo įtakoti tai, kad UAB „Dajuma“ nebuvo suteikta paskola. Negali pasakyti, ar dėl sunkumų 2008 m. galėjo būti pasikeitę reikalavimai paskolai gauti. Neprisimena, ar jai skambindavo J. S., teiraudavosi, kokia paskolos suteikimo svarstymo eiga. Dokumentacijos neišliko, išliko tik paraiška.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. U. parodė, jog ji buvo UAB „Toris“ buhalterė, dabar dirba UAB „Administravimas ir auditas“. Kaltinamąją mato tik dabar teisme, anksčiau nebuvo susitikusios. Žino, kad UAB „Toris“ atliko darbus ir nebuvo apmokėti pinigai 2008 m. spalio-lapkričio mėn. Ji tuo metu dirbo minėtoje įmonėje buhaltere. Ji matydavo tiktai sąskaitas - faktūras. Sutartys pas direktorių buvo. Avanso dydžio nepamena, ikiteisminio tyrimo metu avanso suma teisingai nurodyta. Jų įmonės direktorius minėjo, kad J. S. laukia pinigų iš užsienio. Po darbų atlikimo ji, J. U., skambino J. S., klausė, kiek dar jų įmonei laukti pinigų. J. S. pasakė, kad pinigus jų įmonė gaus, kad pinigai plaukia iš užsienio. J. S. nesakė, iš kokio banko. J. S. jai, J. U., apie paskolą iš banko neminėjo. Pokalbis su J. S. vyko po Naujų Metų, gal sausį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, jog jo įmonė atliko darbus, tačiau už tai negavo atlygio. 2008-10-02 jo firma sudarė sutartį su UAB „Dajuma“, aptarė, kad laiku darbus padarys 2008-11-07 datai. Atvažiavo žmogus į objektą, parodė objektą, sutarė, pasirašė sutartį ir atlikinėjo darbus. Buvo apgauti pirmą kartą. Buvo J. S. pasakyta, kad yra pinigai, yra paskolos, jokių problemų nebus. Avansas buvo sutartyje neapibrėžtas, todėl ir laukė. Klausė dėl avanso, buvo sakoma, kad bus pinigai, kad per dukrą, per kažkokias užsienio firmas, pažįstamus bus gauti. Darbus padarė, jokių pretenzijų nebuvo, J. S. prašė dar daugiau padaryti, bet jie pamatė, kad kažkas negerai ir nebedarė. Su UAB „Dajuma“ vadove jis, V. M., bendravo dažnai, iki sutarties pasirašymo bendravo gal du sykius. Kai jis buvo atvykęs į kavinę susitikti su J. S., buvo išrikiuotas visas personalas, gal 15 žmonių, abejoti nebuvo kuo. 2008-10-02 statybos darbų rangos sutartį pasirašė pats. Šablonišką sutartį pateikė, J. S. tiko ir pasirašė abi šalys. Tikslios darbų sumos neprisimena šiuo metu. J. S. pasakė, kad yra viskas, apmokėjimas bus garantuotas. Šis sakinys reiškia, kad už darbus bus atsiskaityta, tai J. S. garantavo. J. S. minėjo apie paskolą sutarties pasirašymo pradžioje. Ji pasakė, kad: „yra paskola“, tai reiškia, kad ji yra gavusi paskolą. Jis negali pažodžiui persakyti, kaip tai buvo pasakyta, perkartoti J. S. žodžių, bet buvo pasakyta, kad yra pinigai, yra paskola, lėšos ir jokių problemų dėl atsiskaitymo nebus ir, kad reikia greitai darbus padaryti. Pasirašant sutartį, nesidomėjo dėl UAB „Dajuma“ finansinės padėties. UAB „Dajuma“ pradžioje pasirodė finansiškai stabili. Vėliau buvo kalbama visokių nesąmonių, ir kad žemių Suvalkuose J. S. turi, bet jam buvo neįdomu. Buvo pasakyta, kad viskas gerai.

Teisiamajame posėdyje liudytojas N. K. parodė, jog jis dirba AB ,,Snoras“, Vilniaus filiale, Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotoju, komercijos skyriaus viršininku nuo 2006 m. Prisimena J. S., ją rekomendavo pažįstamas. Gali patvirtinti, kad yra su ja bendravęs banko kredito gavimo klausimais. 2008 m. vasarą - rudenį buvo susitikę. J. S. buvo atvykusi į banką dėl projekto finansavimo. Domėjosi banko kreditu savo restorano įrengimui. Minėjo, kad restoranas buvo įkurtas „Panorama“ centre. Jie aptarė galimus finansavimo variantus, visais atvejais žodinio aptarimo metu bankas neduoda pažadų, kad suteiks finansavimą. Jei įmonė nemoki, nuostolinga, turi įsiskolinimų, balansas neigiamas, klientui nesiūloma net paraiškos pildyti. Banke galimi dviejų rūšių kreditai: investiciniai ir apyvartinių lėšų. J. S. pageidavo investicinio kredito, t.y. jo paskirtis investicijoms į įrangą, patalpų remontą, renovacijai. Jos atveju investicija buvo skirta patalpų remontui. Šiuo atveju jis, N. K., paminėjo J. S., kad tokius projektus bankas finansuoja, jeigu projektas atitinka reikalavimus. Pasakė J. S., kad kreditas gali būti išduotas, tačiau, kaip minėjo, jokių garantijų nedavė. Interneto portale parašyta informacija apie banko suteikiamo kredito paskirtį, paskolos laikotarpius, turto įkeitimo galimybes. Investicinio kredito dydis neapibrėžiamas. J. S. atveju jis su ja kalbėjo apie ,,Invegos“ garantiją – tai garantija, kai asmuo neturi pakankamo užstato. Neprisimena, ką J. S. kalbėjo apie savo įmonę, neprisimena, kokio dydžio kreditą ji norėjo gauti. J. S. jam minėjo terminus, per kuriuos turi įsirengti naują restoraną. Ji neminėjo, iš kur gaus įrangą. Neatsimena detalių, tačiau prisimena, jog išsiuntė J. S. informaciją apie dokumentų paketą, kuris reikalingas finansavimui gauti: paraiškos formą ir sąrašą papildomų dokumentų, t.y. bankas prašo pateikti juridinio asmens finansinę atskaitomybę už du metus, įkeičiamo turto ataskaitą, verslo planą su detaliomis finansinėmis prognozėmis, pažymą iš Sodros, Mokesčių inspekcijos ir pan. Jis, N. K., nurodė J. S. L. Ž., t.y. kreditų ekspertą, į kurią ji turėjo kreiptis. Vėliau su J. S. jis nebebendravo. Pas banko ekspertę L. Ž. paprastai klientas patenka su paraiška. Jis negali pasakyti, ar J. S. L. Ž. pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Nežino, per kokį laikotarpį buvo apsvarstytas J. S. kreditavimo klausimas. Klientai laukia banko sprendimo dėl kredito suteikimo. Būna pasikeičia ir kliento planai. Kai bankas nusprendžia suteikti kreditą, apie tai klientas informuojamas žodžiu, paprastai telefonu ar susitikimo metu. 2008 m. banke galimybės gauti kreditą apsvarstymas galėjo užtrukti 2-3 dienas, bet tik nuo visų dokumentų surinkimo, apie tai informuodavo klientus. Jei klientas nepaklausdavo, ką reiškia dvi dienos, tai gali ir likti tokia deklaracija, kad klausimas sprendžiamas per 2-3 dienas. Gali patvirtinti, kad 2008 m. vasarą bankas skelbė, kad per keletą dienų priims sprendimą. Akcija truko 2 - 3 mėnesius. Buvo taikomos lengvatos smulkiajam verslui. Tai rinkodara. J. S. atvejį galėjo įtakoti krizė. Kodėl J. S. neduota paskola, negali detalizuoti. Bankas ne visuomet motyvuoja savo sprendimą neišduoti kredito. Galėjo būti, kad J. S. paraiška iš L. Ž. niekur neiškeliavo ir ši ekspertė priėmė sprendimą. Reikalavimai investiciniam kreditui gauti sugriežtėjo. Gali pasakyti, kad bankai tapo atsargesni finansuodami naujus projektus nuo 2008 m. rudens. Galimas kredito gavimas svarstomas trijų lygių struktūroje. Filialo vadovai svarsto kreditavimo klausimą iki 700 000 Lt, vienasmeniškai, jei klientas atitinka visus reikalavimus. Jei kliento finansinė būklė atitinka finansinius reikalavimus, tuomet filialo vadovas gali priimti sprendimą. Mažasis paskolų komitetas svarsto kreditavimo klausimą virš 2000 000 Lt ir kreditavimo klausimą su ,,Invego“ garantija. Didysis paskolų komitetas svarsto kreditavimo klausimą virš 2000 000 Lt. Klientų dokumentacijos bankas nesaugo. Jeigu kredito suteikimo J. S. klausimas nepateko iki paskolų komiteto, projektas banke, kaip minėjo, buvo nagrinėtas kredito eksperto. Jei yra galimybė gauti kreditą, dokumentus tvarko filialo direktorius, kurie patenka į paskolų komitetą. Kreditų ekspertas, L. Ž., ruošia tarnybinį pranešimą paskolų komitetui. Tarnybinį pranešimą pristato filialo direktorius. Kreditų ekspertas dar turi gauti kreditų analitiko išvadą, o jis sėdi centrinėje būstinėje, kreditų rizikų valdymo departamente. Tai sudėtinga infrastruktūra. Tarnybinis pranešimas gali būti pateiktas su teigiama arba neigiama analitiko išvada. Jei tarnybinis pranešimas įvertintas neigiamai, filialo direktorius sprendžia, ar jis kreipsis į paskolų komitetą. Kredito ekspertas dirba filialo labui. Jis turi pritraukti klientus. L. Ž. paruošia informaciją filialo direktoriui. Po 2008 m. J. S. į jį daugiau nesikreipė.

Iš AB banko ,,Snoras“ raštų matyti, jog UAB „Dajuma“ buvo pateikusi bankui 2008 m. rugsėjo 30 d. paraišką 160 000 Lt kreditui gauti. Klausimas dėl kredito UAB „Dajuma“ suteikimo banke nebuvo svarstomas, nes ši bendrovė neatitiko banko nustatytų klientų vertinimo kriterijų. Taip pat bankas pateikė 2008-09-30 UAB „Dajuma“ direktorės J. Ž. pasirašytą paraišką kreditui gauti/laiduoti ar garantuoti už kreditą (t. 1, b.l 31, t. 3, b.l. 96-101).

Iš juridinio asmens paraiškos kreditui gauti matyti, jog paraiška pateikta 160 000 Lt, projekto vertė 200 000 Lt, 20 proc. nuosavų lėšų (40 000 Lt) įneša įmonės direktorė J. Ž. (S.), paraiškoje įrašyta, jog UAB „Dajuma“ paskutinių 6 mėnesių apyvarta 290616,47 Lt, pateiktas trumpas veiklos aprašymas: veiklos apimtys priklauso nuo patiekalų paklausos, didėjant paklausai įmonė stengsis didinti apimtis, įmonė planuoja įkurti dar vieną filialą naujai statomame prekybos ir pramogų centre. Paraiškoje nurodoma, jog bus įkeičiama įsigyjama įranga pagal atskirą sąrašą (t. 1, b.l. 32-36).

VĮ Registrų centras pranešė, kad UAB „Dajuma“ 2008, 2009 metų metinių finansinių atskaitomybių dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė. Prie bylos pridėti UAB „Dajuma“ pateiktas balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita už 2007 m., 2007 metų finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas, metinis pranešimas, kuriuose fiksuojamas 2007 m. bendrovės „Dajuma“ veiklos nuostolingumas (t. 2, b.l. 19-39).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,Dajuma“ vardu nekilnojamas turtas neregistruotas (t. 2, b.l. 45).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto matyti, jog UAB „Dajuma“ 2008-09-01 datai apdraustųjų asmenų skaičius buvo – 14 (t. 2, b.l. 159).

Iš UAB „Dajuma“ 2008 m. rugpjūčio 11 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog bendrovės grynąjį pelną finansiniais metais sudarė 4730 Lt, praėjusiais finansiniais metais nuostoliai – 21072 Lt. Finansinės atskaitomybės sudarymo data – 2008 m. birželio 30 d. (t. 2, b.l. 171). Iš UAB „Dajuma“ 2008 m. rugpjūčio 11 d. balanso matyti, jog finansiniais metais įmonė turėjo ilgalaikio turto už 23548 Lt, praėjusiais finansiniais metais už 26322 Lt., turto iš viso finansiniais metais už 85615 Lt, praėjusiais finansiniais metais už 103376 Lt.; nuosavo kapitalo finansiniais metais už 14730 Lt, praėjusiais finansiniais metais už 11072 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų finansiniais metais už 70885 Lt, praėjusiais finansiniais metais už 114448 Lt, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso finansiniais metais už 85615 Lt, praėjusiais finansiniais metais už 103376 Lt. Finansinės atskaitomybės sudarymo data – 2008 m. birželio 30 d. (t. 2, b.l. 172). Iš UAB „Dajuma“ finansinės ataskaitos už 2008 metus matyti, jog įmonė turėjo turto iš viso finansiniais metais už 117 949 Lt, praėjusiais finansiniais metais – už 103 376 Lt, ilgalaikio turto finansiniais metais už 26322 Lt, praėjusiais finansiniais metais – už 26322 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų finansiniais metais už 245851 Lt, praėjusiais finansiniais metais – už 114 448 Lt, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso finansiniais metais už 117 949 Lt, praėjusiais finansiniais metais už 103 376 Lt (t. 3, b.l. 15-16). Iš UAB „Dajuma“ 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog finansiniais metais bendrovės nuostoliai siekė 106830 Lt (t. 3, b.l. 17).

Iš UAB „Dajuma“ PVM mokesčio deklaracijų matyti, jog jos buvo teikiamos mokesčių inspekcijai už 2008 metus (t. 3, b.l. 1-12).

Iš statybos rangos darbų sutarties Nr. 08/07 matyti, jog UAB „Dajuma“, atstovaujama direktorės J. Ž. (S.) ir UAB „Toris“, atstovaujama generalinio direktoriaus V. M. 2008 m. spalio 2 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį, kuria UAB „Toris“ įsipareigojo atlikti kavinės virtuvės remonto darbus PC „Panorama“, Saltoniškių 9, Vilniuje, pagal suderintą sąmatą, o UAB „Dajuma“ įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Sutartinė darbų kaina– 69003,03 Lt. UAB „Dajuma“ darbų pradžioje įsipareigojo sumokėti UAB „Toris“ 20 proc. (13800,61 Lt) sutartos kainos avansu, o už visą sutarties objektą atlikus darbus per 10 dienų pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų aktus bei pasirašytas PVM sąskaitas - faktūras. Darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. lapkričio 7 d. (t. 1, b.l. 8-21).

Iš atlikto darbų akto už 59194, 28 Lt matyti, jog šį aktą pasirašė UAB „Toris“ darbų vadovas R. V. ir UAB „Dajuma“ direktorė J. Ž. (S.) (t. 3, b.l. 42-44).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. elektroniniu paštu pateikė susirašinėjimo su AB banko „Snoras“ darbuotojais N. K. ir L. Ž. laiškus, banko pateiktą dokumentų sąrašą, reikalingą pateikti bankui, norint svarstyti kredito suteikimo klausimą (pažymas apie kredito gavėjo įsiskolinimą biudžetui iš VMI, ,,Sodros“, paskutinių dviejų metų balanso, pelno/nuostolio ataskaitų, patvirtintų valstybinės mokesčių inspekcijos, kopijas ir ketvirtinių balanso ir pelno nuostolių ataskaitų už einamuosius metus originalus, paskutinių 6 mėnesių apyvartų kredito gavėjo sąskaitose išrašus, patvirtintus banko pareigūno parašu ir antspaudu, nuomos, paskolų ir kitas sutartis, verslo planą, įkeičiamo turto įvertinimą), paraiškos kreditui gauti blanką (t. 2, b.l. 73-84). Elektroninio susirašinėjimo dokumentuose nurodyta, jog iš e-adreso (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) siųstas 2008-09-10 laiškas, kuriame nurodyta, jog po įvykusio pokalbio N. K. J. S. siunčia dokumentų paketą paskolai (t. 2, b.l. 74). Kitame elektroninio susirašinėjimo dokumente nurodyta, jog iš adreso l.ziaukiene@snoras.com adresu jolita.dajuma@gmail.com siųstas 2008-10-01 laiškas, kuriame nurodyta: „isplestinis balansas ir pelno nuostolio 2007 m. 2008.03.31, 2008.06.30 nusidevejimas šiomis datomis, bet esant galimybei reiketu ir 2008.09.30, nes Invega tikrai paprašys. (See attached file: Dokumentai bankui_nf.doc) samata, irengimu sarasas komerciniai pasiulymai is ko pirksite irengimus kas vykdys remonta?“. Laiško apačioje yra įrašas: „pagarbiai, L. Ž., Centro skyriaus kreditų ekspertė, Vilniaus filialas, AB bankas „SNORAS“ (t. 2, b.l. 83).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius pranešė, kad UAB ,,Dajuma“ (kodas 300597872) 2008-03-07 pateikė prašymą atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažymai gauti, 2008-03-12 ir 2008-03-15 buvo parengtos nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažymos. 2008-10-23 pateikė prašymą ir buvo parengta 2008-10-23 atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažyma. Pažymos buvo siunčiamos paštu, 2008-10-23 parengtą pažymą paštas grąžino su pašto žyma ,,persikraustė“. UAB ,,Dajuma“ 2008 metais nesikreipė dėl finansinės atskaitomybės dokumentų išdavimo (t. 2, b.l. 119).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pranešė, kad UAB ,,Dajuma“ įmonės kodas 300597872, 2008-10-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui faksu pateikė 2008-10-22 prašymą apie skolos VSDFV biudžetui turėjimą/neturėjimą. 2008-10-23 parengta pažyma neatsiimta (t. 2, b.l. 120-121).

AB ,,DnB Nord“ bankas pranešė, kad banko informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad bendrovė ,,Dajuma“ 2008 metais būtų kreipusi į banką dėl jos 6 mėnesių išrašų apie apyvartas sąskaitoje gavimo bei būtų gavusi šiuos išrašus. (t.2, b.l. 111).

Iš UAB „Dajuma“ rašto, datuoto 2009-03-01, patvirtinto UAB „Dajuma“ spaudu, matyti, jog įmonė tai dienai turėjo kreditorinių įsiskolinimų už 177105,59 Lt, tarp jų UAB „Toris – 73480,08 Lt, UAB „Dalios baldai“ - 38696,13 Lt, UAB „Panorama“ - 48911,94 Lt (t. 1, b.l. 84).

Iš UAB „Panorama“ rašto matyti, jog UAB „Dajuma“ prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ nuomojosi patalpas nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. sausio 31 d. Nuomos sutartis su UAB „Dajuma“ buvo nutraukta dėl nuomininko kaltės – buvo nemokamas nuomos mokestis ir kiti nuomos sutartyje numatyti mokesčiai. UAB „Dajuma“ liko skolinga 126829,74 Lt, įskaitant nuomos sutarties nutraukimo dienai priskaičiuotus delspinigius ir baudas (t. 2, b.l. 40).

Iš prekių užsakymo sutarties Nr. 0466 matyti, jog ši sutartis sudaryta 2008-10-02 tarp UAB „Dajuma“ direktorės J. Ž. (S.) ir UAB „Identia“ dėl kėdžių už 20060 Lt, avansas numatytas 6018 Lt (t. 2, b.l. 174-175). Iš 2009 m. sausio 28 d. prekių perdavimo – grąžinimo akto matyti, jog UAB „Identia“ iš UAB „Dajuma“ grąžintos 39 vnt. kėdžių bei 66 vnt. šviestuvų (t. 2, b.l. 176).

Iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RET-08-18 matyti, jog ši sutartis sudaryta 2008-10-10 tarp UAB „Dajuma“ direktorės J. Ž. (S.) ir UAB „Retrum“, pagal kurią UAB“ pirko prekes už 65946 Lt (t. 2, b.l. 178-180). Iš PVM sąskaitos – faktūros serija DAJU Nr. 100498 matyti, jog grąžinta prekių už 50094,24 Lt (t. 2, b.l. 181).

Iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. BP-N2008.10.29-001 matyti, jog ši sutartis sudaryta 2008-10-29 tarp UAB „Dajuma“ direktorės J. Ž. (S.) ir UAB „Baltic Professionals“, pagal kurią UAB „Dajuma“ pirko įrangos už 68360,88 Lt (t. 2, b.l. 182-185).

Iš komercinių patalpų nuomos sutarties Nr. S/DV/20081016/164, sudarytos tarp UAB „Dajuma“ direktorės J. Ž. (S.) ir UAB „Panorama LT“ matyti, jog UAB „Panorama LT“ išnuomavo patalpas UAB „Dajuma“, planuojama, kad prekybos centras ar jo dalis bus atidarytas klientams 2008.11.06, nuomojamo ploto atitikties akto pasirašymo diena ne vėlesnė kaip 3 dienos iki atidarymo dienos (t. 3, b.l. 45-63).

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. S. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, parodė, jog ji, kaip UAB ,,Dajuma“ direktorė 2008 m. priėmė sprendimą plėsti veiklą. Tuo metu veikė restoranas „Dalia“, dirbo 14-16 darbuotojų, apyvarta vyko, mokesčiai buvo mokami, deklaracijos pildomos (iš UAB „Dajuma“ PVM mokesčio deklaracijų matyti, jog jos buvo teikiamos mokesčių inspekcijai už 2008 metus), 2008 m. grynas pelnas buvo apie 4000 Lt. Įmonė turėjo ilgalaikį kilnojamąjį turtą. Iš UAB „Dajuma“ 2008 m. rugpjūčio 11 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog bendrovės grynąjį pelną finansiniais metais sudarė 4730 Lt, praėjusiais finansiniais metais nuostoliai – 21072 Lt (finansinės atskaitomybės sudarymo data – 2008 m. birželio 30 d.). Iš UAB „Dajuma“ finansinės ataskaitos už 2008 metus matyti, jog įmonė turėjo turto iš viso finansiniais metais už 117 949 Lt, praėjusiais finansiniais metais – už 103 376 Lt, ilgalaikio turto finansiniais metais už 26322 Lt, praėjusiais finansiniais metais – už 26322 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų finansiniais metais už 245851 Lt, praėjusiais finansiniais metais – už 114 448 Lt, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso finansiniais metais už 117 949 Lt, praėjusiais finansiniais metais už 103 376 Lt. Kaltinamoji J. S. parodė, jog ji išsinuomavo patalpas įsirengti kavinei PC „Panorama“. PC „Panorama“ turėjo pradėti veikti 2008 m. lapkričio 7 d. Iki 2008 m. lapkričio 1 d. reikėjo pilnai įsirengti kavinę, tokios buvo nuomos sutarties sąlygos. 2008 m. rugsėjo 30 d. ji gavo patvirtinimą, kad gali pradėti remonto darbus. Iš UAB „Panorama“ rašto matyti, jog UAB „Dajuma“ prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ nuomojosi patalpas nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. sausio 31 d. Kaltinamoji J. S. parodė, jog jai pažįstami parekomendavo UAB „Toris“ darbams dėl remonto atlikti. Ji, J. S., 2008 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į banko „Snoras“ darbuotoją N. K. dėl 200 000 Lt paskolos 2007-09-30. Į šį banką kreipėsi dėl to, jog didieji bankai bendradarbiavo tuo metu su didelėmis įmonėmis, o bankas „Snoras“ teikė lengvatas smulkiajam verslui. Bankas ,,Snoras“ siūlė kredito mokėjimo atidėjimą, mažas palūkanas, lankstų kreditą. N. K. ją po pokalbio nukreipė pas banko ekspertę L. Ž.. Liudytojas N. K. parodė, jog 2008 m. vasarą bankas skelbė, kad per keletą dienų priims sprendimą dėl įmonių kreditavimo. Akcija truko 2 – 3 mėnesius. Buvo taikomos lengvatos smulkiajam verslui. Tai rinkodara. 2008 m. vasarą - rudenį jis buvo susitikęs su J. S., ji buvo atvykusi į banką dėl projekto finansavimo. Domėjosi banko investiciniu kreditu savo restorano įrengimui, patalpų remontui. Minėjo, kad restoranas buvo įkurtas „Panorama“ centre. Neprisimena, ką J. S. kalbėjo apie savo įmonę, neprisimena, kokio dydžio kreditą ji norėjo gauti. J. S. jam minėjo terminus, per kuriuos turi įsirengti naują restoraną. Jie aptarė galimus finansavimo variantus, jis paminėjo, kad tokius projektus bankas finansuoja, jeigu projektas atitinka reikalavimus. Pasakė J. S., kad kreditas gali būti išduotas, tačiau jokių garantijų nedavė. Su ja kalbėjo ir apie „Invega“ garantą, t.y. tokia suteikiama, kai asmuo neturi pakankamai įkeičiamo turto. Po pokalbio jis išsiuntė J. S. informaciją apie dokumentų paketą, kuris reikalingas finansavimui gauti: paraiškos formą ir sąrašą papildomų dokumentų, t.y. reikalingus: juridinio asmens finansinę atskaitomybę už du metus, įkeičiamo turto ataskaitą, verslo planą su detaliomis finansinėmis prognozėmis, pažymą iš Sodros, Mokesčių inspekcijos ir pan. Iš elektroninio susirašinėjimo dokumento matyti, jog N. K. 2008-09-10 siuntė J. S. e-laišką, kuriame nurodyta, jog po įvykusio pokalbio N. K. J. S. siunčia dokumentų paketą paskolai. Liudytojas N. K. nurodė, jog jis nurodė J. S. L. Ž., banko kreditų ekspertę, pas kurią ši turėtų kreiptis. Vėliau su J. S. jis nebebendravo. Iš AB banko ,,Snoras“ raštų matyti, jog UAB „Dajuma“ buvo pateikusi bankui 2008 m. rugsėjo 30 d. paraišką 160 000 Lt kreditui gauti. Liudytoja L. Ž. parodė, jog visų detalių šiuo metu ji nepamena, tik pamena, kad J. S. pateikė paraišką paskolai gauti, o kurią dieną neprisimena. Asmuo yra informuojamas telefonu arba elektroniniu paštu apie tai, kokie dokumentai yra reikalingi paraiškai pateikti. Paprastai informuoja elektroniniu paštu. Su paraiška yra pateikiami šie dokumentai: balansai, pelno - nuostolių ataskaitos už du paskutinius metus, o tų metų yra ketvirtiniai, debitorių - kreditorių iššifravimas, dokumentas apie siūlomo įkeičiamo turto vertinimą, papildomai bankas prašo balansinės medžiagos iššifravimo. Turint šiuos dokumentus, banko darbuotojai reitinguoja įmonę, žiūri siūlomo įkeisti turto būklę, ar priimtina, ar nepriimtina, toliau arba teikia medžiagą svarstymui posėdyje, arba pasako, kad kredito prašytojas neatitinka sąlygų ir net nesvarsto. Kai klientas kreipiasi dėl paskolos, jis užpildo specialios formos paraišką, kurioje nurodoma, kiek jis nori paskolos, kiek metų, kokiam tikslui, duomenys apie akcininkus, apie turimas paskolas, apie siūlomą įkeisti turtą. Užpildęs paraišką, klientas ją pateikia kredito ekspertui, gali pateikti ir direktoriui, komercijos skyriaus viršininkui. Būna atvejų, kad klientas ateina tiesiog į skyrių ir nukreipiamas pas kredito ekspertą. Šiuo J. S. atveju jai, L. Ž., atrodo taip nebuvo, buvo tiesiog perduoti dokumentai. Neprisimena, ar su J. S. bendravo žodžiu, ar tik telefonu. Iš elektroninio susirašinėjimo dokumento matyti, jog L. Ž. J. S. 2008-10-01 rašė e-laišką dėl papildomų dokumentų reikalingumo. Liudytoja L. Ž. parodė, jog kiek ji prisimena, jie, banko darbuotojai, tos UAB „Dajuma“ paraiškos net nenagrinėjo, nes ji neatitiko banko reikalavimų, gal nepakako įkeičiamo turto, konkrečiai įvardinti negali, nes bankas nesaugo dokumentacijos, ji yra sunaikinama. Liudytojas N. K. parodė, jog jis nežino, ar J. S. ekspertei L. Ž. pateikė visus reikalaujamus dokumentus. Nežino, per kokį laikotarpį buvo apsvarstytas J. S. kreditavimo klausimas. Galėjo būti, kad J. S. paraiška iš L. Ž. niekur neiškeliavo į paskolų komitetą ar pas filialo direktorių ir ši ekspertė priėmė galutinį sprendimą neišduoti kredito. Kaltinamoji J. S. parodė, jog banko darbuotojai jai pasakė, kad apsvarstys kredito suteikimo klausimą per dvi dienas. Liudytojas N. K. parodė, jog 2008 m. banke galimybės gauti kreditą apsvarstymas galėjo užtrukti 2-3 dienas, bet tik nuo visų dokumentų surinkimo, apie tai jie informuodavo klientus. Jei klientas nepaklausdavo, ką reiškia dvi dienos, tai galėjo ir likti tokia deklaracija, kad klausimas sprendžiamas per 2-3 dienas. Liudytoja L. Ž. parodė, jog per 2-3 dienas apsvarstyti paraišką faktiškai realiai banke neįmanoma. Bet kai būna pas juos akcijos, banko informacijoje būna taip nurodyta, kad klientas gaus atsakymą per 2-3 dienas, bet fiziškai ir realiai neįmanoma to padaryti, nes klientų yra daug, reikia atlikti daug procedūrų, kurios priklauso ne nuo vieno žmogaus. Kaltinamoji J. S. parodė, jog sutartį su UAB „Toris“ ji pasirašė 2008 m. spalio 1 d., pagal ją už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti avansą bei galutinę sumą 69 000 Lt. Tos bendrovės direktoriui V. M. ji parodė patalpas, pasakė jam, kad yra padavusi paraišką bankui ir planuoja gauti kreditą. Liudytojas V. M. parodė, jog 2008 m. spalio 2 d. jo firma „Toris“ sudarė sutartį su UAB „Dajuma“, darbus buvo numatyta užbaigti 2008-11-07 datai. J. S. jam pasakė, kad yra pinigai, su atsiskaitymu nebus problemų. J. S. jam minėjo apie paskolą sutarties pasirašymo pradžioje. Ji sakė, kad „yra paskola“, lėšos ir bus darbai apmokėti. Liudytojas negalėjo pažodžiui persakyti J. S. žodžių, bet buvo pasakyta, kad yra pinigai, yra paskola ir jokių problemų dėl atsiskaitymo nebus ir, kad reikia greitai darbus padaryti. Darbus jie atliko be pretenzijų, laiku, bet nei avanso, nei visos pinigų sumos negavo. Kai jie teiravosi dėl avanso, J. S. sakė, kad bus gauti pinigai, kad per dukrą, per kažkokias užsienio firmas, pažįstamus bus. Jis, V. M. pasirašydamas sutartį, nesidomėjo dėl UAB „Dajuma“ finansinės padėties. Iš statybos rangos darbų sutarties Nr. 08/07 matyti, jog UAB „Dajuma“ ir UAB „Toris“ 2008 m. spalio 2 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį, kuria UAB „Toris“ įsipareigojo atlikti kavinės virtuvės remonto darbus PC „Panorama“, (duomenys neskelbtini), pagal suderintą sąmatą, o UAB „Dajuma“ įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus. Sutartinė darbų kaina – 69003, 03 Lt. UAB „Dajuma“ darbų pradžioje įsipareigojo sumokėti UAB „Toris“ 20 proc. (13800,61 Lt) sutartos kainos avansu, o už visą sutarties objektą atlikus darbus per 10 dienų pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų aktus bei pasirašytas PVM sąskaitas – faktūras. Darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. lapkričio 7 d. Kaltinamoji J. S. parodė, kad ji taip pat sudarė sutartį su UAB ,,Baltic profesional“ dėl įrangos už 68000 Lt, po to grąžino įrangą. Iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. BP-N2008.10.29-001 matyti, jog ši sutartis sudaryta 2008-10-29 tarp UAB „Dajuma“ ir UAB „Baltic Professionals“, pagal kurią UAB „Dajuma“ pirko įrangos už 68360,88 Lt. Kaltinamoji J. S. parodė, kad su UAB ,,Retrum“ ji sudarė sutartį dėl baldų už 80 0100 Lt. UAB „Dajuma“ įmonei ,,Retrum“ sumokėjo 20 000 Lt avanso. Vėliau grąžino baldus, nes likusios sumos nesumokėjo, UAB ,,Retrum“ pretenzijų neturi. Iš pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RET-08-18 matyti, jog ši sutartis sudaryta 2008-10-10 tarp UAB „Dajuma“ ir UAB „Retrum“, pagal kurią UAB “Dajuma“ pirko prekių už 65946 Lt. Iš PVM sąskaitos – faktūros serija DAJU Nr. 100498 matyti, jog grąžinta prekių už 50094,24 Lt. Kaltinamoji J. S. parodė, kad sudarė sutartį ir su UAB ,,Identia“, kuri tiekė kėdes ir šviestuvus, vertė 20 000 Lt. Šiai įmonei avansu UAB „Dajuma“ sumokėjo 9000 Lt. Su šia įmone taip pat pilnai neatsiskaitė, grąžino kėdes ir šviestuvus. Iš prekių užsakymo sutarties Nr. 0466 matyti, jog ši sutartis sudaryta 2008-10-02 tarp UAB „Dajuma“ ir UAB „Identia“ dėl kėdžių už 20060 Lt, avansas numatytas 6018 Lt. Iš 2009 m. sausio 28 d. prekių perdavimo – grąžinimo akto matyti, jog UAB „Identia“ iš UAB „Dajuma“ grąžintos 39 vnt. kėdžių bei 66 vnt. šviestuvų. Kaltinamoji J. S. parodė, kad iš viso įmonėms ji tuo metu įsirenginėdama naują kavinę buvo įsipareigojusi sumokėti 127 000 Lt. Kaltinamoji J. S. parodė, kad per dvi dienas, kaip tikėjosi, ji banko kredito negavo, bankas prašė pristatyti papildomus dokumentus: pažymas, įmonės pelno balansą, verslo planą ir kt. Procesas tęsėsi. UAB ,,Toris“ darbus atliko, t.y. suremontavo ir įrengė virtuvę: išklojo grindis ir sienas plytelėmis, išdažė sienas, sustatė pertvaras; pretenzijų ji, J. S., neturėjo. Atsiskaityti su šia įmone turėjo po sąskaitos-faktūros įteikimo praėjus 5 dienom. Avanso šiai įmonei ji taip pat nesumokėjo, bet darbus jie tęsė. Kredito jai suteikimo svarstymo klausimas užsitęsė iki 2008 m. lapkričio mėn. Lapkričio mėn. jai paskambino banko darbuotoja ir pranešė, kad bankas jai kredito nesuteiks. Skolas ji planavo grąžinti iš kredito ir kavinės veiklos. Liudytojai N. K. ir L. Ž. parodė, jog kai bankas nusprendžia dėl kredito suteikimo ar nesuteikimo, apie tai klientas informuojamas žodžiu, paprastai telefonu ar susitikimo metu. Bankas ne visuomet motyvuoja savo sprendimą neišduoti kredito. Iš AB banko ,,Snoras“ raštų matyti, jog klausimas dėl kredito UAB „Dajuma“ suteikimo banke nebuvo svarstomas, nes ši bendrovė neatitiko banko nustatytų klientų vertinimo kriterijų. Iš dokumentacijos išlikusi tik paraiška kreditui gauti. Kaltinamoji J. S. parodė, jog apie tai, kad negavo kredito, ji informavo žodžiu UAB ,,Toris“, ieškojo privačių lėšų. Jų gauti nepavyko. Liudytoja J. U. parodė, jog UAB „Toris“ direktorius minėjo, kad J. S. laukia pinigų iš užsienio. Ji, J. U., skambino J. S., klausė, kiek dar jų įmonei laukti pinigų. J. S. pasakė, kad pinigus jų įmonė gaus, kad pinigai plaukia iš užsienio. J. S. nesakė, iš kokio banko. J. S. jai, J. U., apie paskolą iš banko neminėjo. Pokalbis su J. S. vyko po Naujų Metų, gal sausį. Kaltinamoji J. S. parodė, kad naujos kavinės veiklos pobūdis buvo panašus į restorano ,,Dalia“; kavinė veikė apie tris mėnesius. Už patalpų nuomą ji, J. S., įsiskolino ,,Panoramai“; kiek neprisimena. Sutartį dėl patalpų nuomos nutraukė. Naujos kavinės veikla pelno neatnešė ir tam, kad neįklimpti į skolas, šios kavinės ir įmonės veiklą ji nutraukė. Šiuo metu UAB „Toris“ yra iškėlę jai civilinę bylą dėl tos pačios sumos grąžinimo. Su kreditoriais, esančiais sąraše, taip pat ji neatsiskaitė. Iš UAB „Dajuma“ direktorės J. S. 2010-07-07 pareiškimo Vilniaus apygardos teismui matyti, jog ji kreipėsi į teismą dėl UAB „Dajuma“ bankroto bylos iškėlimo.

Taigi, byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai neprieštarauja tarpusavyje, sudaro visumą, nuoseklią grandinę. Pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji J. S. kreipėsi į banką „Snoras“ dėl 160 000 Lt kredito, 2008-09-30 pateikė užpildytą paraišką kreditui gauti. Jokios kitos dokumentacijos, susijusios su šiuo klausimu, banke neišlikę, dėl to aplinkybė, jog J. S. pateikė bankui visus reikalaujamus dokumentus vertintina jos naudai. Liudytojai L. Ž. ir N. K. šios aplinkybės neprisimena, kiek ir kokių dokumentų pateikė J. S. dėl UAB „Dajuma“. Bankas tuo metu teikė lengvatinius kreditus smulkiajam verslui, anonsavo apie tai informaciją, ką parodė liudytojai. Nustatyta, jog su UAB „Toris“ sutartį dėl darbų atlikimo J. S. pasirašė 2008-10-01. Minėjo direktoriui V. M. apie kreditą. Tą patvirtino ir liudytojas V. M.. Kokiais žodžiais J. S. pasakė apie paskolą, liudytojas V. M. tiksliai neprisiminė. Jis parodė, jog J. S. pasakė, kad yra viskas, apmokėjimas bus garantuotas. Šis sakinys reiškia, kad už darbus bus atsiskaityta, tai J. S. garantavo. J. S. minėjo apie paskolą sutarties pasirašymo pradžioje. Ji pasakė, kad: „yra paskola“, tai reiškia, kad ji yra gavusi paskolą. Jis negali pažodžiui persakyti, kaip tai buvo pasakyta, perkartoti J. S. žodžių, bet buvo pasakyta, kad yra pinigai, yra paskola, lėšos ir jokių problemų dėl atsiskaitymo nebus ir, kad reikia greitai darbus padaryti. Nustatyta, jog tuo metu J. S. jau buvo pateikusi paraišką kreditui gauti. Iš minėtų liudytojo V. M. parodymų apie sutarties pasirašymo metu pasakytus J. S. žodžius apie apmokėjimą, nedarytina išvada, jog juose yra apgaulės, kuri siektų baudžiamąją atsakomybę. Tai, jog UAB „Toris“ lankėsi UAB „Dajuma“ patalpose, matė išrikiuotus darbuotojus taip pat nėra apgaulė, nes realiai tie darbuotojai bendrovėje dirbo. UAB „Dajuma“ vykdė veiklą, veikė bendrovei priklausantis restoranas, buvo gaunama grynas pelnas, nors nedidelis, buvo atsiskaitoma su tiekėjais 2008 m. pirmo pusmečio laikotarpiu. Byloje nustatyta, jog kaltinamoji J. S. UAB „Dajuma“ vardu buvo sudariusi sutartis dėl naujos kavinės įrengimo ir su kitomis bendrovėmis, su kuriomis iš dalies atsiskaitė: grąžino pirktas prekes, įmokėjo avansus. Taigi, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, jog kaltinamosios veiksmuose nėra apgaulės požymių turint tikslą suklaidinti UAB „Toris“. Šie, o ir tolesni J. S. veiksmai vertintini kaip paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, bet ne apgaulė. Pažymėtina, kad paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas, be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-170/2010). Tuo tarpu vengimo apgaule atsiskaityti už atliktus darbus, kaip ir sukčiavimo veikos, esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Byloje nenustatyta, jog J. S. siekė suklaidinti UAB „Toris“. Ji kaip tik siekė gauti kreditą, iš kurio, o taip pat naujos kavinės veiklos, planavo atsiskaityti su kreditoriais. Teismų praktikoje laikoma, jog apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis (pvz., kasacinė nutartis 2K-462/2010). Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinamoji J. S. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje.

Šioje byloje civilinis ieškovas UAB „Toris“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš J. S. 73 480,08 Lt turtinę žalą UAB „Toris“ naudai, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog pagal statybos rangos darbų sutartį Nr. 08/07 iš UAB „Toris“ pusės darbai buvo atlikti tinkamai ir priimti, abiejų šalių buvo pasirašyti atliktų darbų aktai. UAB „Dajuma“ už atliktus darbus nesumokėjo ir liko skolinga UAB „Toris“ 73480,08 Lt. Dėl skolos išieškojimo UAB „Toris“ kreipėsi civiline tvarka į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, tačiau kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo skolininkui neįteikus, išduotas teismo įsakymas buvo panaikintas. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog pradėjus domėtis apie UAB „Dajuma“ veiklą, UAB „Toris“ sužinojo, jog įmonė niekada neturėjo nei pinigų, nei turto, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Bendrovės direktorė J. S. jau sudarydama statybos rangos darbų sutartį žinojo, kad pagal šią sutartį neatsiskaitys, nes įmonė pinigų neturėjo, be to, jau tuo metu buvo įsiskolinusi dideles pinigų sumas kitiems kreditoriams, o bendrovės veiklos metu UAB „Dajuma“ gaudavo itin mažas pajamas, kurių vos pakakdavo sumokėti darbuotojams darbo užmokestį. Vėliau dėl skolos sumokėjimo bendraujant su įmonės vadove, J. S. nurodė, jog įmonė neturi pinigų sumokėti net darbuotojams, todėl jokios galimybės padengti įsiskolinimą UAB „Toris“ nėra. Esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai J. S. kreipdamasi į UAB „Toris“ dėl darbų atlikimo, teigė, jog įmonė yra tokiu būdu apgaule įtikinusi UAB „Toris“ atlikti remonto darbus. Kadangi UAB „Dajuma“ vadovė panaudojo apgaulę ir melavo, jog yra visos galimybės atsiskaityti už atliktus darbus, nors tuo metu žinojo, jog įmonė neatsiskaitys, siekdama asmeninės naudos sau ir savo įmonei, kurios vienintelė akcininkė ji yra, tokiais savo neteisėtais ir nusikalstamas veiksmais padarė UAB „Toris“ didelę žalą, kurią sudaro 73480,08 Lt (t. 2, b.l. 164-170). Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

J. S. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškovo UAB „Toris“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.