Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Poškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas tris kartus:

- 2006-07-01 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį ir 290 str. – 30 parų arešto;

- 2013-11-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- 2014-08-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto, bausmę atlikęs 2014 m. spalio 10 d., teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. K. 2015 m. gruodžio 12 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia spyrė V. K. į petį, dėl ko ji trenkėsi galva į radiatorių, ir taip sukėlė savo šeimos narei nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis kartu su sugyventine V. K. gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 12 d., apie 18.00 val., jis namuose kartu su sugyventine V. K. buvo neblaivūs ir tarp jų kilo konfliktas dėl įvairių buitinių problemų. Konflikto metu jis savo sugyventinę V. K. stumtelėjo už dešinio peties ir ji tik nukrito nuo sofos, atsisėdo ant žemės, bet jam atrodė, kad stumtelėjo nesmarkiai ir ji tikrai nepatyrė fizinio skausmo. Jis nematė, kad ji būtų užsigavusi galvą į radiatorių. Po konflikto jis nuėjo atsigulti į lovą, o V. K. išėjo į koridorių. Jam begulint, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į policijos komisariatą. Jis savo sugyventinei jokio fizinio skausmo nesukėlė, jos atžvilgiu smurto nenaudojo. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, pasižada atsiprašyti savo sugyventinės ir stengsis, kad ateityje tokie ir panašūs įvykiai nepasikartotų (b. l. 71 – 72, 75 - 76).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo pripažino tik iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios apklausos protokolais, liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 18.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilo konfliktas su sugyventiniu S. K. dėl to, kad ji jam neleido išgerti, tuomet S. K. užpykęs konflikto metu spyrė jai į petį ir ji griūdama atsitrenkusi į radiatorių užsigavo galvą, tačiau jai nebėgo kraujas, į medikus nesikreipė, jai jokių kraujosruvų, įkirtimų neliko, sužalojimų nepatyrė, jai sukėlė tik fizinį skausmą. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo maždaug po 30 min, viską išsiaiškinę sulaikė S. K. ir išvežė į policijos komisariatą. Ji policijos pareigūnų laukė kambaryje, kur buvo ir S. K., kuris bandė iš jos atimti telefoną, tačiau tada jos nemušė. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips, kadangi nepatyrė sunkaus sužalojimo. Prieš ją sugyventinis S. K. buvo smurtavęs prieš vienerius metus. S. K. jos neatsiprašė. Jų konflikto niekas nematė. Kaltinamasis jos įvykio metu už plaukų netampė, taip policijos pareigūnams ji pasakė, nes pyko ant kaltinamojo (b. l. 14 – 15, 25).

Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gruodžio pradžioje jam su kolega T. S. atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusioji. Kraujas nukentėjusiajai iš niekur nebėgo. Ji jiems paaiškino, kad ją mušė sugyventinis, tampė už plaukų ir spyrė, konfliktas įvyko dėl to, kad ji nedavė sugyventiniui išgerti daugiau alkoholio. Nukentėjusiojo buvo susijaudinusi, bet neverkė. Atvykus į įvykio vietą buvo tik S. K. ir nukentėjusioji. Paklausus, ar kas matė įvykį, atsakė, kad niekas nematė. Jis nežino, ar jie gėrė alkoholinius gėrimus dviese, ar buvo daugiau žmonių. Išsiaiškinę situaciją jie S. K. sulaikė ir pristatė į Žaliakalnio policijos komisariatą. Sulaikytasis nesipriešino, elgėsi ramiai (b. l. 19 - 20).

Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai liudytojui T. J. (b. l. 23 - 24).

2015-12-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad pareiškėja V. K. kreipėsi dėl to, kad sugyventinis naudojo prieš ją fizinį smurtą (b. l. 3 – 4).

2015-12-12 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad įvykio vietoje užfiksuota, kad sugyventinis S. K. naudojo prieš savo sugyventinę V. K. fizinį smurtą (b. l. 5 – 8).

2016-01-29 akistatos protokolas patvirtina, kad prieštaravimų tarp S. K. ir V. K. parodymų pašalinti nepavyko, abu liko prie savo ankstesnių parodymų (b. l. 27 – 29).

2016-01-27 pateiktas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pokalbių išklotinės išrašas patvirtina, kad V. K. kreipėsi dėl prieš ją S. K. panaudoto fizinio smurto (b. l. 31 – 34).

2015-12-12 19:41:08 val. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3365 patvirtina, kad S. K. nustatytas 1,43 promilių girtumas (b. l. 78).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo S. K. daliniu savo kaltės pripažinimu, nukentėjusiosios V. K. ir liudytojų T. S. bei T. J. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. K. 2015 m. gruodžio 12 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia spyrė V. K. į petį, dėl ko ji trenkėsi galva į radiatorių, ir taip sukėlė savo šeimos narei nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 86 - 88).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltininkas teistas (b. l. 36 - 40), administracine tvarka baustas (b. l. 44 – 46), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 62), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 64), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių ir Aleksoto sektorių stacionaruose nesigydė, konsultacijų kabinetuose nesilankė (b. l. 66, 67). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumui neišnykus kaltinamas padaręs naują nusikalstamą veiką prieš savo sugyventinę, išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, taip pat yra baustas administracine tvarka, kas rodo asmens pavojingumą, akivaizdų įstatymų nepaisymą, visuotinai priimtų elgesio normų nesilaikymą, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam areštą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka – surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Bendrosios pagalbos centro pokalbio įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 34) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusi teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniuose nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaityti S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. (dvi paras), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Bendrosios pagalbos centro pokalbio įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 34) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.