Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos vatas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos vatas“ pareiškimą skolininkei valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino išduotą teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. CPK 439 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo. CPK 439 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 439 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami.

15. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. išdavė teismo įsakymą dėl 10 000,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 56,00 Eur žyminio mokesčio ir 250,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo iš skolininkės valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“. Skolininkė 2025 m. birželio 6 d. pareiškė prieštaravimus, teismas tos pačios dienos rezoliucija juos priėmė ir pranešimu per EPP pranešė kreditorės atstovui, jog ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos kreditorė turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Vadovaudamasis CPK 175¹ straipsnio 9, 10 dalimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pranešimas kreditorės atstovui advokatui laikomas įteiktu 2025 m. birželio 9 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos advokato atostogos nesudaro teisinio pagrindo netaikyti CPK 175¹ straipsnio 9, 10 dalių nuostatų ar kitaip skaičiuoti jose nurodytus terminus (procesinio dokumento įteikimo datą).

16. Vadovaujantis CPK 432¹ straipsnio 3 dalimi jeigu pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjas įsipareigoja gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir privalo nurodyti visus tam būtinus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pačios kreditorės ir jos atstovo, inicijavusių civilinę bylą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiga buvo domėtis procesu ir informuoti teismą apie atstovo numatomas atostogas bei prašyti apie civilinėje byloje atliktus veiksmus ar priimtus procesinius sprendimus šiuo laikotarpiu informuoti pačią kreditorę, o ne jos atstovą arba atstovas turėjo pasirūpinti, kad jo atostogų metu jo atstovaujama kreditorė kitu būdu gautų informaciją. Be to, nagrinėjamu atveju kreditorės atstovo atostogos baigėsi 2025 m. birželio 12 d., tuo tarpu, ginčijama nutartis priimta tik 2025 m. birželio 25 d. Taigi, kreditorės atstovui buvo pakankamai laiko ieškiniui parengti ir pareikšti, ypač atsižvelgiant į su atskiruoju skundu pridėto ieškinio itin mažą apimtį, juo labiau, kad 2025 m. birželio 20 d. kreditorės atstovas teismui pateikė žyminio mokesčio kvitą, t. y. atliko procesinį veiksmą, taigi, žinojo apie teismo nustatytą terminą ieškiniui pareikšti ir šio veiksmo neatlikimo teisines pasekmes. Pažymėtina ir aplinkybė, kad kreditorė ieškinio pirmosios instancijos teismui iš viso neteikė, o su atskiruoju skundu pateikto ieškinio pareiškimo termino atnaujinti neprašo ir laikosi nepagrįstos pozicijos, kad termino nepraleido.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepažeidžia kreditorės procesinių teisių ir interesų, nes pagal CPK 439 straipsnio 6 dalį ji neužkerta kelio kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka.

18. Išdėstytų motyvų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.