- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 1-667-526/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12181-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Nukentėjusysis
- J. A., R. S., D. Ž.
- Kaltinamasis
- Lietuvos Respublikos BK
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
N. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. numatytomis nusikalstamomis veikomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T., turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015-10-21, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., prisistatęs R. S., UAB "K. G." direktoriumi, pagal 2015-10-21 PVM sąskaita faktūrą serija TR Nr. (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo J. A. individualios įmonės savininko J. A. gavo 18 vnt. 1350,14 Eur vertės padangų, nors realiai UAB ,,K. G." įmonėje nedirbo ir nedirba ir atsiskaityti už gautas padangas neketino ir neturėjo galimybės, ir taip įgijęs J. A. individualios įmonės 1350,14 Eur vertės turtą pagal 2015-10-21 PVM sąskaita faktūrą serija TR Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų nesumokėjo ir padangų negrąžino.
Be to, N. T. suklastojo ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, apsimesdamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, vykdant vėjo jėgainių statybas, projekto tarpininku, 2016 m. sausio mėn. pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 19.00 val. atvyko į įmonę UAB „P. v.“, adr. (duomenys neskelbtini) ir pardavimų vadovei Ž. S. pasiūlė sudalyvauti projekte, paruošti pasiūlymą apgyvendinant viešbutyje įtalų grupę. Vėliau melagingai pranešė, jog jų įmonė laimėjo minėtą konkursą ir už tarpininkavimą paprašė sumokėti 500 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-02-08, apie 18.30 val., tarp N. T. ir įmonės buvo pasirašyta tarpininkavimo sutartis Nr. 2016/01 ir sumokėtas avansas 344 eurai pagal paprastąjį vekselį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-02-23, vakaro metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, N. T. atvyko į viešbutį, kur jam pagal paprastąjį vekselį buvo išmokėtas papildomai 200 eurų avansas už tarpininkavimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką N. T. ne vėliau kaip iki 2016-02-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta ir data nenustatyta, suklastojo žinomai netikrą dokumentą, t. y. 2016-02-10 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos garantinį raštą Nr. BR-1-487, kurį panaudojo 2016-02-18, apie 18.00 val., jį pateikdamas įmonės UAB „P. v.“, adr. (duomenys neskelbtini), direktorei S. B., dėl ko jam papildomai pagal 2016-02-18 paprastąjį vekselį buvo išmokėtas avansas 256 eurai. Tokiu būdu N. T. suklastojo ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą bei savo naudai įgijo S. B. turto už 800 eurų.
Be to jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą suklaidinti R. S. ir apgaule įgyti jos turtą, neturėdamas jokių kelionės bilietų, pastarajai melagingai teigė, kad turi bilietus 7 dienų kelionei į Italiją ir R. S. siūlė juos iš jo įsigyti už 150 Eur. R. S. įtikinta N. T. melagingų teiginių, 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 21.00 val. prie Danės g. 43 namo, Klaipėdoje jam perdavė 300 Eur už du bilietus, tačiau jų negavo. Tokiu būdu N. T. iš R. S. savo naudai apgaule įgijo turto už 300 Eur.
Be to N. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje, tiksli data bei laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš anksto neketindamas vykdyti įsipareigojimų pagal susitarimą, žodžiu susitarė su M. Š. dėl jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos ir taip įgijęs M. Š. pasitikėjimą, iš pastarojo gavo raktus nuo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, N. T., turėdamas tikslą suklaidinti D. Ž. ir užvaldyti jo turtą, 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kartu su D. Ž. atvyko, adresu (duomenys neskelbtini), aprodė jam gyvenamas patalpas bei melagingai teigdamas, jog jis yra šių patalpų savininkas, pasiūlė D. Ž. išsinuomoti ilgalaikiai nuomai nuo 2016-06-01 iki 2017-09-01 penkis butus, mokant už kiekvieną butą kas mėnesį vasaros sezonu po 300 Eur, ir po 200 Eur kas mėnesį žiemos/pavasario sezonu. D. Ž. patikėjo melagingais N. T. teiginiais ir, būdamas suklaidintas, perdavė pastarajam 400 Eur avansą už nuomą. Tęsdamas nusikalstamą veiką N. T. kelių dienų laikotarpyje, tačiau nevėliau kaip iki 2016-06-01, tiksli vieta, data bei laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasirašė su D. Ž. ilgalaikės nuomos sutartį, o pastarasis už tariamą 5 butų nuomą sumokėjo N. T. 1100 Eur. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, N. T. pasiūlė D. Ž. išsinuomoti tame pačiame name, (duomenys neskelbtini), dar vieną butą, sumokant už vieno mėnesio laikotarpį 300 Eur. D. Ž. sutikus ne vėliau kaip iki 2016-06-01, tiksli vieta, data bei laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, N. T. su D. Ž. pasirašė dar vieną ilgalaikės nuomos sutartį dėl buto esančio, (duomenys neskelbtini) ir iš pastarojo apgaule gavo 900 Eur nuompinigių. Vykdant sudarytas sutartis N. T. iki 2016-06-01, D. Ž. turėjo perduoti nuo butų, esančių (duomenys neskelbtini) raktus, tačiau raktų neperdavė ir pinigų už sumokėtą nuomą negrąžino, taip apgaule iš D. Ž. įgijo 2400 Eur.
Be to jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, R. S. melagingai teigė, kad yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininku, 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, aprodė šiame name esančias patalpas bei pasiūlė R. S. dirbti šių patalpų valytoja. Taip sudarė įvaizdį ir įtikino R. S., jog jis yra šio namo savininkas ir sėkmingas verslininkas, po to tęsdamas nusikalstamą sumanymą 2016-07-13, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėje „K.“, esančioje (duomenys neskelbtini) meluodamas, kad gali išnuomoti kelis butus anksčiau aprodytame name, įtikino R. S. už kelių butų nuomą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėti į priekį 1200 Eur. R. S., būdama suklaidinta N. T. melagingų teiginių, manydama, jog jis yra tikrasis namo savininkas, sumokėjo avansu 1200 Eur N. T. už butų nuomą, po ko šis jai parašė skolos raštelį. Tęsdamas nusikalstamą veiką N. T., turėdamas tikslą iš R. S. apgaule įgyti dar daugiau pinigų, paprašė jos paskolinti 6000 Eur, melagingai teigdamas, kad perka butą, kurio nuosavybę įregistruos jos vardu arba vietoj 6000 Eur jai grąžins 16000 Eur. R. S. būdama suklaidinta N. T. melagingų teiginių, manydama, jog jis yra sėkmingas verslininkas ir turės galimybę paskolą grąžinti, 2016-07-15, apie 16:30 val. būnant pastarojo automobilyje prie kavinės „L. p.“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, perdavė N. T. 4500 Eur. Gavęs pinigus iš R. S., N. T. žadėjo parašyti dėl paskolos paprastąjį vekselį, tačiau vekselio nesurašė ir pinigų negrąžino. Tokiu būdu N. T. iš R. S. apgaule savo naudai įgijo turto už 5700 Eur.
Pagal pareikštus kaltinimus N. T. savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Nors N. T. parodymų nedavė, jo kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis J. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis turi IĮ, yra jos savininkas. Įmonės veikla yra automobilių padangų montavimas-balansavimas. Įmonėje prekiaujama automobilių akumuliatoriais ir padangomis Įvykis buvo rudenį. Vėlyvą vakarą atėjo kaltinamasis ir sako, kad jam reikia akumuliatoriaus, bet jis neturi pinigų. Buvo dar kažkoks vaikinas ir labai prašė. Jis davė akumuliatorių, o kaltinamasis pažadėjo ryte atvažiuoti ir sumokėti. Sudarė įvaizdį, kad yra sąžiningas žmogus. Sekančių dieną atvežė pinigus, prisistatė UAB „K. g.“ vadovu R. S.. Po kelių dienų gavo padangas. Kaltinamasis pasiūlė paimti šias padangas savo įmonei. Paėmė 18 padangų. Dar sakiau, kad montuotų čia. Sakė, kad savo įmonei ims dar 100 padangų. Tą dieną neišrašė sąskaitos, nes darbo vietoje buvo sugedęs kompiuteris. Išrašė namie. Kaltinamasis vis nesirodė, sakė, kad neturi laiko. Susitarė susitikti Palangoje, kur jis pasirašė sąskaitą faktūrą. Pasirašė kaip R. S.. Jis laukė pinigų, tačiau kaltinamasis jų nemokėjo. Jis susirado įmonę UAB „K. g.“. Tada paaiškėjo, kad ne kaltinamasis vadovas. Susitiko su direktoriumi, paprašė atsiskaityti už padangas, parodė kaltinamojo nuotrauką. Direktorius pasakė, kad kaltinamasis pas jį nedirba. Po metų pasakė, kad kreipsis į teismą. Kaltinamasis atsakė, kad tokią bylą laimėjo ne kartą. Tada jis parašė pareiškimą policijai. Padangų vertė 900 eurų. Prašo priteisti šią sumą iš kaltinamojo. Jis tvirtina visus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (t.3.b.l.62-67).
Akistatos metu J. A. patvirtino savo parodymus, kad padangas iš jo paėmė būtent akistatoje dalyvavęs N. T., o N. T. atsisakė duoti parodymus į J. A. parodymus ir dalyvaujant akistatoje su J. A. (b.l. 98-99, 2 tomas).
Nukentėjusysis D. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2016-05-20 jam T. paskambino ir pasakė, kad yra buvęs jo įmonės „A. C.“ klientas. Jis sakė, kad nori išnuomoti namą jų kompanijai. Jie susitiko name (duomenys neskelbtini). T. turėjo raktus, kai kur butuose buvo sumontuoti baldai. Kai kuriuose butuose gyveno žmonės. Pats T. gyveno viršuje. Pasirašė sutartį, sumokėjo avansą. Įrengimas buvo uždelstas. T. neatidavė raktų. Jis nuvažiavo į registrų centrą įregistruoti sandorio ir ten paaiškėjo, kad namas jam nepriklauso. Kai jie buvo susitikę su T., jis pasakė, kad yra šio namo savininkas. Jis viršuje gyveno – ten buvo jo daiktai, vaiko žaislai. Jis ten nuolat būdavo. T. jis sumokėjo 2400 eurų. Pradžioje jie kalbėjo dėl trijų butų nuomos, o paskui jis pasiūlė nuomotis dar vieną. Butais jis taip ir nesinaudojo, nes negavo raktų. T. motyvavo tuo, kad dar nebaigti montuoti baldai. Gerai, kad nespėjo įdėti butų nuomos reklamos, nes tada turėtų didelius nuostolius. Pinigus T. mokėjo dalimis per keletą kartų - 400 eurų, paskui dar 1100 eurų ir 900 eurų. T. namo nuosavybės dokumentų neparodė, bet jis gyveno tame name, važinėjo prabangiu automobiliu, todėl nemanė, kad taip įžūliai galima apgauti. Jis visą laiką laukė raktų. Registrų centre paaiškėjo, kad užregistruotas vieno aukšto administracinis pastatas, o ne daugiabutis. Pastato savininkas Š. pasakė, kad pažįsta T., kad jis dirba pas jį administratoriumi. Pasakė, kad turi aiškintis su T. dėl sumokėtų pinigų. (t.3.b.l.88-94).
Nukentėjusioji S. B., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis prisistatė kaip N. T.. Jai paskambino restorano direktorė. T. pasiūlė įsigyti aliejaus. Pasakė, kad turi IĮ ir prekiauja itališkais produktais. Pasiūlė aliejų mažesne nei rinkos kaina. Pasakė, kad tikrai už tokią kainą aliejų ims. N. T., sužinojęs, kad yra ne tik restoranas, bet ir viešbutukas, pasiūlė bendradarbiauti, ieškojo viešbučio apgyvendinti italų grupei, kuri statys vėjo jėgaines. Paskui vėl perskambino restorano vadovė ir pasakė, kad galima bendradarbiauti. Restorano vadovė bendravo su kaltinamuoju keletą kartų. Pasakojo, kad kaltinamasis vieną kartą atvežė dokumentus, kuriuos tik parodė, bet nepaliko. Dokumentai buvo dėl vėjo jėgainių. Restorano vadovė įdėmiai jų neapžiūrėjo, ji patikėjo, kad tai rimtas reikalas. Vėliau susitikus ji pasakė, kad N. T. važiuoja į Vilnių, ji davė jam iš restorano kavos, kažkokių brangių gėrimų. N. T. panoro susitikti ir su ja. Susitiko su kaltinamuoju. Jis kalbėjo apie restoranus, sakė, kad šiame versle daug ką pažįsta. Jis kalbėjo kaip žinovas. Jis pasakė, kad turi restorano „N.“ korteles, parodė atsiskaitymo čekius, pasakė, kad čia už tai, kad savaitę maitinosi. Taip norėjo įtikinti, kad italai jau čia yra, maitinasi. Sakė, kad italai nenori gyventi viešbutyje. Kadangi turėjo labai daug išlaidų, sakė, kad pasirašysime tarpininkavimo sutartį. Sakė, kad praktiškai kas dieną važiuoja į Vilnių, paprašė dviejų šimtų eurų. Sutiko. Jis pasakė, kad nereikia pergyventi, padavė savo asmens tapatybės kortelę. Jis pasiūlė pasirašyti vekselį. Tada ji davė savo asmeninius pinigus, prekes, kurias jis paėmė iš restorano, taip pat ji išpirko. Kaltinamasis paprašė išrašyti preliminarią sąskaitą. Pinigus turėjo pravesti nacionalinė mokėjimo agentūra. Raštą atvežė paskutinę dieną. Jis visada atvažiuodavo vėlai, kai nebedirba jokios įmonės ir įstaigos. Dukrai, kuri yra restorano vadovė, tas dokumentas pasirodė kažkoks keistas. N. T. paprašė dar 500 eurų, sakė, kad dirbsime ne tik vienus metus. Dabar ji turi tris N. T. vekselius. Kreipėsi į policiją. Pažįstama antstolė patikrino duomenų bazėje ir pasakė, kad kaltinamasis nieko neturi, nors N. T. sakė, kad turi IĮ. Ji tvirtina ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. (t.3.b.l.62-67).
Nukentėjusioji R. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad einat pro (duomenys neskelbtini) namą, ją su drauge sustabdė N. T., paklausė ar jos iš Rusijos. Sakė, kad nuomos butus, pasiūlė parodyti. Nuvedė į (duomenys neskelbtini) namą, turėjo raktus, kai kurie butai buvo užrakinti, pasakė, kad trečiame aukšte jau išnuomojo. Matėsi, kad po remonto butai neišvalyti. Pabendravo, jis paprašė kavos, davė 5 eurus ir jos parnešė iš kavinės kavos. Buvo vėlu ir jis pasiūlė pavežti, sakė, kad gyvena Palangoje. Pasiūlė dar kartą susitikti, pasiėmė telefoną. Po kurio laiko jis paskambino ir pasakė, kad turi tris kelialapius po 150 eurų. Draugė sako, kad reikia pažiūrėti. Sutarė susitikti kitą dieną, kaltinamasis pasakė, kad dabar kelialapių neturi, reikia važiuoti į firmą ir įforminti. Jis pasakė, kad reikia duoti pinigus. Pasakė, kad draugas laimėjo ir nenori vykti, todėl pigiai parduoda. Paprašė, kad parodytų kažkokį dokumentą. Jis parodė savo asmens dokumentą. Pasakė, kad reikia greičiau apsispręsti ir duoti pinigus. Tai buvo birželio mėnesį. Draugė davė 150 eurų. Ji dar abejojo, bet draugė įkalbėjo. Ji davė 300 eurų. Pas ją turėjo atvažiuoti draugai iš Vilniaus. Kaltinamasis sakė, kad gali išnuomoti, bet reikia sumokėti iš anksto. Paskui pasiūlė duoti raktus nuo penkių butų. Pasakė, kad ji mokės jam po 200 eurų, o pati galės nuomoti po 500. Paskambino draugei, jos pažįstami patvirtino, kad tai tikrai jo namas. Jis paprašė 400 eurų, sakė, kad reikia baldams. Nedavė. Paskui vėl paprašė pinigų, tai buvo birželio viduryje, jis pažadėjo išrašyti dokumentą – davė 1200 eurų. Jis pasakė, kad turi butą, kurį nori pirkti iš bomžo. Sakė, kad butą parduoda aukcione. Jis pasiūlė nusipirkti ir paskui parduoti. Pasiūlė pagalvoti. Pasakojo kur butas, kokios būklės ir kad jau turi pirkėją. Pasakė, kad neturi 6000 eurų. Kaltinamasis skambinėjo, sakė, kad reikia eiti pas notarą. Ji vis abejojo. Jis vėl paskambino ir pasakė, kad reikia paimti bent jau 4500 eurų. Pasakė, kad negaus tokios sumos iš karto, o notaras tokiu metu jau nedirbs. Jis pasakė, kad Šimkaus gatvėje turi pažįstamą notarą. Pastebėjo, kad kaltinamasis jau nebeturi prabangios mašinos. Jis sakė, kad pardavė už 10000 ir pinigus išsiuntė į Kroatiją, ten nupirko namą ir daro viešbutį. Po to jis vežė ją į SEB banką, kad ji nusiimtų pinigus. Kai ji paėmė pinigus, kaltinamasis pasakė, kad dabar važiuoja pas notarą. Puodžių gatvėje pasiūlė susitikti su tuo bomžu, iš kurio perka butą. Ji nenorėjo. Tada jis paėmė pinigus ir jos dokumentą, pasakė, kad jis sutvarkys reikalus. Valandą ji sėdėjo bare. Pusę šešių paskambino kaltinamajam. Jis pasakė, kad sutvarkė dokumentus, veža bomžą į kaimą. Tą dieną taip ir nepasirodė. Kitą dieną paskambino ir pasakė, kad grąžintų pinigus ir dokumentą. Pasakė, kad sėdi su vaiku, kad dokumentą gali atsiųsti autobusu. Pasakė, kad neapgavo. Autobuso stotyje pasiėmė savo asmens dokumentą. Į banką ji važiavo 2016 liepos 15 dieną. Ten paėmė 4500 eurų ir atidavė kaltinamajam. Po to kasdien jam skambino. 20 dieną jis susitiko, pasiūlė išrašyti vekselį. Pasakė, kad išrašys 16000 sumai. Parduos butą, o tada jie pasidalins pinigus. Pasakė, kad dokumentai namuose. Kitą dieną jie nesusitiko. Jis pasakė, kad išvyko į užsienį. Iš viso ji davė kaltinamajam 6000 eurų. Ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (t.3.b.l.62-67).
Liudytoja N. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, apie ketinimą įsigyti kelionės bilietus iš N. T. davė parodymus, analogiškus R. S. parodymams (t.2.b.l.185-187).
Liudytojas E. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nėra matęs kaltinamojo. Jis yra viešbučio savininkas, tačiau su kaltinamuoju bendravo jo žmona ir dukra. Žino, kad vieną kartą kaltinamasis atėjo ir pasiūlė apgyvendinti viešbutyje italų grupę. Pasakė kokią kainą mokės. Paprašė procentų. Paėmė konjako, kavos ir išėjo. Antrą kartą atėjęs jau prašė pinigų, žmona paprašė pasirašyti vekselį. Kaltinamasis sutiko. Žino, kad žmona iš viso jam davė 800 eurų. Italų neapgyvendino. Žmona pasiskambino ir sužinojo, kad tokio projekto nėra. Žmona pradėjo domėtis ir sužinojo, kad jokios jėgainės Palangoje nebus statomos. Kaltinamasis bandė ir „V.“ viešbutyje apgauti. Jis ten sakė, kad jų viešbutyje jau gyvena italai. (t.3.b.l.88-94).
Liudytoja Ž. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra „P. v.“ darbuotoja, bendravo su kaltinamuoju, kai jis atėjo į viešbutį. Datų nepamena, kaltinamasis atėjo ir pasiūlė dalyvauti pirkimo konkurse. Jis pasakė, kad bus konkursas, ir reikė apgyvendinti italų inžinierius. Jiems pasiūlymas patiko. Kadangi niekada tokiame konkurse nedalyvavo, todėl sutiko, kad jis būtų jų tarpininkas. Direktorė taip pat atėjo ir bendravo su juo, perdavė pinigus. Praėjo ilgas laiko tarpas, o niekas nevyko, todėl paprašė konkrečių dokumentų. Buvo atneštas dokumentas, kuris sukėlė abejonių. Antspaudas buvo peršviestas, nurodytas asmuo valstybinėje įstaigoje nedirbo. Nukentėjo ir viešbutis, nes laikė rezervuotus kambarius. N. T. tik garantavo, kad žmonės atvyks. Jis rėmėsi kitais viešbučiais, sakė, kad kitas viešbutis Palangoje taip pat pateikė pasiūlymą. Jis sakė, kad asmeniškai pažįsta valstybinės įstaigos direktorių, todėl padės jiems laimėti konkursą. Direktorė patikrino ir sužinojo, kad toks asmuo ministerijos įstaigoje dirba, bet užima kitas pareigas, ne vadovo. Pirmą kartą atvykęs kaltinamasis atrodė kaip solidus verslininkas. Paskui ir išvaizda ir mašina pasikeitė – į blogąją pusę. (t.3.b.l.88-94).
Liudytojas R. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis vadovauja UAB „K. g.“. Jam paskambino žmogus ir pasakė, kad jų įmonė pirko padangas. Jie susitiko. Tada tas žmogus pamatė, kad jis ne tas asmuo, kuriam buvo perduotos padangos. Dar jam skambino iš Palangos, kad jo įmonės žmonės neva nakvoja viešbutyje. Iš kito viešbučio skambino, kad ten kažkokie italai gyvena. Jis pasakė, kad nieko nežino. Žmonės jam sakė, kad jo įmonė skolinga už apgyvendinimą, o kitame viešbutyje už maitinimą. (t.3.b.l.88-94).
Liudytojas G. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis 2016 metais ieškojo buto nuomai. Internete rado skelbimą, pasiskambino, atvykęs sutiko N. T.. N. T. prisistatė kaip vienas iš pastato savininkų, turėjo nuo visų butų raktus. Apžiūrėjus butus, jis išsirinko butą, pasirašė nuomos sutartį ir davė avansą – 500 eurų. Jis kurį laiką nuomojosi butą. Po kurio laiko išaiškėjo, kad N. T. neturėjo teisės nuomoti to buto, nes pastatas priklausė kitiems savininkams. Jam tai pasakė vienas iš savininkų. Sutartį pasirašė N. T. vardu. Bute gyveno gal tris mėnesius. Už nuomą mokėjo kas mėnesį N. T.. Sutartis buvo sudaryta metams. Vieną dieną prie namo sutiko tikrąjį savininką, kuris pasakė, kad reikia pasikalbėti apie nuomos sąlygas. Jis pastebėjo, kad be jo žinios name išnuomojami butai. Jis pasiūlė pratęsti nuomos sutartį, tačiau nurodyta nuomos kaina netenkino. Jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir pagarsintus parodymus. (t.3.b.l.101-102).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką 2019-11-07 protokolu užfiksuota, kad liudytojas G. J. atpažįsta asmenį, kuris yra nuotraukoje Nr. 6 (N. T.) su kuriuo buvo sudaryta nuomos sutartis. (b.l. 19-23, 2 tomas)
Liudytojas F. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad N. T. dirbo pas jį UAB „M.“. Neišdirbo net 3 mėnesių. N. T. nebuvo tinkamas darbui, nes elgėsi nepakankamai gerai, klientai pradėjo juo skųstis, nebenorėjo pas juos atvažiuoti, todėl jis buvo atleistas. N. T. jam pradėjo nebepatikti ir kaip asmenybė. N. po atleidimo dažnai jam skambindavo, pasakydavo, kad ieško tiekėjų. Kadangi jį pažįsta, nenorėjo jo pagalbos. Vieną kartą jis paskambino dėl viešbučio. Paskambinęs sakė, kad viešbutis Italijoje ieško kosmetikos produktų. Tai galėjo būti prieš metus, t.y. 2016 m. Jis paskambinęs pasakė, kad atsidaro didelis grožio salonas ir, kad jis šnekėjo su savininkais, kurie jam pasakė, kad tai įmonei reikia kosmetikos produktų. Labai prašė, kad jis atvažiuotų su juo pasikalbėti. Paskutinį kartą N. matė maždaug prieš 6-7 mėn. Pareiškia, kad su N. T. jis neturi jokių reikalų. Jis jo nesiuntė nei į viešbučius, nei kur kitur. Jam jis nedavė jokių pinigų. Buvo atvirkščiai. Kai jis skambindavo, visą laiką prašydavo paskolinti bent 10 eurų. N. T. buvo atleistas iš jo įmonės 2012 m. arba 2011 m. N. T. niekada nekalbėjo apie italų grupės apgyvendinimą 2016 m. sausio mėn. G.. Su juo niekada nebuvo susijęs verslo reikalais dėl vėjo jėgainių statybos.(t.3.b.l.43-46).
Liudytojas M. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis pilnai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2016 m. balandžio mėn. pas jį atėjo pažįstamas N. T.. Pokalbio metu jis jo paklausė kas vyksta su (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje. Jis pasakė, kad šį namą, esantį (duomenys neskelbtini) rekonstravo, pritaikydamas apartamentų nuomai, kuris yra jo nuosavybė. Tada N. T. paklausė ar jis išnuomotų jam visą namą. Gavęs teigiamą atsakymą, N. T. sutiko dėl sąlygų ir patvirtino, kad labai norėtų išsinuomoti namą, prašė leisti patalpas apžiūrėti. Jis su juo nuvyko ir parodė visus apartamentus. Kai vyko pokalbis, apartamentai dar visiškai nebuvo įrengti. Jie sutarė, kad pasirašys nuomos sutartį nuo birželio mėnesio. Iki sutarties pasirašymo dienos N. T. dažnai ateidavo pas jį ir prašydavo apsižiūrėti apartamentus, motyvuodamas tuo, kad jam reikia išsimatuoti lovas dėl patalynės užsakymo, išsivalyti patalpas. Kai jis pradėjo eiti vos ne kas antrą dieną ir prašyti raktų, jis jam padavė raktus nuo visų apartamentų, kad jis nueitų vienas ir po to jam raktus grąžintų. N. T. tempė laiką, nemokėjo pinigų ir vis sakydavo, kad dar tokios sumos neturi. Vieną dieną jam paskambino D. Ž. ir pasakė, kad jis išsinuomojo dalį apartamentų iš N. T., tačiau norėdamas nuomos sutartį įregistruoti turto registre, to padaryti negalėjo, nes sužinojo, jog namo savininkas yra jis, o ne N. T., kaip pastarasis jam buvo nurodęs. Jis jam pasiūlė susitikti ir aptarti šią situaciją. Sekančią dieną po šio pokalbio jis su partneriu pakeitė visas patalpų spynas, nes išsigando, jog nepasirašius sutarties N. T. jau nuomoja patalpas. Jis paskambino N. T., kuris atsakė, jog su juo jokios nuomos sutarties nesudarys. (t.2.b.l.185-187).
2016-03-03 gautas raštas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, kuriame nurodoma, kad šioje agentūroje S. K. nedirba ir nėra dirbęs (b. l. 68, 1 tomas)
2016-06-15 gautas raštas iš LR Žemės ūkio ministerijos, jog N. T. ministerijoje nėra dirbęs (b. l. 71-102 1 tomas)
2016-06-15 buvo išsiųsti paklausimai ir gauti atsakymai, jog joks garantinis raštas S. K. vardu išduotas nebuvo (b. l. 103-110, 1 tomas)
2016-10-11 specialisto išvadoje Nr. 11-1950 nurodyta, kad atspaudas kartu su šalia esančiu tekstu "Žemės ūkio ministerijos kanclerė" yra iškirptas iš kito dokumento ir uždėjus ant lapo nukopijuotas, t.y. buvo atliktas 2016-02-10 garantinio rašto Nr. BR1-487 montažas įkopijuojant į jį antspaudo atspaudo ir nurodyto teksto atvaizdą (b.l. 122-124, 1 tomas)
Registrų centro išraše nurodyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini) priklauso M. Š. (b. l. 4-5, 2 tomas)
Tokiu būdu, N. T. kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Nors N. T. ir atsisakė duoti parodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos metu jis neprieštaravo šių asmenų nurodytoms aplinkybėms, kad buvo su jais susitikęs ir panašiai. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai išsamūs, atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl jų parodymais netikėti teismui nėra pagrindo.
Sukčiavimo (Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.
Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.
N. T., užvaldydamas J. A. individualiai įmonei priklausančias 18 vienetų padangų prieš J. A. panaudojo apgaulę, visu pirma prisistatydamas kitu asmeniu - R. S., UAB "K. G." direktoriumi. Tai rodo N. T. išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą. Šios aplinkybės suklaidino nukentėjusįjį, kuris padangas perdavė N. T., manydamas, kad pastarasis yra bendrovės, užsiimančios krovinių pervežimais, direktoriumi. N. T. atsiskaityti už gautas padangas neketino ir neturėjo galimybės tai padaryti, nes jis niekur nedirbo ir jokių pajamų neturėjo.
N. T. užvaldydamas S. B. priklausantį turtą - viso 800 eurų, įgijo pastarosios bei kitų UAB „P. v.“ darbuotojų pasitikėjimą, prisistatydamas solidžiu verslininku, turinčiu daug pažinčių. Jis nurodė, kad yra Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, vykdančios vėjo jėgainių statybas, projekto tarpininkas, nors tokiu nebuvo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jokių projektų, susijusių su vėjo jėgainių statybomis, nevykdė. Viešbutyje jis siūlė apgyvendinti italų inžinierių grupę, kurių realiai nebuvo. Be to N. T. suklastojo žinomai netikrą dokumentą, t. y. 2016-02-10 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos garantinį raštą Nr. BR-1-487, kurį panaudojo, pateikdamas įmonės UAB „P. v.“ direktorei S. B.. Visos šios aplinkybės suklaidino nukentėjusiąją ir pastaroji, veikiama N. T. naudojamos apgaulės, per kelis kartus sumokėjo kaltinamajam avansą bei teikė kavą ir gėrimus, viso už 800 eurų. Tai, kad N. T. pateiktas garantinis raštas yra suklastotas, įrodo ir byloje esanti specialisto išvada bei raštai, gauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bei LR Žemės ūkio ministerijos.
N. T. apgaule savo naudai įgijo ir R. S. turtą - 300 Eur. Tai jis padarė suklaidindamas R. S., nurodydamas, kad turi bilietus 7 dienų kelionei į Italiją, kuriuos gali parduoti nukentėjusiajai, tačiau jokių kelionės bilietų jis neturėjo ir, užvaldęs nukentėjusiosios pinigus, vėliau pastarajai jokių bilietų neperdavė ir pinigų negrąžino.
N. T., panaudodamas apgaule, analogišku būdu įgijo ir nukentėjusiųjų R. S. bei D. Ž. turtą – pinigus, nurodydamas pastariesiems, kad jis yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku, todėl gali nukentėjusiesiems išnuomoti ilgesniam laikui patalpas. Kad sustiprinti savo įvaizdį, jis važinėjo pasiskolintu prabangiu automobiliu, apgaulės būdu, žadėdamas pats sudaryti patalpų nuomos sutartį, iš tikrojo patalpų savininko M. Š. įgijo raktus nuo visų patalpų. Po to, sudarydamas įspūdį, kad pats šiose patalpose gyvena, rodė name esančius apartamentus nukentėjusiesiems D. Ž. ir R. S., įgijęs jų pasitikėjimą, sudarė patalpų nuomos sutartis, nors tokios teisės ir neturėjo bei užvaldė nukentėjusiųjų už patalpų nuomą perduotus pinigus, kurių negrąžino, o patalpų taip ir neišnuomavo. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką R. S. atžvilgiu, jis įtikino ją bendrai įsigyti nuosavybės teise gyvenamąsias patalpas. Tam tikslui jis paėmė iš nukentėjusiosios pinigus – 4500 eurų, tačiau jokių patalpų neįgijo, nes ir neketino tai daryti bei neturėjo jokių galimybių, o pinigų nukentėjusiajai negrąžino.
N. T. įvykdytos nusikalstamos veikos prieš J. A., S. B., D. Ž. ir dvi atskiros veikos, įvykdytos prieš R. S., kiekviena atskirai kvalifikuotinos pagal LR BK 182 str. 1d., kadangi jis, konkrečiu atveju veikdamas tyčia, pilnai suvokdamas savo veikų neteisėtą pobūdį, apgaulės būdu, kuri pasireiškė nukentėjusiųjų suklaidinimu, užvaldė nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas, kurių vertė kiekvienu atveju didesnė negu 5 MGL, nesant jo veikas kvalifikuojančių požymių. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina ir pagal LR BK 300 str. 1d., kadangi jis suklastojo žinomai netikrą dokumentą,- 2016-02-10 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos garantinį raštą Nr. BR-1-487, kurį panaudojo, 2016-02-18 pateikdamas įmonės UAB „P. v.“ direktorei S. B..
N. T. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nukentėjusioji S. B. pareiškė 800 € civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo (b.l. 48, 1 tomas).
Nukentėjusioji R. S. pareiškė 6000 € civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo (b.l. 175, 1 tomas).
Nukentėjusysis D. Ž. pareiškė 2400 € civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo (b.l.1, 2 tomas)
Šių nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl jiems padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti kaltinamojo N. T. kaltės įrodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini. N. T. šių ieškinių dydžio neginčijo.
Nukentėjusysis J. A. pareiškė 900 € civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo (b.l. 73, 2 tomas). Kaltinamasis N. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dalį žalos – 300 eurų jis J. A. padengė. Jis pateikė J. A. pasirašytą susitarimą, kur nukentėjusysis patvirtina, kad 300 eurų jam sumokėti. Dėl šios priežasties J. A. pareikštas civilinis ieškinys mažintinas ir iš N. T. J. A. naudai priteistini 600 eurų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas2017-01-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtas nuosavybės teisių apribojimas į N. T. priklausantį turtą,- banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, jeigų jų sąskaitose yra, jas panaudojant nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių padengimui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. N. T. įvykdė šešias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neprisipažino ir nesigaili nusikaltęs. Atsižvelgtina ir į tai, kad N. T. niekur nedirba, nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos neatlygino ir per visą šį laikotarpį net nepradėjo tai daryti, išskyrus 300 eurų, sumokėtus J. A.. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. T. skiriant griežčiausią straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad N. T. nusikalto būdamas anksčiau teismo neteistu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas.
Rezoliucinė dalis
teismas nusprendžia:
N. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, ir nuteisti jį:
pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo prieš J. A. IĮ – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo prieš S. B. – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo R. S. parduodant bilietus– laisvės atėmimu 1 metams;
pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo R. S. nuomojant butus – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo prieš D. Ž. – laisvės atėmimu 1 metams;
pagal LR BK 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo S. B. atžvilgiu ir BK 300 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu bei, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrintą bausmę ir bausmes paskirtas dėl keturių įvykdytų veikų pagal LR BK 182 str. 1 d., subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 9, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant N. T. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o nedirbant – registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti N. T. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš N. T. 600 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo J. A. naudai.
Priteisti iš N. T. 800 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. B. naudai.
Priteisti iš N. T. 6000 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. S. naudai.
Priteisti iš N. T. 2400 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. Ž. naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2017-01-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu apribotas nuosavybės teises į N. T. priklausantį turtą,- banko sąskaitose esančius pinigus, juos panaudojant nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių padengimui.
Byloje esančius dokumentus –2016-02-10 garantinis raštas Nr. BR1-487. (b.l. 42, 1 tomas), Tarpininkavimo sutartis Nr. 2016/01. (b.l. 43, 1 tomas), Paprastasis vekselis, 2 vnt. ( b.l. 44-45, 1 tomas) Kasos pajamų orderio kvitas Nr. 0066. (b.l. 48, 2 tomas), PVM sąskaita faktūra serija TR Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 49, 2 tomas), PVM sąskaita faktūra serija TR Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 50, 2 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prijungtus prie bylos.
Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.