- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 2KT-19/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- A. M., R. M.
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Arūno Rudzinsko 2012 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-174-413/2012 pagal atsakovų A. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8799-775/2011 pagal ieškovo 107-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. M. ir R. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-174-413/2012 nagrinėjamas atsakovų A. M. ir R. M. apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo. 2012 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas A. M. žodžiu pareiškė nušalinimą visam Kauno apygardos teismui. Atsakovas nurodė, kad ieškovo 107-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos buvęs pirmininkas yra J. M., o jo žmona N. M. yra Kauno I-osios advokatų kontoros advokatė, todėl, atsakovo manymu, ji turi įtakingus ryšius su visais Kauno mieste esančiais teismais ir gali daryti įtaką bylos nagrinėjimui. Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas buvo kaltinamas sukčiavimu – melagingais sunaudotos šilumos energijos paskaičiavimais. Jo parodymai Kauno miesto apylinkės teisme nebuvo vertinami. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas padarė išvadą, jog nušalinimas yra reiškiamas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, nes nušalinimo prašyme yra reiškiama abejonė visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu ir objektyvumu, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl civilinės bylos tinkamo išnagrinėjimo, civilinę bylą perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti klausimą dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui (CPK 69 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas atmestinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas A. M., reikšdamas nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, teigia, jog ieškovo 107-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos buvusio pirmininko J. M. žmona N. M., kuri yra Kauno I-osios advokatų kontoros advokatė, turi įtakingus ryšius su visais Kauno mieste esančiais teismais, todėl gali daryti įtaką bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas šio savo teiginio nepagrindė konkrečiais faktais, nepateikė jokių jį patvirtinančių įrodymų. Teiginys, kad Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nevertino pareiškėjo A. M. parodymų, taip pat negali būti laikomas pagrįstu. Šiuo teiginiu keliama bylos baigtimi suinteresuoto asmens abejonė Kauno apygardos teismo nešališkumu dėl šio teismo veiklos teritorijoje esančio apylinkės teismo nagrinėtoje kitoje byloje priimto procesinio sprendimo, t. y. dėl teismo veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip visų bylą nagrinėjusio teismo teisėjų, o juo labiau – ir atitinkamo aukštesnės pakopos teismo visų teisėjų – šališkumo bei suinteresuotumo kitos bylos, kurioje dalyvauja tas pats asmuo, baigtimi, įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.
Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, atsakovo keliamos abejonės dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad šio teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi.
Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Kauno apygardos teisme ši civilinė byla gali būti nešališkai išnagrinėta.
Atsakovui išaiškintina, kad tuo atveju, jeigu būtų kokios nors aplinkybės, kurios patvirtintų konkretaus bylą nagrinėjančio teisėjo tiesioginį arba netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi arba kurios dėl kitų priežasčių objektyviai galėtų kelti abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo (CPK 64-66 str.), jis turi teisę tokiam teisėjui pareikšti nušalinimą CPK VI skyriuje nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, A. M. pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-174-413/2012 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti A. M. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-174-413/2012 nagrinėjimo.