Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

1) santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes;

3) nustatė nepilnamečių vaikų J. M. ir A. M. gyvenamąją vietą kartu su motina;

4) priteisė iš ieškovo V. M. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. M. ir A. M. periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat po 2206,25 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui, išlaikymui skirtas lėšas pavedant tvarkyti nepilnamečių motinai O. M.;

5) padalino ieškovo V. M. ir atsakovės O. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis: priteisė po santuokos nutraukimo ieškovui V. M. asmeninėn nuosavybėn 21/100 dalį gyvenamojo namo, 16541,50 Lt vertės; 50/100 dalių garažo, 1810,50 Lt vertės, ir 21/100 dalį kitų statinių, 1124 Lt vertės, iš viso nekilnojamąjį turtą 19476 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini); priteisė po santuokos nutraukimo atsakovei O. M., asmeninėn nuosavybėn 21/100 dalį gyvenamojo namo, 16541,50 Lt vertės, 50/100 dalių garažo, 1810,50 Lt vertės; ir 21/100 dalį kitų statinių, 1124,00 Lt vertės, iš viso nekilnojamąją turtą 19476,00 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini);

6) priteisė už išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams J. M. ir A. M. dalį ieškovui V. M. priklausančio turto: priteisė dukrai J. M. 7/100 dalį gyvenamojo namo, 5513,83 Lt vertės, 25/100 dalis garažo, 905,25 Lt vertės, ir 7/100 dalį kitų statinių, 374,67 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bei pavedė atsakovei O. M. uzufrukto teise tvarkyti priteistą dukrai turtą iki dukros pilnametystės; priteisė sūnui A. M. 7/100 dalį gyvenamojo namo, 5513,83 Lt vertės, 25/100 dalį garažo, 905,25 Lt vertės, ir 7/100 dalį kitų statinių, 374,67 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bei pavedė atsakovei O. M. uzufrukto teise tvarkyti priteistą sūnui turtą iki sūnaus pilnametystės.

7) grąžino O. M. 540,00 Lt žyminio mokesčio;

8) panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nustatė, kad ieškovas V. M. ir atsakovė O. M. santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o santuokos iširimo priežastimi laikė skirtingus šalių požiūrius į bendrą gyvenimą, jo vertybes, atskirų problemų sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad šalių sudaryta santuoka faktiškai yra iširusi, todėl santuoką nutraukė (LR CK 3.49 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ir atsižvelgdamas į šalių pageidavimus, nekilnojamąjį turtą jiems padalino jiems lygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su savo motina, t.y. atsakove O. M., kuri sudaro tinkamas sąlygas nepilnamečiams vaikams augti ir vystytis, į nepilnamečių vaikų interesus ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei išreikštą vaikų valią gyventi kartu su motina, į teismo posėdyje išdėstytą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės poziciją, teismas nepilnamečių J. M. ir A. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jų motina.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vaikų poreikius, o, kad jie turėtų specialiųjų poreikių, šalys taip pat nenurodė. Teismas, vadovaudamasis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principus bei remdamasis atsakovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad atsakovė yra dirbanti, gauna minimalų darbo užmokestį, o ieškovas niekur nedirba, gauna 483,62 Lt, 350,00 Lt dydžio pašalpas, yra bedarbis, turi tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto bei atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas šiuo metu būtų nedarbingas ar ligotas, turėtų kitų išlaikytinių, padarė išvadą, kad 250 Lt kas mėnesį teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui iš ieškovo pusės yra ta suma, kuri leis patenkinti vaikų poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikams vystytis, įskaitant būsto išlaikymą, maistą, sveikatos, higienos priežiūros, kitų būtiniausių prekių išlaidas, vaikų mokymo ir lavinimo išlaidas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo CK 3.200 str. nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovas išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikė, todėl yra pagrindas iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas ėmė jau nustatytą iš ieškovo pusės teiktino, 250,00 Lt dydžio išlaikymo sumą mėnesiui kiekvienam vaikui, tai išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus paskaičiavo po 9000,00 Lt kiekvienam vaikui, iš viso 18 000,00 Lt. Teismas, vertindamas galimybę priteisti įsiskolinimą ieškovui priklausančiu turtu, atsižvelgė į tai, kad ieškovas neturi nuolatinių pajamų, ir į tai, kad turi būti teikiami ir periodiniai mokėjimai, į tai, kad jis neturi kito turto, kurį realizavus būtų gautos pajamos ir skolos sumokėjimui, ir periodiniams mokėjimams, išskyrus jam iš bendrosios jungtinės nuosavybės atidalintą nekilnojamąjį turtą, t.y. 21/100 dalį gyvenamojo namo, 50/100 dalį garažo ir 21/100 dalį kitų statinių. Teismas, įvertinęs tai, kad dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, nėra realių perspektyvų padengti didelio įsiskolinimo, vaikai yra skirtingų lyčių, paaugliai, jiems reikalingos atskiros patalpos gyventi, todėl padarė išvadą, kad gyvenamosios patalpos gavimas nuosavybės teise už išlaikymo įsiskolinimą užtikrintų vaikų realias reikmes. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad viso ieškovui priklausančio turto perdavimas vaikams reikštų, jog vaikų tėvas netenka turto, kuris yra vienintelis jo nekilnojamasis turtas ir gyvenamasis būstas, todėl būtų pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Kadangi ieškovas neturi jokio kito gyvenamojo būsto, todėl, priteistus jo vienintelį turimą būstą nepilnamečiams vaikams, būtų pažeistas ir bendrasis proporcingumo principas tarp prioritetinių vaiko interesų ir tėvų turtinės padėties (CK 1.2 str. 1 d.). Dėl to teismas netenkino atsakovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą visu ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tačiau teismas sprendė, kad yra galimybė sumažinti jo dalį nuosavybėje ir vietoje dalies susidariusio įsiskolinimo gali būti perduota vaikams ieškovo turto dalis, t. y. po 7/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių perdavus vaikams, o ieškovui paliko 7/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių. Taip pat, teismo vertinimu, tikslinga vaikams perduoti 50/100 dalių garažo, kadangi ieškovas automobilio neturi, atsakovė teisme paaiškino, kad garaže vaikai laiko dviračius ir t.t., susidaręs išlaikymo įsiskolinimas yra didelis, todėl garažą po 25/100 dalis perdavė vaikams už išlaikymo įsiskolinimą. Taip perdavus vaikams dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, teismas sumažino išlaikymo įsiskolinimą 6793,75 Lt sumai kiekvienam vaikui, iš viso 13 587,50 Lt. Kadangi šios sumos nepakako padengti visam išlaikymo įsiskolinimui, iš ieškovo priteisė po 2206,25 Lt kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimo.