- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 1-320-137/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Kaltinamasis
- T. S.
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietė, 2 kl. išsimokslinimo, nesusituokusi, nedirbanti, registruota Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, 7 kartus teista:
2002-06-05 pagal 1995 m. redakcijos BK 271 str. 3 d.,- 2500 Lt bauda ir 200 Lt vertės turto konfiskavimu;
2004-11-11 pagal BK 178 str. 2 d. 4000 Lt bauda, BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas pagal 2 metams;
2004-12-15 pagal BK 24 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir subendrinus su 2004-11-11 nuosprendžiu paskirta 7750 Lt bauda. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėn.;
2005-10-17 pagal BK 178 str. 1 d. ir subendrinus su 2004-12-15 nuosprendžiu,- laisvės atėmimu 6 mėn. ir 62 MGL (7750 Lt) bauda. 2006-09-22 paleista atlikus laisvės atėmimo bausmę;
2010-02-03 pagal BK 182 str. 1 d. – 1 MGL (130 Lt ) bauda, kuri 2010-05-18 išieškota;
2010-05-24 pagal BK 178 str. 2 d.,- 9 MGL (1170 Lt) bauda, kuri 2010-05-31 sumokėta;
2010-06-02 pagal BK 182 str. 1 d..- 10 MGL (1300 Lt) bauda, kuri 2010-06-11 sumokėta, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S., įsibrovusi į patalpas, slapta pagrobė svetimą turtą, o būtent:
ji, 2010 m. gruodžio 7 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), be jokio teisėto pagrindo, bet turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą ir panaudojusi apgaulę, t. y. žinodama jog M. J. buvo apvogta ir apsimetusi, kad nori jai padėti, neteisėtai užėjo į jos namus ir sužinojusi, kur pastaroji laiko pinigus, šeimininkei nematant, tyčia iš sandėliuke buvusio puodo su grūdais pavogė 2700 litų, o iš šeimininkės vilkimos striukės kišenės - 300 litų, t. y. iš viso pavogė 3000 litų.
Ikiteisminio tyrimo metu T. S. padariusi nurodytą nusikalstamą veiką prisipažino ir paaiškino, kad važiuojant iš Marijampolės į Vilnių sustojo pakelės kaime, kur sužinojo, kad jame neseniai apvogta senutė. Tada jai kilo mintis užeiti ir apvogti tą senutę. Tuo tikslu užėjusi į nerakintą namą, paklausė šeimininkės „Kas atsitiko, kas apvogė ir kur pastaroji laiko pinigus?“. Policijos pareigūne ji neprisistatė, bet senutė taip suprato, nes jos kalbėjo apie pavogtus pinigus. Sužinojusi, kur pinigai laikomi, ji, šeimininkei nematant, pavogė 2700 Lt iš sandėliuke buvusio puodo su grūdais ir 300 Lt iš šeimininkės vilkėtos striukės kišenės. Dėl savo poelgio labai gailisi ir atlygino nukentėjusiajai padarytą 3000 Lt turtinę žalą (b. l. 114, 116-117).
Be kaltinamosios pripažinimo, jos kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis: nukentėjusios M. J. protokolu –pareiškimu dėl vagystės (b. l. 1) ir paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kad pas ją atvykusios dvi nepažįstamos moterys, prisistatė policijos pareigūnėmis, sužinojo, kur ji laiko pinigus ir jai nematant, pavogė 3000 Lt, kuriuos vėliau grąžino (b. l. 23-24, 26-27, 33-34, 116-117); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta –(duomenys neskelbtini) esantis namas, iš kurio verandos patenkama tiek į kambarį, tiek į sandėliuką, kuriame yra puodas su grūdais iš kurio buvo pavogti pinigai (b.l. 13-22); liudytojo V. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis matė, kaip 2010-12-17 prie M. J. kiemo stovėjo automobilis, iš kurio išlipusi nepažįstama moteris ilgai buvo M. J. namuose, kas jam pasirodė įtartina, todėl automobilį nupaveikslavo, kas matyti iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kuriame užfiksuota, kad V. S. fotoaparatu buvo nufotografuotas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38, 40-42); liudytojo R. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir automobilio registracijos liudijimu, iš kurių matyti, kad automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir būtent jis T. S. prašymu ją su kita moterimi buvo nuvežęs į kaimą Vilniaus rajone (b. l. 61-64); liudytojos V. B. parodymais ikiteismini tyrimo metu, kad važiuojant su T. S. iš Marijampolės į Vilnių, pastaroji buvo užėjusi į namus pas pakeliui buvusiame kaime gyvenančią senutę (b. l. 109-111).
Vertinant byloje surinktus įrodymus ir duomenis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji, turėdama informacijos, jog nukentėjusioji buvo neseniai apvogta, nutarė pas ją užeiti ir taip pat apvogti, nes „tokios senutės visuomet turi susitaupiusios pinigų, kurių nenaudoja, o tik laiko“ (b.l. 115). Tuo tikslu neteisėtai atvirai užėjo į nerakintą namą ir siekdama paaiškinti savo atėjimą, bei sužinoti apie šeimininkės turimus pinigus, apgaulingai vaizdavo, kad nori garbingo amžiaus, sunkiai vaikštančiai ir silpnai matančiai šeimininkei padėti. Klausė jos „kas atsitiko, kas apvogė ir kur pastaroji laiko pinigus?“ Pati kaltinamoji pripažino, kad senutė suprato ją esant policijos pareigūne, nes klausinėjo jos apie pavogtus pinigus. Sužinojusi, kur pinigai laikomi, ji, šeimininkei nematant, iš puodo, kur jie buvo slepiami, bei šeimininkės vilkimos striukės kišenės, juos pavogė. Kadangi į nukentėjusiosios namus kaltinamoji užėjo neteisėtai, t. y. be jokio formalaus pagrindo, o tik turėdama nusikalstamą sumanymą pagrobti svetimą turtą, bei panaudojo apgaulę, t. y. žinodama jog nukentėjusioji jau buvo apvogta, apsimetė, norinti jai padėti,- todėl toks jos patekimas į svetimus namus, nežiūrint to, kad buvo patekta be kliūčių, laikytinas įsibrovimu į patalpą. Veika padaryta tiesiogine tyčia ir teisingai kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d. .
Pinigų vagystės iš vilkimos striukės kišenės nukentėjusioji nepastebėjo, todėl vagystė nėra atvira ir negali būti kvalifikuojama kaip kišenvagystė, nes nebuvo padaryta viešoje vietoje. Pinigų pagrobimas iš sandėliuke buvusio puodo, kuriame jie buvo slepiami, nelaikomas vagyste iš saugyklos, nes vieta, skirta buitiniams daiktams, šiuo atveju grūdams laikyti, teismų praktikoje nėra laikoma saugykla.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, neteisėtai, apgaulės pagalba įsibrovusi į svetimus namus, pagrobė svetimus pinigus ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), o ją sunkia tai, kad veika padaryta pasinaudojant kito žmogaus nelaime (BK 60 str. 1 d. 8 p.).
Kaltinamosios prisipažinimo teismas nelaiko nuoširdžiu, nes iš bylos duomenų matyti, kad pirmos apklausos metu ji visiškai nieko nepripažino (b.l. 76), o antros apklausos metu prisipažino tik priversta tyrimo metu surinktų įrodymų. Todėl toks prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, savanaudišką motyvą ir pavojingumą, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 4 d.), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala savanoriškai atlyginta, į kaltinamosios asmenybę, kuri nedirba, registruota darbo biržoje ir gauna pašalpą, administracine tvarka nebausta, 7 kartus teista už tyčinių nusikaltimų padarymą ir nusikalto esant teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.), kurio atveju paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 st.1 d.), todėl esant po vieną jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, bei prokurorui siūlant, o kaltinamajai ir nukentėjusiajai sutinkant, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant baudą, jai skirtina mažesnė nei vidutinė, tačiau žymiai didesnė, nei prokuroro pareiškime teismui siūlomo dydžio bauda. Byloje nesant duomenų apie kaltinamosios turtinę padėtį,-pagrindo išdėstyti skirtinos baudos mokėjimą nėra.
Daiktiniai įrodymai (vokai 1, 2, 3 su CD ir CD-R diskais), saugomi Vilniaus rajono policijos komisariate (b.l. 100-101), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir skirti jai 50 MGL (6500 litų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus sunaikinti.
Išaiškinti nuteistajai, kad nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.