- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- P-492-71-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00012-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Rolando Pakso
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos primininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rolando Pakso prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Rolando Pakso skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. kovo 3 d. gautas pareiškėjo Rolando Pakso skundas, kuriuo pareiškėjas prašė:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2014 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. Sp-64 „Dėl Rolando Pakso registravimo pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus“;
2) įpareigoti VRK išduoti jam rinkėjų parašų rinkimo lapus bei įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
II.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R525-8/2014 pareiškėjo Rolando Pakso skundą atmetė.
III.
Pareiškėjas Rolandas Paksas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R525-8/2014, panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausios rinkimų komisijos 2014 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. Sp-64 „Dėl Rolando Pakso registravimo pretendentu būti kandidatu į Respublikos Prezidentus“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją išduoti Rolandui Paksui rinkėjų parašų rinkimo lapus bei pratęsti parašų rinkimo terminą, skaičiuojant jį nuo atitinkamų lapų išdavimo dienos.
Tuo atveju, jeigu teismui atrodytų, kad nėra aiškus Lietuvos nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės santykis, pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl papildomo išaiškinimo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išaiškinimo kontekste.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad procesas administracinėje byloje Nr. R525-8/2014 atnaujintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas nurodo faktą, kad bylą nagrinėjusi teisėja Skirgailė Žalimienė yra pono Dainiaus Žalimo žmona, kurį pareiškėjas teigia sužinojęs 2014 m. balandžio 14 d., ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. konstatavimą byloje Nr. 2155/2012 Paksas prieš Lietuvą, apie kurį pareiškėjas sužinojo 2014 m. balandžio 9 d.
Pareiškėjas nurodo, kad faktas, jog administracinę bylą Nr. R525-8/2014 nagrinėjusi teisėja Skirgailė Žalimienė yra Dainiaus Žalimo sutuoktinė neabejotinai neigiamai paveikė teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą, kadangi Dainius Žalimas buvo Lietuvos valstybės atstovas EŽTT byloje Paksas prieš Lietuvą, todėl teisėja S. Žalimienė neabejotinai siekė naudos savo vyrui. Pareiškėjas teigia nesekantis teisėjų asmeninio gyvenimo, todėl šis faktas bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo žinomas, o nežinodamas šio fakto pareiškėjas negalėjo pasinaudoti nušalinimo teise. Mano, kad teisėjos S. Žalimienės dalyvavimas nagrinėjant administracinę bylą Nr. R525-8/2014 pažeidė EŽTK 6 straipsnio 1 dalį ir Pakto 14 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas nurodo, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 2014 m. kovo 25 d. konstatavo, jog „<...> diskvalifikavimams iki gyvos galvos, įvestiems autoriui, trūko būtino numatomumo ir objektyvumo, o tokiu būdu jie yra nepagrįsti apribojimai pagal Pakto 25 straipsnio B ir C punktus, ir kad autoriaus teisės, numatytos šiomis nuostatomis, buvo pažeistos.“. Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, buvo paneigta LVAT 2014 m. kovo 6 d. sprendime nurodyta pozicija, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. įvestas draudimas būti renkamam į Prezidento postą neprieštarauja Pakto 25 straipsniui, kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas atvirai paskelbė, kad toks draudimas yra nenumatomas, neobjektyvus ir nepagrįstas nuo pat pirmos jo įvedimo dienos. Pareiškėjo teigimu, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažino nepagrįstu Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. sprendimą Pakto 25 straipsnio prasme, todėl tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį). Pareiškėjo manymu, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. konstatavimas yra akivaizdus įrodymas, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Šią aplinkybę pareiškėjas vertina kaip pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad procesas atnaujinamas, kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams. Pareiškėjas tvirtina, kad šioje teisės normoje įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą reikia aiškinti plačiai ir mano, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punktas pagal analogiją su EŽTT taikytinas ir tada, kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas konstatuoja, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas ir LVAT 2014 m. kovo 6 d. sprendimas prieštarauja Paktui. Pareiškėjas taip pat mano, kad proceso atnaujinimas būtinas siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).
Pareiškėjas mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų). Šiai savo pozicijai pagrįsti nurodo, kad LVAT 2014 m. kovo 6 d. sprendime visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su 2013 metų lapkritį Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pateikta Seimui išvada dėl Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIIP- 1121 bei argumento, kad sprendimo byloje Boškoski prieš Makedoniją, 11676/04, dalies „Teisė“ 1.5. punktu EŽTT išaiškino, jog Pirmojo protokolo 3 straipsnis taikomas prezidento rinkimams.
Pareiškėjas taip pat mano, kad LVAT 2014 m. kovo 6 d. sprendime netinkamai taikė Konstitucinio Teismo suformuotą nacionalinės ir tarptautinės teisės santykio doktriną, kadangi Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. šią doktriną pakeitė. Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime išaiškino, kad pagarba tarptautinei teisei, inter alia Paktui, yra konstitucinė vertybė. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublika, inter alia Vyriausioji rinkimų komisija ir LVAT, privalo vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, tai yra Paktu. Konstitucinis pacta sunt servanda („sutartis turi būti vykdoma“ lotynų kalba) principas reiškia imperatyvą sąžiningai vykdyti pagal Pakto 25 straipsnio 2 dalies B punktu prisiimtus įsipareigojimus. Tuo atveju, jeigu atitinkamos tarptautinės teisės nuostatos, inter alia Pakto 25 straipsnio 2 dalis ir Konvencijos 8 straipsnis, prieštarauja kokiai nors Konstitucijos nuostatai (pvz., Konstitucijos 125 str. prieštaraujantis ES teisės nuostatoms dėl pinigų emisijos), galioja tarptautinės teisės nuostata, nors jai prieštaraujanti Konstitucijos nuostata ir lieka expressis verbis nepakeista. Pareiškėjo teigimu, tai yra naujas reinterpretacinis žingsnis, kurį padarė Konstitucinis Teismas. Pareiškėjo tvirtinimu, narystė Europos Sąjungoje yra negalima nesilaikant Pakto 25 straipsnio 2 dalies ir Konvencijos 8 straipsnio, negali egzistuoti jokia nuostata, kuri neigtų šių teisės aktų viršenybę bei veiksmingumą. Pareiškėjas teigia, kad Pakto 25 straipsnio 2 dalies veiksmingumui užtikrinti daryti Konstitucijos pataisas nėra objektyviai ir teisiškai būtina, kadangi šį tikslą galima pasiekti darnaus aiškinimo būdu. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui savo konstatavimo 8.4 punktu pavadinus Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu įvestą draudimą būti kandidatu prezidento rinkimuose nenumatomu iš anksto, neobjektyviu ir nepagrįstu nuo pat jo priėmimo dienos, pareiškėjo įsitikinimu, užtenka vertinti Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalį ir 78 straipsnį Konvencijos 8 straipsnio ir Pakto 25 straipsnio 2 dalies B punktą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimo 8.4 punkto šviesoje.
Pareiškėjas nurodo, kad pareiga vadovautis Paktu kolizijos su Konstitucija atveju kyla ir iš Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnio, kuris nustato, kad Sąjunga yra pagrįsta žmogaus teisių ir laisvių vertybėmis, kadangi šios Sutarties 7 straipsnis numato sankcijų prieš ES valstybę narę įvedimo procedūrą tam atvejui, jeigu kiltų pavojus, kad ji pažeidžia ES Sutarties 2 straipsnį. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad atsisakymas vykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą – ištaisyti Pakto pažeidimą – pažeistų ir Europos Sąjungos Sutarties 2 straipsnio vertybes.
Pastebi, kad Pakto vykdymo priežiūrą vykdo ne tik specialusis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto paskirtas pranešėjas, ne tik Europos Sąjunga, bet ir Europos Tarybos Ministrų Komitetas. Šiuo metu jis svarsto klausimą dėl sankcijų įvedimo prieš Lietuvą dėl netinkamo EŽTT nutarimo byloje Paksas v. Lietuva įgyvendinimo.
Mano, kad atsisakius vykdyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto konstatavimą byloje Paksas prieš Lietuvą kyla pavojus, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija pripažins 2014 metų prezidento rinkimus nedemokratiniais ir neskaidriais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas Rolandas Paksas, su prašymu kreipęsis į teismą, siekia, jog būtų atnaujintas procesas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525-8/2014.
Pažymėtina, jog sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Tokių aplinkybių buvimą turi pagrįsti pats prašymą dėl proceso atnaujinimo teikiantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2012 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-198/2012).
Reikalavimai prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui ir formai yra įtvirtinti ABTĮ 157 straipsnyje, kuriame, be kita ko, numatyta, jog prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiantys įrodymai (ABTĮ 157 str. 2 d.). ABTĮ 157 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai prašymą atnaujinti procesą pateikia atstovas, prie prašymo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo įgaliojimus.
Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, o prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais.
Pareiškėjas siekia atnaujinti procesą užbaigtoje administracinėje byloje, be kita ko, remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą laiko Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. sprendimą, taip pat faktą, kad bylą nagrinėjusi teisėja Skirgailė Žalimienė yra Dainiaus Žalimo sutuoktinė.
Pagal ABTĮ 9 straipsnio 1 dalį administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.
Pažymėtina, jog prie pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą nėra pridėtas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. sprendimo oficialus vertimas į lietuvių kalbą, o nepateikus į lietuvių kalbą išversto minėto dokumento, kuriuo remdamasis pareiškėjas bando pagrįsti būtinybę atnaujinti procesą naujai paaiškėjusia aplinkybe, teismas jų vertinti negali. Todėl teisėjų kolegija, siūlo pareiškėjui pateikti į lietuvių kalbą išverstus dokumentus, kuriais jis grindžia būtinybę atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėjų kolegija taip pat siūlo pareiškėjui nurodyti aplinkybes, kuriomis jam tapo žinomas faktas, jog bylą nagrinėjusi teisėja Skirgailė Žalimienė yra Dainiaus Žalimo sutuoktinė.
Pažymėtina, kad teismui nėra pateiktas dokumento, įrodančio pareiškėjo atstovo Stanislovo Tomo įgaliojimus, originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas.
Teismui teikiamas šalies procesinis dokumentas gali būti priimtas nagrinėti ir nagrinėjamas, jeigu šis dokumentas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei specialiuosius tokiems dokumentams keliamus turinio ir formos reikalavimus. Prašymas dėl proceso atnaujinimo turi atitikti tiek bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tiek ABTĮ 157 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą neatitinka turinio bei formos reikalavimų, todėl pareiškėjui nustatytinas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 4 dalis). Tik pašalinus nutartyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, šis prašymas gali būti nagrinėjamas, t. y. sprendžiama, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto ABTĮ 156 straipsnyje, ir pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 9 straipsniu, 37 straipsnio 4 dalimi, 157 straipsniu, 158 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Nustatyti pareiškėjui Rolandui Paksui terminą iki 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Nutartis neskundžiama.