- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e2YT-21421-1080/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16065-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Baradinskienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., J. Š., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. S., J. Š., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio A. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, kad santuokos su sutuoktiniu A. S. metu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis mirė. Po A. S. mirties liko jam nuosavybės teise priklausiusi ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja iš karto pradėjo valdyti paliktą turtą: rūpinosi ir prižiūrėjo butą, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, organizavo ir finansavo buto remontą, tokiu būdu faktiškai priimdama po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuoti asmenys J. Š. ir A. S. (pareiškėjos vaikai) atsiliepimuose į pareiškimą prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama vadyti, atitinka tikrovę. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad jiems niekada nekilo abejonių, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra jų motina, nes matė, kaip ji tvarkė ir prižiūrėjo šį butą.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja O. S. ir A. S. santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjos vardu. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinis A. S. mirė. Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo A. S. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties ji ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja savo gyvenamąją vietą nurodytame bute yra deklaravusi nuo 1974 m. gruodžio 3 d. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja tiek iki savo sutuoktinio mirties, tiek ir po to rūpinosi butu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas. Šias aplinkybes atsiliepimuose patvirtino ir suinteresuoti asmenys – pareiškėjos vaikai A. S. ir J. Š.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po savo sutuoktinio A. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas A. S. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos O. S. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas A. S. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.