Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Psyops Media“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Psyops Media“ ieškinį atsakovui A. L. dėl padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Psyops Media“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. 20 401,63 Lt žalos atlyginimą, 12,7 proc. dydžio metines procesines palūkanas..

Nurodė, kad UAB „Vitman“ (jos teisių perėmėja bendrovė „Psyops Media“) su atsakovu A. L. 2009-05-08 sudarė darbo sutartį eiti bendrovės „Vitman“ direktoriaus pareigas. Atsakovas, neinformavęs bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, 2009-05-11 sudarė su bendrove asmeninio automobilio BMV 328 v.n. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį, kurioje buvo numatyta galimybė atsakovui bendrovės lėšomis remontuoti automobilį bei pirkti degalus. Ieškovo teigimu, dėl atsakovui priklausančio automobilio remonto bei išlaidų degalams, bendrovė patyrė 14 485,39 Lt žalos. 2009-05-14 be akcininkų pritarimo ir be priežasties, atsakovas įsigijo GPS navigatorių „TomTomXL“ už 550 Lt, buitinės technikos ir maisto prekių už 258,10 Lt, spausdintuvą „Canon“ už 1453 Lt, bevielio tinklo interneto stotelę už 149,95 Lt, duomenų laikmeną APACER už 71,58 Lt., spyną už 18,50 Lt bei, bendrovei jau nevykdant ūkinės veiklos, atsakovas įsigijo statybinių medžiagų už 1 173,20 Lt ir minėtais pirkiniais padarė bendrovei žalos. Be to, 2009-10-28 atsakovas nutraukė bendrovės su UAB „Emporio Dikat“ sudarytą patalpų nuomos sutartį, tačiau nesusigrąžino užstato, todėl bendrovė patyrė 1 666 Lt žalos.

Pažeisdamas bendrovės įstatų 7.2 punktą, informavęs VSDFV Vilniaus skyrių apie savo darbo sutarties pabaigą 2010-03-05 ir pasišalinęs iš pareigų, atsakovas neįvykdė vienintelio akcininko sprendimo reikalavimų - nepateikė praėjusių metų atskaitomybės VMI, metinio pranešimo, balanso, kreditorių/debitorių sąrašo, nors remiantis bendrovės įstatų 7.7 punktu šiuos dokumentus privalėjo pateikti. Atsakovas neperdavė bendrovei domeno www.vitman.lt, tuo padarydamas 8,33 Lt žalos. Ieškovo teigimu, atsakovas, buvo atsakingas už bendrovės metinės atskaitomybės sudarymą bei metinio pranešimo parengimą, šių dokumentų nepateikė. Todėl bendrovė turėjo su UAB „ARSD grupė“ sudaryti buhalterinės apskaitos sutartį ir už darbą sumokėti 300 Lt. Atsakovui aplaidžiai tvarkant ūkinius reikalus su bendrovėmis „Omintel“, „Axis Industries“ ir „Gelvora“ bendrovei padaryta žalos už 525,68 Lt.

Teismo posėdžio metu nuo ieškinio reikalavimų priteisti 1 666 Lt. nesusigrąžinto avanso, 394,13 Lt žalą dėl aplaidaus ūkinių reikalų tvarkymo su UAB „Axis Industries“ bei 1 255 Lt žalą už spausdintuvą, ieškovas atsisakė.

Atsakovas A. L. su jam pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime jis nurodė, kad nuo 2009-05-11 ir iki 2010-03-05 dirbo bendrovės direktoriumi. Nuo bendrovės „Vitman“ įsteigimo dienos atsakovui nuosavybės teise priklausė 50 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Atsakovo teigimu, 2009 m. lapkričio mėn. jis nusprendęs parduoti visas turimas akcijas, siūlydamas jas akcininkui L. J., o pastarajam nepageidaujant įsigyti šių akcijų, 2010-03-05 jas pardavė N. Š.. N. Š. 2010-03-08 pardavus akcijas, vieninteliu bendrovės akcininku ir direktoriumi tapo L. J.. Jam vadovaujant atlikti veiksmai, sudaryti sandoriai, neviršija jo, kaip direktoriaus veiklos ribų ir kompetencijos bei nepažeidžia teisės aktų; atsakovo dirbtu laiku sudaromiems sandoriams nebuvo būtinas kitų bendrovės organų sutikimas. Dirbdamas direktoriumi jis buvo ir bendrovės akcininkas, todėl savo veiksmais siekė maksimalios naudos bendrovei. Visos patirtos išlaidos buvo skirtos tik bendrovės veiklai ir yra apskaitytos bendrovės buhalterijos dokumentuose. Įmonės direktoriaus įsakymais buvo nustatyta minimali ilgalaikio turto įsigijimo vertė – 1000 Lt, o trumpalaikis bendrovės turtas buvo priskirtas sąnaudoms, nurašant jį kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinę dieną pagal faktinį trumpalaikio turto sunaudojimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovas nepagrįstai į ieškinyje nurodytas sumas įtraukia pridėtinės vertės mokestį, neįvertina turto nusidėvėjimo bei nenurodo realių turto įsigijimo sumų. Reikalavimai dėl finansinės atskaitomybės jam buvo pareikšti jau nutraukus darbo sutartį, todėl neturėdamas bendrovės dokumentų jis negalėjo pateikti ir metinės atskaitomybės dokumentų. Veikdamas kaip bendrovės direktorius, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovas taip pat nurodė, kad bendrovė vykdė veiklą, atliko statybos objektuose apdailos darbus ir 2009 m. rugpjūčio mėnesį, todėl statybinės medžiagos, įgytos įmonės vardu pagal 2009-07-01 sąskaitą-faktūrą, buvo panaudotos išskirtinai įmonės reikmėms. Be to, nurodė, kad 2010-11-15 jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, pasiėmė spausdintuvą „Canon“, kuris šiuo metu yra tyrėjo žinioje.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priėmė ieškovo atsisakymą nuo 3315,13 Lt ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, supainiojo privačius ir viešuosius interesus, nes ginčo automobilis buvo reikalingas įmonės veikloje, naudojamas jos interesais (CK 2.87 str.3d.). Kadangi eksploatacines automobilio išlaidas sutartimi įsipareigojo padengti panaudos gavėjas, todėl įmonės patirtas išlaidas pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas-faktūras laikė pagrįstomis. Tuo metu įmonė vykdė ūkinę veiklą, todėl jos patirtos tam tikros sąnaudos, nepaisant įmonės nuostolingumo, negali būti vertinama kaip žala. Teismas tais pačiais motyvais pasisakė ir apie kitą bendrovės vardu įsigytą trumpalaikį turtą (GPS navigatorių, buitinę techniką, maistą, tonerį, bevielio tinklo stotelę, domeną www.vitman.lt, duomenų laikmenas bei spyną), kuris pagal UAB“Vitman“ direktoriaus įsakymu Nr.1 patvirtintą bendrovės apskaitos politiką iš esmės atitinka nuostatas, apibrėžiančias trumpalaikį turtą. Bendrovės veikloje sunaudotos medžiagos, trumpalaikis turtas, kanceliarinės prekės, kuras bei kitos susijusios išlaidos buvo nurašytos į sąnaudas, kaip tai ir numato minėta įmonės Apskaitos politika, vadovaujantis kuro nurašymo, kanceliarinių medžiagų, sunaudoto mažaverčio inventoriaus, sunaudotų automobilio detalių nurašymo aktais.

Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo įmonės turėtų 34,87 Lt pašto išlaidų (2t.b.l.76) už piniginę perlaidą nesvarstė, nes jis pateiktas žodžiu bylos nagrinėjimo pabaigoje bei neapmokėtas žyminiu mokesčiu.

Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo įmonės patirtus nuostolius sumokant įmonei UAB“Gelvora“ teismas netenkino neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, šis reikalavimas nepagrįstas leistinais įrodymais kaip tai numato CPK nuostatos (1t., b.l.79, 2t.b.l. 81). Įmonės patirtos 300 Lt išlaidos buhalterinei apskaitai ar metinei atskaitomybei atlikti taip pat negali būti laikytinos atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala.

Ieškovas, teigdamas, kad įmonei atsakovo (direktoriaus) neteisėtais veiksmais buvusi padaryta įmonei turtinė žala, iš esmės nenurodė, kokių įstatymų nuostatas pažeidė atsakovas, ar jis, atlikdamas savo pareigas peržengė savo kompetencijos ribas, todėl sprendė, kad įmonės patirtas tam tikras sąnaudas, vykdant ūkinę veiklą, laikyti turtine žala, teisinio pagrindo nėra.

Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio dėl 1 255 Lt priteisimo už Canon spausdintuvą, 1666 Lt žalos atlyginimo už nesugrąžintą užstatą bei 394,13 Lt. įmonės patirtų išlaidų priėmė, o bylą dėl šios ieškinio dalies nutraukė (CPK 293 str. 4p.).

Ieškovas UAB „Psyops Media“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes.

Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė aplinkybės, jog turtas, įsigytas už 1 173,20 Lt pagal 2009-07-01 sąskaitą, buvo tik formaliai nurašytas, nes pagal visas technines charakteristikas akivaizdžiai netiko atlikti darbams, sutartiems pagal rangos darbų sutartį ir įformintiems atliktų darbų aktais. 2009 m. liepos mėn. nevyko jokie statybos darbai, priešingai nei teigia atsakovas, darbai objekte buvo baigti iki 2009-07-01, 2009-06-29 perdavus paskutinį darbų rezultatą atliktų darbų aktu, sąskaitos buvo išrašytos taip pat iki 2009-06-29. Tokiu būdu teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas.

Pasak apelianto, dėl neva sugadinto turto (navigatoriaus, atminties kortelės, virdulio, interneto tinklo stotelės, spynos, maisto) bei jo nurašymo teismas neužtikrino nuodugnaus ir išsamaus įrodymų ištyrimo, todėl pažeidė procesinės teisės normas. Į teismą nebuvo iškviesta įmonės buhalterė B. A., kuri galėjo matyti minėtus daiktus ir patvirtinti faktą, jog šie daiktai iki juos nurašant buvo pervežti iš ofiso į atsakovo namus. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog navigatoriaus bendrovės ūkinėje ar komercinėje veikloje iš viso nereikėjo, tačiau jį direktorius įsigijo, o po to nurašė kaip sugadintą į sąnaudas, nors nėra jokių sugadinimą liudijančių įrodymų ir nėra jokios veiklos, kurioje šis prietaisas būtų naudojamas. Riba, kada daiktas laikomas trumpalaikiu turtu, negali būti nustatoma apsiribojant tik apskaitos politika ir nurašymo aktais, būtina atsižvelgti į pačių daiktų tarnavimo trukmę, garantinius dokumentus, ar jis buvo naudojamas ūkinėje veikloje, kitas faktines aplinkybes.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas nepažeidė ABĮ. Atsakovas turėjo 50 proc. akcijų paketą, todėl jis privalėjo informuoti akcininką L. J. apie sutarties sudarymą su UAB „Vitman“, nes sprendžiamąjį balsą bendrovėje sudaro daugiau nei 50 proc. bendrovės akcijų. Dėl neinformavimo buvo pažeisti akcininko L. J. teisėti interesai ir dėl to bendrovė patyrė 11 704,94 Lt žalos, susijusios su nepagrįstu BMW (duomenys neskelbtini) remontu, kuro išlaidomis.

Nagrinėjamu atveju atsakovas kaip įmonės vadovas pažeidė ir bendrąsias pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. veikti bendrovės interesais.

Pasak apelianto, panaudos sutartis buvo aiškiai nenaudinga, nes įmonei nebuvo tikslo juo naudotis, kadangi tuo metu aktyvios komercinės veiklos nevykdė, šia sutartimi įmonė prisiėmė įsipareigojimus visiškai išlaikyti automobilį ir skirti pakankamai dideles eksploatacines išlaidas, šia sutartimi atsakovo interesai tapo priešingi įmonės interesams. Automobilis, anot apelianto, buvo naudojamas asmeninėms atsakovo reikmėms, atsakovas, nors įmonė veiklos nevykdė, važinėjo automobiliu ne dėl įmonės reikalų, todėl neturėjo teisės iš įmonės lėšų pilti kuro. Į bylą pateikti kelionės lapai fiktyvūs, o teismas netyrė, jog neracionalu važiuoti į OMNITEL salonus Telšiuose, kai tuo tarpu jų yra dešimtys Vilniuje, taip pažeisdamas CPK 185 str.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuo pat proceso pradžios reiškė priešiškumą ieškovui, neprijungė prie bylos jo pateiktų dokumentų, elgėsi nepagarbiai, pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai ir garbingai.

Atsakovas A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai įvertinus visas faktines aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, abiems šalims suteikus galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad ieškovo pridedamas Baigiamųjų darbų atlikimo aktas yra be datos, šalių parašų ir atspaudų, taigi ieškovas tokiais veiksmais siekia suklaidinti teismą, nes Baigiamasis darbų atlikimo aktas yra šalių pasirašytas 2009-08-18, kas aiškiai įrodo realią faktinę darbų pabaigą. Ieškovo prašymas apklausti liudytoja B. A. nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme, todėl toks reikalavimas laikytinas nauju ir vadovaujantis CPK 314 str. jį atsisakytina priimti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. L. nuo 2009-05-11 iki 2010-03-05 buvo atsakovo UAB „Vitman“, kurio pavadinimas vienintelio akcininko 2010-03-16 sprendimu Nr.07 buvo pakeistas į UAB “Psyopsis Media“ (t 1, b.l. 108, 119) direktoriumi (t 1, b.l. 20,21).

Tarp šalių kilo ginčas ar atsakovas būdamas ieškovo direktoriumi pažeidė CK 2.87 str. nuostatas, bendrovės įstatus ir ar šiais veiksmais bendrovei buvo padaryta žala. Šį klausimą apeliantas kelia ir apeliaciniame skunde, kartu nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, o taip pat padarė procesinės teisės normų pažeidimus, reglamentuojančius šalies teises teikti teismui įrodymus.

Akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,, Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt.,bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovas vykdydamas bendrovės direktoriaus pareigas nepažeidė CK 2.87 str. 7 d. nuostatų bei bendrovės įstatų nuostatų. Su šia išvada kolegija iš esmės sutinka.

Dėl automobilio nuomos ir išlaidų jo eksploatacijai

Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovas 2009-05-11 sudaręs automobilio panaudos sutartį neviršijo savo kompetencijos. Tokia teismo išvada yra pagrįsta. Šis atsakovo sandoris neviršija normalios gamybinės-ūkinės rizikos ir ieškovas neįrodė, kad jis įmonei buvo akivaizdžiai nuostolingas. Nors atsakovas įmonei suteikė savo automobilį, tačiau šiuo atveju įmonė automobilį naudojo nemokėdama už jo naudojimą, t.y. nemokėdama nuomos mokesčio. Ieškovas neneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad įmonės veiklai vykdyti – klientų paieškai buvo reikalingas automobilis, taip pat automobilis buvo reikalingas ir kitiems įmonės veiklos tikslams. Kadangi įmonė savo transporto priemonės neturėjo, o automobilis yra reikalingas tiek įmonės vadovui, tiek tam tikrais atvejais ir finansininkui, tokiu būdu samdant transportą ar sudarant nuomą, bet kokiu atveju įmonė būtų turėjusi išlaidų. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas naudojo automobilį nemokamai, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas panaudai įmonei suteikė savo automobilį, šiuo atveju negali būti laikomas vadovo ir įmonės interesų konfliktu, arba, kad šiais veiksmais atsakovas veikė prieš įmonės interesus.

Apeliantas nurodo, kad atsakovas apmokėdamas įmonės lėšomis panaudai gauto automobilio išlaikymą, taip pat veikė prieš įmonės interesus. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Bent kokio panaudos dalyko išlaikymo ir eksploatacijos kaštai apmokami jo naudotojo (CK 6.636 str.). Apeliantas teigdamas, kad atsakovas be pagrindo prisiėmė automobilio išlaidas dėl jo remonto ir dėl degalų apmokėjimo, neatsižvelgė į nurodytos normos nuostatas. Be to, teigdamas, kad dalis išlaidų kurui ar remontui buvo nepagrįsti ir įmonė neturėjo tokių išlaidų atlyginti, nepateikė šio teiginio patvirtinančių įrodymų, tik samprotavimus apie tai, kad atsakovas, matomai, kartu naudojo automobilį ir savo asmeniniais tikslais, važiuodamas kad ir į Telšius. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Vilniuje yra dešimtys OMNITEL salonų, nepaneigia tos aplinkybės, jog atsakovas klientų ieškojo ne tik Vilniuje, tačiau tuo tikslu važinėjo ir į Telšius, kaip nurodyta ataskaitoje apie degalų naudojimą (t 1, b.l. 148-157). Teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo samprotavimais, nes teismas sprendimą gali grįsti tik įrodymais, kurių nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta pakankamai. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo vien tik ieškovo samprotavimų, kurie nepagrįsti kitais įrodymais, laikyti pakankamu įrodymu konstatuoti ieškovo nurodytą aplinkybę.

Dėl statybinių medžiagų panaudojimo

Apeliantas teigia, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog atsakovas pirko statybines medžiagas ir be pagrindo nurašė jas, kaip panaudotas pagal bendrovės 2009-05-11 sudarytą rangos sutartį Nr. 11999_70460S1-86MGUZ, nes darbai pagal ją buvo baigti 2009-07-01 rangovui 2009-06-29 perdavus paskutinį atliktų darbų rezultatą, tuo atsakovas neva padarė 985,88 Lt žalą, nors papildomame ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovas dėl nurodyto padaręs ieškovui 1173,20 Lt žalą. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, - bendrovės vardu pirktas medžiagas panaudojo asmeniniams tikslams.

Iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0014271, bei kasos kvito (t 2, b.l. 3) matyti, kad statybinės medžiagos buvo nupirktos 2009-07-01, o 2009-07-31 sunaudotų medžiagų nurašymu aktu buvo nurašytos kaip sunaudotos UAB „Vitman“ reikmėms (t 1, b.l. 161). Iš atsakovo nurodytų aplinkybių teismui buvo pagrindas spręsti, kad medžiagos buvo panaudotos pagal jau minėtą rangos sutartį. Nors apeliantas teigia, kad darbai pagal rangos sutartį buvo baigti 2009-06-29, tačiau byloje esantis 2009-06-19 papildomas susitarimas prie rangos sutarties (t 2, b.l. 31) bei galutinis atliktų darbų aktas patvirtina atsakovo nurodytą faktą, kad darbai objekte pagal rangos sutartį buvo baigti 2009-08-13 (t 2, b.l. 32).

Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad statybinės medžiagos negalėjo būti naudojamos pagal rangos darbų pobūdį, ką rodo į bylą pateikta statybinių medžiagų specifikacija, dėl ko padarė neteisingą išvadą. Kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Teismas nėra kompetentingas pats nuspręsti, kokios statybinės medžiagos buvo panaudotos atliekant statybos darbus pagal ginčo rangos sutartį, kokios turėjo būti panaudotos, taip pat ar ginčo statybinės medžiagos pagal savo specifikaciją atitiko naudojamas medžiagas. Į šiuos klausimus gali atsakyti tik specialias žinias turintys specialistai ar ekspertai. Vien tik ieškovo paaiškinimų šiais klausimais teismui nepakanka, kad padaryti apelianto prašomą išvadą. Pažymėtina, kad ieškovas kitų įrodymų į bylą neteikė, išskyrus savo paaiškinimus. Todėl teismui nebuvo pagrindo atmesti byloje esančius įrodymus, įrodančius, jog UAB „Vitman“ pirko statybines medžiagas, reikalingas statybos darbams pagal minėtą rangos sutartį ir kad šios medžiagos buvo perkamos darbų atlikimo metu.

Dėl žalos padarymo įgyjant trumpalaikį turtą

Apeliantas skunde, skirtingai negu pirmos instancijos teisme, neginčija teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas įmonės vardu įgydamas trumpalaikį turtą – navigatorių, atminties kortą, virdulį, interneto tinklo stotelę, spyną, maistą (mineralinis vanduo, kava, arbata) 879,54 Lt sumai (t 1, b.l. 39, 60-62), pažeidė bendrovės įstatų 7.8 p., kuriame nurodyta, kad bendrovės vadovas priimdamas sprendimą dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įgijimo turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, tačiau nurodo, kad atsakovas pažeidė įmonės interesus tuo, jog ne laiku, t.y. per trumpai naudojo, šį turtą nurašė. Taip pat nurodo, kad teismas nepilnai išaiškino aplinkybes apie būtinybę nurašyti šį turtą.

Iš byloje esančių ginčo daiktų įsigijimo dokumentų (t 1, b.l. 39, 60-62) matyti, kad daiktai įgyti 2009 m. gegužės-birželio mėn. ir kaip sunaudotas mažavertis turtas nurašytas 2009-12-31 nurašymo aktu (t 1, b.l. 159). Šį aktą pasirašė įmonės direktorius (atsakovas) ir vyr. finansininkė. Apeliantas nurodo, kad turto nurašyti nebuvo būtinybės, nes jis galėjo tarnauti ilgiau nei metai, nors trumpalaikio turto naudojimas yra vieneri metai. Šios nurodytos aplinkybės ieškovas jokiais kitais įrodymais neįrodinėjo, todėl teismas neturėjo pagrindo įrodymais pagrįstą trumpalaikio turto nurašymą, vien ieškovo samprotavimais laikyti nurašytu be pagrindo, tuo ignoruoti rašytinį įrodymą – nurašymo aktą.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas turėjo pats rinkti įrodymus, o konkrečiai kviesti į bylą liudytoja B. A., kad ji paaiškintų ar atsakovas neišsinešė ginčo daiktų į savo gyvenamąjį namą, esantį Maumedžių g. 19-20, Vilniuje. Sutinkamai su CPK 179 str. 1 d. įrodymus teikia šalys. Šio straipsnio 2 d. numatyta kada teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau nagrinėjama byla nepriskiriama prie šios kategorijos bylų, todėl teismas neturėjo kviesti minimos skunde liudytojos, rinkti įrodymus, įrodymus savo argumentams pagrįsti turėjo teikti šalys.

Apeliantas prašo apklausti liudytoja B. A. apeliacinės instancijos teisme, šis prašymas netenkintinas, nes tokį prašymą ieškovas galėjo pareikšti pirmos instancijos teisme, nepareiškus tokio prašymo, jis negali jo reikšti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).

Dėl procesinių pažeidimų

Apeliantas nurodo, kad teisėja nagrinėjusi bylą pirmos instancijos teisme buvo šališka. Takią išvadą apeliantas padarė dėl to, kad teisėja atmetė jo prašymą prijungti prie bylos dokumentus. CPK 19 str. 1 d. 3 p. Jo nurodytos neva teisėjos šališkumo aplinkybės - pateiktų dokumentų neprijungimas prie bylos - yra ne kas kita, kaip teisėjos veiksmai numatyti CPK 245 str. Minėtas įstatymas įpareigoja teismą (teisėją) atlikti nurodytus veiksmus, o tai, kad teisėja išsprendė vienus prašymus ieškovo, kitus – atsakovo naudai, nerodo teisėjos šališkumo. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad dėl nurodytos aplinkybės teisėja buvo šališka, dėl ko reikėtų naikinti sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad techninė dokumentacija, bei Knauf statybos taisyklės, dėl kurių neprijungimo prie bylos teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, nagrinėjamoje byloje nei įrodo, nei paneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, t.y. jie nėra įrodymai turintys teisinę reikšmę šioje byloje. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad neprijungus prie bylos nurodytų įrodymų būtų netinkamai išnagrinėta byla ar priimtas nepagrįstas sprendimas, tuo labiau, kad kitame posėdyje šie įrodymai buvo prijungti prie bylos, tačiau jokios įrodomosios reikšmės jie neturėjo.

Kiti apelianto skunde nurodyti neva teisėjos netinkami veiksmai teismo posėdyje yra etikos normų vertinimas, tai nėra apeliacijos dalykas, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.