Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. atstovo advokato A. Melnikovo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas T. B. buvo surašytas už tai, kad jis, 2015-07-29, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, Kazlų Rūdos sav. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Norvegijoje), medžiodamas pagal išduotą medžioklės lapą Nr. 0020, medžioklės metu Kajackų miške naudojo draudžiamą priemonę –duslintuvą, kuris buvo sumontuotas ant medžioklinio šautuvo „Browning X-BOLT HUNT LM“, Nr. (duomenys neskelbtini), kai draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini. Tokiais veiksmais T. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.13 p. ir padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 7 d.

Advokato įsitikinimu, teismas nepagrįstai netaikė T. B. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Atsižvelgus į pažeidėjo asmenybę ir jo turtinę padėtį - anksčiau neteistas, administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus nebaustas, kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi, augina 5 vaikus, į tai, kad pažeidimo forminimo metu T. B. prisipažino padaręs pažeidimą, ir dėl jo padarymo gailėjosi, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į nuobaudų tikslus, numatytus ATPK 20 str., taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda - 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams bei medžioklinio šautuvo, konfiskavimu šiuo atveju nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam pažeidimui ir asmenybei, aiškiai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir T. B. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 85 str. 7 d. sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

T. B. atstovo advokato A. Melnikovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento, kiekvieno įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Remiantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teisme, T. B. neginčijo, kad naudojo duslintuvą, pripažino padaręs pažeidimą, nes nežinojo, jog toks prietaisas Lietuvoje draudžiamas, nes jis pirktas Norvegijoje, kur toks prie šautuvo dedamas prietaisas yra legaliai naudojamas. Iš pareigūno M. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad reido metu sulaikius T. B., tiek šis pareigūnas tiek ir jo kolegos pastebėjo, kad ant šautuvo vamzdžio yra sumontuotas draudžiamas įrankis - duslintuvas, pažeidėjas taip pat sutiko, kad tai duslintuvas, todėl ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taigi, išvada, kad prietaisas, sumontuotas ant T. B. medžioklės metu turėto šautuvo, yra duslintuvas, buvo padaryta tik jį vizualiai apžiūrėjus.

Tačiau T. B. atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nepaisant to, jog T. B. ir pripažino naudojęs šautuvo priedėlį, kurį įvardijo kaip duslintuvą, tas prietaisas iš tiesų yra ne duslintuvas, o atatrankos amortizatorius, kurio paskirtis skiriasi nuo duslintuvo, nes yra sumažinti ginklo atatranką šūvio metu, o garsą jis gali sumažinti tik apie 10 procentų ir pagal gamyklinius požymius jis neprilygsta duslintuvo parametrams. T. B. atstovas pateikė duomenis, kuriuose nurodyta, jog Norvegijoje legaliai įsigytas prietaisas „Hausken Lyddemper“ įvardijamas kaip teleskopinis amortizatorius, kurio paskirtis mažinti garsą ir atatranką. (b. l. 48, 54). Iš T. B. atstovo teismui pateikto rašto iš Lietuvos Respublikos ginklų fondo, matyti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenustato jokių daiktų priskyrimo duslintuvams parametrų ar techninių charakteristikų, ir tokie vertinimai atliekami tik remiantis kriminalistine literatūra bei susiformavusia kriminalistine praktika, todėl rekomenduoja šiuo klausimu kreiptis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesurinkęs visų duomenų ir išsamiai neišsiaiškinęs ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių, skundžiamame nutarime padarė skubotą išvadą, kad T. B. medžioklėje panaudojo draudžiamą prietaisą t.y. duslintuvą ir už tai turi būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 7 d., todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla šių aplinkybių nuodugniam ištyrimui (atitinkama eksperto išvada, specialisto paaiškinimas) grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Tuo pačiu konstatuojama, kad apygardos teismas, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, negali atlikti minėtų, šalinančių bet kokias abejones, būtinų veiksmų.

Priimant aukščiau nurodytą sprendimą - grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, aukštesnysis teismas nesprendžia dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.