Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam J. J., nukentėjusiajai A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2015-10-26 apie 7 val. 30 min., A. Tatarės ir Pavasario gatvių sankryžoje, Lukšių miestelyje, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, vairuodamas Lukšių ŽŪB priklausantį automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Pavasario gatve, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiavo į pagrindinę A. T. gatvę, nepraleisdamas šia gatve važiavusio automobilio „O. M.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 154 p. reikalavimus, ko pasėkoje automobiliams susidūrus sužalojo A. B., kuriai dėl paviršinės muštinės žaizdos dešinės rankos II piršte ir krūtinkaulio lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

J. J. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis darbo automobiliu važiavo į darbą ir jį apakino saulė, todėl nepastebėjo atvažiuojančio automobilio ir išvažiavo į sankryžą. Tada įvyko susidūrimas. Kai įvykio avarija, jis iškvietė pagalbą. Nukentėjusiosios automobiliui buvo sudaužytas priekis, o jo automobiliui buvo sudaužytos vairuotojo durelės. Nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda krūtinę ir greitoji išsivežė ją į ligoninę. Nurodė, kad dalį žalos atlygino. Jo automobilis buvo visiškai tvarkingas, su technine apžiūra, apdraustas. Jo vairuotojo stažas jau nuo 1979 m. ir toks atvejis pirmas. Buvo blaivus. Apgailestauja dėl įvykusio įvykio.

Nukentėjusioji A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pateikusi prašymą AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo. Išmoką gavo, tačiau ne visa buvo išmokėta. Nurodė, kad jai išmokėjo 1516 Eur neturtinės žalos. 116 Eur buvo už medikamentinį gydymą, o kitos išlaidos 33 Eur. Už automobilį jai jau išmokėjo 1800 Eur ir 60 Eur už techninę pagalbą. Patikslino, kad civilinį ieškinį reiškia 433 Eur sumai dėl neatlygintos likusios žalos.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, J. J. kaltę įrodo:

- 2015-10-26 eismo įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentelėmis ir schema užfiksuota eismo įvykio vieta A. T. ir Pavasario gatvių sankryžoje, Lukšių mstl., automobilių padėtis ir t.t ( b. l. 4-12);

-2015-10-26 transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokoluose užfiksuoti automobilių apgadinimai: automobilio „O. M.“ labiausiai apgadinta priekinė dalis ir dešinės pusės šonas iki durelių, o automobilio „VW Transporter“ priekinės dalies kairysis kampas (b. l. 14-18, 24-28);

- iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 397/15(10) nustatyta, kad A. B. padaryta paviršinė muštinė žaizda dešinės rankos II piršte ir krūtinkaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys, saugos diržas, vairas ir panašiai, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu ir laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinkaulio lūžimo sveikata sukrikdoma ilgiau nei 10 dienų ( b. l. 43);

- nukentėjusiosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2015-10-26, apie 7 valandų 30 min. ji iš savo namų išvažiavo į darbą Šakių mieste. Važiuojant A. T., privažiavus A. Tatarės ir Pavasario gatvių sankryžą, Lukšių miestelyje, jai iš dešinėje esančios šalutinės Pavasario gatvės priešais pat jos vairuojamą automobilį išvažiavo automobilis „VW Transporter“ ir automobiliai susidūrė. Ji neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo. Kelių eismo įvykio metu ji patyrė kūno sužalojimus, stresą, išgąstį ir šoką. Taip pat nepataisomai buvo apgadintas ir jos automobilis „O. M.“. Dėl žalos atlyginimo ji kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 52-53).

Specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajai A. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. J. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. Taip pat kaltininkas suteikė nukentėjusiajai pagalbą iškviesdamas greitąją pagalbą, tuo pasirūpindamas, kad nukentėjusioji būtų skubiai pristatyta į ligoninę dėl atsiradusių sužalojimų. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta žala iš dalies yra atlyginta, o kita dalis taip pat bus išmokėta. Dalį žalos kaltinamasis atlygino iš savo lėšų. BK 59 str. 1 d. 3 p. nurodoma, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Tai yra šią aplinkybę galima pripažinti, kai asmuo savanoriškai atlygina padarytą žalą. BPK 107 str. nurodoma, kad savanoriškas žalos atlyginimas yra tada, kai kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlygina nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo taip pat yra ir draudimo įmonė, su atsakingu už žalos padarymą asmeniu trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šioje byloje J. J. vairuojamo automobilio savininkas, tai yra jo darbdavys buvo sudaręs su draudimo įmone transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal šią sutartį nukentėjusiajai buvo atlyginta dalis turtinės, ir neturtinės žalos, todėl ji civilinį ieškinį pareiškė tik į dalį neatlygintos sumos, kurią taip pat kompensuos AB „Lietuvos draudimas“. Teismas laiko, jog J. J. savo savanoriškumą atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą išreiškė atlygindamas dalį žalos iš savo asmeninių lėšų, taip pat sudarytos sutarties su draudimo įmone pagrindu, kas leidžia teismui pripažinti, jog žalos atlyginimas buvo savanoriškas bei tai atitinka BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytą lengvinančią atsakomybę.

Pagal BK 39 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 str. 1 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. Kaip matyti, J. J. inkriminuotas BK 281 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra neatsargus. Byloje esanti pažyma apie teistumą patvirtina, kad J. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. (b. l. 62), nors vairuotojo pažymėjimą turi jau daugiau nei dvidešimt metų, tačiau nei karto nėra baustas už administracinius teisės pažeidimus (b. l. 71), neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo veikoje yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – kaltininkas suteikė nukentėjusiajai pagalbą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Taip pat nustatyta, jog kaltinamojo veiksmuose nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 39 str., taikytinas BK 39 str. ir J. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 str. nurodoma, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamiesi šiomis teisėmis jis padaręs nusikalstamą veiką. BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. J. J. įvykdyta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas, įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, po nusikaltimo jis išgyveno dėl įvykio, pripažino savo kaltę ir stengiasi atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimas ir padarytos žalos atlyginimas bus pakankama bausmė J. J. ir šiomis priemonėmis bus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai, todėl baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, nukentėjusiosios A. B. naudai priteisti 433 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus) žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.