Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jankauskienei,

dalyvaujant atsakovui V. M., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. M., I. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovo nuomone atsakovai nėra motyvuoti spręsti problemas, jie abejingi savo dukrai, atsisako specialistų pagalbos Atsakovas V. M. vengia susitikimų su dukra, nėra suinteresuotas keisti situacijos, į ją žiūri pasyviai, visą kaltę dėl susidariusios situacijos perkelia nepilnametei dukrai S. M.. Iš kelis kartus išklausytos nepilnametės S. M. nuomonės akivaizdu, kad ji kategoriškai nenori gyventi su tėčiu, nurodydama, kad praeities prisiminimai gyvenant su tėčiu jai skaudūs.

6. Atsakovė I. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimo byloje neteikė. Teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi. Jokių prašymų teismui atsakovė neteikė, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos. Teismo vertinimu, tai rodo jos abejingumą ir pasyvią poziciją dėl byloje sprendžiamų klausimų.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) su ieškovo ieškiniu sutinka, kadangi atsakovas netinkamai įgyvendina savo pareigas nepilnametės dukros S. M. atžvilgiu, o taikyti pagalbos šeimai planai teigiamų rezultatų nedavė. Atsiliepime, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) atsakovo V. M. šeimai taiko atvejo vadybą nuo 2021 m. spalio 20 d., teikia socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Nepriklausomai nuo to, kad iš pradžių atsakovas vykdė atvejo vadybos plane numatytus įsipareigojimus, jam buvo teikiama įvairiapusiška pagalba, siekiant padėti atkurti ryšį su dukra, tačiau rezultatų nepasiekta. Atsakovo ryšys su dukra yra nutrūkęs, pats atsakovas yra nurodęs, kad nenori, jog dukra grįžtų, nes bijo, kad ji darys neigiamą įtaką šeimai. Be to, pati nepilnametė kategoriškai nenori grįžti į tėvo šeimą, nes jaučia tėčiui neapykantą. 2022 m. balandžio 12 d. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu nepilnametės S. M. laikinuoju rūpintoju paskirtas (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. balandžio 6 d. S. M. apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Atsakovo tėvystės įgūdžiai nėra pakankami, jis negeba pritaikyti pozityvios tėvystės kursuose įgytų žinių praktikoje, negeba spręsti su dukters auklėjimu iškilusių problemų, todėl negali užtikrinti, kad jo dukra augtų emociškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Atsakovė I. K. yra visiškai nusišalinusi nuo dukters auklėjimo, neteikia išlaikymo dukrai ir ja nesirūpina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

8. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

9. Atsakovai V. M. ir I. K. yra nepilnametės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2010 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta I. K. (buvusi M.) ir V. M. santuoka, o nepilnametės S. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. M., bei iš I. K. priteistas 39,10 Eur (135,00 Lt) išlaikymas nepilnametei dukrai S. M..

10. V. M. laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. buvo teikiama intensyvi mobiliosios komandos pagalba, tačiau dukros auklėjime jokie teigiami pokyčiai iš esmės pasiekti nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, jog V. M. trūksta tėvystės įgūdžių auginant paauglę dukrą, supratimo apie paauglės dukters fizinius, emocinius ir saugumo poreikius.

11. Mobiliosios komandos vyr. specialistai nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. teikė intensyvią psichologinę, socialinę pagalbą nepilnametės S. M. motinai I. K.. Nors I. K. sutiko priimti mobiliosios komandos pagalbą, tačiau nurodė, jog neplanuoja pasiimti dukros ir jos auginti.

12. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką S. M. iš jos tėvo V. M. ir motinos I. K.. S. M. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėja (rūpintoja) paskirta J. M..

13. 2022 m. balandžio 6 d. J. M. pateikus ieškovui atsisakymą rūpintis anūke S. M., nepilnametė S. M. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini).

14. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad mergaitė konfliktuoja su savo šeimos nariais, ypač tėčiu V. M., save žaloja, yra išreiškusi suicidines mintis, nenorą gyventi su tėvu. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) psichologinio vaiko įvertinimo išvados matyti, jog įvertinimo metu atsiskleidžia trauminiai nepilnametės išgyvenimai šeimoje, negatyvios tarpasmeninių santykių patirtys, iš jų kylantys nesaugumo, nerimo, nusivylimo, apleistumo, pažeminimo, vienišumo, liūdesio, pykčio jausmai, nepilnametė pasakojo apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą iš tėčio pusės. Nepilnametei S. M. yra būtina psichologo pagalba. S. M. kategoriškai nenori gyventi su tėčiu. Šiuo metu atsakovo V. M. atžvilgiu Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis).

15. Atsakovė I. K. yra aiškiai išreiškusi poziciją, kad neketina rūpintis ir savarankiškai auginti dukros. 2022 m. balandžio 22 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu V. M. taip pat nurodė, kad dukros daugiau nebenori matyti, nebenori su ja bendrauti, nenori, kad ji grįžtų į namus. Analogiškus paaiškinimus atsakovas teikė ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad dukros susigrąžinti į šeimą neketina, nori jos atsisakyti. Atsakovo nuomone tokia situacija susiklostė ne dėl jo kaltės, o dėl pačios mergaitės netinkamo ir neprognozuojamo elgesio, galimai turimų psichikos sutrikimų.

16. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad po vaiko paėmimo iš šeimos 2021 m. spalio 12 d., situacija iš esmės nepasikeitė. Atsakovai nerodo iniciatyvos ir siekio keistis, nėra motyvuoti spręsti problemas, yra abejingi savo dukrai ir nori jos atsisakyti, yra visiškai nusišalinę nuo dukros auklėjimo, gera valia išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia. Atsakovai nebuvo aktyvūs, padedant socialiniams darbuotojams neišnaudojo jiems siūlomų galimybių susigrąžinti ir savarankiškai auginti savo nepilnametę dukrą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

17. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

18. Tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

19. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių tėvai negali vykdyti savo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovai savo pareigų nepilnametei dukrai nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nedalyvauja dukros gyvenime, jos materialiai neišlaiko, nesirūpina dukros ugdymu ir lavinimu, nesiekia susigrąžinti dukros į šeimą, ja rūpintis ir prižiūrėti, neužtikrina dukrai saugios aplinkos, neketina atkurti tarpusavio bendravimo.

20. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovų valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

21. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai ketina keisti savo elgesį dukros atžvilgiu ar siektų ją susigrąžinti į šeimą. Atsakovų elgesys vertintinas kaip darantis ypatingą žalą dukros vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą nėra (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovų V. M. ir I. K. atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

22. Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

23. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

24. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Apribojus atsakovams tėvų valdžią ši jų pareiga nepilnamečiui vaikui išlieka (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis).

25. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

26. Atsakovai nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas V. M. vykdo individualią veiklą. Atsakovo paaiškinimais mėnesinės pajamos svyruoja nuo 500 Eur iki 1000 Eur. Atsakovė I. K. slaugo neįgalų asmenį (motiną), gauna socialinę pašalpą (141,90 Eur) ir kitas pinigines išmokas socialinei atskirčiai mažinti (51,60 Eur). Iš Lietuvos antstolių rūmų pateiktų duomenų matyti, kad iš atsakovų yra vykdomi išieškojimai: I. K. skola 2022 m. gegužės 5 d. sudarė 5 825,71 Eur, o V. M. skola 2022 m. gegužės 5 d. sudarė 16 528,04 Eur.

27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-5992-676/2010, iš atsakovės I. K. buvo priteistas 39,10 Eur (135,00 Lt) išlaikymas nepilnametei S. M.. Ieškovas prašo pakeisti priteistą išlaikymą, jį padidinant ir priteisiant iš atsakovės I. K. po 120 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai S. M.. Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

28. Ieškovas prašė priteisti iš abiejų tėvų 300 Eur mergaitės išlaikymui: 120 Eur iš atsakovės ir 180 Eur iš atsakovo. Vaiko poreikių ir reikalingos išlaikymui sumos atsakovai neginčijo. Neabejotinai vaiko poreikiai per 12 metų pasikeitė ir padidėjo (išlaikymo priteisimo metu mergaitei buvo tik 3 metai, šiuo metu 15 metų). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodoma 300 Eur suma yra per didelė ar neprotingai užaukštinta. Byloje duomenų išvadai, kad atsakovai sąžiningai vykdo savo, kaip tėvų pareigas išlaikyti nepilnametę dukrą, deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį, gera valia teikia išlaikymą, nėra. Priešingai, byloje surinkti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovai, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, yra visiškai nusišalinę nuo dukros išlaikymo (CPK 185 straipsnis).

29. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad iš jo būtų priteistas didesnis išlaikymas nei iš mergaitės motinos. Ieškovas savo reikalavimą dėl mažesnės išlaikymo sumos priteisimo iš atsakovės grindė aplinkybėmis, kad atsakovė slaugo neįgalų asmenį, todėl jos galimybės dirbti yra labiau apribotos nei atsakovo. Teismo vertinimu vien šios aplinkybės, atsakovei neteikiant daugiau jokių įrodymų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovų turtinė padėtis yra iš esmės skirtinga. Abu atsakovai turi skolinių įsipareigojimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai, registruotino turto neturi, bylos duomenimis atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų, kurį turi išlaikyti. Darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių turtinės padėties iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teisę viršyti pareikštus reikalavimus teismui suteikia CPK 376 straipsnio 3 dalis.

30. Nurodytais motyvais pakeistinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5992-676/2010 priteisto išlaikymo dydis, jį padidinant ir priteisiant iš atsakovės I. K. išlaikymą nepilnametei dukrai S. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo teismu dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

31. Iš atsakovo V. M. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis).

32. Teismui nėra pateiktą įrodymų, kurie sudarytų pagrindo spręsti, kad nepilnamečiui vaikui priteistina iš kiekvieno atsakovo po 150 Eur išlaikymo suma yra nepagrįsta, neatitinkanti proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančių mokėti tėvų turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

33. Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko rūpintojo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo

34. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

35. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. gruodžio 9 d. S. M. nustatyta laikinoji rūpyba, o 2022 m. balandžio 12 d. laikinuoju rūpintoju paskirtas (duomenys neskelbtini), kuris tinkamai vykdo rūpintojo pareigas ir užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, S. M. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos jai nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina (duomenys neskelbtini), paskiriant (duomenys neskelbtini) ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju bei turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

36. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės rūpybos nustatymo S. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Tenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis yra priteisiama 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą: iš I. K. – 30 Eur ((150 Eur – 39,10 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.); iš V. M. – 41 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovų V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5992-676/2010 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. gegužės 19 d.).

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. gegužės 19 d.).

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini).

Paskirti (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui S. M. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų tvarkytoju bei turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 30,00 Eur (trisdešimties eurų ir 00 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 11,20 Eur (vienuolikos eurų ir 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro ir 00 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, ir 11,20 Eur (vienuolikos eurų ir 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.