Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-78-574/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
1S-78-574/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
M. B.
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-78-574/2021
Teisminio proceso Nr. NesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. B. atstovės advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo M. B. atstovo advokato M. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 59-272 atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pripažino Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį ir suderino Vokietijos baudžiamojo kodekso straipsnius pagal Lietuvos Respublikos įstatymus: BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, skiriant 6 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 d, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi ir M. B. paskirta galutinė 10 metų 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį – vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmes subendrino: prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi subendrintos, neatliktos 4 metų 5 mėnesių ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo neatliktos bausmės dalį (2 m.) pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį ir M. B. paskyrė subendrintą 6 metų 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmę.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria M. B. taikant BK 64 straipsnį buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatytą, suderintą su BK 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi, 24 straipsnio 6 dalimi ir 180 straipsnio 3 dalimi, 300 straipsnio 2 dalimi 6 m. laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausmėmis, paskirtomis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį bei subendrintomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, ir nustatė M. B. galutinę subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. rugsėjo 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. rugsėjo 16 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis M. B. atliko 2019 m. rugsėjo 16 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. gruodžio 22 d. – 2 metai 8 mėnesiai ir 25 dienos.

4. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 59-272, atsižvelgdama į nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio riziką, į tai, jog lygtinio paleidimo rekomendacijas M. B. vykdė formaliai, formaliai vykdo ir Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nepakankamai priima jo atžvilgiu taikomas intervencines socialinės reabilitacijos priemones, nutarė netaikyti M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

5. Nesutikdamas su 2020 m. gruodžio 28 d. Komisijos nutarimu nuteistojo atstovas advokatas M. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi nuteistojo M. B. atstovo advokato skundą atmetė. Teismas, įvertinęs asmens bylos medžiagą, konstatavo, kad nuteistojo M. B. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui – o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Atstovo advokato skunde nurodytos aplinkybės, nepaneigia nuteistojo pavojingumo bei polinkio nusikalsti ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Šalies argumentai

6. Skundu Vilniaus apygardos teismui M. B. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Nurodo, jog M. B. yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra formalus lygtinio paleidimo pagrindas jį paleisti iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu materialus lygtinio paleidimo pagrindas yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, viseto.

8. Įstatymas nenumato išimčių, kad esant ankstesniems teistumams, negali būti taikomas BVK 157 straipsnis. Taigi lygtinis paleidimas taikomas neatsižvelgiant į ankstesnių nusikaltimų kiekį ir jų sunkumą, tai vertinama sprendžiant pakartotinio nusikalstamumo rizikos lygį.

9. M. B. per daugiau kaip pusė jam paskirtos bausmės atlikimo laiko drausmine tvarka baustas nebuvo, nepadarė jokių grubių vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, laikosi jam keliamų reikalavimų, neišreiškia nuostatų, palaikančių teisės pažeidimų vykdymą ar negatyvų požiūrį į poreikį laikytis įstatymų bei nustatytų elgesio normų, nesilaiko kriminalinės subkultūros, yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, neturiu priklausomybių alkoholiui ar kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms.

10. Nuteistasis ne kartą buvo skatintas už gerą elgesį būryje, pozityvaus užimtumo programos „Pilietiškumo ugdymo kelias“ pabaigimą ir aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“. Tai, kad nuteistasis nebuvo skatintas po jo perkėlimo atlikti bausmę į Vilniaus pataisos namus, parodo ne nuteistojo nenorą taisytis, o administracijos neigiamą požiūrį į nuteistojo skatinimus (kiek gynėjai yra žinoma, kad M. B. suremontavo savo gyvenamąją patalpą pataisos namuose, tačiau toks elgesys nebuvo įvertintas).

11. M. B. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi motyvaciją dirbti, pataisos įstaigoje nedirba, tačiau neatsisakytų to daryti, jei jam būtų pasiūlytas darbas, laisvėje turi realią galimybę dirbti ir gauti legalias pajamas bei mokėti valstybei privalomuosius mokesčius (UAB „D.“ pažyma dėl priėmimo į darbą akmens apdirbėjo pareigoms). Aktyvus savanoriškas nuteistojo dalyvavimas pataisos namuose organizuojamuose programose ir priemonėse, iniciatyvos rodymas mokytis, tobulėti, kurti gražesnę aplinką, motyvacija dirbti, rodo M. B. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

12. Tikimybę, kad paleistas lygtinai M. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals, sustiprina ir jo turimi socialiniai bei ekonominiai ryšiai. Jis grįžtų gyventi pas sutuoktinę, kuriai nustatytas 40 proc. neįgalumas, ir vaiką, rūpintųsi jais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nuolat bendravo su sutuoktine ir domėjosi sūnaus sveikata. Laisvėje nuteistasis turi realią galimybę įsidarbinti, taip pat galėtų pritaikyti naujai įgytas kvalifikacijas ir specialybes.

13. Nuosprendžiu priteistas žala nėra atlyginta dėl finansinių sunkumų, pataisos namai dėl darbo vietų trūkumo negali visiems norintiems nuteistiesiems pasiūlyti darbo. M. B. jam siūlomo darbo neatsisakytų. M. B. turint ne vieną specialybę ir būnant laisvėje, nukentėjusiųjų asmenų interesai žalos atlyginimo srityje bus greičiau patenkinti.

14. Lygtinai paleidus nuteistąjį, jis privalės laikytis teismo jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų, bus kontroliuojamas Probacijos tarnybos, todėl turės kontroliuoti savo elgesį, gyvenimo būdą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Įstatymas nereikalauja, kad lygtinai paleidžiamas nuteistasis jau būtų pilnai pasitaisęs. Šiuo metu nuteistasis yra pakankamai pasitaisęs, jo atžvilgiu bausmės tikslai pasiekti, toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir šeimos, paleistas lygtinai su intensyviąja priežiūra, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

16. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo M. B. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.

17. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo atitikimas formaliems reikalavimas (įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės nuteistąjį paleisti lygtinai, tačiau nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.

18. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad nuteistasis M. B. formaliai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, 2019 m. kovo 29 d. dalyvavo paskaitoje-diskusijoje „Smurtas. Kaip jo išvengti?“, 2020 m. liepos 1 d. savanoriškai atlygino turimą įsiskolinimą antstoliui (pervedė 74,44 Eur), šiuo metu mokosi IV gimnazijos klasėje, Vilniaus mokymo centre, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo profesijos. 2019 m. gruodžio 12 d. savanoriškai sutiko dalyvauti jam pasiūlytoje intervencinėje priemonėje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo“ programoje, 2020 m. m. lapkričio mėn., atsižvelgdamas į Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistasis kreipėsi dėl galimybės dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, atliko savianalizės užduotį, įvardino tam tikras problemines sritis. Pradėjo vykdyti motyvacinę programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, t.y. dalyvavo nuteistųjų pozityvaus užimtumo programose „Sugrįžimas“ ir „Kompiuterinio raštingumo pradmenys“, savo iniciatyva kreipėsi dėl nemokamo darbo bei jį atliko (klijavo bibliotekoje defektų turinčias knygas), įgijo pagrindinį išsilavinimą bei kelias specialybes, t.y. įgijo mūrininko bei plytelių klojėjo kvalifikaciją, mokėsi pagal darbininkų, dirbančių aukštalipio darbus, krovinių kabinėtojų programas, jam suteikta teisė dirbti aukštalipio ir krovinių kabinėtojo darbus. Laisvės atėmimo vietoje skatintas 2 kartus. Atlikus M. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2020 m. gegužės 19 d.), naudojant OASys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (92 taškai (45 taškai statiniai (sumažinti nėra galimybės), 47 taškai – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). 2020 m. gruodžio 16 d. atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, jog M. B. priklauso vidutinei rizikos grupei (92 taškai (45 – statiniai, 47 – dinaminiai)). Taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio įvertinimo ne tik, kad nemažėjo, bet atlikus pakartotinį jos vertinimą, ji išliko tokia pati, gana artima aukštai rizikai (100 – 168 balai). Tuo tarpu sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, kas, nagrinėjamu atveju, iš viso nenustatyta. Tuo pačiu pažymėtina, jog didesnę nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo taškų dalį sudaro dinaminiai rizikos veiksniai (47 balai), jie yra kintami, kas reiškia, kad yra galimybė juos mažinti. Komisijos 2020 m. gruodžio 28 d. nutarime Nr. 59-272, nurodyta, jog M. B. lygtinio paleidimo rekomendacijų vykdymas labiau susijęs su išorine, o ne su vidine motyvacija keistis.

19. Pirmosios instancijos teismas teigiamai įvertino aplinkybes, kad nuteistasis M. B., vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su buvusia žmona ir vaiku, šiuo metu mokosi Vilniaus mokymo centre, siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo profesijos, bausmės atlikimo metu lankė jogą, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose: pilietiškumo ugdymo programoje, kompiuterinio raštingumo tobulinimo programoje, tvarkė knygas įstaigos bibliotekoje. Tačiau vertinant galimybę asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbios ne tik asmenį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, praeityje taikytas poveikio priemones ir jų rezultatus. Nuteistasis M. B. anksčiau jau buvo teistas – Lietuvoje teistas penkis kartus (už nusikalstamas veikas nuosavybei), taip pat tris kartus teistas Vokietijoje, dažniausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du nuosprendžius (paskutinius nuosprendžius priimtus Lietuvoje ir Vokietijoje), paskutiniu VFR Potsdamo apygardos teismo nuosprendžiu teistas už devynias nusikalstamas veikas, pripažintas recidyvistu. Pirmą kartą nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paleistas lygtinai, jis nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, todėl buvo grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus. Po paskutinio nuosprendžio, priimto Lietuvoje, išvyko į užsienį, taip pasislėpdamas nuo bausmės atlikimo, sugrąžintas į Lietuvą atlikti bausmės tik po tarptautinės paieškos taikant Europos arešto orderį, užsienyje irgi vykdė priešingas teisei veikas. Taigi nuteistojo ankstesni teistumai, jų skaičius, ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, yra veiksniai, didinantys pakartotinio nusikalstamumo riziką bei rodantys didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl jie, nors ir nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau yra neatsiejamai susiję, kadangi turi didelę reikšmę sprendžiant, ar galima jį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje akcentuota, kad M. B. kartojo savo ankstesnius elgesio modelius bei nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, jo elgesio teigiama dinamika laisvėje nebuvo stebima. Spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas minėtas aplinkybes.

20. Skunde nurodoma, kad M. B. per daugiau kaip pusė jam paskirtos bausmės atlikimo laiko drausmine tvarka baustas nebuvo, nepadarė jokių grubių vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, laikosi jam keliamų reikalavimų, neišreiškia nuostatų, palaikančių teisės pažeidimų vykdymą ar negatyvų požiūrį į poreikį laikytis įstatymų bei nustatytų elgesio normų, nesilaiko kriminalinės subkultūros, yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, neturiu priklausomybių alkoholiui ar kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms, ne kartą buvo skatintas už gerą elgesį būryje, pozityvaus užimtumo programos „Pilietiškumo ugdymo kelias“ pabaigimą ir aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“. Nurodytos aplinkybės yra svarbios ir neabejotinai teismo vertinamos teigiamai, tačiau, vertinant lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, šiuo metu nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos, neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

21. Kaip matyti socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam būdingas pakankamai aukštas pasitikėjimas savimi, savikritiškumo stoka, vienpusiškas situacijų vertinimas, polinkis atsakomybę už savo nesėkmes bei klaidas perkelti aplinkybėms bei susiklosčiusioms situacijoms. M. B. negeba priimti savo asmenybės įvairiapusiškumo bei neigiamai jį charakterizuojančių faktų. Nuteistojo nuostatų ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis gali koreguoti savo nuomonę, įsitikinimus, tačiau tik atsižvelgdamas į galimą asmeninę naudą. Nuteistojo būdas itin konfliktiškas, požiūris į kitus nelankstus, save matantis kaip visada teisų. Susidurdamas su jam nepalankiomis situacijomis, gali stokoti savitvardos, pasižymėti priešiškumu bei nepakankamu gebėjimu priimti kito asmens pozicijos ar jo atžvilgiu teikiamą grįžtamąjį ryšį. Nuteistasis struktūruotoje aplinkoje laikosi nustatytų režimo reikalavimų, jo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą, siekti aktualių kriminogeninių poreikių valdymo galimybių, šiuo metu yra formali.

22. Skunde nepagrįstai, teigiama, jog M. B., po perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, nebuvo skatintas dėl administracijos neigiamo požiūrio, nors jis suremontavo savo gyvenamąją patalpą pataisos namuose, tačiau tai nebuvo įvertinta. Socialinio tyrimo išvadoje 2020 m. gruodžio 16 d. Nr. 57-228, nurodyta, kad gyvenamojoje sekcijoje M. B. teigimu atlikti remonto darbai, kurie kol kas oficialiai nebuvo užfiksuoti, kaip nemokamų darbų atlikimas (asmens byla, I dalis, b. l. 102). Tuo pačiu pažymėtina, jog, aplinkybė, kad po perkėlimo į Vilniaus pataisos namus nuteistasis neskatintas, nebuvo esminė ir nulemianti komisijos sprendimą, jį įvertinta visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų duomenų kontekste.

23. Nors skunde nurodoma, kad M. B. turi motyvaciją dirbti, tačiau, kaip matyti iš asmens bylos medžiagos, jis pataisos įstaigoje nedirba, nemokamus darbus (knygų tvarkymas) atliko 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, asmens motyvacija dirbti pasireiškia būtent tuo, kad jis pats domisi galimybėmis įsidarbinti ar atlikti savanoriškus gerbūvio darbus, rodo iniciatyvą. Juolab, kaip matyti iš asmens bylos medžiagos M. B. turi nuosprendžiais priteistų ieškinių, tuo tarpu, duomenų, kad jis stengiasi susirasti darbą laisvės atėmimo vietoje tikslu greičiau pradėti atlyginti ieškiniais priteistas sumas, asmens byloje nėra. Tuo pačiu pažymėtina, jog pirmą įmoką žalai atlyginti jis padarė tik po pirmojo Komisijos svarstymo, kuomet buvo nuspręsta netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Be to, Komisijos nutarimu 2020 m. gruodžio 28 d. Nr. 59-272, M. B., kaip viena iš rekomendacijų nurodyta atlikti ne mažiau nei 5 nemokamus darbus pataisos įstaigoje.

24. Aplinkybės, kad nuteistasis laisvėje turi realią galimybę dirbti ir gauti legalias pajamas bei mokėti valstybei privalomuosius mokesčius, savanoriškai dalyvauja pataisos namuose organizuojamuose programose ir priemonėse, rodo iniciatyvą mokytis, tobulėti, kurti gražesnę aplinką, yra motyvuotas dirbti, nėra pakankamos išvadai, jog nurodytos aplinkybės rodo M. B. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Asmens bylos duomenimis, M. B. iki nuteisimo nedirbo, buvo registruotas užimtumo tarnyboje, paties nuteistojo teigimu jis yra sukaupęs apie vienerius metus legalios darbinės patirties. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. B. stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties laisvėje, jo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek ir pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. Įvertinimo metu pastebėta, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra labiau siejamas su polinkiu veikti tikslingai bei orientuojantis į sąlygų, galinčių padėti patenkinti asmeninius poreikius, kūrimą – galimą finansinę naudą. Esant nurodytam, spręstina, jog aukščiau nurodytos aplinkybės, nesudaro pakankamo pagrindo sutikti su skundo teiginiu, jog M. B. turint ne vieną specialybę ir būnant laisvėje, nukentėjusiųjų asmenų interesai žalos atlyginimo srityje bus greičiau patenkinti.

25. Aplinkybės, kad nuteistasis laisvėje turi šeimą, bus įdarbintas UAB „D.“, paleidus jį lygtinai jis privalės laikytis teismo jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų, turės kontroliuoti savo elgesį, gyvenimo būdą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismo vertintinos teigiamai, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šiuo metu nėra pakankamos taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 28 d. Komisijos nutarimo Nr. 59-272, pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos numatytas 2021 m. birželio mėnesį.

26. Ir nors, kaip teisingai nurodoma skunde, įstatymas nereikalauja, kad lygtinai paleidžiamas nuteistasis jau būtų pilnai pasitaisęs, visgi įvertinus visas reikšmingas lygtiniam paleidimui aplinkybes, šiuo metu pagrįsta išvada, jog nuteistasis yra pakankamai pasitaisęs, jo atžvilgiu bausmės tikslai pasiekti, toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir šeimos, paleistas lygtinai su intensyviąja priežiūra, laikysis įstatymų ir nebenusikals, negalima. Kaip matyti, socialinio tyrimo išvadoje tarp nusikalstamą nuteistojo elgesį skatinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių įvardijami ir vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį, problemų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas siūlomų poveikio priemonių priėmimas.

27. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas panaikinti Komisijos nutarimą dėl M. B. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. B. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė