Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS atstovei Sondrai Šeršen,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui D. K., institucijai duodančiai išvadą VVTAĮT prie LR SADM Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustat ė:

Atsakovas, kuriam apie posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė.

Institucijos duodančios išvadą, VVTAĮT prie SADM Marijampolės apskrities VTAS, atstovė teisme patvirtino byloje pateiktą išvadą, jos nuomone ieškinys tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti ( CK 3.3 str. ).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagrindu sūnaus M. A., g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui atsakovas įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo iki 230 Eur, kadangi iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai – sūnus pradėjo lankyti vaikų ugdymo įstaigą (darželį), nuo praeito teismo sprendimo priėmimo vaikas išaugo, su amžiumi išaugo ir jo poreikiai, be to, paaiškėjo specialieji vaiko ugdymo poreikiai, kurie taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Vaiko poreikių, nurodytų ieškinyje, patenkinimui kas mėnesį yra reikalinga 460 Eur suma.

Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Byloje nustatyta, kad šalių sūnus M. A., g. (duomenys neskelbtini), lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“. Vaiko vieno mėnesio įprastinių poreikių patenkinimui reikalinga viso 460 Eur suma. O būtent: maistas 200 Eur, apranga/ rūbai/sporto prekės 50 Eur, vaistai/vitaminai/maisto papildai 20 Eur, ugdymo priemonės ir žaislai 20 Eur, higienos priemonės 20 Eur, komunaliniai patarnavimai (elektra, šiukšlių išvežimas, šaltas ir karštas vanduo, patalpų šildymas, internetas, TV, eksploatacinės išlaidos UAB „Marijampolės butų ūkis“) 100 Eur, lėšos skirtos vaiko vasaros atostogoms prie jūros, ežero ir kt. 50 Eur.

Iš ieškovės aiškinimo, byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė su vaiku gyvena jos tėvų 2 kambarių bute, vaiką jai padeda išlaikyti tėvai. Be to gauna iš Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus 70 Eur dydžio išmoką vaikui.

Iš ieškovės aiškinimo, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, nes jis nuo (duomenys neskelbtini) gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas Lietuvoje nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Iš ieškovės aiškinimo seka, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/201, 2014-12-10 nutartis Nr. 3K-3-529/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pragyvena iš gaunamo 460 Eur dydžio atlyginimo ir iš valstybės gaunamų išmokų bei padeda jos tėvai, o atsakovas yra darbingas jauno amžiaus (32-ejų metų), JK dirbantis ir gyvenantis asmuo, todėl realiai gali teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti (o ne po 150 Eur). Minėta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina/ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o tai daryti jai padeda jos tėvai.

Pažymėtina, kad tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, privalantys veikti vaikų interesais (CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas išvardintas CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tarp jų ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis.

Iš ieškovės aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad šalių sūnaus M. A., g. (duomenys neskelbtini), poreikiai po (duomenys neskelbtini) priimtos teismo nutarties, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 150 Eur kas mėnesį, tai yra praėjus trims metams ir 5-eriems mėnesiams, pasikeitė, o būtent padidėjo: sūnus pradėjo lankyti vaikų ugdymo įstaigą darželį „(duomenys neskelbtini)“, jo poreikiai išaugo ryšium su amžiumi (padidėjo poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, taip pat atsirado naujų poreikių - bendravimas su bendraamžiais, akiračio plėtimas, pramogos, higienos priemonės ir pan.; be to, paaiškėjo, kad berniukas turi specialiųjų poreikių – turi raidos sutrikimų, jam teikiamos logopedo ir psichologo paslaugos, reikalingos specialios ugdymo priemonės –žaislai, knygelės ir kt.. Taigi, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad vaiko poreikiai po teismo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo ženkliai pakito, kadangi reikia daugiau pinigų šiems poreikiams tenkinti (ugdymui, laisvalaikiui, jiems reikalingi papildai, vitaminai, atsirado specialių poreikių, be to, augančiam vaikui reikalingas kokybiškas ir įvairiapusis maistas) .

Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nuo 2021-01-01 minimali mėnesinė alga yra 642 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas tai turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. spręsti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑419/2010; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑495/2009). Dėl to, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiančiu, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, o šalių vaikų išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) - Marijampolės savivaldybės administracijos piniginės paramos skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma Nr, (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad nuo ieškinio padavimo – tai yra nuo 2021-06 ieškovės vaikui valstybė kas mėnesį moka 70 Eur dydžio išmoką vaikui. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2020-04-02 nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164/2020, išaiškino , kad Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius.

Kadangi šalių sūnus M. A., g. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo gavo po 70 Eur dydžio išmoką vaikui, todėl šia suma atitinkamai mažintinas nustatytas vaikui 460 Eur išlaikymo dydis (460 Eur – 70 Eur = 390 Eur). Nustačius, kad tėvų pareigos lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro nuo ieškinio padavimo – t.y. nuo (duomenys neskelbtini) - po 195 Eur (390Eur:2), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio padavimo dienos – tai yra nuo (duomenys neskelbtini) po 195 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šias sumas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgus į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė ( CK 3.192 str.,3.196 str.1d.1 p., 3.200 str., 3. 208 str.) .

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byloje atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos valstybei sudaro 275,94 Eur ((duomenys neskelbtini)). Ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo patenkintas 85 %, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 235 Eur antrinės teisinės pagalbos kuri byloje buvo teikiama ieškovei išlaidų atlyginimo (CPK 96 str.) ir 16 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo išmokų padidinimo (CPK 85 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą iš atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sūnui M. A., g. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui M. A., g. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė G. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybės naudai: iš atsakovo D. K. 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama ieškovei, išlaidų atlyginimo (įmokos kodas 5630) ir 16 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo išmokų padidinimo) (įmokos kodas 5660), sumokant VMI prie LR FM , j.a.k. 188659752, sąskaiton.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.