Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam J. O.,

vertėjams V. Ž., Olgai Macijauskienei, Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Audronei Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, vedęs, išsilavinimas – aukštesnysis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir

J. O. (J. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirba (duomenys neskelbtini) suvirintoju, išsilavinimas – specialusis vidurinis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2015 m. birželio 1 d., apie 19.45 val. Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), V. G., būdamas neblaivus, tyčia sudavė šakių kotu J. O. į smakrą, pastarajam (J. O.) atsilošus ir dėl to šakių kotui nuslydus į kaklo sritį, „Adomo obuolį“, taip sukėlė J. O. fizinį skausmą.

Priešpriešiniu V. G. skundu J. O. buvo kaltinamas tuo, kad nukentėjusiajam V. G. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: kad J. O. 2015 m. birželio 1 d., apie 19.45 val., suduodamas smūgį kumščiu į veidą, dėl ko V. G. nukrito ant žemės ir prarado sąmonė, taip prakirto V. G. lūpą, dėl ko ją reikėjo siūti, nuskėlė dantį, taip pat šakėmis pradūrė koją bei smaugė V. G., nurodytais veiksmais padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. nepripažino savo kaltės. Parodė, kad tą dieną buvo namuose, atėjo kaimynas, kitas draugas, jie išgėrė alaus ir nuvažiavo į parduotuvę, grįžo, mašina sustojo, jis išlipo, norėdamas pažiūrėti, kas mašinai atsitiko. Pamatė, kad ateina J. O.. Prasidėjo žodinis konfliktas, grumtynės. Po to greitoji, policija. Parodė, kad jis rankoje šakių neturėjo ir nesmogė, nors buvo išgėręs, tačiau viską atsimena. J. O. paklausė, ko atvažiavo, ko sustojo, tada apsistumdė, J. O. trenkė į lūpą, jis krito ant žemės. Parodė, kad jis gavo smūgį į veido kairę pusę, krito atbulai prie mašinos, trumpam, gal 30 sekundžių prarado sąmonę, tada pakėlė galvą ir pamatė, kaip puola su šakėmis ir duria į koją. Tuo metu jis gulėjo, J. O. su šakėmis ėjo nuo savo namų. Po to bandė gintis, parversti J. O., už kojų sugriebti, tačiau jis neleido jam pasikelti, laikė su rankomis už pečių. Šakes po to J. O. metė į šoną. Tuo metu vienas liudytojas buvo mašinoje, o K. pradėjo skirti, atitraukinėjo J. O. nuo jo. Kada atvyko jo giminaičiai, neprisimena, tuo metu jis buvo policijos automobilyje, buvo priėjusi dukra, sūnus. Kiek atsimena, įvykio vietoje greitoji buvo, jo automobilis stovėjo ne prie J. O. namo. Kas pradėjo pirmas muštynes, nežino, buvo žodinis konfliktas, pasistumdymas, bet jis nesudavė J. O. į gerklės sritį. Paaiškino, kad konfliktas su J. O. senas, dar 1990 metų istorija, buvo bendras verslas, jis važinėjo į Kiniją, o J. O. pardavinėjo Gariūnuose. Vienu metu jis pradėjo daryti namuose remontą ir paprašė J. O. pasaugoti savo asmeninius 5000 dolerių. Gimus sūnui, paprašė grąžinti pinigus, bet J. O. pasakė, kad neturi pinigų, todėl jie, jauna šeima, neturėjo iš ko gyventi, o J. O. neigia, kad yra jam skolingas.

Teisiamojo posėdžio metu V. G. palaikė savo skundą privataus kaltinimo tvarka, kaltino J. O. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad J. O., suduodamas smūgį kumščiu į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, ir taip prakirto jam lūpą, dėl ko ją reikėjo siūti, nuskėlė dantį, taip pat šakėmis pradūrė koją bei smaugė V. G., taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Paaiškino, kad konflikto metu būtent jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, praskelta lūpa, ji buvo susiūta, nuskeltas dantis, kurio taisymas kainuos 100 eurų ir pradurta koja. Jis gavo stiprų smūgį į veidą, apsvaigo galva ir nukrito. Nuo tada jaučia diskomfortą, baimę, nervinę įtampą dėl teismų, po įvykio sveikata pablogėjo, anksčiau širdies priepuoliai nebuvo tokie stiprūs, po įvykių jie sustiprėjo. Jis nenorėjo rašyti pareiškimo, kreiptis į teismus, bylinėtis, todėl ligoninėje paaiškino viską taip, kad J. O. nefigūruotų (b. l. 177-183).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. O. nepripažino kaltės. Parodė, kad tą dieną vakare su žmona dirbo sode, žmonai paskambino medicinos sesuo, kad išrašytas receptas, apie 19.30 baigė darbą, paėmė šunį ir nuėjo pas kaimynę. Ji gyvena netoli, jeigu tiesiai – 40 metrų, jei ratas – tai daugiau, užėjo į jos teritoriją. Išbėgo jos katė, o kadangi su jais buvo šuniukas, mopsas, pastūmė katę, kad nesusitiktų su šunimi, katė jam įdrėskė. Iš kaimynės paėmė receptą, išėjo. Ėjo atgal ir priešais savo namą pamatė, kad stovi mašina Ford Galaxy, žmona kažką pasakė. Ėjo toliau ir pamatė, kad mašinoje sėdi du žmonės, už vairo sėdėjo taksistas, kažką jis pasakė, neatsimena, ką atsakė. Jis ėjo tarp mašinos ir tvoros, žmona ėjo tarp mašinos ir namo. Tada išgirdo žmonos balsą ir atsirado V. G.. Jis ėjo iš tos pusės, kur buvo jo (J. O.) mašina. V. G. laikė šakes į jo pusę, jis pasimetė, o V. G. paklausė, ko šypsosi, tarp jų buvo atstumas, V. G. trenkė jam šakių kotu į smakrą, kadangi jis (J. O.) dar turėjo vietos atsilošti, šakės nuslydo į gerklės sritį. Antrą kartą irgi bandė suduoti, tačiau buvo girtas, jis (J. O.) persuko šakes ir V. G. nugriuvo į tvorą. Išlipo tie du asmenys, pirmas išlipo iš mašinos taksistas, paklausė, kas atsitiko, agresijos iš jo nebuvo. Išlipo ir K.. V. G. atsigavo, bandė atsistoti, buvo kraujuotas. Parodė, jog po to jie pamatė, kad prie tvoros yra plotas, užpiltas betonu, ir jis griuvo ant tos vietos, kur buvo cementas. Atsistojo ant keturių (rėmėsi rankomis ir kojomis), pradėjo grasinti, visokius žodžius sakė, jis tuo metu V. G. laikė už pečių. Vienu momentu V. G. jį pastūmė, bandė sėstis į mašiną ir išvažiuoti. Kadangi V. G. buvo girtas, jis neleido jam išvažiuoti. Paskutinį kartą, kai jis keturiomis stovėjo ir jis jį (V. G.) laikė už pečių, jau jautė, kad silpsta, todėl jam pasakė, kad jei jis nenustos, tai trenks, jis nusiramino. Sėdėjo mašinoje, kol atvažiavo policija, grasino, taip pat ir atvykus pareigūnams grasino. Prie jų buvo priėjęs K. ir pasakė, kad V. G. turi ginklą ir jam reikia būti atsargiam. Policija atvyko greitai.

Teisiamojo posėdžio metu J. O. palaikė savo skundą privataus kaltinimo tvarka, kaltino V. G. tuo, kad V. G., suduodamas šakių kotu J. O. į smakrą, šakių kotui nuslydus, buvo suduotas smūgis į kaklą „Adomo obuolį“, dėl ko J. O. buvo sukeltas fizinis skausmas. Paaiškino, kad jis norėjo apsaugoti savo šeimą, jį jau ne pirmą kartą puolė, V. G. yra neadekvatus, jei V. G. nebūtų buvęs neblaivus, nežinia, kaip viskas galėjo baigtis. Po smūgio jis jautė spaudimą, skausmą, buvo sunku ryti, nuėjo pas šeimos gydytoją, nusiuntė pas gerklės ligų specialistą, sunku ryti buvo apie savaitę, žymių nebuvo. Paaiškino, kad kai jį puolė V. G. su šakėmis, jautė baimę dėl žmonos, vaiko. Dukra buvo namuose, buvo išbėgusi, po įvykio lankėsi pas psichologą, sakė, kad sapnuoja baisius sapnus. Parodė, kad šakės buvo paliktos jų namų valdoje, po to, kai jie dirbo, gal 3,5 metrų nuo durų, V. G. ėjo iš jo namų valdos pusės su šakėmis. Atėmęs šakes, jas numetė gal 5 metrų atstumu, ant kelio. Kai atvyko policija, V. G. buvo arba policijos mašinoje, arba Ford Galaxy, tiksliai neatsimena. Kai V. G. atsigavo po to, kai buvo nukritęs, jo veidas buvo kraujuotas, apatinė veido dalis ir rankos, daugiau jokių sužeidimų jis nematė, apie kojos sužeidimą nieko negali pasakyti. Kai V. G. nugriuvo, jis tik laikė V. G., nemušė, bet kai V. G. laikėsi už vairo ir norėjo išvažiuoti, kai jis muistėsi su rankomis ir kojomis, tuo metu gal ir galėjo jam suduoti (plekštelėti). V. G., iš jo atėmus šakes, nugriuvo į betono plotą prie tvoros, kadangi jo toks svoris, gal ir galėjo atsirasti tokie sužeidimai, tačiau su šakėmis jis tikrai jam nedūrė. Taip pat parodė, kad prie namų greitoji medicinos pagalba nebuvo iškviesta (b. l. 177-183).

Liudytoja O. O., apklausta teisiamajame posėdyje (b. l. 140-141), parodė, kad yra J. O. sutuoktinė, taip pat kad pažįsta V. G.. Parodė, kad 2015 m. birželio 1 d. jie dirbo sode, paskambino medicinos sesuo ir pasakė, kad gali ateiti paimti vaistų receptų. Jie su vyru (J. O.) uždarė duris ir išėjo, pasiėmė su savimi šunį. Medicinos sesuo gyvena netoli jų, todėl po kelių minučių grįžo. Prie namų pamatė raudoną automobilį, kuris vairuotojo pusėje buvo sudaužytas. Priėjo arčiau, išvydo iš matymo pažįstamą. Paklausė, kur jie ėjo, ji atsakė, koks jo reikalas, kur eina. Tada ji ėjo link garažo ir pamatė V. G.. Jis atsistojo. Ji suriko „Gibonas“. Kai vyras ėjo iš automobilio vairuotojo pusės, V. G. stovėjo ir laikė šakes, paklausė, ko šypsosi ir sudavė į smakrą. Liudytoja parodė, kad ji stovėjo ir tai matė. Jos vyras pasitraukė į šoną, šakių kotas nuslydo nuo smakro į Adomo obuolį, antrą kartą jau netrenkė, nes J. O. apsuko šakes ir jas atėmė, o V. G. nugriuvo ant žemės. Vyras jį laikė, ji buvo nubėgusi į namus, atbėgo kaimynai. Kai atvyko pareigūnai, V. G. keikėsi, įžeidinėjo vyrą. Jos pareigūnai paprašė rašyti pareiškimą, liepė rašyti visus žodžius, kuriuos V. G. sakė. Parodė, kad automobilyje buvo du vyrai – iš matymo pažįstamas Juzef, kuris yra taksistas ir buvo girtas, taip pat dar vienas iš matymo pažįstamas, kurį vadino „Grieku“, po to ji pamatė ir V. G., jie visi trys atvažiavo kartu, mašinos niekas netaisė – du vyrai sėdėjo mašinoje, o V. G. atėjo iš jų sodo pusės. Parodė, kad konflikto metu V. G. nukrito veidu į žemę, toje vietoje buvo šaligatvio plytelės, betonas. Kai jis nukrito, ji nubėgo į namus išvesti šunį ir kviesti pareigūnus, o vyras laikė V. G., nes jis mosikavo rankomis. Namuose buvo kelias minutes, po to atbėgo kaimynė V. M., ji matė momentą, kai V. G. jau gulėjo ant žemės. V. G. buvo girtas, kai jis norėjo keltis, pamatė, kad jam buvo kraujas ant lūpos, jis atsistojo ant kojų ir rankų, J. O. jį laikė, nes jis norėjo girtas išvažiuoti, pareigūnai atvyko po 4-5 minučių. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. O. nupiešė įvykio schemą (b. l. 130).

Liudytoja V. M., apklausta teisiamajame posėdyje (b. l. 141-142), parodė, kad yra J. Ir O. O. kaimynė. Parodė, kad birželio 1 d. buvo namuose, žiūrėjo žinias, išgirdo, kad ją šaukia. Išėjusi pamatė, kad O. O. šaukia. Pamatė, kad iš matymo pažįstamas V. G. gulėjo prie tvoros, šalia stovėjo J. O.. Ji paklausė, kas atsitiko, jai pasakė, kad norėjo su šakėmis J. papjauti, kad jų senos skolos. Atvyko pareigūnai. Įvykio ji nematė, jai sakė, kad V. G. puolė su šakėmis, J. O. gynėsi ir V. G. nukrito ant tvoros. V. G. grasino, kad negyvens, kad vis tiek nušaus, keikėsi, įvykio vietoje buvo dar du vyrai, kurie buvo prie automobilio, vienas iš jų taksistas, jis išėjo namo, nes nenorėjo problemų su pareigūnais, o kitą ji pažinojo iš matymo. Parodė, kad V. G. gulėjo nugara į tinklinę tvorą, veidu į žemę, gulėjo pusiau šonu, J. O. stovėjo prie jo. V. G. buvo neblaivus, kvapas jautėsi, nepastovėjo ant kojų, norėjo išvažiuoti. Ji matė, kad V. G. lyg ir lūpa buvo praskilusi, ar kraujas iš nosies tekėjo. Parodė, kad visi trys vyrai (V. G. ir asmenys, su kuriais jis atvažiavo) buvo neblaivūs. J. O. gal koja buvo įdrėksta, bet ji lyg buvo katino apdraskyta, tiksliai ji nežino, jis sakė, kad jam gerklę skaudėjo. Taip pat parodė, kad kai ji buvo namuose, prieš įvykį vieną kartą važiavo taksi, tada antrą kartą, ji dar pagalvojo, kodėl čia važinėja, o kai išėjo, pamatė, kad taksi stovi prie namo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. M. nupiešė įvykio schemą (b. l. 131).

Liudytojas M. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas. Parodė, kad gavus medžiagą dėl J. O. sumušimo, atlikus patikslinimą, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pasiūlyta asmeniui kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Vėliau buvo gauta ir antra medžiaga, kurioje nustatyta, kad asmuo (t. y. V. G.) sužalojimus patyrė dėl to paties įvykio, irgi buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Parodė, kad nagrinėjant medžiagą, buvo apklausti liudytojai, atlikta įvykio vietos apžiūra. Dėl J. O. skundo jis papildomų veiksmų neatlikinėjo, o dėl V. G. sužalojimo, jį apklausė. Tariantis dėl apklausos, V. G. sakė, kad 10 dienų gulėjo ligoninėje, nurodė, kad negali vaikščioti, todėl buvo nuvykta pas jį į namus ir ten atlikta apklausa. Asmuo nerašė pareiškimo, nes sakė, kad gal taikysis. Apklausoje V. G. minėjo apie kojos sužalojimą, buvo paminėta data, kurios jis dabar neatsimena, nurodė aplinkybes, kad buvo sužalotas šakėmis konflikto metu, sakė, kad sužalojo J. O.. Parodė, kad paaiškino V. G., jog jis turi teisę rašyti pareiškimą. Su J. O. bendravo gal kitą dieną po konflikto, kad jis būtų sužalotas, liudytojas nepastebėjo. V. G. tai, kad jį sužalojo J. O., parodė neformalioje aplinkoje, kadangi pabendravus iki apklausos, buvo paklaustas, kokiomis aplinkybės padarytas sužalojimas. Bet kadangi asmuo nenorėjo rašyti pareiškimo, jis nurodė tokias aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos liudytojo M. N. tarnybiniame pranešime. Atvykus pas V. G., jis matė jo sužalotą koją, buvo mėlynė (b. l. 142-143).

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jis išgėrinėjo namie, norėjo nueiti pas V. G.. Atėjęs Juzef nuvežė pas V. G., dar nusipirko prieš tai išgerti. Kadangi kažkas atsitiko su mašina, Juzef sustojo, V. G. išėjo pažiūrėti, kas atsitiko, o jis liko mašinoje gerti. Pamatė, kad prasidėjo muštynės, jis išlipo išskirti. V. G. buvo prakirsta lūpa ir koja sužalota. Atvyko pareigūnai ir išvežė, o jis nuėjo toliau gerti. Parodė, kad J. O. pamatė tik kai jie jau mušėsi, jų rankose nieko nematė. Įvykio dieną buvo gerai išgėręs. J. O. V. G. trenkė pirmiausia į skruostą, V. G. nukrito ant žemės ant nugaros, jis išlipo iš mašinos jų išskirti, pareigūnai atvyko gal po 5 minučių. Matė, kad V. G. buvo lūpa praskelta ir dešinės kojos apačioje buvo žaizda, tą dieną jis buvo su šortais. Šakes pamatė, kai atvyko pareigūnai, jos gulėjo ant žemės. To, kad J. O. būtų dūręs su šakėmis V. G. į koją, jis nematė, matė kad kraujavo žaizda kojoje. Iš pradžių atvažiavo pirmas ekipažas, tada atvažiavo greitoji, o antras ekipažas stovėjo po greitosios. Iš greitosios V. G. uždėjo pleistrą ant kojos. J. O. anksčiau nepažinojo, tik matydavo prie parduotuvės, konflikto metu jis išvadino V. G. visais žodžiais. Taip pat parodė, kad buvo sutikęs J. O. prieš teismo posėdį, jam jis grasino. Pagarsinus liudytojo parodymus iš ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 02-2-00555-15 medžiagos, o būtent, kad jis parodė, jog „<...> tuo metu Valentinas ėjo nuo namo pusės, rankose, kaip man pasirodė, laikydamas apie 1 m. ilgio medinį pagalį <...>“, „<...> išlipęs iš automobilio, pamačiau netoliese, ant kelio gulintį pagalį, kurį prieš tai mačiau Valentino rankose ir supratau, kad tai šakės“ (b.l. 30), parodė, kad teisiamojo posėdžio metu papasakojo, ką atsiminė (b. l. 158-160).

Liudytoja G. L. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dirba pareigūne, įvykis buvo labai seniai, įvyko konfliktas tarp kaimynų, detalių neatsimena. Lyg ir buvo taksi mašina – raudona ar mėlyna, mašinoje buvo dar du asmenys, kaimynai buvo labai pikti. Prašė vadovautis tarnybiniu pranešimu, kadangi tikslesnių aplinkybių nurodyti ji negali. Parodė, kad šakės lyg ir prie tvoros gulėjo, ar kaimynas atėmė ir jiems atidavė, ar jau mašinoje buvo – tiksliai atsakyti negalėjo. Jie iškvietė greitąją, kuri išvežė asmenį į ligoninę, ar be prakirstos lūpos buvo daugiau sužalojimų, neatsimena. Kadangi asmuo buvo agresyvus, jis buvo pristatytas į komisariatą, o ar į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji, ji nebeatsimena (b. l. 160).

Liudytojas T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo seniai, taksi automobilyje buvo neblaivus vyras, neatsimena, kurioje vietoje jis sėdėjo, prie namo stovėjo asmuo ir konfliktavo su namo gyventojais. Taksi sėdėjęs asmuo buvo kruvinas, lyg ir kruvinos rankos, bet kraujo nebuvo daug, automobilio sulaikymo kameros krauju niekas neišpurvino, kokie tiksliai buvo sužalojimai, jis neatsimena. Asmuo buvo pristatytas į komisariatą ir ten iškviesta greitoji. Buvo pristatytos šakės kaip įrankis, kadangi buvo daug žmonių, jie nusiteikę konfliktiškai, buvo iškviestas antras ekipažas. Vežamas asmuo buvo nusiteikęs agresyviai, bet nusiskundimų nebuvo. Kiek atsimena, greitoji medicinos pagalba atvažiavo į komisariatą, buvo kviesta, kad apžiūrėtų asmenį. Greitosios medicinos pagalbos soduose nebuvo, tik į komisariatą ji atvažiavo (b. l. 160-161).

Liudytoja A. Č. parodė, kad V. G. yra jos tėvas. Parodė, kad tą dieną jos motinai paskambino ir iš to sužinojo, kas vyksta, su broliu D. G. ir motina nuvažiavo į įvykio vietą. Atvažiavę pamatė, kad stovi policija, tėvas kruvinas, sudaužytas veidas, koja, veidas kruvinas, tėvas laikėsi už kojos, buvo sumaištis. J. O. sakė, kad rašys pareiškimą, ji klausė, kokiu pagrindu, nes kruvinas buvo jos tėvas, bet buvo neaišku, kas vyksta. Ji paskambino savo vyrui Andrej, kad jis atvažiuotų. Įvykio vietoje buvo pareigūnai, daktarai, kas iškvietė greitąją, ji nežino, nes greitoji jau buvo. Vėliau atvyko antras ekipažas. Medikai sakė, kad reikės siūti lūpą, iš kojos pylėsi kraujas, nes buvo žaizda, apiplovė veidą ir išvažiavo. Po to ligoninėje klausė, kodėl tinsta koja, jai atsakė, kad ko norėti, jeigu durta su šakėmis, neaišku, kur jos gulėjo, taip pat kad galėjo ir sepsis išsivystyti. Parodė, kad žino, jog yra kažkoks konfliktas tarp jo tėvo ir J. O., dėl ko, ji nežino, bet J. O. kažkada buvo atėjęs pas juos išgėręs aiškintis. Dėl V. G. sužalojimų parodė, kad konkrečiai matė sužalotą lūpą, veidas buvo kruvinas, apdraskytas. Tai, kad buvo muštynės, buvo akivaizdu, bet nesakė, kaip ten atsitiko, buvo abipusiai keiksmai. Jos tėvas buvo išgėręs, bet tai nebuvo maksimumas, kiek ji pažįsta tėvą. Kaip buvo sužalota koja, ji nematė, tik vėliau ligoninėje gydytojas, atsakydamas į klausimą, kodėl koja tinsta, sakė, kad durta su šakėmis. Šakių įvykio vietoje nematė. Į ligoninę tėvas važiavo tą pačią dieną iš policijos komisariato, o po įvykio po kelių dienų, kai prasidėjo infekcija, vėl važiavo, ji buvo jo lankyti (b. l. 161-162).

Liudytojas A. Č. parodė, kad V. G. yra jo žmonos tėvas. Parodė, kad pačio įvykio nematė, jam paskambino žmona ir pasakė apie įvykį, jis tada atvyko vienas. Tuo metu buvo tik žmona, V. G. nebuvo, jam papasakojo, kad subadė su šakėmis. J. O. sakė, kad rašys pareiškimą, jis klausė, kodėl jis rašys pareiškimą, jei pats subadė šakėmis, o J. O. atsakė, kad jeigu nenori, kad rašytų pareiškimą, kad mokėtų pinigus. Liudytojas nurodė, kad į tokias kalbas nesileido, vietoje buvo sumaištis ir jis nebetęsė su Jurijumi pokalbio. Pas J. žaizdų nematė, jis stovėjo ir koliojo žmones. Liudytojas jį pažįsta iš matymo, jis prie 5 metus buvo atbėgęs ir koliojo jo žmonos tėvą, kodėl – nežino, norėjo muštis, bet konfliktas buvo nutrauktas. Konflikto priežasčių nežino. Po įvykio uošvį matė kitą dieną po įvykio ligoninėje, tiksliai dienos neatsimena, buvo sutvarkytos žaizdos, žmona jam pasakojo, kad buvo sumušta lūpa, antakis, ligoninėje jis matė ištinusias lūpas, antakius, koją, kaip jam sakė, sužeistą su šakėmis, dar buvo nuskeltas dantis. Po įvykio jam buvo blogai su širdimi, nes susijaudino ir nervinosi, dėl proceso jis ir šiuo metu labai pergyvena. Dėl įvykio V. G. jiems nieko neaiškino (b. l. 162-163).

Liudytojas D. G. parodė, kad V. G. yra jo tėvas. Parodė, kad jam paskambino kaimynė, pranešė apie incidentą, jie su sese nuvyko, ten pamatė policiją, tėvas buvo kraujuotas, koja taip pat. J. O. pastebimų sužeidimų nematė. J. O. anksčiau, prieš kokius 5 metus buvo atėjęs prie jų namų, bandė išprovokuoti tėvą konfliktui, konflikto esmės jis nežino, tik kad yra nesutarimai. Po įvykio tėvas gulėjo ligoninėje, gydė koją. Kiek žino, buvo Žalgirio ligoninėje, o koją gydėsi Lazdijų ligoninėje, ten praleido keletą dienų, tiksliai neatsimena. Pagalbą suteikė greitosios pagalbos darbuotojai, matė, kad sutvarstė koją ir apžiūrėjo lūpas, pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, bet tėvą išvežė policijos pareigūnai. Su J. O. jis nebendravo (b. l. 163).

Liudytoja L. E. parodė, kad yra O. kaimynė, buvo medicinos sesuo. Nurodytą dieną O. O. paprašė jos vaistų recepto. Ji savo gatvėje pamatė taksi mašiną, su daužtu priekiu, atkreipė dėmesį, nes ne taip dažnai tai būna, mašinoje sėdėjo V. G.. Palaukė, kol mašina pravažiuos, nes ten sankryža, ir grįžo namo. P. O., kad paimtų receptus. Tada atėjo Jurijus ir Olga, jie greitai išėjo, nes jos katė užpuolė jų šunį. Po kurio laiko paskambino Olga ir pasakė, kad juos užpuolė su šakėmis, paklausus, kas užpuolė, pasakė, kad V. G.. Ji paklausė, ar reikia pagalbos, bet pasakė, kad iškviesta policija. Kitą dieną J. O. paprašė pagalbos, jam skaudėjo gerklę. Pasakė, kad V. G. su lazda suspaudė jam gerklę (b. l. 164).

Liudytoja A. S. parodė, kad dirbo Vilniaus miesto 4 policijos komisariate, šiuo metu yra pensininkė. Parodė, kad įvykio neprisimena, atliko operatyvinės grupės funkcijas, turėjo reaguoti, skambino pranešėjui, dėl to tarnybinis pranešimas surašytas. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, parodė, kad jis surašytas teisingai. Parodė, kad kartais pirminiai parodymai skiriasi, žmonės stresuoja, vėliau apklausiant, būna, kad jau keičia parodymus, bet šio konkretaus atvejo aplinkybių ji neprisiminė (b. l. 197-198).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 3235/15(01) (b. l. 78-80) nurodyta, kad tyrimas atliktas V. G. asmeniškai prašant, siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą; tyrimui pareikalauta ir gauta: ambulatorinės kortelės iš VšĮ VUL Žalgirio klinikos ir iš VšĮ RVUL. Įvertinus asmens nurodytas aplinkybes, remiantis V. G. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, specialistė R. G. pateikė išvadą:

„1. V. G. padaryta muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, 21 danties vainiko dalinis nuskėlimas, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ VUL Žalgirio kliniką. VšĮ RVUL 2015 m. birželio 10 d. nustatyta žaizda dešinėje blauzdoje, kuri komplikavosi dešinės blauzdos flegmona (pūlynu). Iš apžiūros ir turimų medicinos dokumentų nėra galimybių nustatyti nei dešinės blauzdos žaizdos padarymo būdo, nei jos padarymo laiko. Be to, tiriamajam teikiant medicinos pagalbą VšĮ VUL Žalgirio klinikoje, jis apie dešinės blauzdos traumavimą gydytojo neinformavo, todėl dešinės blauzdos žaizdos sieti su 2015 m. birželio 1 d. įvykusiu konfliktu nėra galimybių.

Specialistė R. G., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra teismo medicinos ekspertė, specializacija – mirusiųjų žmonių ir gyvų asmenų tyrimai, ji patvirtino 2015 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadą. Paaiškino, jog išvadoje nurodyta, kad V. G. padaryta muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, 21 danties vainiko dalinis nuskėlimas, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Nurodė, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir smūgio metu, ir atsitrenkus į kietą daiktą, kategoriškai negali pasakyti, tik aprašė žaizdos atsiradimo pobūdį. Būna atvejų, kada gali pasakyti, kad galėjo atsirasti tik smūgio metu, o šioje situacijoje negalėjo įvardinti mechanizmo. Pagal išvadą, turėjo būti kietas, bukas daiktas, negali pasakyti, ar krito, ar buvo suduotas smūgis, tiesiog kontaktuojant su kietu buku daiktu. Taip pat paaiškino, kad asmenį apžiūrėjo praėjus dviem mėnesiams po įvykio, pareikalavo papildomų dokumentų ir daugiau sprendė iš dokumentinės medžiagos. Objektyvių duomenų nustatyti, dėl ko supūliavo koja, neturėjo, apskritai nuo dūrimo su šakėmis koja supūliuoti gali praėjus 8 dienoms po įvykio. Tai, ar bus tik pažeisti raumenys, ar gali būti sutrupintas kaulas, priklauso nuo dūrimo jėgos (b. l. 198).

Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad V. G. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2015 m. birželio 1 d. buvo suteikta skubiosios pagalbos paslauga, TLK-10-Am kodas S01.51, pagrindinė diagnozė – lūpos žaizda; taip pat kad nuo 2015 m. birželio 10 d. iki birželio 18 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo suteikta paslauga – „Celiulitas – kai nėra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų ir (ar) gretutinių ligų“, TLK-10-Am kodas L03.11 (Kojos celiulitas) (b. l. 75).

Išraše iš medicininių dokumentų Nr. 2015/14019 nurodyta, kad V. G. 2015 m. birželio 10 d. buvo hospitalizuotas, pagrindinė liga – Phlegmonia cruris dex, nusiskundimai: dešinės kojos skausmai ir sutinimas, minėti skausmai atsirado prieš kelias dienas, kuomet aštriu daiktu susižalojo koją (b. l. 76).

VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos įdėtiniame lape į ambulatorinę knygelę užfiksuotas 2015 m. birželio 3 d. įrašas, kad 2015 m. birželio 3 d. J. O. kreipėsi, nurodydamas, kad po kaklo sumušimo, jaučia nedidelį skausmą ryjant (b. l. 126). Taip pat 2015 m. birželio 3 d. įrašas, kad J. O. teigia buvęs užpultas kaimyno, skundžiasi skausmu gerklėje, ryjant. Apžiūrint priekiniame kaklo paviršiuje stebima deformacija čiuopiant, skausminga dešinė kaklo pusė (b. l. 125).

Dėl V. G. veiksmų J. O. padavė pareiškimą policijos įstaigai, kuris buvo nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00555-15 medžiagoje (ROIK Nr. 0115000296271). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00555-15, nesant V. G. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 63-68). Šioje ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00555-15 medžiagoje (toliau – Ikiteisminio tyrimo medžiaga) surinkti tokie duomenys:

- Bendrajame pagalbos centre užfiksuotas 2015 m. birželio 1 d. 19.52 val. gautas Oksanos (taip nurodyta informacijoje) O. pranešimas, kad pas pranešėją į namus atvažiavo 3 vyrai, kurie užpuolė ir muša jos vyrą, venas iš įtariamųjų iš matymo pažįstamas, kiti du nežinomi (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 4).

- J. O. 2015 m. birželio 1 d. pareiškimas, kad 2015 m. birželio 1 d. jie su žmona grįžo iš pasivaikščiojimo, sukdami namo, pamatė taksi, priėję arčiau savo namų pamatė, kad iš jų sklypo išeina V. G.. Jis rankose turėjo šakes, kurias jis paėmė iš jų sklypo, iš karto agresyviai puolė su šakėmis rankose, kaltindamas jį kažkodėl dėl sūnaus ir pinigų, grasino nužudyti, prakeikė, gąsdino ir mušėsi. Kai jis pabandė jį nuraminti, jis būdamas stipriai girtas puolė ir sudavė jam kotu į krūtinę ir prasidėjo muštynės, jis sukniubo. Žmogus, kuris buvo su juo, viską matė ir girdėjo, prašė jo nusiraminti. Kai atvyko policija, jis nenustojo grasinti, įžeidinėti visokiais žodžiais, grasindamas nužudyti visus, turėdamas omeny jo šeimą (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 10-11);

- O. O. 2015 m. birželio 1 d. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad jie su vyru grįžo po pasivaikščiojimo, išėję į sankryžą, prie savo namų pamatė taksi. Priėję arčiau, pamatė sudaužytą automobilį, automobilyje sėdėjo du vyrai, vienas iš jų paklausė vyro: „Kur vaikštai?“ Tuo momentu ji pamatė, kad prie jų mašinos nugriuvo žmogus. Kai jis atsikėlė, ji pamatė, kad tai V. G., jis rankose laikė šakes iš jos sklypo ir iš karto puolė jos vyrą. Jis kotu prispaudė jam gerklę, vyras, traukdamas šakes, pargriovė jį ant tvoros pas kaimynus, ištraukė iš rankų šakes. G. sukniubo, vyras jį laikė, ji iškvietė policiją, buvo 19.50 val. Visą tą laiką V. grasino nužudyti vyrą, įžeidinėjo. Kai atvažiavo policija, jis jau sėdėjo mašinoje, bet nenustojo grasinti (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 12-13).

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Antrosios kuopos ketvirtojo būrio vyresniosios patrulės G. L. S. 2015 m. birželio 1 d. tarnybinis pranešimas, kuriame ji nurodė, kad 2015 m. birželio 1 d. apie 20.00 val., patruliuodama kartu su vyresn. patruliu T. K., gavo pranešimą, nuvyko nurodytu adresu, kur kreipėsi J. O., kuris paaiškino, kad ėjo link namų su savo šuniu ir prie pranešėjo namų jau stovėjo neblaivus vyras V. G. su savo apdaužytu automobiliu, pradėjo aiškintis santykius ir pradėjo naudoti jėgą rankomis jį sugriebdamas. Pranešėjas gindamasis (po ranka turėjęs) šake trenkė užpuolikui ir jį sužalojo. Į įvykio vietą iškvietė policiją. V. G. jų akivaizdoje grasino J. O., kad jį užmuš, nušaus, kad nebus jam gyvenimo. Su pareiškimu ir sulaikytu atvyko į 4 PK apie 20.40 val., į 4 PK buvo iškviesta GMP 0821, kadangi sulaikytam vyrui buvo prakirsta lūpa (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 14).

- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus specialistės A. S. 2015 m. birželio 1 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 1 d. 20.40 val. į 4 PK buvo pristatytas V. G., kuris nesugebėjo papūsti į alkotesterį, buvo išvežtas į Žalgirio ligoninę su palyda Patrulis 38. Taip pat buvo skambinta pareiškėjui, kuris paaiškino, kad iš matymo pažįstamas asmuo su šakių kotu sudavė į kaklą, barzdą, nugarą, dėl ko J. O. atėmė šakes ir išmetė už tvoros. Po ko įvyko grumtynės, V. G. nukrito ant žemės ir sužalojo veidą. J. O. jį laikė prispaustą, kol atvažiavo policija. Policijos pareigūnų akivaizdoje grasino nužudyti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 15).

- 2015 m. birželio 2 d. J. O. apklausos protokolas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, l. 16).

- Nuotraukos, kuriose užfiksuotos šakės (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 21).

- J. O. 2015 m. rugsėjo 28 d. papildomos apklausos protokolas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 25).

- 2015 m. rugsėjo 30 d. O. O. liudytojo apklausos protokolas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 28)

- 2015 m. rugsėjo 29 d. A. K. apklausos protokolas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 30).

- J. P. apklausos 2015 m. spalio 27 d. protokolas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 32)

- V. M. apklausos 2015 m. lapkričio 2 d. protokolas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 34).

- 2015 m. spalio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje, dalyvaujant J. O., protokolas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 35-44).

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 3 d. specialisto išvada Nr. G 1805/15(01), kurioje, remiantis J. O. apžiūros duomenimis, pateikta išvada, kad apžiūros metu J. O., po įvykio 2015 m. birželio 1 d., objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota; nesant objektyvių kūno sužalojimo požymių, nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 46).

- V. G. apklausos protokolas (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 58).

2015 m. birželio 10 d. 2.15 val. gavus pranešimą telefonu iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos L., kad 2015 m. birželio 9 d. 22.34 val. greitosios medicinos pagalbos medikai į ligoninę pristatė V. G., kuris med. personalui paaiškino, kad 2015 m. birželio 6 d. sužalojo kaimynas su šakėmis, diagnozė: dešinės kojos pūlinys, buvo atliktas medžiagos patikrinimas (medžiaga ROIK 0115000313743, toliau – ir Medžiaga) (Medžiaga, b. l. 2, 3). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 15-At-00584-15, išnagrinėjus gautą pranešimą bei medžiagą, nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nesant nukentėjusiojo skundo (Medžiaga, b. l. 1).

Tiriant minėtą informaciją, 2015 m. birželio 18 d. V. G. buvo apklaustas kaip liudytojas, protokole užfiksuoti jo parodymai, kad 2015 m. birželio 1 d. apie 19.00 val. įvyko konfliktas tarp jo ir pažįstamo J. O., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Konflikto metu susidraskė sau koją, apdraskydamas ją į metalinę tvorą. Dėl sužalojimo nuvežė medikai jį į ligoninę ir suteikė neatidėliotiną pagalbą. Kojos trauma apžiūrėta nebuvo, nes ji jam neskaudėjo. 2015 m. birželio 10 d. kreipėsi į medikus, nes jam pradėjo skaudėti koją. Medikai pristatė jį į ligoninę, suteikė pagalbą ir diagnozavo kojos pūlinį. Dėl fizinio skausmo sukėlimo teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka jam išaiškinta, pareiškimo dėl įvykio nerašys, nes kojos traumą patyrė dėl neatsargumo ir savo kaltės. Pretenzijų J. O. neturi (Medžiaga, b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų duomenų vertinimas ir teismo išvados

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Taigi siekiant veiką kvalifikuoti pagal nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo kilo bent vienas iš paminėtų, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. kad buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata arba jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Šioje baudžiamojoje byloje J. O. kaltina V. G. atitinkamais veiksmais sukėlus jam fizinį skausmą, o V. G. J. O. kaltino dėl to, kad dėl pastarojo atitinkamų veiksmų jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 3235/15(01) (b. l. 78-80).

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka – privačiam kaltintoju. Savo ruožtu bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Savo ruožtu atitinkamos išvados daromos įvertinus įrodymus – tiek atskirai, tiek ir visumoje.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinimus dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pareiškė tiek J. O., kaltindamas V. G. tuo, kad jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent – kad 2015 m. birželio 1 d., apie 19.45 val. Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), V. G., suduodamas šakių kotu J. O. į smakrą, pastarajam (J. O.) atsilošus ir dėl to šakių kotui nuslydus į kaklą, „Adomo obuolį“, taip sukėlė J. O. fizinį skausmą, tiek ir priešpriešinį skundą pareiškęs V. G., kaltindamas J. O. tuo, kad jis V. G. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent – kad J. O. tuo pačiu laiku ir vietoje, suduodamas V. G. smūgį kumščiu į veidą, dėl ko V. G. nukrito ant žemės ir prarado sąmonė, taip prakirto V. G. lūpą, dėl ko ją reikėjo siūti, nuskėlė dantį, taip pat šakėmis pradūrė koją bei smaugė V. G., nurodytais veiksmais padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš J. O. ir V. G. parodymų akivaizdu, jog jie neneigia to, kad nurodytu laiku ir vietoje – t. y. 2015 m. birželio 1 d., apie 19.45 val. Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini) – įvyko konfliktas tarp jų, tačiau jų nurodomos įvykio aplinkybės iš esmės skiriasi.

J. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. birželio 1 d., apie 19.45 val., su sutuoktine O. O. grįžo iš kaimynės į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir prie savo namų pamatė stovintį taksi automobilį Ford Galaxy, automobilyje buvo du žmonės, tada pamatė iš jų namų valdos ateinantį V. G., kuris rankose turėjo šakes, V. G. jo paklausė, ko jis šypsosi, ir tada, laikydamas dviem rankomis už šakių koto, trenkė jam šakių kotu į smakrą, tačiau J. O. atsilošus, šakių kotas nuslydo į gerklės sritį ir Adomo obuolio srityje jis pajuto fizinį skausmą. Kai V. G. norėjo dar kartą suduoti, jis (J. O.) šakes persuko ir atėmė, dėl ko V. G., kuris buvo neblaivus ir sunkiai pastovėjo ant kojų, nugriuvo į tvorą ir tada ant žemės. Vėliau jis pamatė, kad V. G. veidu trenkėsi į šalia tvoros buvusį betono (plytelių) plotą, ir kai jis atsikėlė, matė, kad jo veidas kraujuotas. Kai V. G. nukrito, jis buvo trumpam praradęs sąmonę, kai atsigavo, J. O. jį laikė už pečių, bet vėliau jam pavykus išsivaduoti, bandė sėstis į automobilio vairuotojo vietą, tačiau kadangi buvo girtas, J. O. jam neleido išvažiuoti, laikė jį, tuo metu, kaip nurodo, galėjo jam suduoti (plekštelėti), po ko V. G. nusiramino, ir, atvykus policijai, jau sėdėjo automobilyje.

V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nurodytoje vietoje ir laiku jo vairuojamas automobilis sugedo (užgeso variklis), dėl ko jis sustojo netoli J. O. namų ir išlipo iš automobilio, norėdamas pažiūrėti, dėl ko automobilis sustojo. Tuo metu grįžo J. O. su O. O., įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir J. O. dėl senų nesutarimų, jie susistumdė, J. O. smogė jam į veidą, dėl ko jis nukrito žemėn atbulas (nugara į žemę), trumpam prarado sąmonę, dėl šio smūgio jam buvo prakirsta lūpa, nuskeltas dantis, atgavęs sąmonę, pamatė, kad J. O. su šakėmis ateina nuo namų ir su šakėmis dūrė jam į koją, po ko šakes numetė į šoną. Neneigė, kad buvo neblaivus, tačiau nurodė, kad viską atsimena.

Vertinant šiuos J. O. ir V. G. parodymus, pirmiausia galima daryti išvadą, kad J. O. iš esmės neneigia V. G. padarytų veido sužalojimų fakto, o būtent – lūpos prakirtimo ir danties nuskėlimo – galimybės nurodyto konflikto metu, tik nurodo kitokias jų atsiradimo aplinkybes, teigdamas, kad sužalojimai galėjo atsirasti V. G. veidu nukritus ant žemės (ant betoninio (cementinio) ploto prie kaimynų tvoros) tada, kai jis, siekdamas atremti V. G. smūgį rankose laikomomis šakėmis, jas persuko ir atėmė, taigi iš esmės jis neigė, kad smogė V. G. į veidą, dėl ko V. G. nukrito. Taip pat jis kategoriškai neigė tai, kad dūrė šakėmis V. G. į koją, taip pat nurodydamas, kad V. G. kojos sužalojimo jis nematė.

J. O. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, surašant 2015 m. spalio 30 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolą, parodymus užfiksuojant taip pat plane bei nuotraukose (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 35-44).

Teismas pažymi ir tai, kad nors jau minėtame policijos pareigūnės A. S. tarnybiniame pranešime, taip pat G. L. S. 2015 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime bei J. O. įvykio dieną (2015 m. birželio 1 d.) rašytame pareiškime yra tam tikrų neatitikimų (dėl smūgio/smūgių šakėmis), vis dėlto, teismo vertinimu, atsižvelgus ir į jau minėtų įrodymų visumą, iš esmės patvirtinančią J. O. duodant parodymus teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, nurodyti neatitikimai nėra tokie esminiai ir pakankami, juolab minėti tarnybiniai pranešimai surašyti iš kitų asmenų žodžių, kad jų pagrindu būtų galima pripažinti J. O. parodymus nenuosekliais ir prieštaringais.

Vertinant kitų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymus, pažymėtina, kad A. K. parodė, kad su Juzef (t. y. J. P.) ir V. G. važiavo iš parduotuvės, kažkas atsitiko su mašina, ji sustojo, V. G. išlipo pažiūrėti, kas atsitiko, o jis liko mašinoje gerti. Parodė, kad J. O. pamatė tik kai jau vyko muštynės tarp jo ir V. G., J. O. trenkė V. G. į skruostą, V. G. nukrito ant žemės ant nugaros, matė, kad jam lūpa praskelta ir dešinės kojos apačioje buvo žaizda. Taigi nors A. K. parodymai iš esmės atitinka V. G. parodymus, teismas juos vertina kritiškai dėl toliau nurodomų motyvų. Pirmiausia pažymėtina, kad kaip pripažino pats A. K., įvykio metu jis buvo neblaivus, neneigė, kad buvo daug išgėręs. Pažymėtinas ir tam tikras parodymų nenuoseklumas tiek juos duodant teisiamojo posėdžio metu – viena vertus, nurodė, kad nematė, kad J. O. būtų dūręs šakėmis V. G. į koją, matė tik žaizdą kojoje, šakes pamatė, kai atvyko pareigūnai, kita vertus, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad lyg ir matė smūgį šakėmis, tiek ir lyginant juos su parodymais, duotais atliekant ikiteisminį tyrimą. Apklausiamas minėtame ikiteisminiame tyrime, A. K. parodė, be kita ko, kad link automobilio einant vyrui su moterimi (t. y. O.), tuo metu Valentinas ėjo nuo namo pusės, rankose, kaip jam pasirodė, laikydamas apie 1 m ilgio medinį pagalį; vėliau, kai išlipo iš automobilio, pamatė netoliese ant kelio gulintį pagalį, kurį prieš tai matė V. rankose ir suprato, kad tai šakės (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 30). Taigi šiuo aspektu (dėl to, kad galimai matė V. G. su šakėmis rankose, einantį nuo namo pusės) ikiteisminiame tyrime duoti parodymai taip pat iš esmės skiriasi nuo duotųjų teisiamojo posėdžio metu, paaiškinti, kodėl parodymai skiriasi, juos pagarsinus teisiamojo posėdžio metu, A. K. taip pat negalėjo. Taigi nurodytų aplinkybių visuma duoda teismui pagrindą kritiškai vertinti A. K. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, savo ruožtu jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės atitinka J. O. ir O. O. nurodytas aplinkybes, kad V. G. įvykio metu atėjo nuo jų namo pusės, rankose laikydamas šakes, paimtas iš jų namų valdos teritorijos. Pastebėtina, kad nors teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė, kad J. O. prieš posėdį jam grasino, tačiau tuo niekaip nepaneigiama aplinkybė dėl jo parodymų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime prieštaringumo, pažymint, jog jokių aplinkybių, kad J. O. jam būtų grasinęs būtent prieš duodant ikiteisminiame tyrime parodymus, kurie iš dalies atitiko J. O. parodymus, jis nenurodė.

Taigi dėl nurodytų argumentų visumos teismas vertina J. O. parodymus kaip patikimus ir nuoseklius, kadangi juos patvirtina ir kiti teismo surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai (O. O., V. M., L. E. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, taip pat tam tikri įrodymai, surinkti minėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje – A. K. parodymai, A. S. tarnybinis pranešimas). Todėl šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:

2015 m. birželio 1 d., apie 19.45 val. Vilniuje, adresu Ateities sodų 3-ioji g. 73, jiems grįžtant namo, prie namo buvo automobilis Ford Galaxy su taksi valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuriuo atvažiavo V. G., A. K., J. P., pastarieji – A. K. ir J. P. – buvo automobilyje. V. G. einant nuo O. namo link automobilio ir V. G. susitikus su J. O. prie automobilio (prie kaimynų tvoros), įvyko konfliktas, kurio metu V. G., abiem rankomis laikydamas lygiagrečiai žemei šakes, šakių kotu smogė J. O. į smakrą, tačiau jam pasitraukus, šakių kotas nuslydo J. O. į kaklo sritį (Adomo obuolį). J. O. suėmus šakes ir jas persukus bei taip atėmus iš V. G., V. G. nukrito ant žemės, veidu į žemę, ir tokiu būdu, kadangi nukrito ant betoninio ploto prie kaimynų tvoros (cementinių tvoros pamatų), taip susižalojo veidą.

Nors, kaip minėta, V. G. nurodė visai kitokias aplinkybes, dėl kurių jam atsirado atitinkami veido sužalojimai (prakirsta lūpa bei nuskilęs dantis), taip pat padaryta žaizda kojoje, tačiau teismas pažymi, jog kitokių patikimų įrodymų, neabejotinai tai patvirtinančių, nagrinėjant bylą nesurinkta. Teisiamajame posėdyje apklausus teismo medicinos ekspertę R. G., surašiusią specialisto išvadą Nr. G 3235/15(01) dėl V. G. sveikatos sutrikdymo masto, ji paaiškino, kad išvadoje esanti nuoroda, kad V. G. padarytos muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, 21 danties vainiko dalinis nuskėlimas, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) reiškia, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir smūgio metu, ir jam atsitrenkus į kietą daiktą, šiuo atveju, kadangi asmuo buvo apžiūrėtas praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo sužalojimų, tikslaus mechanizmo, kaip šios žaizdos buvo padarytos, įvardinti ji negalėjo. Taigi šia specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais taip pat nepaneigta J. O. nurodyta įvykio versija (o būtent, kad minėtos žaizdos galėjo atsirasti V. G. nukritus ant žemės jo nurodytomis aplinkybėmis).

Vertinant V. G. parodymus, pirmiausia pastebėtina, kad jie iš esmės nuo įvykio dienos yra gana prieštaringi. A. Č. ir D. G. parodė, kad atvykę iš karto po įvykio, jie bendravo su tėvu, tačiau jis nepasakojo aplinkybių, kuriomis buvo sužalotas. Nuvežtas į VšĮ Žalgirio ligoninę, V. G. apie kojos sužalojimą nieko nesakė, kas lėmė, be kita ko, 2015 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 3235/15(01) padarytą išvadą, kad dešinės blauzdos žaizdos sieti su 2015 m. birželio 1 d. įvykusiu konfliktu nėra galimybių (b. l. 78-80). Nors apklausti A. Č., A. Č. ir D. G. parodė, kad atvykę į įvykio vietą jie matė kraujuojančią žaizdą V. G. kojoje, tačiau jie pačio įvykio (minėtos žaizdos padarymo aplinkybių) nematė, savo ruožtu nagrinėjamu atveju esminės ir būtinos išsiaiškinti aplinkybės yra ne tik ir ne vien tai, ar minėta žaizda buvo padaryta byloje nagrinėjamo konflikto metu (t. y. 2015 m. birželio 1 d.), bet tai, kokiomis būtent aplinkybėmis ji buvo padaryta (t. y. ar buvo padaryta V. G. nurodomomis aplinkybės, t. y. nusikalstamais J. O. veiksmais).

Išvada apie V. G. parodymų prieštaringumą ir atitinkamai būtinumą vertinti juos kritiškai darytina atsižvelgiant ir į kitus byloje surinktus duomenis, o būtent: nors, kaip parodė liudytoju apklaustas tyrėjas M. N., neformaliai bendraudamas V. G. paaiškino, kad žaizdą kojoje šakėmis jam padarė J. O. minėto konflikto metu, visgi apklaustas kaip liudytojas nagrinėjant medžiagą Nr. ROIK 0115000313743, jis parodė, kad jis sau susidraskė koją, apdraskydamas ją į metalinę tvorą, <...>, koja medikų nebuvo apžiūrėta, nes jam neskaudėjo (Medžiaga, b. l. 6). Nors teisiamojo posėdžio metu V. G. parodė, kad tokius parodymus davė tiesiog nenorėdamas rašyti pareiškimo, nenorėdamas kreiptis į teismą ir pan., visgi vien tik toks paaiškinimas, nesant kitų duomenų, leidžiančių patvirtinti jo nurodytą įvykio versiją, nepaneigia išvados apie jo pozicijos prieštaringumą proceso metu. Versija apie tai, kad į koją jam dūrė J. O., kaip matyti iš surinktos medžiagos, užfiksuota apklausiant V. G. kaip įtariamąjį 2015 m. rugsėjo 25 d., kai jis parodė, be kita ko, kad jis tikrai nepuolė J. su šakėmis, taip pat kad konflikto metu jis pastebėjo, kad J. rankose turi šakes, tačiau nežino ir neatsimena, iš kur jos atsirado, taip pat kad važiuojant greitosios pagalbos automobilyje, medikai jam pasakė, kad J. jam su šakėmis trenkė į dešinę koją, tačiau jis pats neatsimena ir negali paaiškinti, kokiu momentu tai įvyko (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 58). Taigi net ir šios apklausos metu, nors jau nurodė, kad būtent J. O. jam dūrė šakėmis į koją, tačiau taip pat parodė, kad jis pats nematė ir neatsimena, kaip tai įvyko, tai jam pasakė medikai. Savo ruožtu teisiamojo posėdžio metu jis jau parodė, kad matė, kaip J. O. su šakėmis jam dūrė į koją. Šiuo aspektu V. G. nurodomai aplinkybei, kad žaizda atsirado būtent J. O. jam dūrus su šakėmis į koją, patvirtinti nėra pakankami ir teisiamojo posėdžio metu apklaustos A. Č. parodymai, kad ligoninėje, kai V. G. gulėjo dėl žaizdos komplikacijų, gydytojai jai sakė, kad žaizda padaryta dūrus su šakėmis, kadangi, kaip minėta, ji pati minėtų aplinkybių nematė, be to, nėra aišku, kokiu pagrindu (iš kokių šaltinių žinodami) medikai jai nurodė minėtą informaciją, o jokių kitokių duomenų, kad būtent J. O., kaip nurodo V. G., dūrė šakėmis jam į koją, byloje nėra.

Vertindamas V. G. pateikiamą konflikto versiją, teismas taip pat pažymi ir aplinkybę, kad, kaip neabejotinai nustatyta, V. G. įvykio metu buvo neblaivus. Jis tai pripažino teisaojo posėdžio metu, tą patvirtino ir visi įvykio vietoje buvo asmenys – tiek J. O. ir O. O., V. M., taip pat po įvykio atvykę asmenys (A. Č.), taip pat tokia informacija užfiksuota ir medicininiuose dokumentuose, kaip išplaukia iš minėtos specialisto išvados Nr. G 3235/15(01), kur nurodyta, kad VšĮ VUL Žalgirio klinikos asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. 2015/2059 nurodyta, be kita ko, kad kreipėsi 2015 m. birželio 1 d., 21.29 val. atvežus GMP iš policijos komisariato, kontaktas su pacientu apsunkintas, eisena nekoordinuota, kalba nerišli, iš burnos sklinda alkoholio kvapas, į ambulatorinę kortelę pasirašyti negali dėl girtumo (b. l. 79). Taigi ši aplinkybė taip pat reikšminga darant išvadas apie V. G. parodymų prieštaringumą.

Taigi įvertinus nurodytų duomenų visumą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, J. O. ir O. O. parodymuose, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir neprieštaringi, yra neigiama aplinkybė, kad J. O. sudavė smūgį V. G. į veidą, dėl ko jis nugriuvo ir prarado sąmonę, kad būtent dėl J. O. smūgio jam buvo praskelta lūpa, nuskeltas dantis, ir kad J. O. šakėmis dūrė V. G., spręstina, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie leistų neabejotinai patvirtinti, jog atitinkami sužalojimai V. G. (praskelta lūpa ir danties nukėlimas), taip pat žaizda kojoje buvo padaryta būtent V. G. nurodytomis aplinkybėmis – t. y. 2015 m. birželio 1 d., apie 19.45 val. vykusio konflikto su J. O. metu, pastarajam (J. O.) tyčia sudavus smūgį jam į veidą bei dūrus šakėmis jam į koją. Pažymėtina, kad formuluojant kaltinimą teisiamojo posėdžio metu buvo nurodyta, kad V. G. nukritus, J. O. jį taip pat smaugė, tačiau ir dėl šios aplinkybės pažymėtina, kad ji nepatvirtinta jokiais įrodymais. Savo ruožtu kadangi asmuo nusikalstamos veikos padarymu gali būti pripažintas tik kai neabejotinai nustatytos visos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojama veika, taip pat neabejotinai nustačius jo kaltę dėl atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo, teismas, įvertinęs jau minėtų duomenų visumą, sprendžia, kad J. O. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaip minėta, teismas sprendžia esant nustatyta aplinkybę, kad nurodytomis aplinkybėmis V. G. šakių kotu suduodant smūgį į J. O. smakrą, šakių kotas nuslydo į gerklės sritį (Adomo obuolį) ir, kaip seka, iš J. O. paaiškinimų, jis pajuto spaudimo jausmą šioje srityje. J. O. nurodė, kad taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Pirmiausia pastebėtina, kad iš nustatytų aplinkybių, ypač įvertinus, kokiu būdu ir kokį įrankį pasitelkus buvo smogta, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą apie tyčios (tiesioginės) buvimą V. G. veiksmuose.

Savo ruožtu sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamoje situacijoje galima konstatuoti privalomų pasekmių veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 1 dalį buvimą, pažymėtina, kad kaip seka iš teismų praktikos, siekiant konstatuoti asmens atsakomybę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, sukėlusią fizinį skausmą, nepakanka nustatyti fizinio sąlyčio su žmogaus kūnu, būtina nustatyti, ar dėl to žmogus pajuto skausmą. Kadangi fizinis skausmas yra tam tikra individuali organizmo savybė ir gali atsirasti nepaisant to, kad dėl fizinio sąlyčio su kūnu nepaliekama atitinkamų objektyvių žymių (kraujosrūvų, nubrozdinimų ir pan.), t. y. nepažeidžiant nukentėjusiojo kūno audinių ar organų vientisumo ir nepaliekant objektyvių smurto pėdsakų, išvada apie fizinio skausmą sukėlimą daroma teismui įvertinus objektyvių ir subjektyvių padarytos veikos aplinkybių visumą.

Nagrinėjamu atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 1805/15(01), remiantis J. O. apžiūros duomenimis, pateikta išvada, kad apžiūros metu J. O., po įvykio 2015 m. birželio 1 d., objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota; nesant objektyvių kūno sužalojimo požymių, nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 46).

Vertinant, ar pakanka byloje duomenų išvadai, kad dėl nurodytų veiksmų J. O. buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog sąlytis su jo kūnu buvo padarytas gana grėsmingoje situacijoje ir grėsmingu būdu – šakių kotu, kontaktas buvo kaklo zonoje, taigi pakankamai jautrioje zonoje. Taigi atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nors nurodytoje specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra objektyvių kūno sužalojimo požymių, visgi teismas, remdamasis, be kita ko, L. E. parodymais, jog kitą dieną po įvykio J. O. jai skundėsi dėl skausmo gerklėje, taip pat 2015 m. birželio 3 d. įrašais iš VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos J. O. Ambulatorinės knygelės (b. l. 125, 126) pripažįsta, jog nurodytomis aplinkybės dėl kontakto šakėmis J. O. gerklės zonoje jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, kad V. G. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent, 2015 m. birželio 1 d., apie 19.45 val. smurtaujant sukėlus fizinį skausmą, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę V. G., pirmiausia pažymi, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta sankcija – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

V. G. padaryta nusikalstama veika – smurtinė, tyčinė (tiesioginė tyčia), baigta, nesunkus nusikaltimas. V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgtina ir į duomenis apie V. G. asmenybę: išsilavinimas – aukštesnysis, neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 34-38), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b.l. 39, 41, 44), yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (b. l. 72), taip pat aplinkybes dėl jo sveikatos būklės (b.l. 186-190, 198-199).

Įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, vadovaudamasis, be kita ko, Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. G. už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant artimą minimaliam – t. y. keturiems mėnesiams.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

J. O. padavė civilinį ieškinį (b. l. 123-124), kuriame, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašo iš V. G. priteisti 1200 eurų neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl V. G. suduoto šakių kotu smūgio į kaklą (Adomo obuolį) pajuto didelį fizinį skausmą smakro ir kaklo srityje. Dėl neišnykusio skausmo gerklėje, 2015 m. birželio 3 d. kreipėsi medicininės pagalbos į VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos medicinos specialistus. Tai jam sukėlė diskomfortą ir nepatogumus. Kaltininkas įvykio dieną buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, buvo atvykęs su dar su dviem savo neblaiviais draugais, kaltininkas pats sukėlė konfliktą, pasiėmęs aštrų darbo įrankį - šakes, pasikėsino į jo sveikatą. Todėl įvykio dieną jis pajuto baimę ir nesaugumo jausmą dėl savo ir savo šeimos saugumo. Be to, pasijuto pažemintas savo sutuoktinės O. O. akivaizdoje, pajuto nesaugumo jausmą ne tik viešoje vietoje, bet ir savo privačioje valdoje, iš kurios teritorijos kaltininkas buvo paėmęs šakes.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas: neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais nustačius, kad dėl nusikalstamos veikos, kuria J. O. buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltas V. G., pripažintina, kad jis turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad tokių vertybių, kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju neturtinės žalos atlyginimo dydžio esminis kriterijus yra veikos pasekmės.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pirmiausia pažymi, kad J. O. buvo sukeltas fizinis skausmas, kiek tai susiję su sveikata - liekamųjų reiškinių nėra, buvo patirti sąlyginai nedideli nepatogumai. Kita vertus, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybes, kuriomis buvo įvykdyta nusikalstama veika – tai, kad konfliktas įvyko prie J. O. namų, grėsmingomis aplinkybėmis, V. G. įrankį, kuriuo smogė nukentėjusiajam, paėmė iš jo namų valdos, kaltinamasis prie J. O. namų atvažiavo neblaivus, su dar dviem neblaiviais asmenimis, kas leidžia vertinti apie patirtą nesaugumo, grėsmės ir baimės jausmo išgyvenimą, baimę dėl šeimos. Todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad adekvačiu pripažintinas 400 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

V. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš J. O. 110 eurų materialinės žalos ir 15 000 eurų neturtinės žalos (b. l. 69-71). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuosprendžiu J. O. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, V. G. civilinį ieškinį palieka nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Išaiškintina, kad šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

J. O. taip pat prašo atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismui pateikti du kvitai, patvrtinantis atitinkamo užmokesčio advokatui Džigintui Žebeliui sumokėjimą (2016 m. sausio 16 d. kvitas serija LAT Nr. 825714 – 400 eurų sumai ir 2016 m. gegužės 23 d. kvitas serija LAT Nr. 825723 – 300 eurų sumai). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad baudžiamosios bylos dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų privataus kaltinimo tvarka, dėl ko natūralu, kad asmuo, nebūdamas profesionalu, savo teises realizavo pasitelkdamas profesionalų teisininką, taip pat bylos pobūdį ir sudėtingumą, teisiamųjų posėdžių skaičių, tai, kad advokatas parengė ir civilinį eiškinį, sprendžia, kad nėra pagrindo prašomo priteisti atstovavimo išlaidų dydžio vertinti kaip neadekvataus ir neprotingo, todėl šios proceso išlaidos – 700 eurų – priteistinos iš V. G. J. O. naudai.

Kadangi J. O. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisintas, V. G. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti V. G. visu laisvės apribojimo terminu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. O. (J. O.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

J. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. G. civilinio ieškovo J. O. naudai 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Tenkinti J. O. prašymą bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš V. G. J. O. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 700 (septynis šimtus) eurų.

V. G. civilinį ieškinį J. O. palikti nenagrinėtą, jo prašymo priteisti iš J. O. patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

V. G. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551, daugiau informacijos http://www.vrpi.lt).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.