- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- BIK-54/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-5-00085-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Danutė Jočienė, Sigita Jokimaitė
- Nuteistasis
- V. Č., A. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų V. Č. ir A. L. (A. L.) kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistieji V. Č. ir A. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Minėti BPK pažeidimai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies – taikymą.
Anot nuteistųjų, apkaltinamajame nuosprendyje reikšmingos bylos aplinkybės iširtos selektyviai,\ ir neišsamiai, į dalį jų (paneigiančių tyčinę nuteistųjų kaltę) neatsižvelgta, teikta pirmenybė atskirų faktų, o ne visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kaip visumos vertinimui, be to, suabsoliutintos tam tikros nepašalintos abejonės, bylos įrodymai vertinti atskirai vienas nuo kito, nevertinta jų visuma, prioritetą suteikiant netiesioginiams įrodymams, ignoruojant tiesioginius teisinančius parodymus. Kasatorių įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad jie neturėjo tiesioginės tyčios įgyti, valdyti ar realizuoti turtą, kuris galimai buvo gautas nusikalstamu būdu. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų jų žinojimą apie turto nusikalstamą kilmę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų tariamai kasatorių kaltę pagrindžiančių aplinkybių įvertinimas yra per daug kryptingas ir dirbtinai priderintas prie pareikšto kaltinimo. Tai rodo šio teismo šališkumą. Šiame nuosprendyje nebuvo išdėstyti visi įrodymai, kurie buvo pagrindas išteisintuosius pripažinti kaltais ir juos nuteisti, bei motyvai, kodėl buvo atmesti pirmosios instancijos teismo ištirti ir šio teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai; nepateikti ir išsamūs motyvai, kodėl apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino apylinkės teismo nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė prielaidomis ir spėjimais, pažeisdamas įrodymų pakankamumo principą bei nekaltumo prezumpciją. Nepašalintos abejonės ir prieštaravimai, pažeidžiant in dubio pro reo principą, buvo interpretuoti nuteistųjų nenaudai, neišsamiai išanalizuotos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl kasatorių kaltumo pagrįsti trūksta argumentacijos, gynybos pateikti argumentai atmesti, nepateikus pakankamų motyvų, abstrakčiai remtasi netiesioginiais įrodymais, nesusiejant jų su konkrečiais faktais.