Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Joniškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 102 str.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Kaltinamasis J. B. okupacijos metu trėmė civilius gyventojus iš okupuotos teritorijos į okupavusios šalies teritoriją, būtent:

1951 m. spalio 2 d. J. B., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – LSSR VSM (MGB) Vilniaus srities Smėlių rajono 2 ,,N“ skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1951-09-29 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimą Nr.865-vs ,,Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos TSR teritorijos“, veikdamas su nenustatytais bendrininkais, trėmimo tikslu atvykęs į (duomenys neskelbtini) kaime esančią K. V. gim. 1920 m. sodybą, kur vienam iš trėmime dalyvavusių bendrininkų paskelbus sprendimą dėl K. V. šeimos iškeldinimo iš Lietuvos, apklausė dėl trėmimo K. V., surašydamas apklausos lapą, į kurį įtraukė tremiamus asmenis: K. V. gim.1920 m., jo motiną T. V. gim. 1888 m., brolį J. V. gim. 1923 m., ir šiuos asmenis prievarta išvarė iš namų, tą pačią dieną pristatė į Jonavos geležinkelio stotį, pasirašytinai perdavė juos traukinio (ešalono) Nr. 97490 konvojaus viršininko pavaduotojui, po ko K. V. ir nurodyti jo šeimos nariai buvo prievarta išvežti į SSRS teritoriją – Tomsko sritį, kur jie priverstinai gyveno iki 1956 m. kovo 10 d.

Taip pat J. B. 1952 m. sausio 23 d. būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – LSSR VSM (MGB) Vilniaus srities Smėlių rajono 2 ,,N“ skyriaus operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas 1951-09-29 Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimą Nr.865-vs ,,Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos TSR teritorijos“, veikdamas su kitais bendrininkais trėmimo tikslu atvykęs į Vilniaus srities Smėlių rajono Gailiūnų kaime esančią N. A. gim. 1918 m., namus, kur vienam iš trėmimo bendrininkų perskaičius išvadą dėl N. A. gim. 1918 m., B. A. gim. 1887 m., M. A. gim. 1924 m., iškeldinimo iš Lietuvos, kaltinamasis apklausė dėl trėmimo N. A. surašydamas apklausos lapą, į kurį įtraukė tremiamus asmenis N. A. ir jos motiną B. A., jas prievarta išvarė iš namų, tą pačią dieną pristatė į Lentvario geležinkelio stotį bei pasirašytinai perdavė traukinio (ešalono) Nr. 97102 konvojaus viršininkui po ko N. A. ir B. A. buvo prievarta išvežtos iš Lietuvos į SSRS Krasnojarsko kraštą, kur jos Ingašsko srities Revučij gyvenvietėje priverstinai gyveno iki 1956 m. lapkričio mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis kaltinime nurodytu laiku dirbo LSSR VSM Vilniaus srities Smėlių rajono skyriaus darbuotoju, tačiau ar dalyvavo tremiant V. bei A. šeimas, nepamena. Galėjo dalyvauti jas tremiant, tačiau kokius konkrečiai veiksmus atliko, nepamena.

Nors kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų prisipažino tik iš dalies, jo kaltę įrodo byloje esantys dokumentai;

Byloje esantis LSSR M. T. slaptas 1951-09-29 nutarimas ,,Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos TSR teritorijos“, trėmimų instrukcija, dokumentų įforminimo atmintinė patvirtina kaltinime nurodytu laiku atliktų trėmimų pagrindą ir veiksmus, kurie buvo atliekami tremiant asmenis kuriuo remiantis buvo tremiami į Rusijos teritoriją asmenys (t.1.b.l. 90, t.2. b.l.140,146).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pažymoje dėl J. B. veiklos, remiantis šiame centre esančia medžiaga patvirtinta, kad kaltinamasis 1952-01-25 Lentvario geležinkelio stotyje perdavė ešalono konvojaus viršininkui ištrėmimui B. A. ir jos dukrą, o 1953-10-03 Jonavos geležinkelio stotyje ištrėmimui perdavė ešalono konvojaus viršininkui V. šeimą (t.1.b.l. 124).

Iš byloje esančios K. V. vykdant trėmimą atliktos apklausos matyti, kad ją pasirašė kaltinamasis B. (t.1.b.l. 139-141).

Byloje esančią pažymą apie V. šeimos perdavimą ešalono viršininkui 1951-10-02 yra pasirašęs kaltinamasis (t.1.b.l. 143-144).

Byloje esančiame J. B. surašytame ir pasirašytame raporte patvirtinama, kad jis pristatė ir perdavė ešalonui V. šeimą (t.1.b.l. 145-146).

Byloje esančioje SSRS saugumo pažymoje – išvadoje patvirtinama, kad buvo ištremta V. šeima (t.1.b.l. 148-149).

Tai patvirtina ir byloje esantis MGB surašytas tremiamų asmenų sąrašas, kuriame nurodyta ir V. šeima (t.1.b.l.164-168).

Byloje esančiuose MGB sudarytuose dokumentuose dėl asmenų ištrėmimo, yra nurodytos ir A. šeimos narių pavardės, ir patvirtinama, kad tie asmenys buvo ištremti (t.1.b.l. 178-190).

Byloje yra tremiamo asmens N. A. apklausos lapas kurį surašė ir pasirašė kaltinamasis J. B. (t.1.b.l. 191-194).

Byloje esančiame K. B. surašytame raporte nurodoma, kad jam buvo pavesta perkelti ir pristatyti į surinkimo punktą A. šeimą, ir tai jis įvykdė su VRM kareivių grupe (t.1.b.l. 195-196).

Byloje taip pat yra K. B. surašyta pažyma - pakvitavimas apie tai, kad jis paimtą A. šeimą (ją ir motiną) perdavė palydėjimui į Krasnojarsko sritį (t.1.b.l. 197-198).

Byloje esančioje rašysenos specialisto tyrimo išvadoje nurodyta, kad K. V. apklausos lapą, pažymą pasirašė ir raportą apie K. V. šeimos ištrėmimą surašė ir pasirašė J. B., N. A. apklausos lapą, pažymą apie jos šeimos ištrėmimą, raportą apie šios šeimos ištrėmimą surašė ir pasirašė J. B. (t.2.b.l.124).

Tokiu būdu laikytina, kad byloje yra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis konkrečiais aktyviais, betarpiškai su trėmimu susijusiais veiksmais dalyvavo V. ir A. šeimų trėmime ir jo veiksmai pagal kiekvieną trėmimo epizodą atskirai kvalifikuotini kaip nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 102 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą žmoniškumui, taip pat į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gerai charakterizuojamas (t.3.b.l.46), yra 87 metų amžiaus, sergantis ir negalintis savarankiškai judėti (t.3. b.l.66), nuo nusikaltimų padarymo praėję daugiau kaip 60 metų, todėl teismas laiko, kad įgyvendinant teisingumo principą, siejamą ne tik asmens kurio atžvilgiu priimamas nuosprendis nubaudimu, bet šio asmens padarytos veikos įvertinimu pripažįstant ją nusikalstama ir tuo pačiu jos ir ją padariusio asmens pasmerkimu, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirti šiam kaltinamajam realią laisvės atlikimo bausmę netikslinga. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta už šio kaltinamojo padarytas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 str., str.,

nusprendė:

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 102 str. (V. šeimos trėmimo epizodas) ir pritaikius baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., nuteisti

laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

J. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 102 str. (A. šeimos trėmimo epizodas) ir pritaikius baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

J. B. paskirtas bausmes subendrinti BK 63 str. pagrindu taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės apribojimą dviem metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.