Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-07-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-8495-772/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-20
Bylos Nr.
e2YT-8495-772/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03604-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
A. L., D. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ ,,Turto bankas“
Kategorijos
El. civilinė byla Nr. e2YT-8495-772-2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03604-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant pareiškėjams A. L. ir D. M. bei jos atstovei adv. D. L. – M., neatvykus suinteresuoto asmens atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: 1. A. L. ir D. M. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – suinteresuotas asmuo).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai patikslintais prašymais teismo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jie iš pradžių po velionio tėvo S. L. mirties (duomenys neskelbtini), o vėliau ir po velionės motinos S. L. mirtis (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jų palikimą, palikėjams priklausiusį turtą, tai yra nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Atskirai nurodė, kad priėmė ir kitus velioniams tėvams priklausiusius kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog kiti asmenys nėra pareiškę savo valios į velionių tėvo ir motinos palikimą.

Pareiškėjai teigė, kad po velionių tėvo ir motinos mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo prašyme nurodytų nekilnojamųjų daiktų dalis, mokėjo mokesčius, naudojosi jomis, bei atliko kitus aktyvius veiksmus su šiuo turtu. Pareiškėjai nurodė, kad šiuos nekilnojamuosius daiktus tėvai įsigyjo, kaip bendroji jungtinę sutuoktinių nuosavybę, po jų santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo. Tuo pačiu pripažino, kad minėti nekilnojamieji daiktai, tėvams priklausė lygiomis dalimis. Tačiau, po tėvo mirtis motina jau labai sirgo, dėl to ji nepriėmė buvusio sutuoktinio palikimo, o ji priėmė tik abu vaikai, tai yra pareiškėjai. Nors po tėvo ir motinos mirties abu pareiškėjai laiku nesikreipė į vietos notarą, tačiau laiko, jog faktiniu valdymu jie priėmė velionių tėvų palikimą. Atskirai nurodė, kad pareiškėjai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą į velionių tėvų palikimą, kadangi nėra nustatyta, jog jie faktiniu valdymu yra priėmę jų palikimą. Teigė, kad šių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjams sukelia teisines pasekmes.

Pareiškėjai savo prašymus teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad pareiškėjų pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra bei atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjų 1. A. L. ir 2. D. M. tėvai S. L. ir S. L. iki pastarojo mirties (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai (4, 50 b. l.). Pareiškėjų motina S. L. iki mirties buvo gydoma ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre ir mirė (duomenys neskelbtini), tai yra praėjus beveik keturiems mėnesiams po vyro mirtis (49 b. l.). Pareiškėjai 2. A. L. ir 3. D. M. yra velionių S. L. ir S. L. vaikai, gimę jų santuokos metu (5, 30, 35-36 b. l.). Iš pateiktų teismui mirties liudijimų kopijų seka, kad pareiškėjų tėvai mirė vienas po kito po neilgo laiko tarpo (4, 49 b. l.). Iš byloje esančių duomenų ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjų tėvai S. L. ir jos buvęs sutuoktinis S. L. gyvendami santuokoje įsigijo pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus, kurie buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šio daikto, nors šie daiktai viešame registre yra įregistruoti S. L. vardu, kadangi jie buvo įsigyti jų santuokos metu (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3. 87 str. 1d., CK 3. 117 str.1d.) (6-8, 50 b. l.). Pagal bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėjai po velionių tėvų mirties faktiniu valdymu priėmė jų palikimą, pradėdami jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu (9-10, 42 b. l.). Pažymėtina, kad pareiškėjai, kaip teisėti atsiradusio jų tėvų palikimo įpėdiniai, įgijo subjektinę paveldėjimo teisę į jiems priklausiusias nekilnojamųjų daiktų dalis (6-8 b. l.). Tuo pačiu pripažintina, kad po velionio sutuoktinio S. L. mirties, buvusi jo sutuoktinė neišreiškė savo valios priimti vyro palikimą (49 b. l.) Kadangi suinteresuotas asmuo prieštaravimo dėl pareiškėjų prašymo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį velionių S. L. ir S. L. palikimą jis nepretenduoja (22-23, 45-46 b. l.).

Palikimo priėmimas – tai įpėdinių valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jų sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad tik pareiškėjai 1. A. L. ir 2. D. M. kaip įstatyminiai įpėdiniai priėmė velionių tėvų iš pradžių tėvo S. L., o po to ir motinos S. L. vardu atsiradusį palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti, o kiti asmenys į jį neįgijo jokių teisių. Pažymėtina, kad duomenų apie paveldėjimo bylą į velionių S. L. ir S. L. palikimą ar jų sudarytą testamentą byloje nėra (11 b. l.). Kaip jau anksčiau nurodyta, suinteresuotas asmuo irgi nereiškė jokių pretenzijų pareiškėjams dėl jų paveldėjimo teisės į velionių tėvų palikimą.

Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjai būdami teisėtais velionių S. L. ir S. L. palikimo įpėdiniais (CK 5.1 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), jį priėmė, pradėdami šį turtą faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims jis neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjų prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų suinteresuotas asmuo pretenzijų jiems neturi (22-23, 45-46 b. l.).

Teismas, vadovaujantis LR CPK 443, 448 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai 1. A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2. D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionio tėvo S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, pradėdami jį faktiškai valdyti.

2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai 1. A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2. D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionės motinos S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, pradėdami jį faktiškai valdyti.

3. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomas pareiškėjams: 1. A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2. D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti į velionių tėvų S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys