- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-859-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- I. L., Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- R. K.
- Advokatai
- Marius Navickas, Indrė Panavaitė
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-859-115/2009
Teisėjas Vladas Leonas Procesinio sprendimo kategorijos 24.1; 24.4; 34.3; 121.21;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2009 m. spalio 2d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičius,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. ir trečiojo asmens I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-131/2009 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei S. K. , tretieji asmenys Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė Š., I. L. , dėl paveldėjimo teisės liudijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš dalies pripažinti negaliojančiu 2002-07-29 Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir nustatyti, kad po S. J. K. , mirusio 2002-04-28, turtą paveldi ¼ dalį mirusiojo sutuoktinė S. K. ir ¾ dalis sūnus A. K. . Taip pat prašė atstatyti terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Ieškovė nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu galiojo LR CK 5.13 str. nuostata numatanti, jog palikėją pragyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais ¼ palikimo, o paveldėjimo teisės liudijime per klaidą notarė nurodė, kad mirusiojo S. J. K. sutuoktinė S. K. ir sūnus A. K. turtą paveldi lygiomis dalimis. Tik 2006-07-05 mirus A. K. , jo įpėdinės R. K. ir I. K. pamatė paminėtą klaidą ir iš karto kreipėsi dėl šios klaidos ištaisymo, bet ginčas vyksta iki šiol. Prašė atstatyti terminą paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, nes šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir ištaisyti notaro padarytą klaidą.
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Parodė, kad notaras padarė klaidą, tačiau ieškovė praleido ieškininės senaties terminą be svarbių priežasčių ir šis terminas neturi būti atstatytas, o ieškinys turi būti atmestas. Prašė įvertinti tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2002 m. liepos 29 d., o LR CK 5.8 str. nustatyta, kad asmuo pretenduojantys į palikimą gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per 1 metus nuo palikimo atsiradimo arba sužinojimo ar turėjimo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pažymėjo, kad paveldėtojai nei A. K. , nei atsakovė paveldėję turtą lygiomis dalimis po ½ turėję teisę ginčyti paveldėjimą jokio ieškinio neteikė su palikimo dalimis sutiko. Prašė atkreipti dėmesį, kad net A. K. nežinojimas teisinio paveldėjimo santykių reglamentavimo neatleidžia nuo atsakomybės ir neatleidžia nuo įstatymo numatytų sankcijų taikymo, nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Mano, kad ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino.
Tretysis asmuo I. K. (L.) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad visapusiškai palaiko atsakovės nuomonę ir savo argumentus grindžia tais pačiais motyvais.
Tretysis asmuo notarė D. Š. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Pripažino, kad šis ginčas yra kilęs dėl notaro klaidos ir, kad ši klaida teisme turėtų būti ištaisyta. Pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra sandoris, jis nepriklauso nuo šalių valios, o yra išduodamas pagal įstatymą. Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, prašė tenkinti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir atstatė terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti. Iš dalies pripažino negaliojančiu 2002 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto 6-jo notarų biuro notarės D. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir nustatė, kad po S. J. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2002 m. balandžio 28 d., turtą paveldi ¼ (vieną ketvirtąją) dalį mirusiojo sutuoktinė S. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir ¾ (tris ketvirtąsias) dalis sūnus A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) Teismas priteisė iš atsakovės S. K. 484,41 Lt žyminio mokesčio ieškovės R. K. naudai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškinys tenkintinas, nes įrodytas byloje esančių įrodymų visetu. 2002 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto 6-jo notarų biuro notarė vadovaudamasi LR CK 5.11 str. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriame padarė esminę klaidą, nurodydama, jog mirusiojo S. J. K. sutuoktinė S. K. ir sūnus A. K. turtą paveldi lygiomis dalimis. Įstatymas numatė, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais ¼ palikimo (LR CK 1.5 str., 5.8 str., 5.13 str., 5.11 str.). Teismas konstatavo, kad iš neteisės neatsiranda teisė („ex iniuria ius non oritur“), t.y. subjekto teisė neatsiranda iš teisės pažeidimo. Padaryta klaida turi būti ištaisyta, nes paveldėjimo teisės liudijimas nėra sandoris, tai nėra ir vienašalis sandoris. Paveldėtojai pareiškus valią priimti palikimą, t.y. paveldėti turtą po asmens mirties ir gavus paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, net neturėjo būti pagrindo abejoti, kad vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis notaras, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo ir kuris privalo užtikrinti, kad civiliniuose teisminiuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų išdavimo, išdavė liudijimą neatitinkantį įstatymų reikalavimų. Kadangi ieškovė ėmėsi veiksmų valstybės įgalioto asmens (notaro) išduoto dokumento klaidai ištaisyti nedelsiant nuo tos dienos kai sužinojo, kad dalį palikimo neteisėtai priėmė kitas asmuo, todėl teismas atmetė atsakovo ir 3-jo asmens argumentus, jog ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2003 m. liepos 29 d., neturėtų būti atnaujintas. Teismas laikė, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino (LR CK 1.5 str., CPK 576 str.).
Šalies argumentai
Atsakovė S. K. ir tretysis asmuo I. L. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir R. K. ieškinį atmesti. Iš ieškovės R. K. atsakovės S. K. ir trečiojo asmens I. L. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nurodo, kad priėmus palikimą jis buvo įregistruotas viešajame registre. Pažymi, kad A. K. po tėvo mirties priėmęs ¼ dalį nesikreipė į paveldėjimo teisės liudijimą išdavusį notarą, kitas institucijas ir nereiškė pretenzijų kitai įpėdinei savo motinai S. K. , neteikė ieškinio teismui, t.y. neatliko jokių veiksmų, leidžiančių manyti, jog jis nesutiko su po tėvo mirties išduoto paveldėjimo teisės liudijimo turiniu ir turėjo ketinimų jį revizuoti. Apeliantės mano, jog yra pagrindo teigti, kad A. K. nemanė, jog jam priėmus palikimą po tėvo mirties jo teisės yra pažeistos. Todėl darytina išvada, kad LR CK 5.8 straipsnyje nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti iš dalies notarės D. S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą suėjo A. K. dar esant gyvam, t.y. 2003-07-29. A. K. išsilavinimas, gyvenimiška ir su darbo santykiais susijusi patirtis leidžia tvirtinti, jog jam buvo žinomos teisės aktų nuostatos ir jo, kaip įpėdinio teisės bei pareigos, tačiau jis savo asmeniniu apsisprendimu šių teisių įgyvendinti kitaip, nei buvo nustatyta notarės D. S. išduotame ieškovės ginčytame paveldėjimo teisės liudijime, nesiekė. Be to, LR CK 1.6 straipsnyje nurodyta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Apeliantės teigia, kad ieškovė R. K. nenurodė ir neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo dalį, galėjo būti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir dėl tos priežasties, jog teismas neteisingai taikė LR CK 1.128 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Ieškovė R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Kadangi nors apeliantės motyvuoja, kad A. K. dėl turimo išsilavinimo turėjo būti žinoma, jog paveldėjimo teisės liudijimas yra su klaida, tačiau šie argumentai turėtų būti atmesti, nes jo išsilavinimas buvo ne teisinis, o ekonominis. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad gavęs paveldėjimo liudijimą A. K. net neturėjo pagrindo abejoti, kad notaras, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą neatitinkantį įstatymų reikalavimų. Tik pastebėjus klaidą, nedelsiant buvo imtasi veiksmų jai ištaisyti. Nepagrįstas ir apeliančių argumentas, jog A. K. norėjo mažesnės palikimo dalies, kadangi šios aplinkybės jos neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu patenkino ieškovės R. K. ieškinį ir atstatė jai terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, pripažino negaliojančiu 2002 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto 6-jo notarų biuro notarės D. Š. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą bei nustatė, kad po S. J. K. mirties 2002 m. balandžio 28 d., jo turto ¼ dalį paveldi sutuoktinė S. K. , o ¾ dalis sūnus A. K. . Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka atsakovė S. K. ir tretysis asmuo I. L. , kurios apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir ieškinį atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti atnaujino nepagrįstai, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys atmetamas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. Ieškininės senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t.y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškininės senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Vadinasi, taikant normas, reguliuojančias ieškininę senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškininės senaties instituto normų tikslus. Be to, pažymėtina, kad pagal 2000m CK 1.128 straipsnį asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino.
Šioje byloje nustatyta, kad turto palikėjas S. J. K. mirė 2002-04-28, o ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas 2002-07-27 (b.l. 5-6). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime yra nurodyta, kad mirusiojo sutuoktinė ir sūnus paveldi palikėjo turtą (butą, garažą, automobilį, pinigus) po lygiai, t.y. po 1/2 . Notaro nustatytos paveldimo turtą dalys 2002-08-27 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o A. K. 2003-07-01 deklaruodamas savo turtą už 2002metus nurodė, kad jam nuosavybės teisėmis priklauso ¼ dalis paveldėto buto (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-12, 49-53). Tai rodo, kad A. K. nuo pat pradžios žinojo apie notaro išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir jam atitekusią turto dalį. Šios aplinkybės neginčija ir ieškovė. Be to, A. K. turėjo aukštąjį išsilavinimą, dirbo atsakingą darbą (b.l.94-96) ir elgiantis apdairiai bei rūpestingai galėjo išsiaiškinti jam tenkančio turto dalį po tėvo mirties ir per CK 5.8 str. nustatytą 1 metų terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, jeigu manė, kad juo buvo pažeisti paveldėtojo interesai. Tačiau A. K. iki pat savo mirties dienos (2006-09-09) paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, nors be buto paveldėjo ir kitą turtą, kurio šiandiena natūroje jau nėra. Tai rodo, kad A. K. sutiko su paveldėto turto dalimi ir be svarbių priežasčių praleido terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, kadangi ieškinys turėjo būti paduotas iki 2003-07-29 (CK 1.127str.1d.,1.131str.2d.). Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškininės senaties termino, todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti ir ieškovei, kadangi įstatymu nustatytas terminas pasibaigė dar esant gyvam S. J. K. turto paveldėtojui A. K. . Tokiu būdu skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieškinys atmestinas (CK 1.126str.2d., 1.131str.1d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas, tenkinant apeliacinio skundo reikalavimus (CPK 326 str.1d.2p.).
Vadovaujantis CPK 93, 98 str. ieškovė taip pat privalo atlyginti kitoms šalims patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. K. (po santuokos sudarymo L.) turėjo 3466,50Lt advokato pagalbos išlaidų pirmoje teismo instancijoje (781,75+1613,75+1071,0) ir 2380Lt apeliacinėje teismo instancijoje, o taip pat sumokėjo 484,41Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 107, 109, 110, 112, 113, 115, 116, 118, 129). Kolegija pažymi, kad nors advokatai ir atstovavo du asmenis (atsakovę ir trečiąjį asmenį), tačiau ši byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, todėl priteistinas iš ieškovės teisinės pagalbos išlaidas mažina iki 3000Lt (pirmoje teismo instancijoje) ir 2000Lt (apeliacinėje teismo instancijoje).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-165-131/2009 ir ieškovės R. K. ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. K. 3000,0Lt trečiajam asmeniui I. L. bylinėjimosi išlaidų pirmoje teismo instancijoje ir 2000,0Lt apeliacinėje teismo instancijoje.